Šarūnas Dvareckas

Naujai išrinkti europarlamentarai jau kraustosi į Briuselį. Belgijos sostinėje apsilankęs Petras Gražulis ieško savo vietos parlamento politinėse grupėse, tačiau kol kas jo niekas nenori priimti. Gražulis politinių grupių atstovams pasakoja, neva Lietuvoje yra politinis kalinys, su kuriuo bando susidoroti konservatoriai. Antrą kadenciją Briuselyje dirbanti konservatorė Rasa Juknevičienė Gražulį perspėja, kad europarlamente jis negalės elgtis taip neadekvačiai, kaip Seime.

Konservatoriai siūlo premjerei Ingridai Šimonytei vesti partiją į rudenį vyksiančius Seimo rinkimus. Pasak konservatorių, Šimonytė stipriausia ir daugiausiai iššūkių įveikusi partijai priklausanti politikė. Vis dėlto politologai tokiu partijos sprendimu nesistebi, esą partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis atsakomybės kratosi ir vis dar tikisi išvykti į Briuselį kaip naujas eurokomisaras. Negaili kritikos patiems konservatoriams ir partijos patriarchas, profesorius Vytautas Landsbergis.

Po ištisų mėnesių tylos, socialdemokratų pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė pareiškė, kad ji ves partijos sąrašą į Seimo rinkimus. Vis dėlto apie prezidento norus, kad būtent ji po rinkimų taptų premjere, V. Blinkevičiūtė kalba aptakiai. Bet garsiai nepareiškia, kad premjere būti nenori. Socialdemokratų sąraše į Seimą – ir nauji, ir seniai pažįstami veidai. Vis dėlto sąrašo pabaigoje, paskutiniu įrašytas ir šiuo metu dėl čekučių skandalo nuteistas Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius.

Į naujai sukurti planuojamą gynybos eurokomisaro postą konservatorių stumiamas Gabrielius Landsbergis savo galimybių ir norų nekomentuoja. Tačiau priduria, kad Lietuvoje yra žmonių, kurie puikiai tiktų į šias naujas eurokomisaro pareigas. Opozicijoje dirbantys socialdemokratai Landsbergio kandidatūrą, sako, vertintų skeptiškai. Esą Briuselyje jis vertinamas kaip gana kontroversiškas politikas, sugadinęs santykius su milžine Kinija.

9 iš 10 vairuotojų nuolat viršija leistiną greitį. O dažnas labai smarkiai. Negana to, netgi žinodami tragiškas pasekmes, dauguma vairuotojų nė negalvoja šio įpročio atsisakyti. Po avarijų galūnių, kaip ir galimybės kada nors atsistoti ant kojų, netekę žmonės pasakoja, kad išaiškinti greičio megėjams, kaip tragiškai gali baigtis nekaltas akseleratoriaus paspaudimas, vis dar sudėtinga.

Lietuvos gyventojai traukė prie balsadėžių rinkti 11 Lietuvos europarlamentarų. Vis dėlto šalies vadovas Gitanas Nausėda pastebėjo, kad į Briuselį veržiasi ir ekstremistinės politinės jėgos, jaučiančios prielankumą Putino režimui. Politologai pastebi, kad anksčiau pogrindyje besislėpę radikalai šiuo metu savo mintimis laisvai dalijasi per visas žiniasklaidos priemones.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Lietuviai pradėjo rinkti 11 mūsų šalies europarlamentarų. Pirmąją išankstinio balsavimo dieną rinkėjų aktyvumas buvo maždaug dvigubai mažesnis nei per prezidento rinkimus. Balsuoti atėję šalies vadovai ir politikai ragino žmones būti aktyvius. O pagrindinių partijų vedliai tikisi gauti bent po du mandatus Briuselyje. Balsuoti susirinkę socialdemokratai nusprendė kartu ir paagituoti rinkėjus balsuoti už juos. Už tai sulaukė pylos. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Iki Europos Parlamento rinkimų likus mažiau nei savaitei, TV3 žinios pasidomėjo, kokius atlyginimus, išmokas ir pensijas gaus 11 Lietuvoje išrinktų europarlamentarų. Jie uždirbs tris kartus daugiau nei Seimo nariai ir pusantro tūkstančio daugiau nei Lietuvos prezidentas. O pensija, papildomai prie lietuviškos pensijos, gali siekti net 3 tūkstančius eurų. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Jei prieš dvejus metus juokais vadinamą lietuvišką patiekalą – kebabą – gyventojai galėjo nusipirkti už tris eurus, šiandien tai – misija neįmanoma. Kebabai per porą metų vidutiniškai pabrango pusantro euro – 40 procentų. Žmonės skundžiasi, kad štai Šilutės ir Vilniaus kebabinėse kainos šoktelėjo net du kartus – už mažą kebabą teks atseikėti net 6 eurus. Kur kas didesnė problema dėl kebabų Vokietijoje.

