petras baršauskas

Kauno technologijos universiteto rektoriaus pareigų siekia 11 pretendentų. Terminas pateikti dokumentus baigėsi pirmadienio vidurdienį. „Norą dalyvauti rektoriaus rinkimų konkurse pareiškė stiprūs kandidatai. Toks dalyvių skaičius reiškia kokybės ženklą. Tikime, kad iki naujųjų mokslo metų universitetas turės naują vadovą,“ – pranešime spaudai teigė KTU tarybos narys, Rektoriaus rinkimų komisijos pirmininkas ir „Telia Lietuva“ vadovas Kęstutis Šliužas.

Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius pagrįstai pripažino buvusio Kauno technologijos universiteto (KTU) rektoriaus Petro Baršausko habilitacinį darbą plagiatu, trečiadienį paskelbė Vilniaus apygardos administracinis teismas. Teisėjų kolegijos sprendimą paskelbusi teisėja Liudmila Zaborovska teigė, kad P. Baršausko skundas atmetamas.

Kauno technologijos universitetas (KTU) pirmadienį pradėjo ieškoti naujo rektoriaus. KTU paskelbtame tarptautiniame konkurse potencialių kandidatų paraiškų laukiama iki kitų metų kovo 30 dienos. Universitetas nurodo, jog rektoriaus konkurse dalyvausiantys kandidatai turi turėti vadovavimo didelei organizacijai, mokymo ir pokyčių valdymo patirties. Taip pat turi turėti patirties užsienio švietimo institucijose. Be to, kandidatai turi būti nepriekaištingos reputacijos.

Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius Petras Baršauskas žada teismui skųsti Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos sprendimą dėl etikos taisyklių nesilaikymo habilitaciniame darbe, o kaltinimus dėl plagiato vadina politiniu susidorojimu. „Šiuo metu kartu su teisininkais rengiu atsakymus. Ginsiuosi teisme“, – teigia P. Baršauskas KTU išplatintame pranešime.

Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius Petras Baršauskas, nesilaikydamas citavimo taisyklių, pažeidė akademinės etikos reikalavimus, konstatavo Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba.

Plagijavimu rašant habilitacinį darbą apkaltintas Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius Petras Baršauskas atsistatydina iš pareigų. Apie tai KTU bendruomenei trečiadienį pranešė pats P. Baršauskas. „Įvertinęs ir gerai apgalvojęs įvairias aplinkybes, pažvelgęs į susidariusią situaciją iš šalies, šiandien paskelbiau, mano galva, patį teisingiausią sprendimą – traukiuosi iš užimamų pareigų“, – išplatintame pranešime teigia P. Baršauskas.

Net ir neįvykdžius aukštojo mokslo reformos ir universitetų sujungimo, jau nuo kitų metų stojantiems Lietuvoje gali tekti rinktis iš visai kitokio mokslo programų sąrašo. Mokslo ir studijų įstatymas nustato, kad nuo 2018 m. bus vertinamos ir akredituojamos studijų kryptys. Kiekvienoje kryptyje būna nuo kelių iki keliolikos studijų programų.

Švietimo reforma – neišvengiama. Apie tai kalba ir prezidentė, ir Seimo nariai, ir verslo atstovai. Tačiau kokia ji turėtų būti? Tiek verslininkai, tiek mokslo atstovai pripažįsta, jog itin svarbu sumažinti universitetų skaičių. Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) Kongreso metu diskutuota, kokia turėtų būti aukštojo mokslo reforma, jog Lietuva neprarastų talentų ir būti pripažinta tarptautinėje erdvėje.

Jau po kelerių metų brandos egzaminai nebebus pagrindinis moksleivių galvos skausmas. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga planuoja keisti tvarką, kad pagrindinę reikšmę stojant į aukštąsias mokyklas, turėtų nebe egzaminų rezultatai, o mokyklos pažymių vidurkis. Be to, bus atsižvelgiama į mokinio popamokinę veiklą. Švietimo sistemos dalyviai tokias naujoves vertina nevienareikšmiškai.