Ugnė Dargevičiūtė

Šiuo intensyviu laikotarpiu, kada visi pasinėrę į darbus ir įtemptą rutiną, užmiršus laisvalaikį bei paprastą poilsį, daugeliui gali grėsti itin nemalonios pasekmės – perdegimo sindromas. Tai emocinis ir fizinis išsekimas, kuris atsiranda dėl daugelio priežasčių, tačiau viena esminių – stresas. „Ilgai užsitęsęs stresas ir įtampa darbe – tai didelis žingsnis perdegimo sindromo link.

Prieš pradedant skaityti šį straipsnį, atsakykite sau į klausimą, kiek iš jūsų galvojate, jog būtent riebalai yra nereikalingo svorio augimo priežastis? Tikriausiai daugelis sutiks su šia mintimi. Būtent dėl šios priežasties pirmiausia reikia išsiaiškinti, kas yra tie riebalai ir kaip jie veikia mūsų organizmą. „Pirmiausia reikėtų riebalus suskirstyti į rūšis: gyvulinės ir augalinės kilmės riebalai, o taip pat ir sotieji (blogieji) ir nesotieji (gerieji) riebalai.

Tikriausiai nesunku pastebėti, jog žmonės, turintys pomėgį yra laimingesni už tuos, kurie negali įvardinti savo hobio. Nesvarbu kokia tai veikla, bet jei ja žmogus mėgaujasi, ilgalaikė pozityvi nuotaika – užtikrinta. Turimas pomėgis bent trumpam įgalina atitrūkti nuo kasdienių rūpesčių ir darbų, kurie kasdienybėje neretai sukelia stresą bei emocinę įtampą.

  Įsivyravus šaltajam metų laikotarpiui ore tykantys virusai palaužia vis daugiau žmonių. Nepaisant ligų simptomų, kurie kelia grėsmę ne tik sergančiojo, bet ir aplinkinių sveikatai, užuot gydantis namie dauguma darbuotojų užsispyrusiai toliau keliauja į darbą. Viso to pasekmės – nepatenkinti kolegos, dar labiau suprastėjusi savijauta, o naudos iš to maža. Praėjusių metų sergamumo laikotarpiu vykdyto tyrimo rezultatai atskleidė, jog net 82 proc.

Retas kuris staiga atšalus orams nesiskundžia sveikata: peršalimas, gripas, sloga ir daugelis kitų negalavimų tampa mūsų kasdienybe. Vis dėlto ar tikrai dėl šių ligų kaltas tik šaltis? Kol esame sveiki per daug nesukame galvos dėl būtino imuniteto stiprinimo, papildomų vitaminų ar šiltos aprangos, tačiau be reikalo. Mūsų požiūris į sveikatą gali nulemti, ar šiuo šaltuoju laikotarpiu karščiuodami gulėsime lovoje, ar galėsime mėgautis savo produktyvumu ir nešlubuojančia sveikata.

Vyrauja įsitikinimas, jog darbdaviams sergantys darbuotojai – tikra našta. Dėl šios priežasties dažnai užklupus gripui negalavimai yra, tiesiog, nepaisomi ir darbuotojai kankinami nepakeliamos slogos ar karščiavimo keliauja į darbą.

Ruduo, atnešantis nuolatinį lietų, – priežastis, dėl kurios tampame niūrūs ir prislėgti. Mieliau renkamės vėsiais vakarais likti namuose, mažiau judame, o tai tik dar labiau stumia rudeninės depresijos link. Vis dėlto vertėtų nepasiduoti šiai melancholijai ir imtis veiksmų ją įveikiant. „Moksliniai tyrimai rodo, kad sezoniniai pokyčiai daro įtaką žmogaus savijautai.

Tėvai dažnai skundžiasi, jog jų vaikai atsisako valgyti daug naudingų produktų, negali ištverti be saldumynų ir mitybos režimas, tiesiog, išsibalansavęs. Vis dėlto susidūrus su šiais sunkumais vertėtų nepulti kaltinti vaikų, o patiems tėveliams atkreipti dėmesį, kokį sveikos mitybos pavyzdį šie savo mažiesiems rodo. „Vaikai turėtų valgyti 3 kartus per dieną: pusryčius, pietus ir vakarienę bei 2 kartus lengvai užkąsti.

