Ugnė Dargevičiūtė

Kiekvienas svajoja, kad nauji metai atneštų laimę, sveikatą bei turtus, tačiau nesiimdami veiksmų tik laukia likimo malonės. Būrėja Rasa Paškevičienė ragina likimą suimti į savo rankas ir burtais prisitraukti sėkmę. „Naujametinė naktis – burtams pats tinkamiausias laikas, kada vyrauja ypatinga atmosfera, susitelkia daugybės žmonių viltys ir lūkesčiai.

Tikima, jog kaip sutiksite Naujuosius metus, taip klostysis visi ateinantys metai. Moterys puošiasi dailiausiomis suknelėmis, iki smulkmenų planuojamos vakaro detalės, net pasirūpinama sėkmę lemiančiais užkalbėjimais, tačiau lietuvė astrologė teigia, jog šių Naujųjų metų sutikimo svarbiausias akcentas – vaišių stalas. „Pasitinkant Naujuosius metus privaloma tinkamai paruošti šventinį stalą, tai lyg maginis talismanas, lemiantis naujų metų sėkmę.

Kaskart pasitinkant naujus metus svarstome, kas mūsų laukia, kokie iššūkiai ir sėkmė žada aplankyti. Vieni siekdami kuo didesnės laimės sutikdami naujus metus vadovaujasi įvairiais prietarais, burtais, tačiau šį kartą filosofijos daktarė, ragana Jelena Simonova dalinasi patarimais, kokios spalvos pasitinkant naujus metus gali pritraukti sėkmę. „Kadangi 2018-ieji yra Geltonojo Šuns metai, pasitinkant juos tinkami yra visi geltoni atspalviai.

2018 metų horoskopas vieniems Zodiako ženklams pranašauja didžiulę sėkmę ir palankų metą meilės paieškoms, tačiau kitų ženklų visus metus laukia nesibaigiantys iššūkiai bei nesėkmės. Astrologė Eglė Abalikštienė pateikia išsamią apžvalgą, kas 2018 metais turėtų pasisaugoti ir apsišarvuoti kantrybe, o kam kiekviename žingsnyje šypsosis laimė. Avinas. Šiam Zodiako ženklui metų pradžia bus labai sėkminga ir palanki pradėti naujus darbus. Sausis laukia aktyvus, darbingas ir pilnas pokyčių.

Šventiniai burtai ir ritualai neatsiejami nuo didžiųjų žiemos švenčių ir dažniausiai atliekami Kūčių vakarą. Būrėja Rasa Paškevičienė pataria, jog siekiant, kad ateinantys metai būtų sėkmingi, svarbu suprasti, kad dažnai likimas priklauso nuo žmogaus minčių, svajonių ir gebėjimo įsiklausyti į savo širdį. Vadovaujantis tuo, Kūčių vakarą veiksmingiausia nespėlioti apie galimą likimą, o patiems užkalbėjimo, burtų metu jį nulemti.

Persileidimas moterims yra viena iš labiausiai slegiančių patirčių, kuri ištinka visiškai netikėta. Gydytojas akušeris-ginekologas Tomas Lūža pasakoja plačiau, kas lemia persileidimus ir kaip galima sumažinti jų tikimybę. „Dažniausiai persileidimai įvyksta nėštumo pradžioje, pirmajame nėštumo trimestre, kuris trunka iki dvylikos savaičių. Tai vadinama ankstyvaisiais persileidimais ir tuo laikotarpiu rizika yra didžiausia.

Užspringimas – svetimkūnio patekimas į kvėpavimo takus, kada kiekviena minutė gali tapti itin svarbi gelbėjant žmogaus gyvybę. Tikriausiai ne kartą esame susirūpinę, ką daryti, jei užspringsime būdami vieni ar kaip padėti šalia užspringusiam žmogui. Į visus šiuos svarbius klausimus atsako Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties Operatyvinės pagalbos padalinių vadovas Igoris Lukaševas. „Užspringimai yra dviejų tipų: dalinis ir visiškas užspringimas.

Šventiniai patiekalai – tikras iššūkis skrandžiui, ypač tada, kai nevengiame išragauti kuo daugiau valgių ir apkrauname virškinimo sistemą netinkamais maisto deriniais. Mitybos specialistė Danguolė Gasparavičienė perspėja, kokių maisto derinių reikėtų vengti, norint nesusigadinti šventinės nuotaikos ir džiaugtis gera savijauta.

