Viktorija Chockevičiūtė

Jei nuomojate savo būstą naudodamiesi skelbimo portalu, tačiau nedeklaruodami jokių pajamų ir nemokėdami mokesčių, į jūsų duris gali pasibelsti Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Dalis tokių žmonių jau identifikuota. VMI kartu su Kauno technologijų universitetu (KTU) išanalizavo viename iš skelbimo puslapių pateiktus būsto skelbimus, o po to, susiejo šią informaciją su skelbimuose nurodytais telefonų numeriais ir pateiktomis gyventojų pajamų mokesčio deklaracijomis.

Neretai pateikiama statistika apie sparčiai kilusius atlyginimus palydima Lietuvos gyventojų klausimu: „O tai kam ta alga pakilo?“. Ekonomistai patvirtina, taip, algų augimą galėjo pajusti ne visi, bet, vis dėlto, didžioji dalis Lietuvos gyventojų.

Silicio slėnis, vadinamas informacinių technologijų lopšių, gali skambėti kaip svajonių vieta startuoliui, tačiau sunkiai pasiekiama. Ir nenuostabu, lietuvių ten nėra daug. Tačiau, kaip užmegzti ryšius su šia ekosistema ir, ar įsikūrimas ten iš karto garantuoja sėkmę? Konferencijoje „Login 2017” dalyvavusi Michelle Messina yra „Explora International“ generalinė direktorė, ji treniruoja startuolius, investuotojus ir mentorius, kaip geriau veikti Silicio sėnyje.

Kiek iš jūsų yra pirkę mobiliųjų telefoną užsienyje vien todėl, kad ten jo kaina mažesnė? Ekspertai paaiškina, kodėl Lietuvoje to pačio mobilaus telefono kaina gali gerokai skirti nuo kitų, net ne tolimų šalių. „Deutsche“ bankas surinko ir paskelbė duomenis, kiek gi kainuoja „iPhone 6s“ ir „iPhone 7“ 128 GB skirtingose šalyse. Rinkdami duomenis, jie rėmėsi oficialiame „Apple“ puslapyje skelbiama informacija arba tarpininkų pateiktomis kainomis.

Socialiniai tinklai užvaldo vis didesnę gyvenimo dalį – ten galima ir bendrauti, ir sužinoti naujienas, ir apsipirkti. Jie gali tapti ir startine pozicija sėkmingam verslui. Svarbiausia – tinkama strategija ir produktas. Konferencijoje „Login 2017” kalbėta, kaip būtent „Facebook“ tinkle užsimezgusį verlsą paversti visiems puikiai žinomu prekės ženklus. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad viskam yra niša, svarbiausia išsiskirti.

Turbūt ne vienas norėtų keliauti, tačiau tuo pačiu metu ir dirbti mėgiamą darbą. Ypač apie tai svajoja jaunimas: laisvė, kūryba, kelionės. Vis dėlto, dirbti laisvai samdomą darbą (angl. freelanceris) gali būti itin sunku. Kelionių tinklaraštininkė, laisvai samdoma žurnalistė Regitse Cecillie Rosenvinge konferencijoje „Login 2017” pasakojo, kad tai nėra pats lengviausias kelias, kurį gali pasirinkti žmogus.

4– oji pramonės revoliucija ir robotizacija neaplenks ir Lietuvos. Robotikos akademijos įkūrėjas jau dabar pataria lietuviams ruoštis ir ugdyti kūrėjų kartą. Konferencijoje „Login 2017” virtualiai pasirodęs Robotikos akademijos įkūrėjas Kristijonas Vasiliauskas tiki, kad Lietuva gali tapti robotų kūrėjų šalimi. Tačiau įspėja, kad nesvarbu, kiek jums metų – programuoti mokytis reikia jau dabar ir dairytis specialybių, kurių robotai negali pakeisti.

Tikriausiai ne vienas pirkėjas yra susidūręs su situacija, kuomet ant produkto užrašyta vienokia prekė, tačiau kasoje pasirodo, kad ji – pasikeitusi. Pasak prekybos tinklų, tokius neatitikimus lemia žmogiškasis faktorius, o naujausios technologijos, kol kas – per brangios. Jau anksčiau naujienų portalas tv3.lt dalinosi skaitytojų istorijomis, kad produktą iš lentynos pasiima už vienokią kainą, o mokėti reikia už didesnę.

