Šarūnas Dvareckas

Grupė aktyvistų ragina visuomenę pasirašyti peticiją prieš plynuosius miško kirtimus. Esą miškuose yra vykdomas medžių genocidas, sparčiai mažėja medžių, o valstybė prioritetu laiko medienos pramonę, o ne miškų išsaugojimą. Valstybinė miškų urėdija pateikia statistiką: medžių Lietuvoje kasmet daugėja. Anot urėdijos, Lietuvoje miškingumas kasmet didėja – daugiau nei trečdalis Lietuvos teritorijos yra vien tik miškai.

Aplinkos ministerija kurpia naują planą – naujus butus siūlo pardavinėti tik su vieta automobiliui požeminėje aikštelėje. Viceministrė sako, kad dabar plėtotojai atskirai nuo būsto pardavinėdami požemines aikšteles neblogai uždirba. O žmonės, pasak ministerijos, neturėdami, kur statyti automobilio, dėl to užkiša miestų gatves, neprivažiuoja ugniagesiai-gelbėtojai, greitoji pagalba. Nekilnojamojo turto vystytojai atkerta, kad nieko nemokamo nėra.

Per trejus metus bažnyčia galėjo tirti 11 atvejų dėl nepilnamečių seksualinio išnaudojimo, tačiau apie šiuos atvejus kalbėti vengia. Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas tvirtina, kad neįsivaizduoja, jog seksualinius nusikaltimus prieš nepilnamečius padarę kunigai galėtų toliau eiti pareigas. Vis dėlto paaiškėjo, kad teistumas bent vieno kunigo nestabdė nuo tarnystės.

Socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė nutraukė kelis mėnesius tvyrojusią intrigą – socdemai prezidento rinkimuose nedalyvaus. Ir vietoje to rems daugiausia palaikymo iš gyventojų apklausose sulaukiantį prezidentą Gitaną Nausėdą. Kai kurie politologai vertina, kad Blinkevičiūtė atkakliai ruošiasi Seimo rinkimams ir nori įtikti prezidentui, su kuriuo greičiausiai teks dirbti ketverius metus.

Kelių direkcija ir susisiekimo ministras Skuodis trimituoja, kad per porą metų sutvarkys blogiausiu keliu Lietuvoje vadinamą ruožą Vilnius–Utena. Tiesa, kol kas pinigų numatė ir darbus pradėti ruošiasi tik trečdalyje ruožo – trisdešimtyje kilometrų. Vis dėlto aiškėja, kad jau ir šiam ruožui pinigų gali neužtekti. Mat Vyriausybė papildomai davė 40 milijonų, o remontas kainuos 61 milijoną eurų.

Savivaldybė leido Viršuliškių daugiabučio gyventojams dar kartą sugrįžti į savo namus pasiimti daiktų. Žmonės turėjo daugiau laiko, tad ir daiktų pasIėmė daugiau. Didelė dalis namo gyventojų jau apsigyveno socialiniuose būstuose. Vieni TV3 žinių kalbinti žmonės gavo tuščius butus ir dabar bando juos užpildyti žmonių dovanotais baldais, kiti – atsitiktinai apsigyveno butuose, kuriuose anksčiau buvo įvykdyti kriminaliniai nusikaltimai.

Kai kurie tikintieji piktinasi, kad Lietuvos Katalikų Bažnyčios galva arkivyskupas Gintaras Grušas į susitikimus skraido verslo klasės lėktuvais. Skrydis verslo klase vienam keleiviui atsieina 2–3 kartus brangiau nei ekonomine klase. Arkivyskupija per daug į kalbas apie savo vadovo keliones nesileidžia ir tik priduria, kad skrydį verslo klase pasirinko dėl didesnio komforto kojoms.