Kiekvieną dieną intensyviai dirbančius kamuojantis klausimas – ką rinktis pietums? Pasirinkimai įprasti: keliauti su kolegomis į kavinę, atsinešti savo gaminto maisto ar, tiesiog, sėdint prie kompiuterio greitai užkasti ko nors iš parduotuvės. Besirūpinantiems savo sveikata bei kūno linijomis, tikriausiai, tinkamiausias pasirinkimas – namuose gamintas maistas. Šis pietų variantas vis populiarėja ir išties nebe reikalo, apie tai pasakoja mitybos specialistė Ieva Kuodienė.

Persivalgymas vėlai vakare – dažna įtemptu gyvenimo ritmu gyvenančių žmonių problema. Intensyviai dirbant pamirštamas mitybos režimas, griebiamasi greito maisto, o vėliau būkštaujama dėl sparčiai augančio svorio ir prastos sveikatos. Po darbo dienos grįžus namo ir pagaliau atsipūtus, kad ir kaip stengiamės save suvaldyti, vakaras baigiasi persivalgymu. „Žmogaus dienos racioną turi sudaryti 5 valgymai, tai yra 3 pagrindiniai bei 2 užkandžiai.

Gydytojų baimė ar dar kitaip, „baimė baltiems chalatams“ labiausiai paplitusi tarp vaikų, tačiau dalis suaugusiųjų taip pat, jei yra galimybė, stengiasi aplenkti gydymo įstaigas. Vien tvyrantis kvapas, aplink supanti balta spalva, atrodo, suaugusiems tuoj sukels dar daugiau papildomų negalavimų, o su išsigandusiais vaikais tėveliai dažniausiai net nebepajėgia susitvarkyti. „Baimė „baltiems chalatams“ dažniausiai atsiranda per neigiamą savo ar kitų patirtį.

Atkeliavus rudeniui, daugelis liūdi dėl trumpos, greitai prabėgusios vasaros, dėl to, kad stalo nebepuoš šviežios ryškios daržovės, spalvingos uogos ir vėl teks pasinerti į niūresnį metų laiką. Vis dėlto, neskubėkite nusiminti. Ruduo taip pat ypatingai spalvingas ir turtingas gėrybėmis, kurios pasižymi ne tik skoniu, bet ir išskirtine nauda. Apie tai, kodėl šis metų laikas yra pats dosniausias, mums pasakoja mitybos specialistė–konsultantė Indrė Trusovė.

Anksčiau, nepaisant šalutinio poveikio, dopingą vartodavo sportininkai ir atletai, kurių tikslas būdavo pasiekti kuo aukštesnių sportinių rezultatų. Ilgainiui šis preparatas paplito ir tarp sporto mėgėjų, siekiančių turėti tobulą raumeningą kūną. Vis dėlto, kuo rizikuojama, vartojant dopingą tiek dėl sportinių pasiekimų, tiek siekiant turėti raumeningą kūną, pasakoja asmeninis treneris Rimas Petraitis. „Dopingu yra vadinami preparatai, kurie didina sportininkų fizinį ir psichologinį pajėgumą.

Baigiantis vasarai – poilsio metui, daugelis vėl pradeda naują sporto sezoną ir sugrįžta į sporto sales. Vis dėlto, atgauti fizinę formą po laikotarpio, kada leidome sau atsipalaiduoti, nėra taip paprasta. Kaip tikslingai ir rezultatyviai vėl imtis sporto, tv3.lt skaitytojams pataria aktyvaus laisvalaikio bei sporto iniciatyvos „Atsidavę sportui“ įkūrėjas Aurimas Šidiškis. MITYBA Ne paslaptis, jog vasarą „atleidžiame vadeles“ mityboje, juk aplink tiek pagundų.

Dešimtmetės Urtės vienintelė svajonė užaugus ir baigus mokyklą išleistuvių vakarėlyje su tėčiu sušokti valsą. Kodėl ši svajonė tokia ypatinga? Mergaitei diagnozuotas cerebrinis paralyžius, smegenų kirmino hipoplazija ir akies regos nervo atrofija – tai Urtės ir jos visos šeimos kasdienybė, nuolat verčianti juos kovoti su dideliais iššūkiais. Mergaitės mama Erika trokšta, kad jos dukra būtų tokia, kaip ir visi vaikai: nevaržomai judėtų, bėgiotų, džiaugtųsi gyvenimu ir jį mylėtų.

Merginų, patenkintų savo išvaizda bei skaičiukais, matomais užlipus ant svarstyklių, tikriausiai, rastume vienetus. Visgi, vienos dėl nereikalingų kilogramų apsiriboja tik būgštavimais bei dejonėmis sėdint ant sofos ir iš sielvarto toliau kemšant bandeles, o kitos, pasitelkusios visą turimą ryžtą, griebiasi sunkaus darbo. Būtent tokia užsispyrusi yra mūsų istorijos herojė Silvija (23), sugebėjusi pakeisti gyvenimo būdą, įsimylėti sportą, atsikratyti net 40 kg.

Merginų, kurios nenaudotų kosmetinių priemonių, tikriausiai, rasti beveik neįmanoma. Vienos priemones renkasi atsižvelgdamos į prekinį ženklą, kitos į kainą ar kitus aspektus, tačiau ar tikrai žinome, į ką reikia atkreipti dėmesį, kad grožio priemonės netaptų žalingos mūsų sveikatai? „Jaunesnė merginos, kurioms apie 18-25 m., labiau domisi dekoratyvine kosmetika, vyresnės moterys, maždaug nuo 30 metų, ima domėtis odos priežiūros priemonėmis, apie kurias dažnai informacijos randa profesinėje lite...

Kanapė nuo senų laikų žinoma kaip išskirtine nauda pasižymintis augalas bei aukso vertės ingredientas virtuvėje. Daugeliui kanapės asocijuojasi su psichotropinėmis medžiagomis, tačiau įsitikinkite patys, jog šios – vienas iš naudingiausių sveikatos šaltinių. „Senovėje iš kanapės augalo buvo gaminami apdarai, bet vertingiausia dalis vis dėlto yra sėklos ir iš jų spaudžiamas aliejus.

Pasirinkus studijas išties svarbu ir įdomu, kaipgi gyvena absolventai, kokia jų profesinė patirtis bei karjeros planai. Ne išimtis ir Projektų vadybos studijų programa. Kauno technologijos universiteto atstovai teigia, kad šias studijas baigę studentai įgyja visapusiškas tiek teorines, tiek praktines vadybos žinias, reikalingas diegiant inovacijas bei įgyvendinant pokyčius.

Tarptautinis verslas – tai studijos, atrodo, žadančios plačias karjeros galimybes bei užtikrinančios sočią ateitį. Dauguma studentų tik ir svajoja apie nuosavą verslą, o jei jis dar ir tarptautinis – ateities perspektyvos itin didelės.

Žmonių išteklių vadybos (ŽIV) studijų programa, tikriausiai, viena iš nedaugelio tokį platų sričių spektrą apimančių studijų, kur ne vienas galėtų atrasti bent dalelę savęs. Vis dėlto, nors specialybė jungianti daug veiklų ir yra išskirtinai įdomi, mokslo rimtumu bei atsakingumu nenusileidžia kitoms. „Ši studijų programa yra labai patraukli, nes kaip ir buvo minėta, apima net keletą sričių - vadybą, teisę ir psichologiją.

Ekonomikos profesija tampa vis vertingesnė ir ne paslaptis, kad dažnam jaunam žmogui ji asocijuojasi su sočia ateitimi ir didelėmis ateities perspektyvomis. Šios profesijos populiarumui įgaunant pagreitį, ekonomikos studijos taip pat plečiasi ir ima ruošti universalius specialistus, tad karjeros galimybės dar labiau išauga. „Kauno technologijų universiteto ekonomikos studijų programa yra išties labai plati.

Sutiksite, jog karjeros sėkmės istorijos nuolat įkvepia besiblaškančius ir motyvacijos stingančius žmones. Klaipėdos valstybinės kolegijos absolventės Inesos Turovič sėkmės istorija puikus pavyzdys, kaip didelio noro, ryžto ir valios pastangomis įmanoma išpildyti savo svajones net tada, kai nesusilauki pritarimo, o tik begalės iššūkių ir klaidų. „Esu klaipėdietė ir tuo labai didžiuojuosi.

Lietuvoje aukštųjų mokyklų išties nemažai, jų siūlomos studijų programos taip pat dažnai viena kitai nenusileidžia. Tad kaipgi išsirinkti, kur studijuoti? Neretai būsimų studentų tai būna didelis galvos skausmas. Vieni aukštąją mokyklą renkasi pagal miestą, kiti ten, kur studijuoja draugai, tačiau į kokius aspektus išties būtina atkreipti dėmesį, siekiant vėliau išvengti nusivylimo? „Svarbiausias dalykas renkantis aukštąją mokyklą – pasidomėti, ar ši yra pripažinta studijų kokybės vertinime.

Visad įdomu, kaipgi baigus studijas absolventams sekasi profesiniame gyvenime, tiesa? Galbūt tai būsimiems studentams gali padėti apsispręsti, kurią aukštąją mokyklą rinktis? Klaipėdos valstybinės kolegijos absolventas Laurynas Šimkus (23) pasakoja savo karjeros sėkmės istoriją, kaip blaškantis tarp kontrastingų specialybių: geodezijos ir režisūros, visgi, pasirinko teisingą kelią, kuris ir nuvedė būtent link dabartinės sėkmės.

Apie vegetarizmą girdime daug ir įvairių nuomonių, vieni šią mitybą peikia, kiti – aukština, stengiasi pritraukti kuo daugiau bendraminčių, kartais net pernelyg smerkdami tuos, kurie savo mitybos racione mėsos neatsisako. Šiaip ar taip, nieko neįprasto – kiek žmonių, tiek skirtingų požiūrių.

Jau pirmosiose ugdymo įstaigose, kaip darželis ar pradinė mokykla, vaikams kalami į galvą lyčių skirtumai įvairiose pareigose, darbuose ar kituose kasdieniuose aspektuose. Ilgainiui augant kiekvieno požiūris formuojasi skirtingai, atsiranda savita gyvenimo filosofija, tačiau daugiau ar mažiau nuo mažumės kalami stereotipai galvoje išlieka.

Vasaros poilsis gamtoje ir ant grilio keptas maistas – du vienas nuo kito neatsiejami malonumai, kuriais lietuviai mėgsta itin dažnai pasilepinti. Ne išimtis ir ekonomistas Gitanas Nausėda, kuris taip pat neįsivaizduoja vasaros be jaukių vakarų, praleistų su šeima beruošiant maistą gryname ore. „Išties, su šeima gamtoje gaminame dažnai, paprastai tai darome sodyboje arba kieme prie namų, kur turime pavėsinę ir grilį.

Dažnai nutinka taip, jog tiems, kurių pažymiai mokykloje blizgėjo, pradėjus studijuoti ne itin sekasi pasiekti gerų mokslo rezultatų. Kodėl taip įvyksta ir kokie įgūdžiai bei asmeninės savybės lemia studijų sėkmę? Apie tai tv3.lt skaitytojams pasakoja Klaipėdos valstybinės kolegijos Studijų ir karjeros centro vadovė Vilma Bridikienė. „Teigti vienareikšmiškai, kodėl studentams taip atsitinka, gana sunku.

Šiuolaikinei visuomenei sparčiai žengiant į priekį vienos profesijos nyksta, tačiau nedelsiant kuriasi ir naujos, dar negirdėtos specialybės. Dažnai būsimą studentą, dar tik besirenkantį specialybę, jau kamuoja mintys apie būsimos karjeros aukštumų galimybes.

Studijų programas besirenkantys būsimieji studentai dažnai savo karjerą tapatina su prestižu, pinigais ar stengiasi atitikti visuomenės diktuojamus stereotipus.

Judėjimas – sveikata. Šį teiginį girdime nuolatos ir net neabejojame jo tiesa, tačiau ar juo vadovaujamės? Lietuviai fiziniu aktyvumu nepasižymi, šalyje auga nutukusių žmonių skaičius, Europos Sąjungoje pirmaujame pagal mirtis dėl širdies kraujagyslių ligų, taigi, ar ne laikas susimąstyti? Daugelis klysta, manydami, jog fizinis aktyvumas apsiriboja tik sunkiu prakaito liejimu sporto salėje ir savęs kankinimu.

Kilus nepasitenkinimų bangai dėl sparčiai augančių produktų kainų socialdemokratai netruko sureaguoti, siūlydami pridėtinės vertės mokesčių (PVM) lengvatas mėsai. Atrodo, iniciatyva pravarti, tačiau abejonių kelia tai, jog lengvatos siūlomos tik raudonai – žalingiausiai ir vėžio susirgimus skatinančiai mėsai. Premjero Algirdo Butkevičiaus užmojis sumažinti šio siauro maisto prekių asortimento kainas verčia dvejoti.

Raseinuose su šeima gyvenantis Benas (18) šiek tiek kitoks nei dauguma jo bendraamžių. Kaip ir aplinkiniai vaikai, Benas mėgsta laisvalaikį leisti gamtoje, važinėtis dviračiu, bendrauti ir žaisti kompiuterinius žaidimus, tačiau kartais jį, skirtingai nuo kitų aštuoniolikmečių, lydi smalsūs, sumišę ar net priešiški žvilgsniai. Kodėl? Priežastis ta, jog Benas turi Dauno sindromą. „Mūsų visuomenėje dar tiek gajų mitų, susijusių su kitokiais nei mes.

