Mokslo ir studijų įstatymas nustato, kad nuo 2018 m. bus vertinamos ir akredituojamos studijų kryptys. Kiekvienoje kryptyje būna nuo kelių iki keliolikos studijų programų. Rengiantis akredituoti kryptį bus peržiūrimos visos toje kryptyje įregistruotos studijų programos ir vertinama, kaip jos atitinka svarbiausius jų kokybę apibūdinančius kriterijus. Neatitinkančios kriterijų, finansavimo neteks.
Švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas naujienų portalui tv3.lt komentuoja, kad dėl šių pakeitimų jau kitais metais trečdaliu turėtų sumažinti studijų programų skaičius.
Universitetai patys bus priversti jungtis
Šiuo įstatymu tikimasi, kad programų skaičius ženkliai sumažės ir liks tik gyvybingos studijų kryptys. G. Viliūno teigimu, labiausiai bus paliestos ekonomikos ir vadybos programos.
„Kreditavimas yra tas instrumentas, kuris galėtų sumažinti programų skaičių, jei paaiškėtų, kad dalyje aukštųjų mokyklų tam tikros studijų kryptys neturi pakankamo mokslinio pagrindo. Jos būtų neakredituotos. Mes investuosime tik į tas studijų programas ir kryptis, kurios bus įvertintos kaip nepriekaištingos. Greičiausiai nemaža dalis studijų programų bus akredituotos tam tikram laikotarpiui su sąlyga, kad jas bus galima vykdyti, bet valstybė nefinansuos. Tada tikėtina, kad jos nesurinks pakankamo studentų skaičiaus ir anksčiau ar vėliau nunyks. Tai labiausiai palies didžiuosiuose miestuose besidubliuojančias studijų programas ir kryptis, kur kelios aukštosios mokyklos vykdo tos pačios krypties studijas. Ar tai vadyba, ar ekonomika. Ten turėtų tas skaičius gana smarkiai susitraukti“, – sako G. Viliūnas.
Tiesa, studijų programų skaičius priklauso ir nuo universitetų tinklo optimizavimo. Jei Seimas priims sprendimą jungti aukštąsias mokyklas, tada kitais metais keisis ir priėmimo procesas ir studijų programų skaičius. Jei ne, manoma, kad akreditacijų įstatymas galėtų paskatinti pačius universitetus jungtis.
„Studijų programų stambinimas yra ilgesnis procesas. Jau atliktas programų perkodavimas, sujungtos pernelyg smulkios studijų programos, išregistruotos nevykdomos, tačiau to nepakanka. Būtina peržiūrėti visą studijų turinį, orientuojantis į tarpdalykiškumą ir tarpkryptiškumą, plačius kvalifikacinius laipsnius ir bendrųjų aukštojo mokslo kompetencijų ugdymą.
Diskutuojame su mokyklomis, kad pačios įvertintų galimybes, ypatingai dėl to, jog mažėja studentų skaičius ir, manau, nemaža dalis aukštųjų mokyklų peržiūrės savo siūlomų programų skaičių. Jas sustambins, gal dalį vykdys su kitomis aukštosiomis mokyklomis. Bet labiausiai tikimės, kad tos, kurios nesurenka studentų skaičiaus įsilies į didesnius darinius juos tik sustiprindami“, – naujienų portalui tv3.lt teigia G. Viliūnas.
Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius Petras Baršauskas patikina, kad studijų krypčių revizija tikrai turėtų padėti universitetams siūlyti kokybiškesnes studijas, tačiau kyla abejonių, ar visi universitetai bus vertinami vienodai ir laikysis reikalavimų.
„Daug priklauso nuo pačio universiteto noro eiti į kokybinę pusę. Jei nori kokius reikalavimus apeiti, juos apeisi. Turi būti motyvacija universitetui siekti kažko. Akreditacija kažkiek stumtels, bet galvoti, kad tai jau viskas bus padaryta, nesakyčiau.
Iš patyrimo daug visokių dalykų buvo. Pavyzdžiui, kai įsivedėm minimalų balą rektorių konferencijoje. Nė vienas universitetas, išskyrus LSMU, VU ir KTU, nesilaikė“, – sako jis.
P. Baršausko vertinimu, programų skaičius Lietuvoje vertinant tarptautiniame kontekste tikrai yra per didelis, tačiau jis nedrįstų vertinti kiek ir kokių reikėtų atsisakyti. Jis taip pat sako, link kokybės padėtų eiti minimalaus stojimo balo kartelės kilimas.