Tauragėje – didžiulė nuošliauža. Kelias dienas į jūros upę slenka šlaitas, griaudamas tauragiškių mėgiamą Meilės alėją. Šalia gyvenantys žmonės baiminasi, kad nuo šlaito nuslinks ir jų gyvenamieji namai. Ir priduria, kad dėl šios problemos į savivaldybę neva kreipėsi dar prieš kelias dienas, tačiau niekas veiksmų nesiėmė.  „Gamtos išdaigos. Nuostoliai, kaip matote, už nugaros“, – rodė Tauragės rajono vicemeras Donatas Dirginčius.

Prabėgus 3 savaitėms po tragiško sprogimo ir gaisro Viršuliškių daugiabutyje, prokurorai atskleidžia, kad ant vyro, kurio butas sprogo, palaikų aptikta benzino, dyzelino, žibalo ir alyvos pėdsakų. Teisėsauga dabar neatmeta to, ką namo gyventojai kartojo nuo pat pradžių – dvi gyvybes nusinešęs sprogimas galėjo būti sukeltas tyčia. Daugiabučio gyventojai sukrėsti, tačiau sako, kad neabejoja, jog toks sprogimas dėl dujų nuotėkio kilti niekaip negalėjo.

Sprogusio ir sudegusio daugiabučio Vilniuje gyventojai jau kraustosi į socialinius būstus. Tačiau šie – tušti. Dalis nukentėjusiųjų paramos daiktais sulaukė iš Raudonojo Kryžiaus bei neabejingų jų nelaimei žmonių. Kiti baldus ir buitinę techniką priversti pirkti iš savo kišenės. Žmonės sako sulaukę labai nedidelės išmokos. Dauguma gyventojų tikėjosi iš savivaldybės sulaukti maksimalios vienkartinės išmokos – virš 7 tūkstančių eurų.

Po sprogimo Viršuliškių daugiabutyje dalis namų netekusių gyventojų jau apsigyveno socialiniuose būstuose. Tačiau dažnas savivaldybės suteiktas būstas – visiškai tuščias, be baldų ir buitinės technikos. Per sprogimą savo daiktų netekę žmonės sugužėjo į Raudonojo Kryžiaus sandėlį. Ten daiktus nelaimės ištiktiems žmonėms sunešė neabejingi vilniečiai. Namų netekę žmonės graudinasi ir su ašaromis akyse dėkoja neabejingiems piliečiams už paramą.

Vilnius ir aplinkiniai jo rajonai pavirto čiuožykla. Jau nuo trečiadienio vakaro pasipylė avarijos, į skubios pagalbos skyrius sugūžėjo šimtai susitraumavusių vilniečių. Nemažai daliai jų prireikė gultis ir ant operacinio stalo. Medikai griebiasi už galvų ir rėžia, kad nepamena, kada paskutinį kartą sulaukė tokio susitraumavusių žmonių antplūdžio. Vilniaus šaligatviai dar trečiadienio pavakarę virto tikra čiuožykla.

Prabėgus savaitei po tragiško gaisro Viršuliškių daugiabutyje, žmonės guodžiasi, kad savivaldybės būstuose nėra jokių baldų ir buitinės technikos, o pinigų naujiems jie neturi. Tačiau Raudonasis kryžius ramina žmones, kad juos pasieks žmonių suaukoti pinigai, taip pat artimiausiu metu nukentėjusiems namo gyventojams dovanos baldus. Pasak draudikų, didelė dalis namo gyventojų buvo apsidraudę ir žada prisidėti prie namo atstatymo.

Praėjus beveik savaitei po sprogimo ir gaisro Viršuliškių daugiabutyje, aiškėja, kad ir savo būstą apdraudę gyventojai patirs didžiulius nuostolius. TV3 žinių kalbintas Viršuliškių daugiabučio gyventojas pasakoja, kad buvo apdraudęs tiek būstą, tiek jame esantį turtą, tačiau iš draudimo bendrovės išgirdo, kad jam bus atlyginta mažiau nei pusė buto vertės. Kai kurie namų netekę žmonės jau kreipėsi į Vilniaus savivaldybę vienkartinei išmokai gauti.