Pasivaikščiojimai žiemą apsnigtais ar apledėjusiais šaligatviais neretai gali pasibaigti nemalonumais. Tiek jauni, tiek vyresnio amžiaus žmonės neapsaugoti nuo netikėtų ir pavojingų traumų. Vilniaus Greitosios medicininės pagalbos stoties direktorius Zdislavas Skvarciany atkreipia gyventojų dėmesį, kokiais būdais galima sumažinti traumų riziką bei kaip elgtis, jei traumos išvengti nepavyko. „Ekstremali ir rizikinga situacija pėstiesiems yra tiek iškritus sniegui, tiek žemei užsiklojus ledu.

Ant Kūčių stalo be abejonės karaliauja žuvis, o viena iš atsakingiausių užduočių ruošiant vaišių stalą – išsirinkti šviežią bei kokybišką žuvį. Į ką reikėtų atkreipti dėmesį prieš perkant žuvį, kad vėliau netektų nusivilti, pataria maisto technologė ir mitybos specialistė Raminta Bogušienė. „Žuvies produktų kokybė vertinama pagal išvaizdą, kvapą, spalvą, konsistenciją, o jei produktas paruoštas vartojimui – ir pagal skonį.

Kaunietė Kristina Makovskaja (27) prieš nėštumą ir jo metu jautė nerimą dėl paslaptingų simptomų: neaugantis svoris, nuovargis, mėlstančios lūpos. Vis dėlto, belaukiant išsvajoto šeimos pagausėjimo nerimastingas mintis moteris stengėsi nuvyti šalin, kol ilgainiui sveikata pasiekė vos ne kritinę ribą. „Pradžioje pirmieji vėžio simptomai pasirodė dar prieš nėštumą, kada bendradarbės pastebėjo, jog mano lūpos nuolatos mėlynuoja.

Prieššventinis laikotarpis vienišiems žmonėms gali ypač sustiprinti skaudžius išgyvenimus ir išryškinti emocijas. Tuomet atrodo, kad visi rūpinasi artimaisiais, renka jiems dovanas, ruošiasi šeimos susibūrimui, o tu – vienišas ir nereikalingas lieki tik su savo liūdesiu. Sveiko vaiko studijos „Mama, aš esu“ Šeimos psichologė Daiva Grikšienė atskleidžia, jog artėjant žiemos šventėms vienišiems žmonėms paūmėja depresinės būsenos, iškyla nuotaikų svyravimai ir nerimo jausmas.

Daug kalbama apie sveikos mitybos ir aktyvios gyvensenos svarbą, tačiau retai susimąstome, kaip sveikatą žaloja mus supanti aplinka. Beveik visų pramonės įmonių veikla yra susijusi su cheminėmis medžiagomis ar preparatais, kurie naudojamos kaip žaliava ar pagalbinė priemonė gamyboje. Ne išimtis ir baldai, kurių apstu kiekvieno namuose.

Su žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV) 10 metų gyvenančiai Evelina (vardas pakeistas) teko išgyventi išskirtinai daug nuoskaudų. Kerštaudamas buvęs sutuoktinis moterį užkrėtė infekcija, siekdamas sugriauti jos gyvenimą. Deja, kaip pati moteris tikina, nepaisant pykčio ir skaudžių išgyvenimų, ŽIV leido jai pažinti ir kitą gyvenimo pusę. „Su vyru santuokoje pragyvenau keturis metus, per kuriuos jam buvo tekę kalėti ir būtent įkalinimo įstaigoje pasigavo ŽIV.

Puošnią Kalėdų eglutę, aplink žybsinčias lemputes ir kitas dekoracijas nustelbia vienas svarbiausių šventinių akcentų – Kalėdų vakarienė su artimaisiais prie jaukaus stalo. Siekiant, kad Kalėdų vakaras būtų kuo ypatingesnis, stalo dekoravimas tampa atsakinga užduotimi, kuriai būtina pasiruošti iš anksto.

Nuo senų laikų mūsų krašte auga ypatingų galių turintys augalai. Jie minimi tautosakoje, tradiciškai vartojami per apeigas, ritualus, buitinėje magijoje, juos gerai pažinojo mūsų protėviai, gerbė ir vartojo jėgoms atgauti, kūnui ir sielai gydyti. Lietuviškų augalų žiniuonė Dalia Treigienė, neseniai išleidusi knygą „Lietuviškų augalų galios: 22 didžiai stebuklingi“ dalinasi paslaptimis, kokias stebuklingas galias slepia lietuviški augalai.

