O naujoms slėptuvėms pastatyti, pasak savivaldybės, vien Vilniui reikėtų milijardų eurų. Vis dėlto civilinės saugos valdyba aiškina, kad kilus karui slėptuvės būtų skirtos tik vadavietėms, o civiliai turėtų slėptis priedangose. Karo specialistai kraupsta nuo tokių pareiškimų, nes priedangos nuo raketų ir bombų neapsaugo.
Rusofašistams kasdieną bombarduojant ir apšaudant Ukrainą, Vilniaus meras Valdas Benkunskas pripažįsta, kad vos trisdešimt kilometrų nuo Baltarusios sienos esanti mūsų sostinė neturi nė vienos slėptuvės. Mero žodžius kartoja ir savivaldybės darbuotojai.
„Slėptuvių neturim šiai dienai. Nė vienos“, – sako savivaldybės atstovas Modestas Rudys.
Tiesa, TV3 žurnalistams ilgai ieškoti nereikėjo – Antakalnio mikrorajone, ligoninės teritorijoje, radome slėptuvę. Akivaizdu, kad ji apleista, klausimas, ar ją būtų galima sutvarkyti. Savivaldybė pripažįsta, kad tokių slėptuvių Vilniuje gali būti ne viena, tačiau visos jos priklauso ne savivaldybei. Ten žmonės karo atveju slėptis negalėtų.
„Tai nėra gyventojų slėpimuisi skirta, yra skirta tos įstaigos operacijų centrui. Aišku, jei ligoninei būtų poreikis ją susiremontuoti, tai gali būti suremontuota ir vykdyti tų operacijų veiklą“, – teigia savivaldybės atstovas Modestas Rudys.
Civilinės saugos valdyba sako, kad slėptuvės civiliams apskritai nenumatytos. Paprasti žmonės slėpsis priedangose – tai gali būti viešieji pastatai su rūsiu.
„Yra dvi pagrindinės grėsmės: Astravo branduolinė jėgainė ir kariniai veiksmai. Atsižvelgiant į tai, mums reikalinga ne priedanga, o slėptuvė. Su apsauga nuo bombų, su filtravimo įranga ir su apsauga nuo sprogimų“, – tvirtina atsargos karininkas Darius Antanaitis.
Viską po sovietmečio pardavė
Civilinės saugos valdyba kartoja, kad slėptuvės skirtos tik vadavietėms, įstaigoms, kad šios kilus karui galėtų tęsti darbą. Civiliai turės tenkintis priedangomis.
„Gyventojas, kuris neturi privalomų užduočių, tiesiog nori apsaugoti savo gyvybę, sveikatą ir turtą, jis gali trumpam pasislėpti tame rūsyje, kuris šiek tiek pritaikytas labiau“, – teigia Civilinės saugos valdybos viršininkas Edgaras Geda.
Tuo metu Vilniaus savivaldybė apgailestauja, kad slėptuvių civiliams neturi, visas jas po sovietmečio išpardavė.
„Bet kokiu atveju jos tikrai būtų naudingos, bet fiziškai mes jų neturim. Būtų gerai, kad jos būtų ir galėtume administruoti, bet jeigu jų nėra, tiesiog nėra. Ir nieko čia nepadarysi“, – sako savivaldybės atstovas Modestas Rudys.
Panevėžyje – vienintelė iki šiol savivaldybei priklausanti slėptuvė. Anksčiau ji priklausė ugniagesiams gelbėtojams.Tokioje slėptuvėje teoriškai galėtų slėptis žmonės, tačiau ją reikėtų remontuoti.
„Nėra keista elektros instaliacija, nėra vėdinimo sistemos, nėra papildomos elektros šaltinio. Neabejoju, kad tos durys įėjimo turėtų būti keičiamos. Tai yra pasenę dalykai“, – teigia Panevėžio savivaldybės atstovas Justas Laurinavičius.
Reikia pabrėžti, kad priedangų niekas specialiai nestatė. Tai yra jau dabar esantys pastatai, kurie civilinės saugos specialistų požiūriu atitinka reikalavimus ir kelias valandas gali būti laikinas prieglobstis.
Antanaitis: „Tai yra veidmainiška“
Vilniaus savivaldybė pabrėžia, kad pastatyti naujas slėptuves miestui kainuotų labai daug.
„Yra manoma, kad 6 tūkstančiams gyventojų slėptuvė kainuotų apie 150 milijonų slėptuvė. Reikia suprasti, kad 600 tūkstančių kainuotų ir keliolika milijardų. Būtų didžiulė našta ne tik miestui, neįmanoma našta, bet ir didžiulė našta valstybei“, – atvirauja savivaldybės atstovas Modestas Rudys.
„Kada mes vertiname piliečių ir civilių saugumą per finansinę prizmę, tai yra veidmainiška. Ir negražu“, – tvirtina atsargos karininkas Darius Antanaitis.
Stebina Antanaitį, kodėl Vyriausybė nesvarsto slėptuvių atpirkti iš privačių asmenų ir jas suremontuoti. Arba netgi prašyti verslo tas slėptuvės statyti.
„Viena iš galimybių yra, kad privatus sektorius statytų tas slėptuves. Ir galėtų naudotis ne tik pačia slėptuve, bet ir nuomotų komercinei veiklai. Kad tas pajamas generuotų plotas būtų vienas iš racionaliausių sprendimų“, – sako atsargos karininkas Darius Antanaitis.
Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra virš 3 tūkstančių priedangų, kuriose pasislėpti galėtų maždaug trečdalis gyventojų.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