Sprogęs ir užsiliepsnojęs daugiabutis Vilniuje pridarė žalos ir aplinkiniams. Už keliasdešimties metrų veikusiame vaikų darželyje ekspertai aptiko nuodingų dalelių, kurios į patalpas galėjo patekti per vėdinimo sistemas. Nuodingos medžiagos darželyje viršija leistinas normas, todėl į patalpas auklėtiniai bent jau artimiausiu metu negalės sugrįžti. Darželis Viršuliškėse įsikūręs vos per kelis žingsnius nuo prieš kelias dienas sprogusio daugiabučio, kuriame žuvo du žmonės.

Po sprogimo ir milžiniško gaisro pražudžiusio vaiką ir senolį praėjus porai dienų, didelė dalis Viršuliškių daugiabučio gyventojų pagaliau galėjo bent trumpam sugrįžti namo pasiimti svarbiausių daiktų, dokumentų, mokėjimo kortelių ar pinigų. Aiškėja, kad maždaug pusę apdegusio daugiabučio gyventojų nebuvo apsidraudę, tad jie negaus net ir draudimo kompensacijų. Dešimtys žmonių lieja ašaras ir galvoja, kaip reikės gyventi toliau.

Tragiškai pasibaigusi gelbėjimo operacija vakar Vilniuje sprogusiame name. Paryčiais ugniagesiai gelbėtojai žvalgydami butus iš lauko aptiko mažamečio kūną, greičiausiai dingusio 7-erių metų berniuko. Pasak gelbėtojų, vis dar kyla grėsmė, kad namas gali įgriūti. O socialiniuose tinkluose dar vakar išplito žuvusio berniuko seserimi prisistačiusios moters pagalbos šauksmas.

Nuo šiol vairuotojus keliuose stabdys ne tik policijos pareigūnai, bet ir aplinkosaugininkai. Iki šiol automobilių taršą aplinkosaugininkai matuodavo tik kartu su policija. Apie pokyčius išgirdę vairuotojai sako, kad bijo užpuolikų ir žaliai apsirengusiam žmogui, mojuojančiam lazdele šalikelėje, nesiruošia sustoti. Policijos pareigūnų smarkiai trūkstant valdžia nusprendė, kad aplinkosaugininkai automobilius stabdyti ir tikrinti jų taršą nuo šiol galės ir vieni.

Politinės korupcijos byloje puspenktų metų nuteistas darbietis Vytautas Gapšys dar kartą prašosi į laisvę. Gapšys Aukščiausiojo Teismo prašo stabdyti bausmės vykdymą iki galutinio ir neskundžiamo teismo sprendimo. O nuteisto kolegos politinis bendražygis Andrius Mazuronis žada Gapšį aplankyti kalėjime po Naujųjų metų – turi paruošęs ir dovaną.  Tiesa, darbiečiai tikisi, kad Gapšys galiausiai bus išteisintas.

Nuo Naujųjų metų Kelių direkcija, planavusi už du milijonus eurų pastatyti 50 naujų vidutinio greičio matuoklių, staiga ėmė ir persigalvojo. Sulaukusi kritikos lavinos iš visuomenės ir politikų, direkcija dabar jau pati suabejojo, ar visi greičio matuokliai Lietuvoje stovi ten, kur įvyksta daugiausia avarijų. Dalis politikų jau trinta rankomis ir ruošiasi, kaip patys sako, greičio matuoklių revoliucijai.

Artėjant didžiausioms metų šventėms žmonės namuose puošia tiek natūralias, tiek dirbtines eglutes. Dirbtines eglutes namo tempiantys gyventojai pasakoja, kad taip labiau saugo gamtą, nes brangina gyvus medžius. Dauguma renkasi gyvas eglutes Lietuvoje apie penkiasdešimt procentų miškų priklauso valstybei. Dar tiek pat jų yra privatūs. Valstybiniuose miškuose vien šiemet iškirsta virš 20 tūkstančių eglučių.

