REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Po 2008 metų krizės bei sprogusio nekilnojamojo turto (NT) burbulo, sparčiai kylančios būsto kainos vėl pradeda kelti nerimą. Žinoma, kad istorija linkusi pasikartoti. Tačiau ar šį kartą įmanoma suvaldyti situaciją?

Po 2008 metų krizės bei sprogusio nekilnojamojo turto (NT) burbulo, sparčiai kylančios būsto kainos vėl pradeda kelti nerimą. Žinoma, kad istorija linkusi pasikartoti. Tačiau ar šį kartą įmanoma suvaldyti situaciją?

REKLAMA

Lietuvos banko organizuotoje tarptautinėje konferencijoje Europos šalių centrinių bankų atstovai samprotavo, ar įmanoma sustabdyti kylančias kainas bei ar pakanka tik centrinių bankų taikomų priemonių?

Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas pripažįsta, kad dideli svyravimai būsto kainose gali nuvesti į krizę.

Visgi Europos Centrinio Banko (ECB) Makroprudencinės politikos ir Finansinio stabilumo generalinis direktorius Johnas Fellas naujienų portalui tv3.lt patikino, kad vien centrinių bankų vaidmens situacijai suvaldyti nepakaks.

V. Vasiliauskas: savo pamoką išmokome

Lietuvos banko vadovas parėžia, kad iš istorijos matome, jog NT kainų burbulai dažniausiai sukelia ekonominę krizę. Kaip pavyzdį jis pasitelkia Lietuvą. Prieš 2008 m. krizę, Lietuvos NT sektorius buvo perpildytas būsto paskolų, kainų kilimas – milžiniškas, per keturis metus kainos išaugo trigubai.

REKLAMA
REKLAMA

„Tuomet Lietuvos bankas neturėjo jokių makroprudencinių priemonių ir kai nuvo sukrėsta mūsų finansinė sistema, mes patyrėme didžiausią krytį NT kainose kokį buvome matę. BVP sumažėjo 15 proc., nedarbas išaugo trigubai, buvo didžiausia recesija ES, tačiau, laimei, ir trumpiausia.

REKLAMA

Jei pažiūrėtum į Švediją, prieš tris dešimtmečius, NT ir akcijų kainos išaugo daugiau nei dvigubai, netrukus sprogo burbulas. Pusė turto vertės buvo prarasta. Švedija susidūrė su sunkia ekonomine padėtimi.

Iš mūsų pusės, galiu pasakyti, kad išmokome pamokas ir ėmėmės priemonių. Dabar Lietuvos bankas gali formuoti makroprudencinę politiką. Tai didelė atsakomybė. Jei šios priemonės būtų buvusios 2008 m. pritaikytos, nebūtų buvusios tokios skausmingos pasekmės“, – mano jis.

Pasak jo, jis skeptiškai vertina vien susiteikimą į kainas. Reikėtų atsižvelgi į disbalansus, pavyzdžiui, kad kainos dideliuose miestuose auga daug sparčiau nei likusiuose regionuose.

REKLAMA
REKLAMA

„Galėtume naudoti priemones priklausomai nuo vietovės. (...) Rizikos ribojimo politikoje taip pat svarbu ir kreditavimas, finansų įstaigų patvarumas ir visa finansinė sistema. Taip NT sektorius yra labai svarbus, tačiau jis ne vienintelis, kurį reikia prižiūrėti. Disbalansų yra ir kitose turto rinkose.

Dėl to svarbu pažiūrėti į kreditavimo plėtimąsi, kuris susijęs su kylančiomis kainomis. Ne kiekvienas kreditas vienodai prisideda prie ekonomikos augimo. Paskola finansuoti verslą yra daug produktyvesnė nei nekilnojamojo turto įkeitimas perkant seną butą. Dėl to kyla klausimas, ar skirtingos priemonės turi būti taikomos pagal skirtingus paskolų tipus“, – kalbėjo V. Vasiliauskas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Lietuva nuo 2011 m. taiko finansinį stabilumą stiprinančias priemones – Atsakingojo skolinimo nuostatus.