Lietuvos specialiosios pajėgos kartu su sąjungininkais surengė parodomasiąs pratybas Elektrėnų elektrinėje. Pratybų metu pusantro tūkstančio karių išlaisvino strateginę objektą, kurį užgrobė priešas. Lietuvos kariuomenės vadas aiškina, kad tai didžiausios pratybos, kokias šalies specialiosios pajėgos iki šiol turėjo. Su priešu kovojo ne tik sausumos kariai, bet ir koviniai narai, vokiečių ir lenkų specialiosios pajėgos. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Iki prezidento rinkimų finalo likus vos porai dienų, TV3 žinios nusprendė pasižvalgyti po kandidatų rinkimines pinigines. Pas vieną kandidatą piniginė pilnesnė, o pas kitą – spalvingesnė. Dabartinei premjerei Ingridai Šimonytei daugiausiai pinigų davė konservatorių partija. Tuo metu prezidentui Gitanui Nausėdai dešimtimis tūkstančių eurų pervedė stambūs verslininkai, žinomų įmonių įkūrėjai.  Daugiau apie tai – TV3 žinios.

Antrąją išankstinio balsavimo rinkimuose dieną tauta atiduoda savo balsą ir renka naują šalies vadovą. Vyriausiosios rinkimų komisijos teigimu, nors didžiuosiuose miestuose prie balsavimo punktų žmonių eilės nesiformuoja, Lietuvos mastu rinkėjai balsuoja netgi aktyviau nei pirmajame ture. Lyginant pirmąsias išankstinio balsavimo dienas tiek pirmame, tiek antrame ture – vakar balsavo 5 tūkstančiais daugiau rinkėjų. Prezidento rinkimuose balsuoja ir kaliniai.

Antros kadencijos siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad po Seimo rinkimų rudenį, jei laimės socialdemokratai, premjero poste matytų partijos lyderę Viliją Blinkevičiūtę. Paramą Nausėdai išreiškusi ir šiuo metu reitingų viršūnėse esanti Blinkevičiūtė patogiai dirba Europarlamente ir sako, kad nenori užbėgti įvykiams už akių, tačiau apie premjero postą galvoja.

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas pranešė, kad šalies teisėsauga sulaikė 9 įtariamuosius, kurie rusų užsakymu bandė sudeginti prekybos centrą „Ikea“ Vilniuje. Taip pat dažų gamyklą Lenkijos Vakaruose. Pasak D. Tusko, įtariami baltarusiai, ukrainiečiai ir lenkai sabotažus Rusijos pavedimu vykdė ir Latvijoje bei Švedijoje. Tuo metu Lietuvos teisėsauga apie „Ikea“ padegimą Lietuvos visuomenei neturi, ką pasakyti.

Sprogusio ir sudegusio Viršuliškių daugiabučio gyventojai išgirdo verdiktą iš savivaldybės – iš savo lėšų turės prisidėti šešių butų savininkai, kurie buvo neapsidraudę. Pensinio amžiaus butų savininkai turės susimokėti nuo 6 iki 8 tūkstančių eurų. O dirbantiesiems iš kišenės teks traukti iki 17 tūkstančių eurų. Likusią remonto sumą padengs draudimas, valstybės ir savivaldybės biudžetas. Savivaldybė žada, kad košmarą išgyvenę žmonės į savo tikrus namus galės grįžti dar šiais metais.

Lenkijoje degęs milžiniškas turgus be verslų ir pajamų paliko pusantro tūkstančio šeimų. O Vilniuje naktį padegtas prekybos centras „Ikea“. Laimei, gaisras buvo užgesintas ir taip kaip Lenkijoje neišplito. Lietuvos kriminalinė policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl padegimo ir informacijos visuomenei neteikia. Apžvalgininkai ir kai kurie politikai neatmeta, kad tokie gaisrai gali būti Rusijos ir jai simpatiją jaučiančiųjų provokacija.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Šią naktį danguje pasirodė įspūdinga Šiaurės pašvaistė, arba aurora. Įvairiomis spalvomis pasipuošusį dangų stebėjusiems žmonėms pritrūko žodžių, jie negali patikėti, kad tokius vaizdus regime ne Skandinavijoje, o Lietuvoje. Specialistai aiškina, kad tai ypač retas reiškinys, kurį Lietuvoje galime pamatyti vos porą kartų per šimtą metų. Tačiau, pasak dangaus stebėjimo entuziastų, dar ne viskas prarasta tiems, kuriems pašvaistės dar nepavyko gyvai pamatyti.

Pasaulio čempionate skamba Lietuvos vardas. Šalies rinktinė sugaudžiusi daugiau nei 304 kilogramus įvairios žuvies pelnė sidabro medalius. Lietuvos rinktinės žvejai pasakoja, kad tokio laimėjimo nė nesapnavo, o antra vieta pasaulio čempionate – istorinis įvykis visai šaliai. Nuo pirmos vietos lietuviai sportininkai atsiliko vos vienu taškeliu.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Lietuvos vardas garsiai skamba Pasaulio dugninės meškerės čempionate.

Išankstinuose prezidento rinkimuose balsuoja ne tik laisvėje gyvenantys piliečiai, bet ir kalėjimuose sėdintys nuteistieji. Savo balsą jau atidavė Kauno kalėjime bausmę atliekantis darbietis Vytautas Gapšys ir Eligijus Masiulis. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Su rinkimų komisijos atstovais sveikinasi belangėje už korupcinius nusikaltimus dienas leidžiantis darbietis Vytautas Gapšys. Komisijos narė dar ir pareplikuoja.

Paskutinę išankstinio balsavimo prezidento rinkimuose dieną prie balsavimo punktų nusidriekė dar didesnės eilės nei trečiadienį. Balsuoti už save suskubo ir kandidatai į prezidentus. Premjerė Ingrida Šimonytė, belaukdama eilėje, su rinkėjais ir jų augintiniais darėsi asmenukes. O kadenciją baigusį prezidentą Valdą Adamkų žmonės sutiko garsiais plojimais. 98 metus einantis prezidentas paatviravo, kad balsavo už pastovumą.

Lietuviai plūsta balsuoti prezidento rinkimuose. Pirmą išankstinio balsavimo dieną savo balsus atidavė du kartus daugiau rinkėjų nei prieš penkerius metus. Sostinėje žmonės rinkti savo prezidento keliavo nuo ankstaus ryto, dar prieš darbų pradžią. Už save balsuoti rinkosi ir kandidatai į šalies vadovus.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  „Tikėjimas, viltis ir meilė – trys dieviškos dorybės.

Panevėžio policija sulaikė greičiausiai vyriausią smurtautoją Lietuvoje – 88 m. moteris sumušė savo 90 m. vyrą. Policija per 10 mėnesių išdavė virš 17 tūkstančių smurto orderių asmenims, kurie tik kelia grėsmę savo šeimos nariams. Pareigūnus į namus žmonės kvietė virš keturiasdešimties tūkstančių kartų. Pareigūnai aiškina, kad neretai žmonės manipuliuoja smurto orderiu: kviečia policiją, kai skiriasi, esą taip tikintys, kad tai padės skyrybų bylai.

Į dangų akis naktį pakėlę žmonės liko apstulbę – virš jų galvų pasirodė ryškiai žybsintis objektas. Daugybė žmonių iškart suskubo dalintis nuotraukomis socialiniuose tinkluose. O jų fantazijai, kas čia galėtų būti, ribų nėra – vieni spėliojo, kad tai palydovas, kiti rėžė, kad tai ateiviai ar net rusų raketos. Kosmoso specialistai paaiškino, kas tai buvo iš tiesų.

Žvyrkeliams asfaltuoti vyriausybė kitiems metams numatė 1 milijoną eurų. Už tokius pinigus iš 1300 kilometrų dabartinių žvyrkelių tinklo galima bus išasfaltuoti vos 2 kilometrus. Šiais metais žvyrkeliams asfaltuoti nėra skirta nė cento, mat kažkiek pernai neužbaigtų asfaltuoti žvyrkelių bus baigiami už pernai skirtus 8 milijonus.

Prieš dvejus metus Nemenčinės plente dviračių taką už kelis šimtus tūkstančių eurų savivaldybė atnaujino. Pasikeitė miesto valdžia, meru tapo Valdas Benkunskas ir dviračių taką išardė, nes, kaip anksčiau planuota, platina Nemenčinės plentą, o šalia esantis neseniai nutiestas dviračių takas trukdo rekonstrukcijos darbams. Taip buvo išvaistyti 300 tūkst. eurų.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Prieš dvejus metus savivaldybė atnaujino dviračių taką.

