Pasak ministro Gintauto Jakšto, tokiose mokyklose pedagogai turės skirti daugiau laiko lietuvių kalbos mokymui, o istorijos, geografijos ir pilietiškumo pamokos bus dėstomos tik valstybine kalba. Kai kurie rusakalbių mokyklų vadovai tik gūžčioja pečiais ir tikina, kad tai sunkiai įmanoma.
Vilniaus Vasilijaus Kačialovo gimnazijoje tautinėms mažumoms, šiuo atveju rusakalbiams, pritaikytoje mokykloje muzikos pamoka vyksta rusų kalba. Mokykloje mokosi per 800 mokinių, kurių dauguma yra gimę ir augę Lietuvoje. Taip pat dalis mokinių yra ukrainiečiai, kurie čia į Lietuvą pabėgo nuo karo.
Rusų mokyklos: rezultatai puikūs
Mokyklos direktorė mitu vadina teiginius, kad tautinių mažumų mokyklose besimokantys vaikai prasčiau išlaiko valstybinius egzaminus.
„Todėl, kad yra puikūs rezultatai: matematikos, chemijos, fizikos. O, be abejo, tie dalykai yra laikomi valstybine kalba, kaip ir turėtų būti“, – kalbėjo Roza Dimentova.
Tačiau, pasak Švietimo ministerijos, realybė – truputį kitokia. Pavyzdžiui, nors šioje gimnazijoje mokiniai gana gerai išlaiko valstybinius egzaminus, kitose rusakalbių mokyklose situacija yra gerokai liūdnesnė.
„Žymiai mažesnė dalis įstoja į aukštąsias mokyklas, matome, kad vėliau dirba žymiai mažesnė dalis dirba aukštos kvalifikuotus darbus“, – teigė ministras Gintautas Jakštas.
Ministerijos duomenimis, lietuviškose mokyklose bent vieną valstybinį egzaminą išlaiko 93 procentai visų abiturientų. Lenkų mokyklose – 87 procentai. Rusiškose mokyklose bent vieną egzaminą išlaiko 83 procentai visų abiturientų.
„Kai mokoma rusų kalba, tai tris egzaminus išlaiko tik 48,7 procento abiturientų“, – dėstė G. Jakštas.
Mokyklų reitingus stebintys apžvalgininkai tikina, kad tokių mokinių tikslas nėra mokymasis Lietuvos aukštosiose mokyklose.
„Nemažai rusakalbių mokyklų abiturientų išvažiuodavo studijuoti į Rusiją ir kitas šalis“, – paaiškino žurnalo „Reitingai“ žurnalistė Jonė Kučinskaitė.
Mokyklos direktorė ragina taip stipriai nenuvertinti rusakalbių mokyklų, esą jos visos skirtingos. Štai šioje mokykloje mokiniai tokius dalykus kaip istoriją ar geografiją mokosi tik lietuvių kalba.
Neužteks mokytojų
Pastarųjų kelerių metų rebusas ministerijai – ką daryti su rusakalbėmis mokyklomis. Ministerija bent jau kol kas nesiruošia naikinti rusakalbiams skirtų mokyklų, taip, kaip ketina daryti latviai ir estai. Priešingai – sieks šias mokyklas transformuoti. Pirmiausia, stiprinant lietuvių kalbos mokymąsi.
„Jeigu palaipsniui siektume suvienodinti lietuvių kalbos mokymo valandų skaičių pradiniame ugdyme, tam reikėtų maždaug 150 tūkst. eurų ir iki 20 papildomų mokytojų“, – skaičiavo viceministras Ramūnas Skaudžius.
Rusakalbių mokyklos direktorė kraipo galvą, neva mokytojų ir taip trūksta, o, jei užkrautų papildomą krūvį jau dabar dirbantiems, jie neva išeitų iš darbo.
„Žinot, dabar yra tokia situacija, kai ateina mokytojas, tai tu apskritai laimingas, kad jis atėjo“, – kalbėjo mokyklos direktorė.
„Rusakalbėse mokyklose lietuvių kalbą dėsto nebūtinai gimtakalbiai, nebūtinai tie žmonės, kuriems lietuvių kalba yra gimtoji“, – teigė žurnalo „Reitingai“ žurnalistė.
Tad neva sunku tikėtis, kad ir taip trūkstamų mokytojų valstybinėse mokyklose pavyks pritraukti į rusakalbes mokyklas. Tačiau ministerijos ambicijos didelės – lietuvių kalbos mokymą ketina stiprinti jau nuo darželių, pradinių klasių.
„Tai turime apie 10 procentų laiko ugdymo lietuvių kalba ir 90 procentų laiko tautinės bendrijos kalba“, – sakė ministras G. Jakštas.
Ministerija taip pat siūlo tokius mokomuosius dalykus kaip geografiją, istoriją, pilietiškumo ugdymą rusakalbių mokyklose mokyti tik valstybine kalba. Apžvalgininkai tikina, kad rusakalbių mokyklos yra tik sovietinis palikimas, kurio Lietuvoje seniausiai neturėjo likti.
„Nes ir dabar sakoma, kad jiems stinga laiko ir prašo dar 12-18 metų pereinamojo laikotarpio, tai labai atsiprašau, tai nuo šalies nepriklausomybės atgavimo bus praėję 50 metų. Ar tikrai reikia tiek metų išmokti kalbai?“ – retoriškai klausė J. Kučinskaitė.
Tačiau, ką ministerija ketina daryti su rusų kalba kaip pasirenkamuoju dalyku, ar apskritai tokia galimybė nuo kitų metų liks, ministras į kalbas nesileidžia.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
Laikas ruskių mokyklas denacifikuoti, debanderizuoti ir ...utilizuoti.