„Nereiks nei sujungimų, patys universitetai pradės tai daryti. Kiekvienas kartelės pakėlimas turės įtaką. Ir rentabilumas programų padarys įtaką. Problema, kad mes vieniems taikome, kitiems ne“, – nurodo jis.
G. Viliūnas prideda, kad visi stojantieji šiais metais gali būti ramūs, nes šiuo metu programos į kurias vyksta priėmimas yra teisėtos ir akredituotos.
„Studentai tikrai dėl pertvarkų neturi nukentėti. Kas gali atsitikti, kad į kai kurias programas paskutinį kartą yra priimami studentai arba kai kurios būtų sustambintos. Tokių galimybių yra. Bet studijų sutartis, kurią pasirašo naujas studentas, įpareigoja universitetą leisti pabaigti tą programą, į kurią jis buvo įstojęs. Šiemet studentai drąsiai gali rinktis studijas. Aišku, pageidautina rinktis kuo stipresnę aukštąją mokyklą, pasidomėti ir dėstytojais, moksline įranga“, – pataria G. Viliūnas.
Vertins dėstytojus ir absolventų įsidarbinimą
Šiuo metu yra 108 studijų kryptys. Vieni iš revizijos kriterijų bus dėstytojų kompetencija ir studentų įsidarbinimas.
„Be abejo, pagrindinė dėstytojų kvalifikacija universitetuose yra mokslinis pajėgumas. Jis pamatuojamas, nes mokytojai publikuoja mokslo darbus tarptautinėse programose. Jie skelbia įvairius taikomuosius produktus, kuriuos verslas perka. Tai apskaitoma, matome statistikoje. Kitas dalykas, svarbu, kad dėstytojas būtų dirbantis pilnu etatu. O jei kolegijos, tada svarbi praktinė patirtis toje studijų šakoje“,– nurodo švietimo ir mokslo viceministras.
Tikimasi, kad metų pabaigoje pradės veikti valstybinė žmonių išteklių stebėsenos sistema. Tuomet bus galima įvertinti dar vieną rodiklį – studentų įsidarbinamumą.
„Situacija skiriasi pagal kryptį, kurioje studentas studijuoja. Jei valstybė užsako medikus, pedagogus, karius, tai reikia vertinti, ar jie dirba pagal specialybę, nes tai brangios studijos ir griežtai reguliuojamos. Kitais atvejais, pavyzdžiui socialiniais mokslais, sunku apčiuopti. Tai ne tiek konkrečią specialybę matuojame, bet ar tame kvalifikacijų lygyje dirba. Jei žmogus turi universitetinį diplomą, jis turi dirbti tokį darbą, kuris to reikalauja. O juk dabar matome, kad didelis procentas dirba tokį darbą, kuriam pakanka profesinio išsilavinimo. Vadinasi kažkas negerai, netaikliai dirba aukštoji mokykla“, – kriterijų pakomentuoja G. Viliūnas.
Švietimo ir mokslo ministerija informuoja, kad studijų kryptys gali būti įvertintos pagal jose įregistruotų studijų programų anksčiau atlikto vertinimo rezultatus (iki šiol programos buvo akredituojamos 6 metams, o nustačius trūkumų – trejiems ), su vertinama studijų kryptimi susijusios mokslo krypties, vykdomos aukštojoje mokykloje, kokybė (tam bus naudojami Lietuvos mokslo tarybos atliekamo vertinimo rezultatai), priimtų į krypties studijas žemiausias stojamasis balas (2017 m. nustatytas slenkstis – 1,6 kolegijoms ir 3 universitetams), priimtų į krypties studijas studentų skaičius (turi atitikti rentabilumo kriterijus).
Pagal gautus vertinimo rezultatus akredituojamos tik tos studijų kryptys, kurių rodikliai tenkins nustatytus minimalius. Tais atvejais, kai nuokrypiai nuo nustatytų reikšmių bus nedideli, kryptis galės būti akredituota su sąlygomis, o jų pagerinimui bus nustatomi terminai.
Nuo 2018 metų studijų kryptys bus vertinamos pagal 7 metų ciklą. Vertinimas vyks dviem etapais – pirmajame vertinama atitiktis minimaliems reikalavimams, o antrajame organizuojamas ekspertų vizitas į mokyklą ir analizuojami kokybiniai vertinimo kriterijai. Į ekspertų grupes bus kviečiami užsienio ekspertai.
