Viktorija Chockevičiūtė

Sinoptikų prognozuojami karščiai lengviau leis atsikvėpti Palangos verslininkams. Mat dar savaitgaliui neprasidėjus, jau džiaugiamasi didesniu turstų srautu. Planuojantiems vykti savaitgaliui į pajūrį, bet nepasirūpinus apgyvendinimu, gali kilti problemų – viešbučiai beveik išgraibstyti.

Viešojoje erdvėje kilo nemaža diskusija, jei Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) auga, ar naudą pajaučia patys žmonės? Ekonomistai tikina, jog ekonomikos augimas palietė didžiąją dalį gyventojų teigiamai, nes mažiau uždirbančiųjų mažėja. Gerėja gyvenimas Lietuvoje, ar ne? Šis klausimas keliamas nuolatos, kartais įžiebdamas didesnes diskusijas.

Nutilus lėktuvų ūžesiui Vilniaus oro uoste, pritilęs ir turistų šurmulys pačiame Vilniuje. Nors neabejoja, kad rudenį turistai grįš, viešbučiams vis tiek teks skaičiuoti nuostolius. „Go Vilnius“ duomenimis, praėjusių metų liepą Vilniuje buvo apgyvendinta 106778 turistų, rugpjūtį – 115181. Pasak laikinai einančios direktorės pareigas Ingos Romanovskienės, Vilniaus oro uosto rekonstrukcijos laikotarpiu nakvynių Vilniaus viešbučiuose gali sumažėti iki 20 procentų.

Nuo 2018 m. sausio 1 dienos įsigaliosiantys Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimai gali pasunkinti Lietuvos pareigūnų darbą. Mat Lietuvoje legalus alkoholio įsigijimo ir vartojimo amžius bus 20 metų, o kaimyninėse Latvijoje ir Lenkijoje – 18 metų. Jau šiais metais dėl padidintų akcizų kilus alkoholio kainoms Lietuvoje, dalis lietuvių patraukė apsipirkinėti į kaimynines šalis.

Kuo dirbti Lietuvoje norint pasiturinčiai gyventi? Pagalbą atsakant į šį klausimą gali suteikti „Sodros“ skelbiami 30 geriausiai apmokamų profesijų duomenys. Nors Lietuvoje virš 200 tūkst. lietuvių dirba mažiau nei už minimalią mėnesio algą (MMA) 380 Eur, yra specialybių atstovų, kurie mėgaujasi uždirbdami daugiau 3 tūkst. Eur.

Vanduo – gyvybės šaltinis, tačiau ne visiems jis vienodai kainuoja. Tuo tarpu vandenų bendrovių vadovai teigia, kad kainų skirtumus nulėmė patys vartotojai. Naujienų portalas tv3.lt remdamasis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) pateikia vidutines visų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonių paslaugų kainas.

Jei oro atžvilgiu ši vasara nėra karšta, tai būsto nuomos rinkoje – pats įkarštis. Šiemet be įprastai kylančių kainų išskiriama dar viena problema – būsto siūloma per mažai, tad galima likti ir be namų. Kiekvienais metais vasarą būsto nuomos rinka virsta kovos lauku, į jį stoja ne tik esami studentai, studijas baigę, bet ir ką tik stojimų rezultatus sužinojusieji. Tai visuomet nuomotojams leidžia pakelti kainas. Šiuos naujausius kainų pokyčius jums ir pateikiame.

Vyriausybei paskelbus siūlymus, kaip keisti mokesčių sistemą, ją sukritikavo ne tik valstiečių koalicijos partneriai socialdemokratai, bet ir prezidentė. Ekonomistai tokia aštria kritika nesimėto, tačiau trūkumų mato. Vaiko pinigai turėtų būti skiriami pagal pajamas? Vyriausybė siūlo dabar taikomą papildomą NPD už vaikus naikinti, tačiau siūloma skirti papildomą piniginį priedą tris ir daugiau vaikų auginantiems tėvams.

Savaitgalį apsilankęs Šventojoje, skaitytojas pastebėjo net du pažeidimus skirtinguose atrakcionuose. Valstybinė mokesčių inspekcija nenustemba, ši įmonė jau buvo pakliuvusi į jų akiratį. Naujienų portalas tv3.lt gavo skaitytojo laišką su nuotraukomis, kuriose užfiksuota kaip sumokėjus už atrakcioną, nėra duodamas čekis. „Šį savaitgalį Šventojoje, Šventoji g. 8, šalia parduotuvės IKI, atrakcionuose, moteriškė pinigus tik keičia į žetonus atrakcionams, duoda grąžą, bet nėra kasos aparato.

