Kai kurie keleiviai prie defibriliatorių artintis nedrįsta. Dalis net dirbtinį kvėpavimą įvykus nelaimei bijotų atlikti, esą taip sužeistų žmogų ir galbūt dar labiau nelaimėliui pakenktų.
Pirmosios pagalbos specialistai ramina, kad net sulaužytas kaulas yra kur kas geriau, nei prarasta gyvybė.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Pirmosios pagalbos kursų instruktorė Vilniaus oro uoste rodė, kaip turėtų elgtis kiekvienas iš mūsų, pamatęs žmogų, kuris staiga neteko sąmonės. Žmogų ji paguldo ant lygaus pagrindo.
„Pagrindinė dešinė arba kairė dedama ant krūtinės centro, paspaudimai statmenai atliekami žemyn. Paspaudimų atliekami 5-6 centimetrai į gylį arba trečdalis žmogaus kūno“, – kalbėjo instruktorė.
Sąmonės netekusio žmogaus, kuriam greičiausiai sustreikavo širdis, gaivinimas prasideda 30-čia paspaudimų.
„Ritmu – ir viens, ir du, ir viens, ir du“, – teigė instruktorė.
Po to nedelsiant sąmonės netekusiam žmogui įpučiama oro.
„Trisdešimt paspaudimų padarius nedelsiant turime atversti galvą, užimti nosį ir pilnai apžioti burna į burną. Darome du“, – teigė ji.
Tai kartojama kelis kartus.
Instruktorė gaivinimą perleidžia šalia stovėjusiam žmogui, o pati skuba defibriliatoriaus.
Padėtų ne visi
Ne visi sujudimą oro uoste stebintys keleiviai sako, kad patys pirmi pultų gaivinti sunegalavusį žmogų.
„Aš tai nepasitikėčiau savimi ir gal pirma neičiau. Bet aš vairavimo teises turiu, tai reikėjo mokintis. Mokykloje gal vieną kartą mokėmės“, – teigė keleivė.
„Bandyčiau, kol sulaukčiau tinkamos pagalbos, tikrai gero specialisto, bet vis tiek bandyčiau“, – kalbėjo kitas.
„Iš filmų, iš filmų daryčiau, ypač, jei dar kokia graži mergina, tai dar tuo labiau“, – sakė keleivis.
Defibriliatorius yra skirtas širdies veiklai atkurti, kai ji netikėtai sustoja. Vienas daviklis klijuojamas prie raktikaulio, kitas – po šonkaulių lanku.
„Nelieskite paciento, analizuojamas širdies ritmas. Defibriliacija rekomenduojama... Paspauskit mygtuką. Defibriliacija atlikta“, – aiškino defibriliacijos aparatas.
Keleiviai oro uoste įsitikinę, kad pirmąją pagalbą turėtų suteikti oro uosto darbuotojai, kurie tokiems atvejams būna specialiai apmokyti. Vis dėlto instruktorė griežtai pabrėžia, kad kol aplinkiniai lauks pagalbos žmogus gali ir numirti.
„Dirbtinis gaivinimas atliekamas nedelsiant čia ir dabar ir jūs neturite laiko galvoti. Jei jūs klausiate, ar galite sulaužyti šonkaulius, tai taip, galite. Bet gyvybė yra svarbesnė už sulaužytą šonkaulį“, – pasakojo ji.
Tokių atvejų pasitaiko
Raudonojo Kryžiaus savanoriai sako, kad pastaruoju metu sulaukia daugiau žmonių, savanoriškai norinčių išmokti atlikti pirmąją pagalbą. Pirmosios pagalbos kursus privaloma baigti ir visiems, turintiems vairuotojo pažymėjimą. Tačiau vargu, ar prieš metų metus išmoktus įgūdžius daugelis dabar gebėtų pritaikyti praktikoje ištikus stresinei situacijai.
„Taip jau yra paskaičiuota, kad kas penktam žmogui teko arba teks atsidurti situacijoje Lietuvoje, kur reikia pirmosios pagalbos įgūdžių. Ir tai reiškia, kad kiekvienam iš mūsų gali tekti“, – aiškino Raudonojo Kryžiaus atstovė Luka Lesauskaitė.
Kasdien Vilniaus oro uoste įvairiausiomis kryptimis skrenda tūkstančiai keleivių. Neretai jie ir sunegaluoja.
„Vilniaus oro uoste mes turime 1 arba du atvejus per savaitę, kai atsitinka įvairūs sveikatos sutrikimai, kai žmonės pasijunta blogai“, – pasakojo Tadas Vasiliauskas.
Oro uostas per pastaruosius metus savo patalpose įrengė keliasdešimt defibriliatorių. Tačiau jie lieka dulkėti, mat keleiviai jais naudotis nedrįsta. Dažnai žmonės laukia tarnybų arba oro uosto personalo pagalbos.
„Žiūrint Vilniaus oro uoste, vien mūsų žiniomis, pernai jie buvo panaudoti bent porą kartų“, – teigė Lietuvos oro uostų atstovas Tadas Vasiliauskas.
Staigiai sustojusiai širdžiai panaudotas defibriliatorius nelaimėlio išgyvenamumą gali padidinti iki 75 procentų.
Daugiau sužinokite vaizdo įraše, esančiame straipsnio pradžioje.