Renkantis kosmetikos priemones dažniausiai atsižvelgiame į jos suteikiamą grožio ir ilgalaikiškumo efektą, net nesusimąstant, kaip ji paveiks mūsų odos, plaukų ar bendrą sveikatą.

Be Kalėdų Senelio didžiosios metų šventės neįsivaizduojamos. Vaikai su nekantrumu jo laukia, rašo laiškus vardindami norus, tačiau išvydę lauktą personažą Kalėdinėse šventėse staiga išsigąsta, slepiasi ar net puola į ašaras. Kaune gyvenanti mama Violeta, auginanti ketverių metų sūnų Matą pasakoja, kad dar praėjusiais metais darželio šventėje jai teko susidurti su šia problema ir moteris su dideliu nerimu laukia šių metų Kalėdinės šventės. „Pernai Matas pirmą kartą gyvai pamatė Kalėdų Senelį.

Daugelis vėžiu susirgusių žmonių ima klausti savęs, ką jie darė ne taip, kad juos užklupo ši skaudi nelaimė. Be abejo, kartais tai lemia genetika, taip pat manoma, jog vėžio atsiradimui įtaką daro netinkami poelgiai ir mintys, tačiau kodėl suserga vaikai, kurie, atrodo, yra tokios nekaltos sielos? Parapsichologė Elona Petkelienė, netekusi brangaus žmogaus, kurio gyvybę nusinešė vėžys bei kuriai taip pat vėliau atsirado onkologinės ligos užuomazgos, tam turi paaiškinimą.

2018-ųjų metų simbolis – Geltonasis Žemės Šuo, pasižymintis draugiškumu ir ištikimybe. Taip pat naujųjų metų elementas yra Žemė – viena iš pastovių ir materialių stichijų. Visi šie ženklai reiškia, jog ateinantys metai daugumai Zodiako ženklų bus sėkmingi finansų, meilės, karjeros ir kitose srityse. „Viena iš palankiausių spalvų 2018 metais yra mėlyna, o palankiausias metų laikas – ruduo.

Londone gyvenančiai lietuvei Robertai (31) akistata su vėžiu atnešė begalę nepakeliamo skausmo. Visą gyvenimą stipria sveikata besidžiaugianti ir ligų išvengianti moteris vieną dieną išgirdo lemtingą diagnozę. „Anksčiau apart slogos jokių ligų neturėjau ir visuomet spinduliavau energija, jaunatviškumu bei laime. Ypač didelis džiaugsmas mūsų šeimą aplankė susilaukus sūnaus, prieš kurį nublanko ir nėštumo metu priaugti kilogramai.

 Teigiama, kad žmogaus papilomos virusu (ŽPV) yra užsikrėtusi didžioji dalis žmonių. Nors ši infekcija nesukelia jokių simptomų ir užsikrėtę asmenys to net neįtardami gali sparčiai platinti virusą, ilgainiui ŽPV sukelia net gimdos kaklelio vėžį.   Žmogaus papilomos viruso infekcija – tai virusinė lėtinė infekcija.

Anksčiau visą gyvenimą besidžiaugianti pavydėtina rega vilnietė Loreta Majauskienė (51) kartą iš medikų išgirdo šokiruojančią diagnozę. Moteriai dėl genetinių priežasčių deformavosi ragena, Loretos regėjimas ėmė sparčiai prastėti, o gydytojai sakė nieko negalintys padėti ir vienintelė išeitis – transplantacija, kurios tikriausiai teks laukti eilę metų. „Viskas įvyko daugiau nei prieš dešimt metų.Net neturėjau minties, kad kas nors panašaus man gali nutikti, nes visuomet turėjau stiprias akis.

Mikrobangų krosnelės – populiarus ir greitas sprendimas maisto pašildymui, kuris mums padeda sutaupyti begalę laiko. Vis dėlto, kokia viso to kaina? Nuomonės vyrauja skirtingos: nuo tokių, kad mikrobangų krosnelės skatina vėžį, iki teiginių, jog šios nekenkia. Sveikos mitybos ir gyvensenos konsultantas Artūras Sujeta tvirtina, jog žvelgiant objektyviai, nėra konkrečių įrodymų, kad įprastas maistas, kaip pavyzdžiui, vištienos kepsnys, tinkamai pašildytas mikrobangų krosnelėje gali sukelti vėžį.