Minimalios algos kėlimo klausimas gvildenamas jau visus metus. Profesinės sąjungos MMA nori didinti, darbdaviai ragina viską apmąstyti. Vyriausybė linkusi nuo kitų metų algą didinti. Tačiau pagrindinis galvose besisukantis klausimas – kiek? Šiuo metu Lietuvoje minimali mėnesinė alga (MMA) siekia 380 Eur. Premjeras Saulius Skvernelis pasisakė, kad neabejoja, jog nuo 2018 metų sausio, minimali alga gali didėti. Kiek – paliekama nuspręsti Trišalės derybų metu.

Už uždarų durų buvę svarstymai, kaip turėtų keistis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos, išlindo į dienos šviesą. Premjeras Saulius Skvernelis prabilo ne tik apie jų dydžius, bet ir apie bendrą PVM tarifo mažinimą. Ekonomistai įvertino, ar tai atneštų esminius pokyčius. Saulius Skvernelis LRT radijui sakė, jog Vyriausybė siūlys, kad ateityje du lengvatiniai PVM tarifai būtų 5 ir 15 procentų. 15 proc.

Europos Sąjunga iki 2020 metų siekia sumažinti skurdo ribą bei padidinti gyventojų užimtumą. Šiems tikslams nustatyti ne tik bendri rodikliai, bet ir kiekviena šalis atskirai siekia savųjų skaičių. Lietuvos profilis šiame kontekste nenuvilia, tačiau vienoje srityje proveržio pasiekti nepavyksta, o anot ekonomisto, problema gali ir padidėti. Pagal išsikeltus tikslus Lietuvoje iki 2020 metų ne mažiau nei 48,7 proc. 30–34 metų populiacijos turi būti su aukštuoju išsilavinimu.

Jau ne kartą buvo skambinama varpais, kad lietuvių atlyginimai auga, o produktyvumas ne. Tačiau kokią iš ties vertę lietuvis sukuria per vieną valandą ir kaip tai atrodo kitų šalių kontekste? Atsakymą pateikia analitikai iš Londono. Expert Market ištyrė daugiau nei 35 šalių produktyvumą. Analitikai bendrojo vidaus produkto (BVP) dydį padalino iš vidutiniškai išdirbtų valandų skaičiaus, taip nustatydami, kokia vertė šalyje sukuriama per vieną valandą.

Remiantis statistika Lietuvoje atlyginimai vis auga, tačiau ar pakankamu greičiu, kad kada pavytume Švediją? Naujienų portalas tv3.lt pateikia tų pačių profesijų atlyginimų skirtumus šiose šalyse. Kilus diskusijai Švedijoje, ar šiukšlių surinkėjai uždirba daugiau nei kitų specialybių atstovai, „Svenska Dagbladet“ pateikė profesijų Švedijoje sąrašą su atlyginimais. Pastarąjį galima palyginti su Lietuvoje tų pačių profesijų atstovų uždarbiu.

Lietuvoje jau veikia 3 oro uostai, tačiau nė iš vieno iš jų tiesioginiu skrydžiu nepasieksime JAV ar kitų tolimesnių pasaulio kampelių. Didelių galimybių plėsti šiuos oro uostus nėra. Kyla svarstymai, ar Lietuva pasirengusi visiškai naujam, didesniam oro uostui? Prasidėjus Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijai visos pajėgos mestos į Kauną. Ir nors gali atrodyti, kad Kaunas puikiai susitvarko ir galėtų visą laiką išlikti pagrindiniu oro uostu, galimybių tam taip pat nėra.

Poros kambarių butas vos už 7 tūkst. eurų. Taip, tai visiškai įmanoma ir visai šalia Lietuvos. Kasmet tokios kainos į Liepoją bei kitus Latvijos pajūrio miestus pritraukia vis daugiau lietuvių. Lietuvos pajūryje nekilnojamasis turtas (NT) tikrai ne visiems įkandamas, tad vis dažniau lietuviai pradedi dairytis į Latvijos pajūrį. Tai pastebi tiek Latvijos, tiek Lietuvos NT ekspertai. Turtas pigus, bet ar kokybiškas? Peržvelgus skelbimus matyti, kad būstas Liepojoje bei Papėje itin pigus.

