Kas paso, kas grynųjų pinigų ar drabužių pasiimti, o kai kas ir savo kačiuko ieškoti atvyko – prieš porą dienų sprogusio Viršuliškių daugiabučio gyventojai su ugniagesių palyda pagaliau galėjo grįžti į savo namus. Tiesa, tik trumpam, susirinkti pačius svarbiausius daiktus.
Ugniagesiai nuo ryto namo grįžti pasiimti svarbiausių daiktų leidžia ne visiems, o 17 butų gyventojams iš 30-ies. Sako, dar vakar su ekspertais įvertino, į kuriuos butus patekti šiuo metu yra saugu.
„Yra gyventojų, kurie sakė, kad jų namuose yra naminių gyvūnų. Tai yra galimybė pasitikrinti, ar yra tuose butuose, į kuriuos galima patekti“, – kalbėjo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos atstovas Donatas Gurevičius.
Į kitus butus, kurie yra stipriau pažeisti sprogimo bangos, ten įlūžusios ar įtrūkusios namo konstrukcijos, patekti vis dar negalima.
Pareigūnai leidžia pasiimti daiktus
„Į tryliką butų patekti šią minutę negalima. Bet tai nereiškia, kad ateityje, dar kartą vertinant, situacija nesikeis“, – pridėjo D. Gurevičius.
Į namą daiktų pasiimti patekę gyventojai, kaip jų namai atrodo po didelio masto sprogimo.
„Atrodo, ten viskas, kaip palikom beveik. Tik turėklai išlūžę atitinkamose vietose“, – sakė sprogusio daugiabučio gyventojas.
O kiti namo gyventojai dar laukia, kol galės patekti į savo butą.
„Aš siūlau nešalti, eiti į vidų laukti, ateis jus pasitiks pareigūnas ir su juo žygiuosite ten“, – gyventojams patarė ugniagesys gelbėtojas.
Savo eilės grįžti namo pasiimti būtiniausių daiktų daugiabučio gyventojai laukia ugniagesių palapinėje.
„Pažiūrėjus į namą nei verkti, nei daryti kažką. – Kiek laiko ten gyvenote? – Nuo pamatų, matėm, kaip pamatus darė“, – prisiminimais dalinosi namo gyventojas Romualdas.
Kai kurie žmonės šiame name pragyveno bemaž 50 metų.
„Sūnui aprangą paimti reikia. Generatorių reikia paimti, kompiuterį reikia paimti. Striukių reikia paimti, nes mažą ką tas namas, dar subyrės ir pavasaris ateis. Mums tai mums, o sūnui, tai gyventi reikia“, – sakė nelaimę patyrusio daugiabučio gyventoja Janė.
„Pliki nuogi su tapkėmis. Su sijonu ir maike. Viskas. Nei dokumentų, nei striukių – nieko“, – apie nepavydėtiną situaciją kalbėjo namo gyventoja Zinaida.
Šiame name gyvena ir ukrainiečių šeima, kuri į Lietuvą pabėgo nuo karo.
„Mes miegojom apie 11 valandą ryto, išgirdom sprogimą, galvojom, kad mašina sprogo. Išbėgom į lauką ir pamatėm, kad du aukštai apimti liepsnų. Buvo galingas sprogimas“, – įvykius atpasakojo Jevgenijus.
Paskutinį kartą šį sprogusį ir apdegusį daugiabutį namo gyventojai matė, kai ugniagesiai gelbėtojai juos išvedė. Kai kurie grįžę namo vos tramdo emocijas.
„Kaimynus visus pažįstam, buvo toks draugiškas namas. Ir tas, apie kurį visi kalba, kuris buvo keistas, jis grasindavo kaimynams, kad susprogdins. Nu ir susprogdino. – Jūs net neabejojat? – Net neabejoju, net neabejoju“, – kalbėjo Janė.
Girdėdavo grasinimus
Ponia Janė kalba apie kaimyną, kurio bute pirmiausia kilo sprogimas ir gaisras. Žmonės pasakoja matę, kaip likus dar valandai iki tragiškos nelaimės prie namo buvo atvažiavusi policija. Kelia versiją, ar pareigūnus kažkas kvietė dėl to, kad kaimynai laiptinėje užuodė dujų kvapą.