Tarp prezidentūros ir vyriausybės toliau gilėja konfliktas jau ketvirtą mėnesį nepaskiriant ambasadoriaus kaimyninėje Lenkijoje. Ugnies šliūkštelėjo vyriausiasis prezidento patarėjas Frederikas Jansonas, pareiškęs, kad Užsienio reikalų ministerija į galimus kandidatus siūlo buvusio valstybininkų klano narius. Jo žodžiais viešai pasipiktino premjerė Šimonytė.

Septyni protestuotojai su plakatais atėjo į Daukanto aikštę reikalauti, kad prezidentas Gitanas Nausėda vetuotų naktinio matymo taikiklių įteisinimą medžioklėje. Protestuotojai aiškina, kad tokį įstatymą greičiausiai Seime prastūmė brakonierius remiantys lobistai.

Lietuvoje veikia bene daugiausiai kriptovaliutomis užsiimančių įmonių iš visų Europos Sąjungos šalių. Lietuvos bankas pripažįsta, kad virtualiomis valiutomis užsiimančios įmonės į Lietuvą keliasi todėl, kad pas mus beveik nėra jokio kriptobendrovių reguliavimo. Specialistai pripažįsta, kad neretai tokios bendrovės tampa puikia terpe sukčiams veistis ir pinigų plovimui, nes pervedimų kriptovaliuta susekti beveik neįmanoma.

Kelių direkcijai nuo naujų metų planuojant įrengti dar 50 naujų vidutinio greičio matuoklių, kai kurie specialistai tokiems sprendimams negaili kritikos. Pasirodo, kelių direkcija matuoklius ruošiasi statyti ten, kur per pastaruosius kelerius metus automobilių avarijų arba nebuvo, arba jos įvyko tikrai ne dėl viršyto greičio. Paklausti, kodėl, Kelių direkcijos vadovai kartoja: matuoklius stato tik ten, kur jie neva būtini dėl didelio avaringumo.

Mokytojai sulaukė antausio iš Seimo – kitąmet jie sulauks mažesnių atlyginimų, nei reikalavo jų profsąjunga. Vyriausybės nutarimu, kitais metais pedagogams atlyginimai didės du kartus po dešimt procentų, o ne po penkiolika, kaip reikalavo jų profsąjunga.  Profsąjungos pirmininkas nenusileidžia ir tikina, kad kita stotelė – prezidentūra: tikisi, jog prezidentas Gitanas Nausėda vetuos biudžeto projektą.

Per dvejus su puse metų vandalai ir policijos darbu nepatenkinti tautiečiai sugadino mažiausiai tris pareigūnų trikojus. Biržuose vandalai sulaužė ir smarkiai sugadino du policijos trikojus iš keturių jų apskritai turimų. Tad nepatenkintiems vairuotojams už vieną sulaužytą trikojį tenka sumokėti 40 tūkst. eurų žalą. O socialiniuose tinkluose plinta įrašai, kur žmonės piktinasi pareigūnų slepiamais trikojais ir net ragina juos naikinti.

Turkijoje įtariamas žiauriai buvusią žmoną ir jos dukrą nužudęs, o vėliau kūnus nuo šlaito numetęs 45-erių lietuvis Andrejus Kušlevičius. Rusijos žiniasklaida skelbia, kad jų pilietę nužudęs lietuvis iš Turkijos pabėgo, o vėliau su automobiliu iš Prancūzijos parvažiavo į Lietuvą. Lietuvos teisėsauga aiškina, kad kol kas arešto orderio iš Interpolo nesulaukė, todėl vyro ieškoti dar nesiruošia.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Lietuvą pūga vėl užklojo sniegu. Klaipėdoje nuo antradienio ryto prisnigo daugiau nei dvylika centimetrų sniego, mieste susiformavo kilometrinės spūstys, keliai virto ledu ir dėl to ne vienas žmogus apdaužė savo ar svetimus automobilius. Uostamiesčio gyventojai skundžiasi, kad kelininkų pagalbos nesulaukė nei antradienį vakare, nei trečiadienį ryte. Todėl patys griebė į rankas kastuvą ir nusivylę savivaldybės pastangomis pradėjo darbuotis.