Skaičiuojama, kad simbolinė laisvės nuo mokesčių diena, kuomet pagaliau gyventojai dirba sau, o ne mokesčiams, šiemet atėjo penkiomis dienomis vėliau nei pernai – gegužės 23 dieną. Lietuvos laisvosios rinkos instituto paaiškinimu, valdžia pinigus leidžia sparčiau nei auga ekonomika. Dėl to gyventojams mokesčiams dirbti tenka vis daugiau ir ilgiau.

Darbo rinkoje įtampa nenuslūgsta. Emigracijai nemažėjant Lietuvos įmonių vadovai perspėja, kad jau dabar susiduria su darbuotojų trūkumu, o ateityje tai stabdys įmonės plėtrą. Tiesa, tuo pačiu kai kurie spręsdami šią problemą ruošiasi kelti atlyginimus. Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) kas ketvirtį atlieka ir pristato aukščiausio lygio 120 Lietuvos įmonių vadovų nuomonių ir prognozių apklausos analizę – Pramonės lūkesčių indeksą. Iš rezultatų matyti, kad 57 proc.

Nuo šių metų „Sodrai“ pradėjus viešinti mokamus vidutinius atlyginimus įmonėse, šios lyg ant delno. Kiekvieną mėnesį galima stebėti, kaip keičiasi žinomiausių įmonių atlyginimai bei kur mokami didžiausi.

Šią savaitę Seimas turėtų apsispręsti dėl naujojo Darbo kodekso nuostatų – kaip darbo santykių reguliavimas turėtų atrodyti nuo liepos 1 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pristatė pagrindinius pokyčius. Pasak Darbo kodekso rengėjos socialinės apsaugos ir darbo viceministrės Eglės Radišauskienės, darbdavys pagal naująjį DK negalės bet kada atleisti jam nepatikusio darbuotojo.

Lietuvos ir Lenkijos kainų skirtumais – nebestebina nieko, tačiau dar įdomesnių tendencijų galima pamatyti paėmus tą patį produktą ir pažvelgus ne tik į kitus Europos miestus, bet ir į Azijos. Ekonomistai pripažįsta, lietuviai gali įpirkti mažiau, tačiau kainos – didesnės. „Deutsche bankas“ sudarė keliasdešimties miestų sąrašą pagal tai, kiek ten kainuoja 2 litrų „Coca–Cola“, „Marlboro“ cigarečių pakelis ar 0,5 l alaus bare.

Lietuviai – tauta, kuri mėgsta investuoti į nekilnojamąjį turtą. Pastaruoju metu itin stebėta, kaip vis daugiau gyventojų perka būstą ne tik savo reikmėms, bet ir verslui – nuomai. Analitikai suskaičiavo, kokia grąža iš nuomos gaunama Lietuvoje ir, kokia kitose Europos šalyse. Skaičiuodami nuomos pajamų santykį su būsto kaina, t.y. kokią grąžą nuomojant įsigytą turtą galima gauti, išskirta, kuriose šalyse NT jau yra pervertintas, o kuriose net nuvertintas.

Konkurencinė kova tarp Klaipėdos jūrų uosto ir Rygos uosto tik stiprėja, tačiau kyla abejonių, ar Lietuvai ilgai pavyks šioje kovoje išsilaikyti, mat krovinius turintys vežti lokomotyvai stovi sugedę ir netaisomi. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi asmuo, norėjęs išlikti anonimu, papasakojęs, kad tarptautinėje vežėjų konferencijoje geležinkeliečiai pasakojo, jog Klaipėdos uoste – tam tikrai baimė, jog nebus spėta išvežti kai kurių krovinių.

Danija – pavyzdys, kuriuo norėtų sekti kiekviena valstybė ir priešiškoji Graikija, kuria nenorėtų tapti nei viena šalis. Kur tarp jų atsiduria Lietuva? Šiandien Lietuvos ekonomikos struktūra yra labai panaši į graikišką ir primena situaciją Danijoje prieš maždaug 30 metų. Ekonomistas tikina, kad yra išeitis, kuri leis pasukti Skandinavijos keliu.

Po ekonominės krizės šalys skubėjo atsitiesti, tačiau ekonomistai pastebi, kad ekonominiai ciklai linkę kartotis. Dabar jiems nerimą kelia tiek kylantis populizmas, tiek žemas produktyvumas. „Swedbank“ organizuotoje metinėje konferencijoje Haraldas Magnusas Andreassenas vyriausiasis ekonomistas iš Norvegijos pastebėjo, kad šiuo metu – ekonomikos pakilimas, tačiau žiūrint į ekonominius ciklus matyti, kad gali laukti ir krytis.