„Kad ten jautėsi dujų kvapas, jie kvietė policiją, kaimynai, policija atvyko, o jis neatidarė durų. Tik policija spėjo išvažiuoti ir sprogimas. Ir viskas“, – pasakojo namo gyventoja Zinaida.
Policija sako, kad nelaimės dieną lankėsi tame name, nes tyrė sukčiavimą. Tačiau žmogus, į kurio butą skambino pareigūnai, durų neatidarė. Policija beldėsi būtent į to vyro duris, kur vėliau galimai ir kilo sprogimas.
Ugniagesiai sprogus butui ir užsidegus aplinkiniams iš namo evakavo 30-ies butų gyventojus. Didelė dalis jų – pensininkai, šiame daugiabutyje gyvenantys visą savo gyvenimą. Kol kas juos savivaldybė apgyvendino viešbučiuose. Vėliau ketina perkelti į socialinius būstus. Vilniaus meras patikino, kad vietos užteks visiems.
Tiesa, būsto draudimą turi tik apie pusę namo gyventojų. Kiti, daugiausiai pensininkai, draudimo neturėjo.
Pasak draudikų, išmokas gaus tik apsidraudusieji savo turtą. Ugniagesių teigimu, name kurį laiką nebus galima gyventi, todėl būstą apdraudę gyventojai tikisi atgauti kiek įmanoma daugiau, nors jau dabar aišku, kad draudimo sumos visų patirtų nuostolių nepadengs.
„Tikimės kiek įmanoma. Va dabar skambino draudimo agentė, lipau laiptais, negalėjau pakelti. Tai kontaktuojame“, – tikino namo gyventoja.
„Kiekviena sutartis yra skirtinga, yra žmonių, kurie draudė tik kilnojamąjį turtą, o nedraudė sienų. Ir atvirkščiai. Todėl sutarties rėmuose draudikas tik tiek ir galės atlyginti žalos“, – paaiškino draudikų asociacijos vadovas Andrius Romanovskis.
Draudikai sako, kad tai precedento neturintis atvejis – padaryta žala yra milžiniška. Konkrečios išmokos apsidraudusiems gyventojams priklausys nuo draudimo sutarties. Jei namas galutinai bus pripažintas nebenaudojamu, tai gyventojai gali tikėtis maksimalios išmokos.
„Butai, kurie yra sprogimo epicentre, tikriausiai gaus maksimalią išmoką. O butai, kurie yra ne epicentre, gal net pats butas nėra nukentėjęs, bet jie negali naudotis tuo butu, nes namas gali būti pripažintas netinkamu“, – pridūrė A. Romanovskis.
Teisininkai sako, kad yra galimybė, jog net ir neapsidraudę žmonės galėtų sulaukti žalos atlyginimo. Esą viskas priklauso nuo to, ką tyrėjai pripažins kaltu dėl sprogimo ir gaisro.
„Tai klausimas yra apskritai, kiek tas daugiabutis buvo saugus eksplotuoti, kiek buvo tvirtos jo konstrukcijos. Ar kas nors tikrino? Kiek šitoje dalyje, kiek už tai atsakingos tarnybos, valstybė ir t.t. “, – tikino advokatė Živilė Gulla-Katauskė.
Ugniagesiai šį rytą oficialiai pranešė, kad name gyventi jau nebegalima. Neatmetama galimybė, kad ateityje jį gali tekti nugriauti.
Neapsidraudę gyventojai tikisi savivaldybės pagalbos atkurti prarastus namus. Šiuo metu internetinėje platformoje aukok.lt Viršuliškių daugiabučio gyventojams suaukota vos 50 tūkstančių. Tačiau tai nė kiek neprilygsta žalai, kurią patyrė šio namo gyventojai. Draudikų asociacijos vadovas sako, kad jei daugiabutis būtų nugriautas ir atstatomas iš naujo, atstatymo kaina bus gerokai didesnė nei įsigyti kitą analogiško lygio butą mieste.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