Mokesčiais galima padaryti daug didesnę įtaką

Ne vienas analitikas kėlė klausimą, ar centriniai bankai pajėgūs suvaldyti kainas, ar vis dėlto, be valdžios įsikišimo pasiekti tikslus – sunku. ECB atstovas konferencijoje Johnas Fellas kalbėdamas konferencijoje priėjo kelių išvadų. Pasak jo, nėra aišku, ar stabilizuoti kainas yra makroprudencinės politikos tikslas – būsto kainų bumas įmanomas ir be kreditavimo.

„Net jei stabilizuoti būsto kainas būtų makroprudencinės politikos tikslas, iššūkiai nustatant fundamentalias vertes keltų dvi rizikas: klaidingi įspėjimai dėl NT burbulų formavimosi iššauktų netinkamus įstatymus, o tai slopintų būsto rinką. Arba besiformuojantis NT burbulas būtų nepamatytas, tuomet ištiktų krizė be jokio politinio atsako.

REKLAMA

Ir, net jei būsto kainos būtų nuspėjamos, nėra aišku, kad makroprudencinės politikos priemonės yra efektyviausios moderuojant kainų bumus ir nesėkmes“, – kalbėjo jis.

Pasak jo, makroprudencinės priemonės gali turėti ribotą poveikį būsto kainoms ilguoju laikotarpiu, tačiau jos svarbios susitelkiant į kylančią sisteminę riziką visai finansų rinkai.

Naujienų portalui tv3.lt jis teigė, kad makroprudencinėmis priemonėmis kartais prašoma padaryti daug daugiau nei įmanoma. Yra ir kitų, veiksmingesnių priemonių. Pavyzdžiui, mokesčiai.

„Jei politikos formuotojai tikrai turi tikslą stabilizuoti kainas, makroprudencinės priemonės nėra geriausias pasirinkimas. Nesakau, kad reikia didinti mokesčius, bet, manau, kad tai politikos pasirinkimas. Ir tai gali būti daug labiau efektyvu nei veržiant makroprudencinę politiką. Jeigu vis dėl to nori turėti įtaką būsto kainoms, tada suprantama, kad mokesčiai turės daug didesnę ir efektyvesnę įtaką“, – mano jis.

REKLAMA

Paklaustas ar kylančios būsto kainos signalizuoja apie artėjančią krizę, jis patikina, kad pagal ECB finansinio stabilumo ataskaitą finansinė krizė nėra pagrindinė problema.

„Mes nematome artėjančios didžiulės finansinės krizės kaip 2008 m.”, – pasakė jis.

Panašios nuomonės laikosi ir Švedijos centrinio banko vadovas Stefanas Ingvesas. Pasak jo, finansinės krizės veikia pagal tą patį šabloną ir vienintelis kelias jų vengti, tai suprasti, ką jos daro.

Tačiau kalbėdamas apie priemones NT burbulų išsipūtimui jis taip pat pamini, kad vien makroprudencinių centrinių bankų taikomų priemonių neužtenka.

„Mes negalime pasikliauti makroprudencine politika tvarkant struktūrines būsto sektoriaus problemas. Dėl to Švedijos centriniame banke mes taip pat propagavome politiką, kuri daro įtaką struktūriniams būsto rinkos ypatumams. Gali būti siūlomi pakeitimai nuomos rinkos reguliavime, naujų statybos projektų reguliavime, mokesčiuose.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Man, tokios priemonės, kaip paskolos ribojimas pagal santykį su turto verte arba vartotojo mėnesinių bruto pajamų procentas skirtas skolai apmokėti, yra tik, kaip greičio apribojimai bankams ir namų ūkiams ir sakant: „iki čia, bet ne daugiau", – kalbėjo jis.

Savo pranešimą jis užbaigia teigdamas, kad supratimas, kodėl kilo krizės, yra būtinas norint išvengti kitų krizių ateityje, tačiau žinojimas nėra garantas, kad išlaikysime makroekonominį ir finansinį stabilumą. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų