Rūta Levickaitė

Noras sutaupyti –  beveik kaip įgimta savybė. Retas, kuris nesidžiaugia nusipirkęs prekę pigiau ir paskui atradęs lygiai tokią pačią kitur žymiai aukštesne kaina. Tačiau, ar skiriame daug dėmesio kainų palyginimams pirkdami būtiniausius maisto produktus - pieną, duoną, sviestą? Ar dažnai naršome internete tikrindami vienų ir kitų produktų kainas bei į prekybos centrus užsukame tik kruopščiai susiplanavę, ką ir kiek pirksime? Tyrimas „Rinkos tyrimų centro“ duomenimis, net 82 proc.

Nuo rudens prasidėjusi maisto produktų kainų pasiutpolkė ne vieną privertė gūžčioti pečiais ir ieškoti kainų kilimo priežasčių. Atidžiau pradėti sekti ir didieji prekybos centrai bei jų uždedami antkainiai būtiniausiems maisto produktams. Brangiausia duona Siekdama visuomenei suteikti aiškumo, Konkurencijos taryba atliko palyginamąją 10 būtiniausių maisto produktų analizę ir viešai paskelbė, kokia kainų dalis tenka prekybininkams, gamybininkams ir valstybei.

2010 metais privatūs asmenys į Lietuvą pervedė rekordinę sumą – 4,1 mlrd. litų. Ši suma prilygo beveik ketvirtadaliui Lietuvos gyventojų „į rankas“ gauto darbo užmokesčio fondo, rodo SEB banko parengta „Lietuvos makroekonomikos apžvalga“. Perlaidos iš užsienio, lyginant 2008 ir 2010 metus, pernai buvo 17 proc. didesnės.

Krizė baigėsi, tačiau skirtingos verslo bei visuomenės grupės tai jaučia nevienodai. Pristatydamas SEB banko parengtą „Lietuvos makroekonomikos apžvalgą, šio banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda atkreipė dėmesį, kad eksporto rinka atsigavo dar praėjusiais metais, vidaus rinkos versle taip pat artimiausiu metu galima tikėtis apyvartų augimo, tačiau žmonių namų ūkių krizei vargu, ar jau atėjo pabaiga.

Graikija – viena populiariausių atostogų kelionių krypčių Viduržemio jūros bei šilto klimato mėgėjams.  Vis dėlto, kurortinės Graikijos salos taip pat neišvengė pasaulį gerokai papurčiusios ekonominės krizės padarinių.  Šalies turizmo sektoriuje šiek tiek žalos pridarė ir Atėnuose į gatves išėję demonstrantai.

Pietrytinę Japonijos dalį sudrebinęs vienas stipriausių istorijoje žemės drebėjimų ir po to praūžęs cunamis, anot Lietuvos specialistų, turės įtakos ir Lietuvos ekonomikai. Kaip pastebėjo Lietuvos verslo konfederacijos generalinis direktorius Algimantas Akstinas, nors Lietuva ir yra toli nuo Japonijos, abi šalys nėra uždari katilai, jas sieja bendra pasaulinė ekonomika.

Japonijoje iškilus branduolinės nelaimės grėsmei bei vis netylant kalboms apie keliasdešimt kartų padidėjusį radiacijos lygį žemės drebėjimo bei cunamio nusiaubtose šalies teritorijose, Lietuvoje taip pat susirūpinta galimomis grėsmėmis. Pastebėta, kad aktyviau domimasi jodo preparatais vaistinėse, kurie tinkamai vartojami apsaugo skydliaukę nuo radiacijos.

Daugiau kaip pusė (54 proc.) lietuvių neturi lėšų atidėti taupymui, kita dalis galėtų taupyti, tačiau tik 26 proc. tai daro. Tokius duomenis atskleidė Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos užsakymu „Vilmorus“ atlikta Lietuvos gyventojų apklausa. Populiariausias taupymo būdas mūsų šalyje yra indėliai banke (24 proc.), antroje vietoje – santaupos, laikomos grynais pinigais (14 proc.), o trečioje – gyvybės draudimas, kurį yra pasirinkę 9 proc. apklaustųjų.

Kovo 15 dieną pasauliui minint vartotojų teisių dieną, Lietuvos vartotojų instituto prezidentė Zita Čeponytė sako, kad lietuviai vis dar nedaug nusimano apie savo, kaip vartotojų teises ir jas prisimena tik tada, kai įsigyja nekokybišką daiktą. Kaip Jūs apibūdintumėte Lietuvos vartotojus? – „Balsas.lt“ paklausė Lietuvos vartotojų instituto prezidentės. Lietuvos vartotojai nori apginti savo teises, bet kartais tam turi per mažai žinių.

Nors lietuviai dar neskuba leisti pinigų vartojimui,  SEB banko atlikta paskutinio ketvirčio namų ūkių apžvalga rodo, kad  didžioji dalis gyventojų tampa ramesni dėl ateities. Tai, anot šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, rodo trys ženklai: atgijęs žmonių noras pasinaudoti mokesčio lengvatomis, ilgalaikių indėlių populiarėjimas bei atsakingesnis požiūris į pasiimtų paskolų grąžinimą. „2010 m. pabaigoje, skubėdami susigrąžinti iki 15 proc.

Vilniuje pastatyti automobilį – užduotis ne iš lengvųjų. Ypač jei esi Senamiestyje ir nenori mokėti brangiai. Senamiestis – išrinktųjų zona. Arba tų, kurie turi pakankamai pinigų. Nuo rudens mieste atsiradusi mėlynoji zona paplonina ne vieno vairuotojo kišenę. Palikti automobilį valandai čia atsieina 6 litus.

Kas antras tėvas nurodo, kad su vaikais apie pinigus kalbėti sunku. Tai paaiškėjo po „Danske“ banko užsakymu „SIC Gallup Media“ atlikto tyrimo, kuris taip pat parodė, kad tėvai pageidautų daugiau pagalbinių mokomųjų priemonių, kaip kalbėtis su vaikais apie pinigus. Maždaug pusė apklaustų tėvų teigė, kad jų mažamečiai (penkerių–septynerių metų) supranta, kas yra pinigai, tačiau aštuoni iš dešimties tėvų mano, kad jų atžaloms naudingiau būtų apie šiuos dalykus sužinoti kur kas daugiau.

Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio atstovė spaudai Rasa Paulavičienė sako, kad mamoms užsiimti verslais Lietuvoje situacija - sudėtinga. Tačiau tiems, kurie labai nori ir turi idėjų, jokie sunkumai nėra neįveikiami. Atrado naują verslo nišą Dvynukus auginanti Asta megzti pradėjo, kai laukėsi, o parduoti kitiems vaikiškus megztus drabužėlius ėmėsi, kai vaikams buvo keleri mėnesiai.

Specialiai iš Hurgados Nors Lietuvos kelionių organizatoriai jau atnaujino skrydžius į Egipto kurortus, atvykus į Hurgados oro uostą - tylu kaip niekad. Tą pripažįsta ir oro uosto darbuotojai, sakydami, kad, nors skrydžius atnaujino tiek vokiečiai, prancūzai, belgai bei olandai, labiausiai laukiama sugrįžtant rusų turistų.

Siekiant būti konkurencingam, svarbu būti pirmam, būti kitokiam ir nuolat tobulėti. Vis dėlto, atradimai patys savaime inovacijomis netampa tol, kol jie nepritaikomi visuomenės poreikiams. Lietuvos inovacijų centro direktorius Kastytis Gečas teigė, kad yra du būdai inovacijoms kurti. Pirma, investuoti į mokslinius tyrimus. Antra, skleisti inovacijas.

Įsivaizduokime tokią situaciją: jūs nusipirkote atostogų skrydį lėktuvu į Tolimuosius rytus, o pasiekti oro uostą pasirinkote taksi. Jūsų iškvietimas buvo patvirtintas, susitarta, kad automobilis atvažiuos už 15 minučių. Taksi neatvažiavo, o jūs nebespėjote į skrydį.  Ką kaltinti šioje situacijoje ir, ar įmanoma surasti teisybę? Atvažiuoti laiku – garbės reikalas „Jeigu žmogus, išsikvietęs taksi, jos nesulaukia 10-15 min., turi skambinti dar kartą ir klausti, kas atsitiko.

Kelionių organizatorius „Novaturas“ teigia, kad dėl kurį laiką nutrauktų kelionių į neramumų krečiamą Egiptą, patyrė nemenkų nuostolių. Šių planuojamų kelionių skaičius kovo mėnesiui krito veik perpus, tačiau kelionės jau atnaujintos ir pirmasis skrydis į Egiptą laukia šį šeštadienį. Kelionių organizatoriaus teigimu, atnaujintos kelionės į šią šalį buvo greitai išpirktos, tai rodo, kad lietuvių neįbaugino įvykiai Egipte.

Daugumai Europos šalių kovojant su aukštais nedarbo rodikliais, pastebimas nuolat didėjantis laisvų IT specialistų darbo vietų skaičius. Šiuo metu ES šalyse trūksta daugiau nei 300 tūkstančių kvalifikuotų IT specialistų. IDC prognozėmis, 2015 metais laisvų darbo vietų skaičius šioje srityje sieks jau 700 tūkstančius.

Vilniaus universiteto (VU) surengtame Karjeros mugės atidaryme kalbėta apie greitos ir lėtos karjeros darymo privalumus bei svajones. „Žmogus gimsta ne darbo rinkai. Numirus Dievas tikrai neklaus – kam tu dirbai, jis klaus – kas buvai“, – filosofiškai svarstė ekonomikos mokslų daktarė Aušra Maldeikienė. Diskusijoje ji ne kartą pabrėžė, kad jaunam žmogui nereikėtų vaikytis kitų patarimų, o stengtis būti savimi, daryti tai, ko labiausiai nori.

„Litexpo“ parodų rūmuose oficialiai atidaryta tarptautinė turizmo, sporto ir laisvalaikio paroda „Vivattur 2011“. Jau 17-tąjį kartą rengiamoje parodoje pasirodys 172 dalyviai iš 17 pasaulio šalių. Šiemet  ypatingas dėmesys planuojamas skirti medicinos paslaugų bei sveikatingumo turizmui, o lietuviai kviečiami iš naujo atrasti Lietuvą ir rinktis vietines keliones bei pramogas.

Stebint pasaulyje vis labiau įsismarkaujančias diskusijas dėl kylančių naftos kainų, kurios pastarosiosmis dienomis dėl įvykių Rytų šalyse muša rekordus, „Balsas.lt“ kalbina „DnB Nord“  banko vyriausiąjį analitiką Rimantą Rudzkį. Su profesoriumi kalbamės apie naftos kainų pagrįstumą, priežastis, kurios lemia degalų kainų kilimą ir lietuvius išlepinusį laikotarpį prieš krizę. Pasaulyje naftos kainos, regis, auga ne dienom, o valandom.

Šiemet sukanka 20 metų, kai buvo atkurti diplomatiniai santykiai tarp Lietuvos ir Šiaurės šalių. Islandija, Danija, Norvegija, Suomija ir Švedija buvo pirmosios šalys, atėjusios į pagalbą atkuriant nepriklausomą Lietuvą. „Be Šiaurės šalių pagalbos Lietuva nebūtų ten, kur ji yra dabar“, - Prezidentūroje surengtoje konferencijoje „Lietuvos ir Šiaurės šalių bendradarbiavimas“ sakė Užsienio reikalų ministras Audronis Ažubalis.

Neramumai Libijoje, kuri yra viena didžiausių naftos ir dujų gamintojų Europos rinkai, vėl kelia naftos kainą. Kaip pranešė BBC, pirmadienį barelis naftos pasiekė 104,25 JAV dolerių ribą. Tai aukščiausia kaina nuo 2008 m. finansinės krizės pradžios. Situacija islamo pasaulyje veikia ir degalų kainas Lietuvoje. Antradienį degalinių tinkle „Statoil“ populiariausio A95 benzino litras kainuoja vidutiniškai 4,46 lito.

Savaitgalį šurmuliavusi knygų mugė sulaukė 61,8 tūkst. lankytojų. Tai beveik dviem tūkstančiais daugiau žmonių nei apsilankė pernai. Mugėje dalyvavusių leidyklų teigimu, viskas praėjo sėkmingai, knygų pardavimai taip pat nenuvylė, nors pastebėta, kad keičiasi knygų mugėje apsilankančių pirkėjų įpročiai. Bundama iš sąmonės netekimo Leidyklos „Baltos lankos“ vyriausiasis redaktorius Saulius Repečka, kalbintas dar knygų mugės metu, teigė, kad pirmų dienų įspūdžiai buvo keisti.

Vokietijoje, netoli Diuseldorfo, veikia „Ateities parduotuvė“, kurioje garsios pasaulio kompanijos bando suderinti naujausias technologijas su pirkėjų įpročiais. Daugiau kaip 90 skirtingų pasaulio kompanijų, pradedant „Coca Cola“ ir baigiant IBM, pristato savo gaminius eksperimentinėje parduotuvėje, kuri kartu veikia ir kaip technologijų laboratorija. Pirkėjams siūloma norimas prekės įsigyti pasitelkiant savo mobilųjį telefoną, praneša BBC.