Demografinės tendencijos siunčia liūdną žinią: dirbančiųjų skaičius mažėja, pensinio amžiaus – auga. Nieko nedarant pensijos tik mažės, prognozuoja Lietuvos bankas. Situacijai pakeisti pateikti siūlymai. Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas teigia, kad žiūrint dvidešimt metų į priekį, tendencijos labai nepalankios. Šiai dienai 10 dirbančiųjų tenka 3 pensinio amžiaus žmonės. Po trisdešimt metų šis pensinio amžaisu žmonių skaičius padvigubės.

Po 2008 metų krizės bei sprogusio nekilnojamojo turto (NT) burbulo, sparčiai kylančios būsto kainos vėl pradeda kelti nerimą. Žinoma, kad istorija linkusi pasikartoti.

Lietuvos gyventojams jau teko išgyventi didžiulę krizę 2008 metais, tačiau tai nereiškia, jog panašus scenarijus nepasikartos. Ar lietuviai būtų pasiruošę atėjus „juodai dienai“? Nors taupyti imasi ne retas, ekonomistai išskiria, kad sutaupoma suma būtų nepakankama išgyventi krizę. „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė teigia, jog rekomenduojama turėti finansinę saugumo „pagalvę“, kuri prilygtų bent 6 mėnesių pajamoms.

Būsto kainoms ir skolinimuisi augant, Lietuvos bankas yra ramus, kad tai dar nerodo NT burbulo. Tačiau žvilgsniai krypsta į nuomos sektorių, mat būtent ten gali būti užslėpta rizika. Lietuvos banko valdybos narys Tomas Garbaravičius Lietuvos banko organizuotoje tarptautinėje konferencijoje pristatė mūsų šalies patirtį.

Nors orai kol kas laikinai pasitaisė, ūkininkai jau skaičiuoja padarytus nuostolius. Anksčiau tokiu metu jau džiaugdavosi ankstyvuoju derliumi, o šiais metais jo teks palaukti. Orų svyravimai lems ir mažesnį derlių, o tai kilsiančias kainas. Jau anksčiau naujienų portalas tv3.lt rašė, jog Lietuvos daržovių augintojai atskleidė, kad šalčiai praėjo ne tik per Lietuvą, bet ir per Vidurio ir Rytų Europą, įskaitant Lenkiją. Tai gali lemti apskritai visos produkcijos sumažėjimą.

Žemų kainų ištroškę Lietuvos gyventojai laisvu metu užplūsta Suvalkų parduotuves. Tai matydami prekybininkai ėmėsi specialių akcijų, tačiau lietuviai įsitikinę – jos nepadės. Naujienų portalą tv3.lt pasiekė skaitytojos Akvilės laiškas. Jame ji dalinasi socialiniame tinkle „Facebook“ kilusia diskusija, kurioje Lietuvos gyventojai tikina, kad važiuoti į Lenkiją vis tiek apsimoka daug labiau, o „Maximos“ pritaikyta nauja akcija „Patikrinta Lenkijoje“ – neatsiperka.

Augančios būsto kainos – ne vien Lietuvoje. Europos šalių centrinių bankų atstovai akylai stebi tendencijas, ar jos neveda prie būsto kainų burbulų. Pasak jų, jau dabar galima imtis prevencinių priemonių užkertant kelią jų pūtimuisi. Lietuvos banko surengtoje tarptautinėje aukšto lygio konferencijoje diskutuojama, ar įmanoma reguliuoti būsto kainų augimą bei kokių priemonių reikia imtis siekiant išvengti ekonominės krizės.

Artėjant metui, kuomet Vilniaus oro uostas bus uždarytas, viešbučiai jau pastebi sumažėjusį užsakymų skaičių. Baiminamasi, kad turistams nebus pakankamai gerai iškomunikuota, kaip pasiekti Vilnių ir, kad tai – laikina. Naujienų portalas tv3.lt susisiekė su Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidente Evalda Šiškauskiene. Ji teigia, kad nors rekonstrukcija būtina, baimių tikrai kyla. Tuo tarpu Lietuvos oro uostai įsitikinę, kad didelės įtakos šis uždarymas neturės.

Vieną akimirką šviečia saulė, kitą jau sninga, trečią jau lyja. Šokinėjantys termometrų stulpeliai ir itin neįprasti orai jau paveikė lietuviškas daržoves, vaisius. Ūkininkai atvirauja, derlius tikrai bus mažesnis, o tai reiškia, kad ir kainos bus didesnės nei praeitais metais. Panašūs orai užklupo ir aplinkinių šalių ūkininkus, o tai atsilieps ir vartotojams: jei visų derlius mažesnis, prekybos tinklams nepavyks pigiau įsivežti daržovių ir vaisių.