Socialiniuose tinkluose žaibiškai plintanti naujoji Vilniaus reklama Vakarų Europai padalino lietuvius į dvi dalis. Vieni šią reklamą peikia ir tikina, kad ji žemina visą mūsų tautą. Kiti rėžia, kad lietuviai moka iš savęs pasijuokti, o reklamos poveikis bus milžiniškas. Idėjos autoriai teisinasi, kad tikslas buvo šia reklama žiūrovą šokiruoti ir parodyti, kokie stereotipai vis dar sklando apie Vilnių.

Liudininkų kadrai užfiksavo kaip sniego griūtis Šveicarijos Alpėse akimirksniu palaidojo keturis slidininkus – vieną jų išgelbėti pavyko. Šveicarijoje, slidinėjimo kurorte, žuvo 15-metis Aleksas. Jaunuolis buvo praeityje garsaus olimpinio plaukiko Nerijaus Beigos sūnus. Dar vienas jaunas lietuvis antrąją Velykų dieną žuvo Airijoje. 17-metį einantį namo mirtinai partrenkė automobilis. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Seimo konservatoriai svarsto pakeisti visus kelio ženklus, nes jie tokie patys kaip Rusijoje ir Baltarusioje. Konservatorius Andrius Vyšniauskas sako, kad per trisdešimt metų tiek latviai, tiek estai sugebėjo pasikeisti kelio ženklus į labiau vakarietiškus, o Lietuva to nepadarė. Kai kurie politologai išgirdę tokias valdančiųjų idėjas griebiasi už galvos – esą konservatoriai jau nebeturi kuo užsiimti. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Šiemet pas gydytojus pradėjus plūsti susižalojusiems paspirtukininkams, Seimas ruošiasi visiems paspirtukų vairuotojams uždėti šalmus. Iki šiol jie privalomi tik nepilnamečiams paspirtukų vairuotojams ir tiems, kurie važinėja galingais paspirtukais, galinčiais išvystyti ir 40– 50 kilometrų per valandą greitį. Negana to, Seimas ruošiasi įpareigoti dalijimosi platformas, tokias kaip „Bolt“, nupirkti šalmus, kad kiekvienas paspirtuką pasiėmęs vairuotojas iškart turėtų ir galvos apsaugą.

Devyni iš dešimties lietuvių norėtų, kad antroje pensijų pakopoje sukauptus pinigus jie galėtų pasiimti sunkiai susirgę, atsiradus negaliai, iškilus pavojui prarasti būstą. Vis dėlto pensijų fondų valdytojai griežtai nesutinka pinigų atiduoti turintiesiems problemų dėl būsto. Gyventojų apklausą atlikusi ministerija žada parengti ir sąrašą priežasčių, kada žmonės galės nutraukti pensijų kaupimo sutartis.

Specialiųjų tyrimų tarnyboje liudijęs buvęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas sakė, kad į Krašto apsaugos ministeriją besikreipusioms užsienio įmonėms buvo užvertos durys. Tą patį kartojo ekonomikos ir inovacijų ministrė, esą per trisdešimt nepriklausomybės metų nė viena didesnė užsienio gynybos pramonės įmonė nesugalvojo investuoti Lietuvoje.

Į Lietuvą atvykę pavežėjais dirbantys užsieniečiai pridaro nemažai problemų – važinėja be vairavimo teisių, pažeidinėja kelių eismo taisykles, kai kurie net leidimo gyventi Lietuvoje neturi. Baiminasi važiuoti su tokiais pavežėjais ir patys gyventojai, kurie pasakoja, kad atvykėliai Lietuvoje kartais važinėja net ir priešinga eismo juosta.

Prieš daugiau nei ketverius metus valdžia panaikino, o dabar Vilnius grąžina – į sankryžas sugrįžta lentelės su žaliomis rodyklėmis, leidžiančiomis sukti į dešinę degant raudonam šviesoforo signalui. Vilniaus valdžia tikisi, kad dabar spūstys mieste sumažės. Tik štai vairuotojai tokius valdžios manevrus vertina skeptiškai ir klausia, kam apskritai reikėjo lenteles naikinti, o vėliau vėl uždėti.