Su narkotikų ir alkoholio priklausomybėmis 20 metų trukusi kova Vilniuje gyvenančiai Astai (vardas pakeistas) atnešė neįtikėtinų kančių. Vedybos su smurtaujančiais vyrais, kelionės į taborą, savęs apgaudinėjimas ir kiti išgyvenimai moteriai buvo tapę kasdienybe, kuri vėliau peraugo į visišką gyvenimo neviltį. „Nors augau tvarkingoje šeimoje, dar vaikystėje turėjau nemažai problemų. Man trūko meilės, nebuvau patenkinta draugais ir artimaisiais, tarp kurių gyvenau.

Socialinės iniciatyvos „Artimiems“, skirtos patyrusiems savižudžių netektį savo artimoje aplinkoje, vienai iš įkūrėjų Simonai Savickienei prieš ketverius metus teko susidurti su skaudžia netektimi. Simonos brolis sirgo psichoze, o po jo savižudybės moteriai teko pačiai sau ieškoti pagalbos ir išmokti gyventi iš naujo. „Visą gyvenimą iki brolio savižudybės niekaip nesuprasdavau žmonių, kurie pasirinkdavo tokį kelią – savo noru pasitraukti iš gyvenimo.

Organų donorystė suteikia naujo gyvenimo viltį, kurios šiandien Lietuvoje laukia 388 žmonės. Šiais metais šalyje buvo atliktos 129 transplantacijos – organų ar audinių persodinimas iš vieno žmogaus, vadinamo donoru, kitam žmogui, vadinamam recipientu.

ŽIV nešiotojas vilnietis Ruslanas Bukin (44) su šiuo virusu gyvena jau 14 metų. Vyras neslepia, kad daugiau nei dešimt metų jam teko kovoti su aplinkinių priešiškumu, baime ir neviltimi, tačiau šiandien jis drąsiai kalba apie visuomenėje įsišaknijusius klaidingus įsitikinimus, kad ŽIV serga tik rizikos grupėms priklausantys žmonės: vartojantys narkotikus, netradicinės seksualinės orientacijos vyrai bei moterys, teikiančios seksualines paslaugas.

Kaip gyventi vyresniame amžiuje, kuo užsiimti, kaip jaustis, bendrauti ir pasiruošti tolesniam gyvenimo etapui, pokyčių laikui, kai baigiasi aktyvi darbinė veikla? Juk tai liečia nemažą dalį žmonių – Lietuvoje vyresni nei 65 metų žmonės sudaro net penktadalį visų gyventojų.

Kaunietis Aurimas Vėbra (28) gyveno įprastą ir laimingą gyvenimą: pagal savo profesiją dirbo mėgstamą darbą – tiltų ir viadukų statybos įmonėje, su žmona augino sūnų, pasiėmę paskolą įsigijo nuosavą būstą ir tvirtai klojosi gyvenimo pamatą. Vis dėlto, gyvenimas nenuspėjamas ir turėjusi būti smagi šeimos poilsio išvyka viską apvertė aukštyn kojom.

Iš Vilniaus rajono kilusi Diana (23) savo valia ir užsispyrimu gali nustebinti ne vieną. Beveik pusės savo svorio atsikračiusi mergina neslepia, kad to siekiant teko atkakliai kovoti su savimi ir aplinkinių pašaipomis, tačiau rezultatai kalba patys už save. „Viskas prasidėjo nuo tos dienos, kai užlipusi ant svarstyklių neapsakomai išsigandau, nes buvau tiesiog per sunki, kad jos galėtų parodyti mano svorį. Nežinojau, kiek tiksliai sveriu, svarstyklių didžiausias galima svoris buvo 120 kg.

Viena labiausiai gąsdinančių ligų – vėžys, vis dar kelia daugybę klausimų, o susirgimų skaičius visame pasaulyje tik auga. Nuolat nerimaujama, kas didina vėžio atsiradimo riziką, kaip galima to išvengti arba laiku pastebėti. Parapsichologė Elona Petkelienė teigia, kad vėžys – ne liga, o reiškinys bei įvardina priežastis, dėl kurių žmogų tai ištinka.

Vaiką žalojantis elgesys – fizinis, seksualinis smurtas ir išnaudojimas, psichologinė prievarta, nepriežiūra ir apleistumas, komercinis ar kitoks išnaudojimas. Visos šios smurto rūšys padaro sunkiai išgydomą žalą vaikui bei sukelia grėsmę jo sveikatai, raidai bei orumui.