Statistikos departamentui fiksuojant vidutinį dirbančiųjų skaičių bei vidutinius atlyginimus, išryškėja tendencija – atlyginimai auga, dirbančiųjų skaičius mažėja visur, išskyrus vieną miestą. Anot ekonomisto, krizės vartai dar neužverti tad ir emigracija vis dar aukštumose. „Grįžtame prie giluminių priežasčių, kad iš esmės emigracija yra problema ir taip išeina, kad emigracijos didžiulis spurtas buvo 2009–2010 m., po to ji sulėtėjo, dabar vėl yra pagausėjusi.

Pensijos Lietuvoje ir taip nedžiugina gyventojų, tačiau „Sodra“ skaičiuoja, kad kas ketvirtas gyventojas rizikuoja negauti ir pilnos pensijos, nes bus nesukaupę būtinojo stažo. Ekonomistas įvardija dvi tokios situacijos priežastis. „Sodra“ informuoja, kad jei per 1 metus uždirbama mažiau nei 12 minimalių mėnesio atlyginimų (MMA) ir sumokama mažiau mokesčių, nesukaupiamas 1 metų stažas. „Yra 160 tūkst. žmonių, kurie kovo mėnesio duomenimis per mėnesį gaudavo mažiau nei MMA.

Jau nuo kitų metų verslams bus taikomas specialus mokestinių lengvatų paketas. Nors pasukta priešingu keliu nei Estija, tikimasi, kad naujos mokestinės paskatos leis įmonėms veikti produktyviau. Mokestinių lengvatų paketą pristatę finansų ministras Vilius Šapoka ir Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis įsitikinę, kad tai pats patraukliausias Europos Sąjungoje projektas, suteikiantis galimybę Lietuvai tapti aukštųjų technologijų centru.

Lietuva – aukštųjų technologijų sostinė. Tokius tikslus išsikėlė naujoji valdžia pristatydama naujų mokesčių pakeitimą. Pasak Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio, reikia galvoti ne tik apie bėdas, su kuriomis susiduriame šiandien: pajamų nelygybės mažinimas, emigracija, bet galvoti ir apie problemas, su kuriomis susidursime ateityje. „Turi būtų valios investuoti, atsinaujinti. Paskatinti valstybę, verslą, mokslą pažiūrėti gerokai toliau.

Nuo liepos Lietuvoje bus vienu mažmeninės prekybos tinklu mažiau. Ekspertai mano, kad didelių sukrėtimų rinkoje dėl to nepajusime, tačiau kitiems žaidėjams atsiranda šansas gauti daugiau prekybinių plotų ar atsiriekti didesnę dalį pirkėjų. Šiandien Suomijos „Suomen Osuuskauppojen Keskuskunta“ (SOK) įmonė pranešė, kad nuo liepos ketina uždaryti „Prismos“ parduotuves Lietuvoje ir Latvijoje, nes rinkos dalis šiose šalyse yra per maža, kad būtų galima dirbti pelningai.

Europos Sąjungoje kiekviena šalis turi tikslą – iki 2020 metų pasiekti tam tikrą užimtumo lygį. Skelbiama, kad naujausi ES duomenys rodo senai matytas aukštumas, o Lietuva patenka tarp tų šalių, kuriose dirbančiųjų skaičius jau siekia numatytuosius tikslus. Visgi, ar toks Lietuvos pasiekimas yra tvarus? Eurostato duomenimis, 2016 m. 20–64 metų žmonių užimtumo lygis Europos Sąjungoje pasiekė 71.1 proc. Paskutinį kartą aukštesniu rodikliu džiaugtasi 2008 m. – 70,3 proc.

Emigracija – įvardijama, kaip viena didžiausių Lietuvos bėdų. Valdžia ieško sprendimų, kaip jos mastus sumažinti, o tuo tarpu tautiečiai toliau emigruoja. Kokios tolimesnės prognozės ir kas laukia Lietuvos, jei emigracija nesumažės? Lietuvos statistikos departamento duomenimis, praeitais metais emigravo 50 333 asmenų, o imigravo 20 162. Išankstiniais duomenimis, per pirmuosius tris šių metų mėnesius, emigravo 18 550 asmenų.