Seimas užsimojo keturis kartus branginti leidimus meškerioti, neva už mėgėjišką žvejybą Lietuvoje žmonės moka per mažai. Kai kurie meškeriotojai griebiasi už galvos ir sako, kad iš viso to išeis tik šnipštas. Esą ir taip nėra ką žvejoti, nes vandenyse žuvų mažai, o infrastruktūra prie vandens telkinių – prasta. Ministras žada, kad infrastruktūra pagerės, o žuvų neva daugės dėl to, kad bus smarkiai ribojama verslinė žvejyba.

Staigiai atitirpęs gausus sniegas ir atslinkusi minusinė temperatūra į šalį atnešė pavojingą plikledį. Pietiniuose ir šiauriniuose šalies rajonuose pasipylė automobilių avarijos. Dėl plikledžio ligonines užplūdo smarkiai rankas, kojas ir kitus kaulus susilaužę ar susižaloję žmonės.  Ankstų rytą kelyje Druskininkai–Varėna įvykusi avarija baigėsi mirtimi.

Per Lietuvą slenka pūga. Šalies miestuose nuo ankstyvo ryto nusidriekė kilometrinės spūstys. Daugelis vairuotojų skundžiasi, kad jose laukė po kelias valandas, ir keikia kelininkus, jog ir vėl žiema juos užklupo netikėtai. Kalbinti žmonės vardija, kad dėl prastai išvalytų kelių vėlavo į darbą, nespėjo laiku vaikų nuvežti į mokyklą ar darželį.

Daugiau nei po mėnesio tylos virš 3000 mokytojų iš 200 mokyklų grįžta streikuoti ir buriasi į mitingą prie Seimo. Profsąjungos vadovas Andrius Navickas tikina, kad streikas baigsis tada, kai mokytojai bus išgirsti. Trečiadieno pavakarę prie Seimo rinkosi mokytojai iš visos Lietuvos. Švietimo ministras Gintautas Jakštas sako, kad kitąmet atlyginimai mokytojams galėtų didėti daugiau, jei infliacija ir toliau trauksis.

Lapkričio 21-oji – pasaulinė televizijos diena. Lietuvoje televiziją vidutiniškai per dieną žiūri 1,7 milijono žmonių. Iš jų net milijonas – vien tik TV3 grupės kanalus. TV3 žinių reporterių kalbinti žmonės vardijo, kokias televizijos laidas labiausiai mėgsta, ir pridūrė, kad be jos jau būtų sunku įsivaizduoti gyvenimą. Prekybininkai sako, kad pastaraisiais metais išlieka stabilus ne tik televizijos žiūrovų, bet ir perkančiųjų naujausius ir didžiausius televizorius skaičius.

Rusijos baleto legendai Ilzei Liepai dėl Putino šlovinimo ir karo Ukrainoje palaikymo gresia netekti Lietuvos pilietybės. Garsi balerina Lietuvos pilietybę gavo išimties tvarka prieš dvidešimt metų. Rusijos žiniasklaidoje moteris aukština Putiną, taip pat atvirai ir neslėpdama remia karą Ukrainoje, žeria kritiką Lietuvai už sovietinių paminklų griovimą, o Lietuvos pilietybę naudoja keliaudama po Europą.