Neseniai 23-iąjį gimtadienį atšventusi ir nepamirštamos dovanos – sužadėtuvių žiedo, iš vaikino susilaukusi tinklaraštininkė Inga Žuolytė neslepia, jog šios ypatingos dienos prisiminimai šypseną kelia dar šiandien. Kaip pati Inga sako, gimtadienio šventė buvo būtent tokia, apie kokią svajojo, o viskuo pasirūpinti, kad ji taptų nepriekaištinga, padėjo jos mylimasis – būsimas vyras.

Internete pasirodęs vilkaviškiečio Justo Raibikio poelgis gyvūnų prieglaudoje sužavėjo daugelį. Vaikinas trokšta, kad buvusių šeimininkų kankintas šuo Pilkis vėl atgautų pasitikėjimą žmogumi. Bent jau taip pats kukliai sako. Ateina, atsineša dešros ir po truputį Pilkį jaukinasi. Iš pradžių pro grotas, valandų valandas, kantriai, diena iš dienos, o dabar po kiek laiko jau ir Pilkio narve.

Specialistų rekomendacijos nurodo, jog kasdien reikėtų suvalgyti penkias porcijas vaisių bei daržovių – ne mažiau 400 g. daržovių ir 300 g. vaisių. Deja, tačiau dėl nuolatinio skubėjimo ir įtempto gyvenimo ritmo, dažnai per dieną neįveikiama net pusės rekomenduojamos normos. „Norint užtikrinti pilnavertišką mitybą, daržoves bei vaisius reikia valgyti kuo įvairesnius, kadangi kiekvienas produktas turi skirtingų vitaminų rinkinį, mikro- ir makroelementų bei biologiškai aktyvių medžiagų kiekį.

Kasmet lapkričio 14-ąją minima Pasaulinė diabeto diena. Nuo šios ligos pasaulyje žmogus miršta kas 6 sekundes, o Europoje cukriniu diabetu serga apie 60 mln. žmonių. Per pastaruosius dvejus metus Lietuvoje sergančiųjų diabetu padaugėjo net 10 proc. ir specialistų teigimu, šalyje nėra sprendžiamos šios opios ligos diagnozavimo, gydymo, kontrolės bei prevencijos problemos.

Socialiniai tinklai – kiekvieno kasdienybė, tačiau ar susimąstome, kokią įtaką tai daro mūsų psichologinei būsenai? Nuolatinis kitų asmeninio gyvenimo akimirkų stebėjimas, kur viskas atrodo tobula bei gražu, savęs nuvertinimas bei begalinis laiko švaistymas sekant naujienas. „Jei žmogus kuriam laikui neturi prieigos prie socialinių tinklų, pavyzdžiui, sugedo telefonas ar nėra interneto, ir apima didžiulis nerimas, panika, pyktis – tai gali išduoti priklausomybę socialiniams tinklams.

Nors ŽIV ligos gydymas, trunkantis visą gyvenimą, yra valstybės finansuojamas, tačiau gydosi mažiau nei 30 proc. ŽIV užsikrėtusių asmenų. Tiek gydytojai, tiek pacientai vieningai teigia, kad integruojant asmenis į gydymą labai trūksta socialinės pagalbos, o ir užsikrėtę ŽIV baiminasi apie tai kalbėti.

Giliųjų venų trombozė – trečia pagal dažnį širdies ir kraujagyslių liga po išeminės ligos ir insulto. Kasmet Europos Sąjungoje giliųjų venų trombozė nustatoma beveik milijonui žmonių, o plaučių embolija – apie 400 tūkst. žmonių. „Giliųjų venų trombozė pasireiškia trombų susiformavimu blauzdų, šlaunų ir dubens venose. Trombozę skatina venų sienelių pakitimai, kraujo krešėjimo padidėjimas ir kraujo tėkmės sulėtėjimas.

Daugelis net nenutuokia, kokią didelę reikšmę mūsų organizmui turi rūgštys ir šarmai. Nuo jų priklauso sveikatos būklė, dienos produktyvumas, net gresiančios ligos. Specialistės pasakoja, kokie simptomai išduoda, kad organizme yra per didelė ir pavojinga rūgštinė terpė bei ko imtis, norint atstatyti šių medžiagų balansą. „Jeigu inkstai, pagrindinis organas, kuris šalina rūgščių perteklių, nebesugeba jų pašalinti, tuomet rūgštinės atliekos lieka kraujyje.