Kas valdo Lietuvos savivaldybes? Vienų merų kišenės plyšta nuo milijonų, kitų tuo tarpu – švilpauja vėjai.  Patys turtingieji tikina turtus susikrovę dar prieš atėjimą į valdžią.  Naujienų portalas tv3.lt pateikia visų Lietuvos merų reitingą pagal deklaruotą turtą. Aukščiausias vietas užima verslininkai bei ūkininkai. Štai pirmoje turtingiausiųjų merų vietoje – verslininkas Visvaldas Matijošaitis. Kauno mero Visvaldo Matijošaičio turto deklaracija siekia 9 mln.

Vykstant per Lietuvą keičiasi ne tik kraštovaizdis, bet ir statistika. Štai viename rajone nedarbo lygis gali būti 3 kartus didesnis nei kitame. Analitikai įvardiją receptą, kuris leistų pakelti gyvenimo kokybę net ir labiausiai problemų kamuojamame regione. Nors nedarbas Lietuvoje mažėja, skirtumai tarp rajonų vis dar nemaži, o kai kuriuose savivaldybė tai itin aštri problema. Štai mažiausias nedarbas praeitais metais fiksuotas Elektrėnų sav. – 4,8 proc., tačiau Ignalijos r. sav. – 15,4 proc.

Pokyčiai siūlomuose mobiliojo ryšio paslaugų planuose kai kuriuos pasitiko lyg iš giedro dangaus. Didėjančios kainos maloniai nenudžiugino ir iškėlė klausimus. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi skaitytoja Vida. Ji teigia nustebusi, kuomet ją pasiekė pasiūlymai su didesnėmis kainomis nei įprastai, o be to, informuota, kad planas bus pakeistas automatiškai. „Kai su jais kalbėjausi birželio pabaigoje, jų operatorius teigė, kad planus perjungs automatiškai. Tai yra, net ir be kliento sutikimo.

Įsivaizduokite – apsiperkate turguje, tačiau neturite grynųjų pinigų. Tuomet prekeivis jums duoda savo telefono numerį ir jūs lengvai iš savojo pervedate pinigus. Būtent tokia paslauga Lietuvoje pradės veikti jau greitai. O Lietuvos bankas tikisi, kad ilgainiui tai ne tik sumažins kainas, bet pritrauks naujų įmonių.  Lietuvos bankas dar praeitais metais pradėjo kalbėti apie naują paslaugą – momentinius mokėjimus.

Gyventojų mažėjimo problema persekioja visą Europą. Tačiau vienos šalys situaciją sprendžia didesniu gimstamumu, kitos imigrantais. Deja, Lietuvai šios problemos išspręsti nesiseka. „The Economist“ pasidalino Eurostato grafiku, kuriame pavaizduoti populiacijos pokyčiai tūkstančiui gyventojų. Pagal tai išskirtos šalys, kur gyventojų skaičius auga bei, kur mažėja. Tokių yra dešimt. Staigmena ar ne, bet pačioje apačioje atsiduria Lietuva, t.y. čia gyventojų sumažėjo daugiausia.

Kad kainos Palangoje kandžiojasi, žino jau ne vienas. Tačiau, kur apsistoti, kad kaina tikrai atitiktų kokybę? Nors vienareikšmiško atsakymo nėra, bet šis reitingas gali padėti. Naujienų portalas tv3.lt atsižvelgė į viešbučiams suteiktą žvaigždučių skaičių, booking.com bendrą įvertinimą ir jų nurodomą kainą už dvivietį standartinį numerį nakčiai savaitgalį, vasaros įkarščio metu.

Jau šiandien vakare uždaromas ir 35 dienas neveiks Vilniaus oro uostas. Per šį laiką bus rekonstruojamas jo kilimo ir tūpimo takas. Naujovės lauks tiek norinčiųjų aplankyti Vilniaus oro uostą, tiek keliaujančiųjų iš Kauno oro uosto. TV3 studijoje svečiavęsis Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Gediminas Almantas papasakojo kodėl rekonstrukcijai pasirinktas šis laikas, kas tuo metu laukia Vilniaus oro uosto bei ką dabar privalu žinoti keliaujantiesiems.