VSD saugumo ataskaitoje minimas ir prieštaringai vertinamas naujienų portalas „Ekspertai.eu“ sulaukė teisėsaugos kratų, nes publikavo pornografiją. Redakcija straipsnį iliustravo ekrano nuotraukomis iš įvairių pornografinių puslapių, kur atvirai rodomi lytiniai organai ir lytinis aktas. Policija atliko kratas tiek naujienų portalo patalpose, tiek jo vadovų namuose – paėmė kompiuterius, telefonus ir kietuosius diskus.

Visuomenininką Algį Ramanauską teisme kaltina rusų kalbos mokytoja Žana Bortkevič įžeidus jos garbę ir orumą. Prieš pusantrų metų A. Ramanauskas paviešino rusų kalbos mokytojos grasinimus, įžeidimus ir keiksmus kitoms mokytojoms, kad šios, dėl solidarumo, užsidėjo ant savo socialinių tinklų profilio Ukrainos vėliavą.  Vilniaus apylinkės teisme – rusų kalbos mokytojos Žanos Bortkevič ir visuomenės veikėjo Algio Ramanausko akistata.

Sulaukę pirmųjų sąskaitų už šildymą spalio mėnesį vilniečiai pakraupo – kai kuriems jos už dvi spalio savaites yra kone 60 procentų didesnės nei pernai. Vilniečiai pikti ir rėžia tiesiai – šilumininkai ir valdžia juos apgavo, mat žadėjo, kad atpigus dujoms ir kitoms žaliavoms, sumažės ir šildymo sąskaitos. Tiesa, šilumininkai atsakomybės kratosi ir teisinasi, kad dėl visko kaltas šaltas ruduo.

Seimo valdantieji nusprendė vėl narplioti vadinamąją VSD ir pranešėjo istoriją – sukūrė specialią komisiją. Komisija artėjant rinkimams aiškinsis, ar VSD pareigūnai teisėtai rinko informaciją apie prieš penkerius metus į prezidentus kandidatavusio Gitano Nausėdos aplinką.  Komisiją sudarys Seimo valdantieji ir dalis demokratų, mat opozicija atsisakė dalyvauti tyrime.

Nors iki Naujųjų nakties dar daugiau nei du mėnesiai, žmonės jau graibsto sodybas ir sales naujųjų sutikimui. Nemažai kaimo turizmo sodybų naujųjų nakčiai jau užsakytos. Tiesa, ir kainos šiemet didesnės, vietos šventei brango maždaug dešimtadaliu. Panašiai tiek brango ir viešbučiai su šventinėmis programomis. Šalies kurortuose ištaigingos vakarienės restorane, šventinė programa su garsiais atlikėjais ir nakvynė prabangiame viešbutyje porai gali atsieiti ir apie tūkstantį eurų.

Skandalas vienoje iš Vilniaus profesinio mokymo įstaigų. Specialių poreikių ir protinę negalią turintys mokiniai, pasak kai kurių tėvų, patiria spaudimą, patyčias ir grasinimus iš mokyklos pedagogų. Į TV3 žinias kreipėsi moteris, kurios sūnui mokymo centro pedagogai, kilus konfliktui su kitais mokiniais, grasino psichiatrine ligonine. Negana to, kitoje klasėje besimokančio vaiko mama pasakoja, kad jos sūnų mokytojai neretai vadina negriuku ir juoduku.

Dujotiekio ir telekomunikacijų kabelio sabotažu kaltinamas kinų krovininis laivas sprunka per Arkties vandenyną. Suomijos tarnybos pareiškė, kad jei kinų laivas įplauks į teritorinius jos vandenis, bus sulaikytas. Negana to, į Arkties vandenyną sprunkantis laivas tik išplaukęs iš Rusijos uosto pakeitė administratorių ir dabar priklauso nebe kinams, o rusams. Baimindamiesi panašių sabotažų prieš strateginius objektus, Lietuva ir kitos Baltijos jūros regiono šalys stiprina saugumą vandenyse.