Jau greitai gali tekti atsisakyti smulkiausių vieno ir dviejų centų monetų, o perkant parduotuvėje prekių krepšelio suma bus apvalinama į didesnę arba į mažesnę pusę. Iki galutinio sprendimo Seime beliko vienas balsavimas. Kai kurie gyventojai sako, kad centai kišenę spaudžia ir norėtų jų atsisakyti, tačiau baiminasi, ar prekių kainos dėl to nepakils.

Šimtai rusų nuo ryto skubėjo prie balsadėžių Rusijos ambasadoje Vilniuje. Kai kurie žmonės vardija, kad atėjo tam, jog sugadintų balsalapį arba balsuotų už bet ką, bet ne už trečią dešimtmetį Rusiją valdantį Putiną. Vis dėlto nemažai rusų Vilniuje rėžia, kad balsavo už Putiną – esą karo metu prezidento keisti nenorėtų. Tiek rusų Vilniuje balsuoti susirinko visai ne iš didelės meilės Putinui ar jo spektakliui.

Maždaug kas 7-as vaiko teisių iš tėvų atimtas vaikas taip ir negrąžinamas atgal į tą pačią šeimą. Tokią statistiką skelbia Vaiko teisių tarnyba, kuri aiškina, kad ne visiems tėvams pavyksta pasistengti dėl vaiko gerovės. Vaiko teisių tarnybos vadovė aiškina, kad dažniausiai vaikus iš šeimų paima tėvams be saiko vartojant alkoholį ir narkotines medžiagas. Tačiau neretai tėvai atžalas išnaudoja skyrybų metu, kai kviečia vaiko teisių specialistus manipuliuodami, kad vienas iš tėvų muša vaiką.

Dalis šauktinių visais būdais bando išvengti tarnybos. Vien pernai kariuomenė išrašė 14 tūkstančių baudų jaunuoliams, kurie nepaisė raginimų pasitikrinti sveikatą, arba prisistatyti į batalioną ir atlikti tarnybą. Dėl 450 jaunuolių pradėti ikiteisminiai tyrimai, jiems gresia net baudžiamosios bylos. Tokius skaičius regintys parlamentarai griebiasi už galvos ir rėžia, kad šiuolaikinis jaunimas žino tik teises, o ne pareigas.

Trisdešimt kilometrų nuo Baltarusijos sienos esantis Vilnius, pasak mero, neturi nė vienos slėptuvės. Savivaldybė teisinasi, kad po sovietmečio visas slėptuves išpardavė privatiems asmenims ir dabar esą reikia tenkintis tuo, ką miestas turi – priedangomis. Karo specialistai sako, kad priedangos nuo raketų ir bombų neapsaugo. O naujoms slėptuvėms pastatyti, pasak savivaldybės, vien Vilniui reikėtų milijardų eurų.

Keliasdešimt moterų teisių gynėjų surengė performansą apie moterų krūtis. Feministės aiškina, kad visuomenėje dar ne visiems aišku, kad moterų kūnai skirtingi – skirtingos krūtys, lytiniai organai. Kad visiems būtų aiškiau – feministės sukūrė dainą ir Rotušės aikštėje pademonstravo šokį apie krūtis. Pasak moterų teisių gynėjų, vyrai neretai moteris vertina tik pagal tam tikrus primestus standartus, kaip turi atrodyti „normali“ moteris. O moterų kūnai labai įvairūs. Ypač krūtys.

Kelių direkcija pradėjo remontuoti ištisus dešimtmečius blogiausiu keliu tituluojamą „betonkę“. Tiesa, pirmiausia bus tvarkoma tik 30 kilometrų atkarpa nuo Utenos iki Molėtų, kurią žada pabaigti iki Kalėdų. Likusią kelio dalį nuo Molėtų iki Riešės žada rekonstruoti iki kitų metų pabaigos. Tačiau kai kurie vietiniai gyventojai valdininkų pažadais netiki – jie rodo į tik dviejų kilometrų ruožą Utenos mieste, kuris tvarkomas jau nuo praėjusių metų rudens, o pabaigos dar nematyti.

Dergęs ir keikęs lietuvius bei lietuvių kalbą baltarusis prarado leidimą gyventi Lietuvoje. Nors baltarusis dar gali šį sprendimą apskųsti, Migracijos departamentas neabejoja, kad jaunas vyras turės grįžti į Baltarusiją. Priežastis, kodėl leidimas buvo panaikintas – vyro melas apie darbą. Sparčiai augant baltarusių srautams, Vidaus reikalų ministerija siūlo griežtinti ribojimus visiems atvykėliams.