Daugybė metų sunkių mokslų, o galiausiai uždirbama mažiau už asmenį, turintį vidurinį išsilavinimą. Tokį paradoksą iliustruojantys darbo skelbimai pradėjo plisti socialinėje erdvėje. Ekonomistas paaiškina, kad toks paradoksas susidaro dėl kelių priežasčių. Socialiniame tinkle „Facebook“ puslapyje „NeProtingi darbo pasiūlymai“ įdėta nuotrauka pradėjo sparčiai plisti. Joje užfiksuoti du darbo pasiūlymai Klaipėdoje. Vienas – gydytojo, kitas – žolės pjovėjo. Paradoksą sukėlė siūlomas atlygis.

Iki kol prekė pasiekia mūsų namų stalus, laukia ilgas kelias. Ties kiekviena stotele – gamyba, sandėliavimu, pateikimu – auga ir kaina. Tačiau tiesa ar mitas, kad didžiausia dalis atitenka prekybininkams? Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas (LAEI) sudaro įvairiausių produktų kainų grandinę, kurioje pavaizduoja, kokia galutinės kainos dalis atitenka prekybininkams, gamintojams, žemdirbiams ir kiek tenka mokesčiams.

Kadaise dažnas juokavęs, kad euras su litu bus santykiu vienas prie vieno, šiandien ne retas tvirtina, kad juokas virto realybe. Vis dėlto kalbant apie kainas, ekonomistas Gitanas Nausėda ragina pažvelgti ir į kitą pusę. SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda socialiniame tinkle „Facebooke“ šmaikštaudamas dedikavo diagramą dionizams baubliams, tvirtinantiems, kad euras sugriovė Lietuvos ekonomiką.

Estija dažnai minima kaip Baltijos šalių pirmūnė. Latviją ir Lietuvą ji lenkia ir atlyginimų atžvilgiu. Nors Lietuvos ekonomistai nurodo, kad prie to labai prisidėjo Estijos IT sektorius, sociologas Romas Lazutka ginčija, kad priežastys slypi visai kitur. Lietuvos sociologas, ekonomistas Romas Lazutka remdamasis Eurostat skelbiamais duomenimis įrodo, kad Lietuva ne taip jau skiriasi nuo Estijos. 2015 m. duomenimis, pastarojoje buvo tik 2 proc. daugiau IT specialistų.

Skirtumus darbo užmokestyje galima pastebėti ne tik tarp Lietuvos regionų, tačiau ir vyrų bei moterų algalapiuose. Ekspertai sako, kad tai lemia ne nusistatymas prieš moteris, tačiau susiklostę struktūriniai dalykai. Lietuvos statistikos departamentas nurodo, kad moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis šalies ūkyje, neįskaitant žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės įmonių, 2016 m. sudarė 13,4 proc. ir, palyginti su 2015 m., padidėjo 0,4 procentinio punkto.

Neabejotinai viena didžiausių Lietuvos problemų – didžiulė emigracija. Nors valdžios planuose šios problemos pažabojimas įvardintas prioritetu, kol kas daugiau susitelkiama ties alkoholio ribojimu. Vilniaus universiteto profesorius nurodo tris sritis, ties kuriomis susitelkus, būtų pasiekti matomi rezultatai.

Baigus diskutuoti apie Darbo kodeksą jau ruošiamasi kibti į kitus darbus. Vienas jų – minimalios algos kėlimas. Tačiau šiuo klausimu pasiekti kompromisą gali būti daug sunkiau nei Darbo kodeksu. Profesinės sąjungos siūlo minimalią algą (MMA) didinti nuo 380 iki 500 eurų, bet darbdaviai įsitikinę, kad toks kilimas būtų per daug drastiškas. Tai teigia ir ekonomistas.

Nuo liepos 1 dienos įsigaliojantis su nekilnojamuoju turtu susijęs kredito įstatymas paveiks kiekvieną planuojantį įsigyti būstą, tačiau labiausiai – emigrantus. Būtent jiems paskolos Lietuvoje veikiančiuose bankuose gali būti nebesuteikiamos. Pagal įstatymo nuostatas tais atvejais, kai vartotojas gaus pajamas kita valiuta nei ketinamo imti kredito valiuta, bus laikoma, kad sudaroma kredito užsienio valiuta sutartis, t. y. imamas kreditas užsienio valiuta.

Su naujuoju Darbo kodeksu įsigalės didesnės išmokos netekus darbo, tačiau tuo pačiu keisis ir įmokos, kurias moka darbdavys. Taip kai kuriems išaugs darbuotojo darbo vietos kaina. Ypač tai palies sezoninių verslų darbdavius. Kaip „Sodra“ informuoja, nuo 2017 m. liepos 1 dienos įsigaliosiantis naujasis Darbo kodeksas iš esmės keičia nedarbo socialinio draudimo sąlygas.