Per tris mėnesius, kai galioja smurto orderis, jau šeši tūkstančiai lietuvių už smurtą turėjo 15 dienų išsikraustyti iš savo namų – smurtavo tiek žmonių, kiek gyvena Molėtų mieste. Smurto rekordininkas – Panevėžys, ten iš namų išvežta beveik 400 galimų smurtautojų. Smurtauja ne tik vyrai, bet ir moterys, sūnus skriaudžia tėvus, iš namų dviem savaitėms policija išvaro netgi į aštuntą dešimtį įkopusius senjorus.

Tragiškai pasibaigusios atostogos Madeiros saloje. Portugalijai priklausančioje saloje atostogavusią lietuvių porą, norėjusią pasidaryti asmenukę ant molo, įtraukė vandenyno bangos. Vyrui pavyko išsigelbėti, tačiau 63-jų moterį po kelių valandų paieškų gelbėtojai ištraukė negyvą. Aiškėja, kad pora fotografavosi prie molo šiaurinėje salos dalyje, oro sąlygos buvo labai blogos.

Jau nuo kitų metų valstybinės žemės nuomos ir pardavimo klausimus spręs ne Nacionalinė žemės tarnyba, o savivaldybės. Aplinkos ministras sako, kad Lietuvoje ir taip per griežti reikalavimai norint gauti statybos leidimą, todėl savivaldybės šiuos reikalus ir palengvins, ir paspartins. Pasak Gentvilo, naudos išpeš ir gyventojai, neva, be didelio vargo galės įsirengti daugiabutyje kondicionierius, prasiplatinti automobilių stovėjimo aikšteles.

Migracijos departamentas skaičiuoja, kad Lietuvoje jau yra daugiau 200 tūkstančių naujai atvykusių užsieniečių. Daugiausiai tai ukrainiečiai, baltarusiai ir rusai. Verslui atsivežant darbuotojų iš trečiųjų šalių, sparčiai daugėja ir atvykėlių iš Vidurinės Azijos: Tadžikistano, Kazachstano ir Uzbekistano. Visi šie žmonės Lietuvoje daugiausiai kalba rusiškai, juolab, kad valstybė neturi jokios jų integravimo į mūsų šalį politikos.

Į Lietuvą plūsta tūkstančių Bangladešo ir Pakistano gyventojų prašymai leisti jiems apsigyventi ir dirbti mūsų šalyje. Ten pastarąsias savaites transliuojami reklaminiai klipai, kuriuose kalbama, kad Lietuvoje labai trūksta įvairiausių darbuotojų, o atvykę iš Azijos čia gali uždirbti įspūdingas algas siekiančias ir 7000 eurų. Pastaruoju metu socialinius tinklus užplūdo vaizdo įrašai, kuriuose neįprastai dažnai minima Lietuva.

Lietuvos kariuomenė jau trečią kartą su „​​​​​​Spartanu“ skrido pasiimti Izraelyje įstrigusių lietuvių. Tuo metu „Wizzair“ ir „Ryanair“ skelbiasi organizuojantys skrydžius iš Vilniaus į Tel Avivą jau ryt ir artimiausiomis dienomis. Užsienio reikalų ministerija nuogąstauja, kad po daugybės perspėjimų į Izraelį nevykti žmonės skris į karo zoną, o vėliau greičiausiai, skrydžiams nutrūkus, prašys valstybės juos grąžinti atgal.

Dar maždaug trisdešimt lietuvių kariniu orlaiviu „Spartan“ iš Izraelio išskraidinti į Turkiją. Dar tiek mūsų tautiečių Lietuvos kariuomenė ketina išskraidinti šį vakarą.  Turkijoje atsidūrę ir namo norintys grįžti mūsų tautiečiai skrydžiais turi pasirūpinti savarankiškai, taip pat apgyvendinimu ir pervežimais. Kai kurie dėl to lieja pyktį, nes lenkai savo piliečius iš Izraelio skraidina tiesiai namo ir dar nemokamai.