Dauguma renkasi gyvas eglutes
Lietuvoje apie penkiasdešimt procentų miškų priklauso valstybei. Dar tiek pat jų yra privatūs. Valstybiniuose miškuose vien šiemet iškirsta virš 20 tūkstančių eglučių. Kur kas didesnė dalis kalėdinių eglučių atvežama iš užsienio, pavyzdžiui, kėniai – iš Skandinavijos.
„Anais laikais buvo kitoks požiūris į tą kirtimą, ir į visą gamtą... O dabar viskas pasikeitė“, – teigė TV3 žinių kalbintas senjoras.
Suskaičiuoti, kiek šiais metais lietuvių įsigijo gyvų eglučių yra beveik neįmanoma. Demografai skaičiuoja, kad Lietuvoje gyvena apie pusantro milijono namų ūkių. 40 procentų yra asmenys, kurie gyvena vieni. Dar apie 20 procentų – trys šimtai tūkstančių – yra poros su vaikais.
„Tikrai ne dirbtinę, o tikrą. Bet eglutė būna iš mūsų pačių arba iš žmonių, kuriuos mes pažįstame“, – teigė gyvą eglutę namuose turinti mergina.
Iš apklausos gatvėje galima spręsti, kad kas trečias žmogus šiais metais pirko miške ar medelyne nukirstą eglutę. Tad galima daryti prielaidą, kad gyvas eglutes šiemet pirko mažiausiai šimtas tūkstančių žmonių.
Kiti kalbinti tautiečiai pasakoja, kad puošia dirbtinę eglutę, nes taip neva nekenkia gamtai.
Dirbtines eglutes vidutiniškai naudoja 5 metus
Pasirodo, kad įsigijus dirbtinę eglutę ją reikėtų naudoti mažiausiai dešimt metų, kad ši atsipirktų ekologiškai ir gamtai žala būtų mažesnė. Nors įprastai žmonės dirbtines eglutes namuose išlaiko iki penkerių metų. O dirbtinę eglutę pagaminti gamykloje yra naudojamas sunkiai perdirbamas plastikas, eglutės gamybai išmetama labai daug nuodingų CO2 dujų.
„Iš praktiškumo, kad kiekvienais metais nekirsti naujos, paskui ten jas utilizuoti. Nusprendėm dirbtinę turėti namuose“, – teigė gatvėje kalbintas vyriškis, kuris namuose turi dirbtinę eglę.
„Nesinori, žinokit, gaila, gyvas medis ten, viskas“, – pridėjo kitas.
Tačiau tokiems meteorologas Gytis Valaika sako, kad dirbtinė eglutė gamtą teršia daug labiau.
„Nusipirkus vieną kinišką dirbtinę eglutę iš parduotuvės yra tolygu nukirsti keliolika ar net dvidešimt gyvų eglučių“, – sakė G. Valaika.
Visgi jei dirbtinių eglučių pirkimas labai kenkia gamtai, o natūralias kirsti skauda širdį – pasirodo, kad yra išeitis.
„Pasaulyje paplitusi praktika, kad vis dažniau naudojamos arba nuomojamasi eglutes vazonuose. Tai yra gyvos eglutės, kurias išsinuomoja žmogus ir pavasarį atiduoda arba pasodina pats“, – teigė G. Valaika.
Tačiau ir čia yra problema, mat išgyvena tik dalis namuose vazone laikytų eglučių, nes kitos neatlaiko temperatūrų skirtumų. Pūvančios nukirstos eglutės taip pat išleidžia CO2, tačiau tai maždaug 10 kartų mažesnis dujų kiekis nei į aplinką patenka gaminant vieną plastikinę eglutę.