Dideli, pinigingi ir įtakingi. Taip galima pavadinti pastaruoju metu viešoje erdvėje dažnai linksniuojamus kelininkus. Kilus skandalui dėl ploninamų kelių, naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kas yra stambiausi Lietuvos kelininkai, į kieno kišenes keliauja šimtai milijonų eurų ir kokių jų sėkmės paslaptis. Dažniausiai dėl prastų kelių keiksnojame vietines savivaldybes ir apie kelininkų darbą nepagalvojame. Tačiau pastaruoju metu vis dažniau kritikos taikiklis atsisuka ir į juos.

Lietuvos bankas akylai stebintis Lietuvos nekilnojamojo turto rinką neslepia – situacija kaista, tačiau kiti analitikai pastebi, kad būstą nusipirkti dabar kaip niekad palankus metas. Vieni analitikai tikina, kad būsto įperkamumo indeksas pirmąjį šių metų ketvirtį sostinėje pakilo į istorines aukštumas, kiti pastebi ir prastėjančią tendenciją. Įperkamumas rekordinėse aukštumose? „Swedbank“ ekonomistai pranešė, kad buto įperkamumas sostinėje pakilo į istorines aukštumas.

Galbūt perskaičius sakinį, kad Lietuvoje – itin pigu, suims juokas. Tačiau būtent taip atrodome Europos Sąjungos (ES) šalių kontekste. Matant, kaip lietuviai plūsta apsipirkti į Lenkiją, akivaizdu, ten kainos – dar mažesnės. Tačiau ne tik kainos ten mažesnės, bet ir atlyginimai didesni. Eurostatas įvertino 2016 metų kainas Europos Sąjungos šalyse pagal įvairius sektorius. Dažniausiai kainos Lietuvoje nurodomos mažesnės nei ES vidurkis.

Neseniai „Sodra“ pradėjo siuntinėti „vyšninius vokelius“, kurie gyventojus informuoja apie jų sukauptą stažą. Šie pradžiugina tikrai ne kiekvieną. Štai skaitytojas Edgaras (pavardė redakcijai žinoma) pasidalino savo mamos istorija. Moteris dirba vienoje Telšių siuvykloje technologe. Uždirba minimalią mėnesio algą, per metus nė karto neėmė biuletenio. Tačiau vieną mėnesį moteriai vietoj numatytos minimalios algos (380 Eur) buvo pervesta 3 centais mažiau.

Pritarus vienoms alkoholio ribojimo pataisoms, ieškoma papildomų būdų, kaip kovoti su alkoholio vartotojais Lietuvoje. Viena iš idėjų – „Svaigalų teismas“. Seime redakcinėje komisijoje vis šlifuojama konservatoriaus Andriaus Kubiliaus pateikta rezoliucija „Dėl naujų kovos su alkoholizmu priemonių“. Jau kitą savaitę rezoliuciją turėtų svarstyti ir Seimas.

Didelį ažiotažą sukėlusi tema neišsenka. Šį kartą Lietuvoje apsilankė Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ekspertai iš užsienio norėdami paaiškinti, kodėl lietuvius įvertino, kaip daugiausia alkoholio suvartojančia tauta. Pasirodo, anksčiau skelbti rezultatai – 2014 metų projekcija. Kadangi vykdant tyrimą, tuo metu turėta oficiali statistika buvo tik iš tų metų.

Verslumas ar didžiulės išlaidos? Deja, bet būtent antroji priežastis lietuvius verčia ieškoti papildomų pinigų šaltinių. Pastaraisiais metais Lietuvoje papildomai uždarbiavo daugiau kaip pusė gyventojų (52 proc.), rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta Baltijos šalių gyventojų apklausa. Tyrimas atskleidė, kad dar beveik trečdalis (31 proc.

Net ir neįvykdžius aukštojo mokslo reformos ir universitetų sujungimo, jau nuo kitų metų stojantiems Lietuvoje gali tekti rinktis iš visai kitokio mokslo programų sąrašo. Mokslo ir studijų įstatymas nustato, kad nuo 2018 m. bus vertinamos ir akredituojamos studijų kryptys. Kiekvienoje kryptyje būna nuo kelių iki keliolikos studijų programų.