Po pusantrų metų tylos aplinkos ministras Simonas Gentvilas pristatė taisykles, kaip naujuose namuose turės būti įrengiamos priedangos. Pasak ministerijos, priedangos privalomai turės būti įrengtos daugiaaukščiuose verslo centruose, gyvenamuose daugiabučiuose, kad žmonės kilus nelaimei galėtų pasislėpti nuo oro pavojaus. Dalis vilniečių net nežinojo, kad jų požeminiai garažai civilinės saugos specialistų buvo pažymėti kaip priedangos.

Prabėgus dviems mėnesiams po sprogimo ir gaisro Viršuliškių daugiabutyje, sostinės savivaldybė priėmė sprendimą – namo negriaus, o jį perstatys. Pasak mero Valdo Benkunsko, toks sprendimas būtų pigiausias ir greičiausias, dabar tikisi, kad jam pritars dauguma namo gyventojų. Meras skaičiuoja, kad namo atstatymui reikės daugiau nei milijono eurų, tačiau statybų ekspertai pateikia kiek kitokią sumą.

Prezidento rinkimų dalyviai jau pradėjo rinkti parašus. Premjerė Ingrida Šimonytė reikalingus 20 tūkstančių parašų surinko per mažiau nei pusdienį. Ją pagal greitį vejasi buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas. Vis dėlto dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda paramos iš visuomenės per pastarąsias dvi dienas taip sparčiai nesulaukia ir siūlo pasirašiusiems žmonėms loteriją – galimybę su prezidentu išgerti kavos.

Prezidentas Gitanas Nausėda ragina kariuomenę ir krašto apsaugos ministeriją kuo greičiau pirkti ar gaminti Ukrainoje rusų techniką į šipulius naikinančius dronus. Nausėda pabrėžia, kad dronai tokie pat reikalingi kaip ir tankai, o bepilotes skraidykles neva puikiai gali gaminti ir lietuviškas verslas. Dronų įsigijimui per artimiausius šešerius metus Lietuva numačiusi 200 milijonų eurų.

Rusams kasdien bombarduojant Ukrainą, vidaus reikalų ministerija pristatė Lietuvos priedangų žemėlapį ir tvirtina, kad taip dar daugiau gyventojų žinos, kur slėptis kilus pavojui. Specialistai negaili kritikos valdžiai, esą pašonėje vyksta karas ir Kremlius kelia grėsmę visam regionui, tačiau Lietuva tam beveik nesiruošia. Štai kai kurios savivaldybės tik laikinai, vos kelioms valandoms, galėtų paslėpti 6 procentus visų savo gyventojų.

Lietuvoje daugėja žmonių norinčių pasikeisti lytį – vien per praėjusius metus lytį šalyje pasikeitė 29 žmonės. Ankstesniais metais tokių atvejų būdavo dvigubai mažiau. Tiesa, dažniau moterys nori tapti vyrais, nei vyrai moterimis. Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos, prieš dvejus metus palaiminus tvarką, pagal kurią translyčiai asmenys paprasčiau gali lankytis pas gydytojus, psichiatrus ir pradėti hormonų terapiją, lyties keitimo operacijų padaugėjo.

Po kelių savaičių spėlionių galiausiai paaiškėjo švietimo ministerijos planai, ką ji ketina daryti su rusakalbėmis mokyklomis. Ministerija tikina, kad kol kas naikinti rusiškų mokyklų nesiruošia, o priešingai – jose stiprins lietuvių kalbos mokymąsi jau nuo darželio ar pradinių klasių. Pasak ministro Gintauto Jakšto, tokiose mokyklose pedagogai turės skirti daugiau laiko lietuvių kalbos mokymui, o istorijos, geografijos ir pilietiškumo pamokos bus dėstomos tik valstybine kalba.

Ar žinote, kaip panaudojus defibriliatorių išgelbėti žmogui gyvybę? Vilniaus oro uoste pirmosios pagalbos instruktoriai keliaujantiems žmonėms surengė mokymus, kaip naudotis šiuo aparatu ir suteikti pirmąją pagalbą žmogui, kuriam sustojo širdis. Kai kurie keleiviai prie defibriliatorių artintis nedrįsta. Dalis net dirbtinį kvėpavimą įvykus nelaimei bijotų atlikti, esą taip sužeistų žmogų ir galbūt dar labiau nelaimėliui pakenktų.