Pertekliniai arba subalansuoti biudžetai, auganti ekonomika, atlyginimai, kainos – ar tai reiškia, kad Baltijos šalys, kadaise vadintos Baltijos tigrais, vėl pramerkia akis? Lietuva, Latvija ir Estija Baltijos tigrų vardą buvo pelniusios iki 2006 m., kuomet itin sparčiai augo ekonomika. Tačiau jau kurį laiką šis tigras miega. Dabar Eurostat statiska rodo vieną po kito gerėjančius rodiklius. Pavyzdžiui, tiek Lietuva, tiek Estija turėjo perteklinį (+0,3 proc.

Jog Lenkijoje kainos daug mažesnės viešai skelbia ne tik Lietuvos gyventojai, bet ir gamintojai, ir patys prekybininkai. Lenkijos vardas net pasitelkiamas įvairiose prekybininkų akcijose. Ar toks sprendimas padės vieniems rinkos žaidėjams padės įsiveržti į priekį? Marketingo strategijos ekspertas Linas Šimonis tikina, kad vieniems tokia akcija gali pasibaigti nevykusiai, kitiems – būti bilietas į sėkmę. „Mes visi pasirenkame remdamiesi savo nuomone.

Šiais laikais bankuose saugomi ne tik mūsų pinigai, bet ir taip identifikuojama asmens tapatybė. Tad nenuostabu, kad šie duomenys turėtų būti kruopščiai saugomi. Visgi, keičiant telefonu numerius reikia būti atsargiems ir nepamiršti informaciją atnaujinti. Tai patvirtina naujienų portalą tv3.lt pasiekęs skaitytojo laiškas.

Atšilus orui vėl atgyja statybų sektorius. Kyla kainos, auga statybininkų paklausa, o kartu ir užmokestis, kurį jiems tenka mokėti. Lietuvoje kvalifikuoti specialistai uždirba ir daugiau nei vidutiniškai šalyje. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, bendras atlyginimų vidurkis statybų sektoriuje 2016 m. IV ketvirtį buvo 752,9 Eur, neatskaičius mokesčių. Tuo tarpu vidutinis atlyginimas – 822,8 Eur.

Naujausi Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys rodo, kad kovo mėnesį, padidinus akcizus, jų surinkimas smuko beveik per pusę – 40 proc., t.y. 6,6 mln. Eur. Jei taip ir toliau, gali grėsti šešėlinės ekonomikos didėjimas. Kovo mėnesio VMI duomenimis, akcizų už parduotus stiprius gėrimus surinkta 78,6 proc. mažiau nei pernai kovą. O už alų – 25,7 proc. Užsipirkinėjo vasarį Tačiau iš pateikiamos statistikos matyti neįprastas šuolis vasario mėnesį.

Savitarnos kasos jau nebenustebins nė vieno Lietuvos gyventojo, tačiau kaip reaguotumėte, jei produktų kainos būtų pateikiamos elektroninėje etiketėje, o pasinaudoję savo mobiliuoju įrankiu galėtumėte ją ir įvertinti? Visa tai Europoje jau vyksta. Konferencijoje apie inovacijas maisto produktų prekyboje kalbėta apie užsienyje jau pritaikytas technologijas, kurių Lietuvoje dar teks palaukti.

Lietuva, Latvija ir Estija – pirmūnės fiksuojant mėnesinę kovo infliaciją. Ir, pasak ekonomistų, tai – ne pabaiga. Ši tendencija lydės visus 2017 metus. Eurostato duomenimis, metinis kainų augimas kovą vidutiniškai ES buvo 1,6 proc., o euro zonoje – 1,5 proc. Tuo tarpu Baltijos šalyse – dvigubai didesnis. Kovą Lietuvoje buvo 3,2 proc., Latvijoje – 3,3 proc., Estijoje – 3 proc. infliacija.

Į „Sodros“ katilą krenta daugybės Lietuvos gyventojų mokesčiai, tačiau vienų sumokamos sumos sudaro didesnę dalį nei kitų. Kas įneša didžiausia indėlį, galima išskirti ir pagal amžiaus grupes. Štai vasario mėnesio „Sodros“ duomenimis, „Sodros“ įmokų vertės dalis pagal amžiaus grupes labai panaši į darbuotojų (apdraustųjų) skaičiaus dalį toje amžiaus grupėje. Visgi matyti, kad vienoje amžiaus grupėje nors apdraustųjų ir mažiau, jų sumokamų įmokų vertė didesnė. Tai 31–40 metų dirbantieji.