Valdžiai pristačius mokesčių reformą nukreiptą į mažiausiai pajamas gaunančiuosius, stebėtis nereikėtų, kad viduriniai klasei niekas nesikeis. Tačiau dabar ekonomistai skaičiuoja, kad net ir tie patys mažiausias pajamas gaunantys uždirbs mažiau. Kam pokyčių nelaukti? Valdžia planuoja neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) padidinti iki minimalios mėnesinės algos (MMA) 380 Eur. Kadangi NPD įtaka su didesniu atlyginimu dingsta, daugiau uždirbantieji nepajus nieko.

Po pirmalaikių Didžiosios Britanijos rinkimų šalyje vėl kilo suirutė: valdančioji Konservatorių partija prarado daugumą, krito svaro kursas. Lietuvos ekonomistai mano, kad derėtis dėl išstojimo iš Europos Sąjungos (ES), britams bus tik sunkiau.

Švietimo reforma – neišvengiama. Apie tai kalba ir prezidentė, ir Seimo nariai, ir verslo atstovai. Tačiau kokia ji turėtų būti? Tiek verslininkai, tiek mokslo atstovai pripažįsta, jog itin svarbu sumažinti universitetų skaičių. Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) Kongreso metu diskutuota, kokia turėtų būti aukštojo mokslo reforma, jog Lietuva neprarastų talentų ir būti pripažinta tarptautinėje erdvėje.

Vyriausybei pristačius mokesčių sistemos pertvarkos gaires kilo arši diskusija, kam iš tiesų jas įgyvendinus gyvenimas pagerėtų. Vienoje barikadų pusėje teigiama, kad darbdaviams nauda – didesnė ir, vargu, ar jie ja dalinsis. Kitoje – tikimasi, kad tai leistų darbdaviams kelti atlyginimus. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas pasakoja, kad kai kurioms nuostatos įsigaliojus, darbdavių nauda būtų matuojama 90 proc., o darbuotojų – tik 10 proc.

Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas pasakodamas apie dabartinę Lietuvos situaciją pabrėžia, kad šiuo metu esame ekonominiame augime. Tačiau yra dvi rizikos susijusios su nekilnojamuoju turtu ir viena – kibernetine ataka.

Atlyginimų spartus augimas pasiekė tik trečdalį Lietuvos. Tolimesni valdžios sprendimai nutaikyti į žemiausias pajamas gaunančiuosius, o kas laukia tų, kurie uždirba daugiau nei minimalus mėnesio atlyginimais, bet mažiau nei 1 tūkst. eurų? TV3 studijoje svečiavęsis SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas papasakojo, kam atlyginimai augo ir, ar patvirtinus naują mokesčių reformą lietuviai gyventų geriau.

Pamačius, turbūt sunku patikėti – konkurencingumo reitinge Lietuva aukščiausią vietą pelnė pagal kainų kategoriją. Tai reiškia, kad Lietuva priskiriama prie pigių šalių. Pasaulio šalių konkurencingumo tyrime IMD World Competitiveness Ranking, kurį kasmet nuo 1989 m. atlieka Šveicarijos Tarptautinis vadybos institutas, Lietuva užima 33–čią poziciją tarp 63 šalių. Aukščiausią – 12 vietą – Lietuva užima pagal kainas. Pažvelgus į šią kategoriją labiau aiškėja, kaip buvo skirtas toks įvertinimas.

Lietuva šiuo metu vidutiniu atlyginimu atsilieka ir nuo Estijos, ir nuo Latvijos. Pastarosios valdžiai ruošiantis didinti minimalų mėnesio atlyginimą, greitai galime atsilikti ir juo. TV3 studijoje svečiavęsis SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas pasakoja, kad latviai šiuo metu svarsto daug rimtesnę mokestinę reformą nei pristatė mūsų Vyriausybė. Į Latviją reaguoti reiktų Vidutinis atlyginimas Lietuvoje – 29 proc. mažesnis nei Estijoje ir beveik 8 proc. kuklesnis nei Latvijoje.

Premjero Sauliaus Skvernelio ir finansų ministro Viliaus Šapokos laikyta paslaptyje mokesčių reforma jau prieš kelias dienas išvydo dienos šviesą. Tačiau šiandien ji pristatyta išsamiai ir oficialiai. Naujoji valdžia siekia supaprastinti mokesčių sistemą ir suteikti galimybių daugiau uždirbti mažiausiai gaunantiems.  „LR Vyriausybė nuosekliai laikosi savo programos. Minėjome, kad vasaros pradžioje pranešime, kas susiję su mokestiniais pakeitimais.