Atšilus orams daugelis griebia bėgimo batelius ir pradeda maratonų sezoną. Kaip žinia, tokio pobūdžio fizinis aktyvumas itin naudingas tiek mūsų sveikatai, tiek dailioms kūno linijoms. Visgi, norint pasiekti kuo naudingesnių rezultatų ir išvengti žalos, pradedantiesiems būtina susipažinti su šio sporto ypatumais. Ką privalome žinoti prieš pradėdami bėgimo sezoną, skaitytojams atskleidžia trenerė Gintarė Pekorienė . „Prieš pradėdami bėgioti įvertinkite savo jėgas ir tinkamai tam pasiruoškite.

Balandžio mėnuo ypatingai svarbus mūsų sveikatai, kadangi būtent šiuo metu prasideda naudingų augalų dygimas. Pasak sveikuolės, Lietuvos vegetarų draugijos prezidentės Ksaveros Vaištarienės, jei būtent balandžio mėnesį tinkamai pasirūpinsime savo sveikata, tvirtą bei atsparų imunitetą visoms ligoms ir negalavimams galime užsitikrinti iki pat rudens. „Šis mėnuo labai svarbus, kadangi pradeda dygti tokie augalai, kaip dilgėlės, garšvos, kiaulpienės, krūminis builis, kurio lapai panašūs į morkų.

Šiltėjant orui išlendame iš storų megztinių ir visos trokštame dailios figūros. Vis dėlto nugalėti save ir prisiversti sportuoti neretai būna itin sudėtinga, o nuo ko pradėti treniruotes taip pat ne visuomet žinome.

Optimizmu spinduliuojančią plungiškę Eveliną Beivydaitę (21) galima pristatyti, kaip išties unikalią asmenybę. Dainavimas, sportas ir programavimas – atrodo, nieko bendro tarpusavyje neturinčios sritys, merginos gyvenime užima vienodai reikšmingą vietą. Evelina teigia, kad laimės jos kasdienybėje netrūksta ir būtent prie to prisidėjo atrastas naujas gyvenimo būdas. „Visas šias sritis atradau labai keistais būdais ir visiškai neplanuotai, o ypatingai sportą.

Kai kalbėjomės su trisdešimt vienerių Robertu Dapkūnu, jo šeimoje vyravo malonaus laukimo nuotaikos – netrukus šeimą turėjo papildyti dar vienas narys. Septynmetį sūnų su žmona Džaneta auginantis vyras atvirauja, kag apie savo patirtį donuojant kaulų čiulpus pasakoja norėdamas parodyti, jog ir po to gyvenimas teka įprasta vaga, o donorystė tikrai nekenkia. Donoryste domėjosi savarankiškai „Esu užsiregistravęs ne vien kaulų čiulpų donorų registre.

Vilnietei Rasai (42) vidinę savo stiprybę ir norą gyventi teko įrodyti ne kartą. Į kovą su krūties vėžiu stojusiai moteriai išbandymų išties netrūko. Pasak moters, liga jos gyvenimą visiškai apvertė aukštyn kojomis. Anksčiau dirbusi ikimokyklinio amžiaus vaikų pedagoge, šiuo metu moteris džiaugiasi gyvenimu ir užsiima mėgstama veikla, kuri ją daro laimingą. Šis iššūkis pašnekovei atskleidė daug: tikruosius draugus, vidinio pasaulio suvokimą, vertybes ir didelį norą gyventi.

Apie ištreniruotą pilvo presą svajoja daugelis, tačiau lieti prakaitą sporto salėje ryžtasi ne visi. Nors artėjant šiltajam metų laikotarpiui mintys apie žiemą sukauptus kilogramus neduoda ramybės, vis atrandame keisčiausių priežasčių sportą atidėlioti vėlesniam laikui. Taigi, metas pamiršti pasiteisinimus ir griebtis veiksmų. Asmeninė trenerė Neringa Gorelė dalinasi patarimais, kaip namų sąlygomis turėti ištreniruotą pilvo presą ir šiltąjį sezoną pasitikti dailiomis linijomis.