Vos Seimui pritarus pasiūlymui svarstyti užstato sistemos plėtrą, nerimo varpais pradėjo skambinti ir prekybininkai, ir pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos. Jie jau skaičiuoja, kiek galėtų brangti tiek buitinės prekės, tiek maisto produktai. Skaičiuojama, kad išplėtus grąžintinos taros sąrašą įtraukiant visų alkoholinių gėrimų rūšis, gamintojams tektų mažiausiai 3,5 mln. eur. investuoti į technologijų pritaikymą bei per metus stiklo atliekų tvarkymas brangtų dar apie 11 mln.

Pasaulyje vyraujant neapibrėžtumui ir nežinomybei dėl ateities kvestionuojama ne tik pati Europos Sąjunga, bet ir euro zona, kurios nare Lietuva yra vos porą metų.

Nebe paslaptis, kad Lenkijoje ne maža dalis prekių yra pigesnės nei Lietuvoje. Tai įrodo ir kartas nuo karto vis ten vykstantys apsipirkti lietuvaičiai. Visgi, kiek išties tos kainos skiriasi? Skaitytojas naujienų portalui tv3.lt pateikė du apsipirkimo čekius. Vienas iš Suvalkuose esančios parduotuvės „Lidl“, kitas – Vilniaus. Kadangi „Lidl Lietuva“ turi šūkį „Viena šalis, viena kaina“, galima manyti, kad tokios pat kainos būtų ir kitų Lietuvos miestų „Lidl“ parduotuvėse.

Verslininkai jau ruošiasi valdžios užmojams riboti alkoholio prekybą ir taip mažinti vartojimą. Atlikę tyrimą jie skelbia, kad tik mažoji dalis Lietuvoje gyvenančiųjų gali būti priskiriami girtaujantiems. Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) užsakymu atliktas apklausos būdu tyrimas rodo, jog tarp vartojančiųjų alkoholį šalies gyventojų 4 proc. išgeria beveik kasdien, o 86 proc. svaigiuosius gėrimus vartoja ne dažniau nei kartą per savaitę. Girtaujantys asmenys išgeria 37 proc.

Užimamos pareigos, darbovietė, įgūdžiai, šalies ekonominė padėtis – tik vieni iš ingredientų lemiantys atlyginimus. Lietuva atlyginimais itin išsiskiria iš kitų šalių – didžioji dalis dirba už minimumą, o didžiausius atlyginimus pelno anaiptol ne vyriausieji darbuotojai. „Sodros“ pateikiama statistika rodo, kad 2017 m. vasario mėnesį absoliuti dauguma Lietuvos darbuotojų – 270,86 tūkst. dirbo už mažiausią galimą atlyginimą, iki 380 Eur „ant popieriaus“. Tuo tarpu virš 5 tūkst.

Nepriteklių Lietuvoje kenčia ne dešimtys, o šimtai tūkstančių žmonių, rodo statistika. Ekonomisto teigimu, jie jau dabar tarsi emigravę, tad norint neprarasti ir šių žmonių, metas susimąstyti, kur valdžia deda pinigus. Lietuvos statistikos departamentas informuoja, kad didelio materialinio nepritekliaus lygis 2016 m. šalyje siekė 13,5 proc. ir, palyginti su 2015 m., sumažėjo 0,4 proc. punkto.

Viešasis transportas atsiduria beveik kiekvienos šeimos išlaidų sąraše. Mėnesis prie mėnesio ir išleidžiama suma gali atrodyti nebe tokia menka. Ypač, jei gyvenate sostinėje. Kai kuriuose miestuose, pavyzdžiui, Estijos sostinėje Taline, viešasis transportas ten gyvenantiems yra nemokamas. Tačiau Lietuvoje to nėra. Susisiekimo ministerijos teigimu, kiekviena savivaldybė pati sprendžia, kaip tvarkyti viešąjį transportą ir, kaip jį apmokestinti.

Lietuvoje kas mėnesį fiksuojamas būsto kainų augimas, tačiau tai pastebima ir visoje Europos Sąjungoje. Skirtumas tas, kad Lietuva atsiduria tarp šalių, kur kainos auga labiausiai. Eurostato duomenimis, 2016 m. labiausiai kainos augo Čekijoje (11 proc.), Vengrijoje (9,7 proc.) ir Lietuvoje (9,5 proc.). O štai jei palygintume paskutinio ketvirčio rezultatus matytume, kad yra šalių, kur kainos net mažėjo: Danija (1,5 proc.), Kroatija (0,6 proc.), Belgija (0,4 proc.