Lietuvos banko surengtoje tarptautinėje aukšto lygio konferencijoje diskutuojama, ar įmanoma reguliuoti būsto kainų augimą bei kokių priemonių reikia imtis siekiant išvengti ekonominės krizės.
Reikia ir valdžios įsikišimo
Tarptautinės valiutos fondo Pinigų ir Makroprudencinės politikos skyriaus vadovas Erlendas Nieras įsitikinęs, kad vien centrinių bankų makroprudencinėmis priemonėmis būsto kainų augimo nesustabdysime. Tačiau jų taikymas svarbus mažinant sistemines rizikas, kurios gali sukelti ekonominę krizę.
„Nors ir nėra įmanoma jų visų (krizių – red. pastaba) sustabdyti“, – prideda jis.
Pasak jo, bankų taikomos makroprudencinės priemonės padeda tik bankų atsparumui, reikia dar ir valdžios įsikišimo.
„Jei turi būstą ir kainos auga, eis laimingas, bet jei neturi ir jos auga, gali būti nelabai laimingas. Visgi kiats aspektas – įperkamumas. Kur tik keliauju, visi kalba apie būsto kainas ir dėl to, nes negali nusipirkti savo norimo būsto matomomis kainomis. Manau, būtina kalbėti apie tai, nes tai paveikia visą ekonomiką, gyventojų pajamų pasiskirstymą.
Tai sukelia ir didesnį spaudimą įstatymų leidėjams. Makroprudencinės politikos vien nepakanka. Valdžiai ir išrinktiems įstatymų leidėjams reikia atlikti taip pat savo vaidmenį“, – kalba jis.
Jo nuomone, valdžia gali pašalinti fiskalinius iškraipymus, peržvelgti mokestines lengvatas, pašalinti pasiūlos apribojimus, pavyzdžiui, aukštesni mokesčiai nenaudojamai žemei.
Vis dėlto būsto kainų visiškai nesukontroliuosi, galima tik valdyti mechanizmą. Ir apjungus tiek centrinių bankų priemones, tiek valdžios veiksmus, daug lengviau sustabdyti būsto kainų burbulus.
Tiek jis, tiek Norvegijos banko Finansinio stabilumo vykdantysis direktorius Torbjornas Hagelandas teigia, kad nors būsto kainos yra svarus indikatorius stebint NT burbulus, be visa ko, svarbu stebėti ir kreditų segmentą – kaip jis plečiasi.
„Tačiau labiau nei kainų augimas, kreditų augimas ir lemia viską. Tačiau kaip taisyklė, kainų infliacija ir paskolos eina kartu.
Tikri šokai finansiniame sektoriuje sukuriami dėl didelių kainų, o tada iš jų kylančio ir didesnio kreditavimo, paskolų. Norvegijoje kreditai auga labiau nei BVP, kainos daug labiau augo nei namų ūkio pajamos“, – kaip pavyzdį pateikė Norvegijos banko atstovas.
Visgi visi kalbėjusieji pripažįsta, kad visiškai atpažinti, ar jau susiformavo NT burbulas ar ne – neįmanoma.
„NT burbulas tikrai nuveda į ekonominę krizę. Esame turėję nemažai praeityje tokių įvykių ir tikiu, kad ateityje turėsime. Dabar tai vienas pagrindinių rūpesčių“, – sakė Londono ekonomikos mokyklos Sisteminės rizikos centro direktorius Jonas Danielssonas.
Tiesa, jis pridėjo, kad iš aukštų NT kainų yra ir gero – daugiau vystoma projektų, daugiau mokesčių, spartesnis ekonomikos augimas. Būtent dėl to, kad yra ir geroji pusė, viskas dar labiau komplikuojasi.
Lietuva taiko Atsakingojo skolinimosi nuostatas
Lietuvos banko pranešime rašoma, kad būsto vertė Lietuvoje gerokai viršija indėlių, kitų santaupų ir finansinio turto vertę, o su nekilnojamuoju turtu susijusi veikla sudaro reikšmingą šalies BVP dalį. Dėl to sprogus NT burbului ir kenčia ekonomika: gyventojai mažiau išleidžia, didėja nedarbas, nukenčia statybų sektorius.
„Skaudžios praeities krizių pamokos rodo, kad būsto kainų burbulai šalies ūkiui ir žmonėms kainuoja pernelyg brangiai, todėl negalime leisti sau vėl lipti ant to paties grėblio. Konferencijoje sutelkiame pažangiausių valstybių patirtį ir sprendimus, padedančius laiku identifikuoti būsto kainų burbulus ir imtis priemonių jiems užkardyti“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Pasak Lietuvos banko, neigiamą poveikį padidina netvari būsto paskolų plėtra ir didelis gyventojų įsiskolinimas. Būtent neatsakingas skolinimas buvo viena iš pagrindinių prieš dešimtmetį vykusio būsto kainų šuolio ir po to ištikusios krizės priežasčių.
„Lietuva viena iš pirmųjų Europoje įvertino krizės pamokas ir jau nuo 2011 m. taiko finansinį stabilumą stiprinančias priemones – Atsakingojo skolinimo nuostatus. Vis dėlto būtina ir toliau atidžiai stebėti nekilnojamojo turto rinkos raidą ir imtis priemonių, jei rinka pernelyg įkaistų. Su nekilnojamuoju turtu susijusios krizės yra skaudesnės ir ilgesnės nei kitos krizės, todėl stiprėja požiūris, kad makroprudencinė politika turėtų aktyviau reaguoti į besiformuojančius būsto kainų burbulus“, – sako Tomas Garbaravičius, Lietuvos banko valdybos narys.
Kaip pavyzdį jis mini Danijoje ir Norvegijoje neseniai priimtus sprendimus taikyti tikslines būsto kreditavimą ir kainas vėsinančias priemones labiausiai kaistančiuose šalies miestuose. Tai visų pirma sostinės, kurios dėl savo dydžio, išskirtinumo ir svarbos dažnai pasižymi aktyvia bei ypatingo dėmesio reikalaujančia nekilnojamojo turto rinka.
Anot T. Garbaravičiaus, siekiant tvarios plėtros, makroprudencinės priemonės nėra vienintelis receptas. Būtina atsižvelgti, apsvarstyti, įvertinti ir kitas priemones, darančias įtaką nekilnojamojo turto rinkos raidai, pavyzdžiui, įvairius būsto pasiūlą mažinančius statybų apribojimus, taip pat mokesčių politiką, kuri kartais gali daryti net gerokai didesnį poveikį būsto kainoms.