Veido bruožai gali atskleisti žmogaus charakterį ir išduoti net blogiausias jo būdo savybes. Net nepažįstant žmogaus pažvelgus į jo veido formą, lūpas, nosį, ausis greitai galima sužinoti, koks jis. Veidotyros specialistė Eglė Pelienė atskleidžia, kaip patiems iš veido bruožų sužinoti apie žmogaus charakterį. „Pirmiausia žvelgiant į žmogų reikėtų atkreipti dėmesį į jo veido formą. Jei veidas apvalus – tam žmogui būdingas aštrus protas, jis lengvai adaptuojasi naujoje aplinkoje.

Tikriausiai sutiksite, jog aukštakulniai – vienas iš moteriškumo simbolių, kuris padeda moteriai pasitempti, išlikti grakščiai ir pabrėžti figūros linijas. Vis dėlto, ši puošmena dažnai gali pridaryti daugiau žalos, nei pridėti grožio. Kineziterapeutė Radvilė Bautronytė atskleidžia, kokie pavojai gresia moterims, kurios savo gyvenimo neįsivaizduoja be aukštakulnių.

Dažnai įprasta pamąstyti apie tai, kuo mes iš tiesų tikime, apie gyvenimą šiapus ir anapus. Parapsichologei Elonai Petkelienei su šiais dviem pasauliais teko susidurti, kuomet moterį netikėtai ištiko klinikinė mirtis. Po šio sukrėtimo parapsichologės gyvenime sekė virtinė kitų skaudžių patirčių, kurios ir paskatino domėtis ezoterika bei kardinaliai pakeisti mirties suvokimą. „Šiandien mano darbas yra padėti žmonėms, išmokyti juos susitaikysi su netektimis, suvokti, kas slypi anapus.

Permanentinis makiažas jau nėra naujovė, tačiau tarp merginų ir moterų, norinčių visą laiką būti pasitempusiomis ir net ryte atsibusti lyg pasidažiusioms, ši grožio procedūra ypač populiari. Atrodo, kad ilgalaikis makiažas kur kas palengvina moterų kasdienybę, leidžia jaustis visuomet gražioms, tačiau neigiamas poveikis dažnai yra pamirštamas.

Šokių mokytojos ir trenerės Ritos Žogelės vedami užsiėmimai neeiliniai – moteris dirba su specialių poreikių turinčiais vaikais, kurie, jos teigimu, darbą paverčia ypatingu. Nepabijojusi būti kitokia, Rita tvirtina, kad šis žingsnis jos gyvenime buvo vienas prasmingiausių ir plačiau pasakoja, kokie iššūkiai bei emocijos ją kas kart aplanko darbe. „Dabartinę veiklą įkvepia mano mama, kuri turi psichikos negalią.

Senėjimas – neišvengiamas, tačiau šį procesą sulėtinti arba net pagreitinti galime mes patys. Tai lemia mūsų gyvenimo būdas, pasirenkamas maisto, medikamentų vartojimas, fizinė veikla bei daugybė kitų kasdienių faktorių. Gydytoja geriatrė Jurgita Knašienė pasakoja, ką visgi reiškia sveikas senėjimas bei dalinasi patarimais, kaip kiekvienas taip nelaukiamą senėjimą galime atitolinti.

Moterys, trokšdamos atsikratyti svorio, dažnai išbando įvairiausias dietas bei kitus būdus, tačiau norimo rezultato taip ir pasiekia. Nejaugi tai taip sudėtinga? Viso to paslaptis – klaidos, kurių neretai net nepastebite, o jos, pasirodo, labai reikšmingos. „Suvokus savo neteisingus žingsnius lieknėjant pastebėsite, kaip šis tikslo siekimas gali būti kur kas lengvesnis ir greitesnis nei įsivaizdavote.

Trombozė – viena iš pagrindinių mirtingumo ir neįgalumo veiksnių Lietuvoje, kuri pažeidžia dešimtis tūkstančių žmonių. Per parą Lietuvoje insultą patiria maždaug 35 žmonės, devyni iš jų miršta. Pasaulinės insulto dienos, kuri minima spalio 29-ąją ir Pasaulinės trombozės dienos, minimos spalio 13-ąją, proga, Lietuvos žmones pasiekė gera žinia, – jiems, kaip ir kitų Europos šalių gyventojams, pagaliau bus kompensuojami efektyvūs šiuolaikiniai kraujo krešėjimą reguliuojantys vaistai.