Prasidėjus pavasariui dauguma nedelsiant susigriebia dailinti savo figūras ir ruoštis šiltajam metų laikotarpiui. Po žiemos išlindus iš šiltų vilnonių megztinių ir sumažinus drabužių sluoksnių skaičių taps akivaizdu, kas plušėjo sporto salėje, o kas šaltais žiemos vakarais mieliau rinkosi gardžius patiekalus. Vis dėlto, jei nerimaujate dėl per žiemą sukauptų papildomų kilogramų, dar turite laiko viską ištaisyti.

Alkoholizmas nesirenka nei išskirtinių socialinių sluoksnių, nei tam tikro amžiaus atstovų. Sunku patikėti, tačiau vaikinas, sutikęs papasakoti savo skaudų gyvenimo iššūkį, į alkoholį įklimpo būdamas vos 12 metų. Nuo pat mažens kamavusi baimė bendrauti su kitais, kaustantis nepasitikėjimas savimi privedė vaikiną prie drastiško problemų sprendimo būdo.

Ieškote papildomos veiklos ir norite nuveikti kažką naudingo visuomenės labui? Savanoriai, teikiantys pagalbą onkologiniams ligoniams tikina, kad užsiimdami šia veikla net daugiau gauna patys, nei duoda. Dažnai įsivaizduojama, kad už ligoninės sienų slypi liūdesys ir baimė, tačiau, pasirodo, viskas gali būti kur kas kitaip. Vilnietė Milda (29), užsiimanti šia veikla, atskleidžia savanorystės detales bei dalijasi įsimintiniausia patirtimi.

Nepailstamai siaučiant peršalimo ligoms vis stengiamės atrasti naujesnių ir patikimesnių būdų nuo jų apsisaugoti. Pasitelkdami tiek natūralias, laiko patikrintas priemones, tiek galbūt vaistus tikimės, kad ligos mus aplenks. Žinomos Lietuvos moterys taip pat dalinasi savo patirtimi ir atskleidžia, ko pirmiausia griebiasi, kad ligos jas aplenktų. Gerda Stiklickienė „Pirmiausia, stengsimės vartoti kuo daugiau skysčių ir arbatų.

Vaikams, kuriems nustatytas specialaus ugdymo poreikis, švietimas mūsų šalyje, pasirodo, sudėtingai pasiekiamas. Negalią turinčių vaikų likimas tarsi nulemtas iš anksto – tapti valstybės išlaikytiniais. Šie neturi galimybės įgauti net minimalus išsilavinimo. Skuodiškė Simona, auginanti vienuolikos metų sūnų Augustiną, pasakoja, su kokiu valdžios abejingumu teko susidurti, kovojant dėl atžalos galimybės mokytis. „Apmaudu, tačiau mano istorija vis dar tęsiasi iki šiol.

Nuolat viena prieš kitą kariaujančios nuomonės bei požiūriai: vegetarai ir visavalgiai. Valgantys mėsą pašaipiai žvelgia į atsisakančius mėsos, tvirtindami, kad šie kasdien vaikšto alkani, sulysę, pajuodusiais paakiais bei kankinami įvairiausių reikiamų medžiagų stygiaus. Tuo tarpu atsisakantys mėsos tvirtina, kad ši kaip tik, tik atima iš mūsų dalį energijos bei skatina sveikatos negalavimus.

Šiuo metu Jurbarke gyvenanti Justė (28) atvirauja, kad į šį miestą ją atviliojo gyvenimo meilė. Iš Vilniaus atvykusi į naują miestą kurį laiko mergina nedirbo ir, tiesiog, mėgavosi gyvenimu. Taip besilepindama ir mažai judėdama, kaip pati teigia, ir susikrovė didžiąją dalį nereikalingų kilogramų. „Mano lieknėjimo istorija prasidėjo neplanuotai ir ne kaip daugumos „nuo pirmadienio“. Viskas vyko palaipsniui, mažais žingsneliais, nesiekiant staigių kardinalių pokyčių.

Šiuolaikinėje visuomenėje dauguma dirbame sėdimą darbą ir judame mažai. Po sunkios savaitės jaučiamės išsekę, kamuoja energijos stygius ir savaitgalius pasirenkame leisti nekišdami nosies iš namų, taip tikėdamiesi pailsėti. Vėliau nekenčiame pirmadienių ir stebimės, kodėl net neprasidėjus naujai savaitei esame tokie pavargę. Problema – menkas fizinis aktyvumas. „Dauguma žmonių daro didelę klaidą, savaitgaliais vietoj fizinio aktyvumo mieliau rinkdamiesi sėdėti ant sofos priešais televizorių.