Lietuvoje keturi darbingo amžiaus žmonės išlaiko vieną pensininką. 2050 metais situacija gali apvirsti aukštyn kojom – du dirbantieji išlaikys vieną pensinio amžiaus žmogų. Ši bauginanti demografinė situacija artima ne tik Lietuvai, panaši padėtis pastebima ir visoje Europoje. Nesvarbu,  kad jaunimui – pensija tik tolima ateitis, jos laukimas kelia nerimą 30-mečiams ir vyresniems.

Kai vis daugiau moterų užima svarbias pozicijas verslo ir politikos pasaulyje, atrodo, kad nelygybė – jau praeitis. Tačiau, ar iš tiesų abiejų lyčių pripažinimas įvairiose srityse yra vienodas? „Ne paslaptis, kad Lietuvoje, nepriklausomai nuo išsilavinimo, vadovauja vyrai, o dirba moterys“, - apie moterų ir vyrų vadovų padėtį visuomenėje kritiškai atsiliepė Lygių galimybių ir sanglaudos ekonomikos instituto direktorė Ona Gražina Rakauskaitė.

Dažnai vos pajutę peršalimo simptomus, griebiamės vaistų, nes tikime, kad jie išspręs visus mūsų negalavimus. Vaistus geriame nuo skausmo, nemigos, netgi streso, nežiūrėdami į jų pakuotę ar kainą. Iliuzija, kad nesergi Kauno medicinos universiteto profesoriaus, habilituoto daktaro Eduardo Vaitkaus teigimu, ne tik lietuviai, bet ir apskritai dauguma žmonių pasaulyje pernelyg pasikliauna vaistų galia ir geria juos vos progai pasitaikius, nes nori greito poveikio.

Vis daugiau lietuvių užsienio kalbų mokosi ne dėl malonumo, o noro išvykti dirbti svetur. Paklausiausios užsienio kalbos šiuo metu – vokiečių ir norvegų. Abi šios šalys lietuvius vilioja sotesniu uždarbiu, o Vokietija dar masina ir nuo gegužės Baltijos bei kai kurių Rytų Europos valstybių piliečiams oficialiai atveriama šalies darbo rinka.

Sausį užsukus į didžiuosius prekybos centrus kai kurių prekių kainos pasitiko nedraugiškai. Anot prekybininkų, labiausiai brango daržovės, tačiau statistika rodo, kad pabrango ir duona. Anot Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) renkamų kassavaitinių duomenų, gruodį kilogramas juodos duonos metų pabaigoje vidutiniškai kainavo 5,54 lito, batonas – 5,97 lito. Šiemet sausio pabaigoje šių gaminių kaina kilo apie 10–20 centų.

2010 m. JAV atliktas „Delloite“ tyrimas parodė, kad ekonominis nuosmukis stipriai atsiliepė įvairių įmonių vidinei komunikacijai. Didžioji dalis apklaustų įmonių darbuotojų ir darbdavių pripažino, kad, prasidėjus krizei, krito pasitikėjimas vieni kitais darbe. Tiek darbdaviai, tiek darbuotojai sutiko, kad gerinant tarpusavio ryšius, gali pasitarnauti socialiniai tinklai. Tam pritarė 49 proc. įmonių vadovų ir 34 proc. darbuotojų. 32 proc.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, šalyje  darbo ieško daugiau kaip 300 tūkst. gyventojų. Nors bedarbių daug, išsirinkti tinkamą darbuotoją ne visada paprasta. Personalo atrankos specialistų teigimu, gerų, profesionalių darbuotojų poreikis visąlaik jaučiamas, jo nepaveikė net krizė.

Statistikos departamento metinės analizės duomenimis, praėjusiais metais bendrasis vidaus produktas ( BVP) didėjo visus keturis ketvirčius. Tai rodo, kad šalies ekonomika pamažu išeina iš recesijos ir sąstingio, teigia departamento direktoriaus pirmoji pavaduotoja Vilija Lapėnienė. Penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje  konstatuota, kad pernai šalies ekonomika lyginant su 2009 m. paaugo 1,3 proc. ir sudarė daugiau nei 93 mlrd. Lt. BVP augimą lėmė gamyba, o ne vidaus vartojimas.

Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos (VNMPI) duomenimis,  2010 metais sulaukta 1900 vartotojų skundų dėl nekokybiškų prekių, 64 proc. jų buvo pagrįsti. „Pernai rinkoje radome 110 pavojingų produktų. Didžioji dalis jų – kosmetika, žaislai“, - teigė VNMPI viršininkas Ramūnas Lebedys. Jo teigimu, Europos Sąjungoje praeitąmet buvo rasta virš 2000 pavojingų produktų, 9 Lietuvoje rasti pavojingi produktai buvo aptikti ir kitose šalyse – Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje.

Išmaniųjų telefonų naudotojams „Foursquare“ padeda skleisti informaciją apie savo buvimo vietą. Verslui – tai priemonė palaikyti glaudų kontaktą su klientais. Socialinio tinklo „Foursquare“ veikimo principas paprastas – užsukęs į savo mėgstamą vietą, registruojiesi  joje mobiliuoju įrenginiu. Tai padaręs, gauni taškų, kuriuos kaupi, o paskui gali panaudoti kaip virtualią nuolaidų kortelę.

Kurti verslą Lietuvoje – nelengva, tačiau tam, kuris turi drąsos ir idėjų, net ir sunkmetis gali atnešti daugiau galimybių nei kliūčių. „Šiandien nelabai kas tiki, nori bei drįsta kurti verslą“, - lyg apibendrindamas Lietuvos verslo aplinką teigia Lietuvos verslo konfederacijos generalinis direktorius Algimantas Akstinas. To priežastis – dar nuo kooperatyvų suformuota neigiama visuomenės nuomonė apie verslininkus ir verslo kūrimą. „Tais laikais kooperatininkas buvo tolygus vagiui.

Kadaise muzika sklido iš vinilo plokštelių. Vėliau jas pakeitė kasetės,  CD, DVD. Kas laukia muzikos prekių parduotuvių šiandien, kai visą muziką gali susižvejoti internete? Didžioji Britanija: išplėsti veiklos kryptis Besitęsiantys vienos didžiausių Didžiosios Britanijos muzikos įrašų prekybos kompanijų „HMV“ rūpesčiai rodo aiškią tendenciją – laikas, kai muzikos parduotuvės prekiavo vien muzikos įrašais, praėjo negrįžtamai.

90 proc. gyventojų skundų dėl nekokybiškų prekių būna pagrįsti, teigia Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) direktoriaus pavaduotoja Živilė Kazakevičienė. Anot jos, nors lietuviai ir aktyviau gina savo teises, skirtingai nei dauguma europiečių, vis dar labiau linkę prekinius ginčus spręsti per tarnybą, o ne kreiptis tiesiai į prekės pardavėjus. Kokiomis prekėmis ir paslaugomis žmonės nusivilia dažniausiai? – Balsas.lt paklausė Ž. Kazakevičienės.

Dauguma ekspertų jau senokai kalba apie atsigaunančią pasaulio ekonomiką, tačiau paprasti Lietuvos gyventojai savo piniginėse realaus pagerėjimo dar nejaučia. Anot gyvybės draudimo ir pensijų bendrovės „Aviva Lietuva“ finansų direktoriaus Arūno Rumsko, situacija turėtų pasitaisyti jau šiemet. Prognozuojama, kad po truputį ims kilti atlyginimai ir mažėti nedarbas. Kaip ekonomikos augimą pajus mūsų šalies žmonės? Nedarbas, nuo rekordinių 18,3 proc.

Šalia didžiųjų prekybos centrų pamažu dygsta vis daugiau smulkių specializuotų parduotuvėlių, kur siūloma šviežios duonos, kavos, vyno ar kitų išskirtinių produktų. Niša tokioms parduotuvėlėms Lietuvoje plėstis tikrai yra, teigia rinkodaros strategijos specialistas Linas Šimonis. Svarbu tik pasirinkti tinkamą strategiją bei ryžtis kažką naujo pradėti pirmam. „Vienintelis būdas mažoms krautuvėlėms konkuruoti su didžiaisiais prekybos centrais – daryti ką nors kitaip.

Vilniaus miesto savivaldybė antrąsyk atsisakė leisti profesinėms sąjungoms surengti eiseną ir taikų mitingą. Penktadienį Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija dėl šio sprendimo surengė piketą prie Vilniaus miesto savivaldybės. Gausiai sningant keli būriai piketuotojų išsirikiavo prieš savivaldybės pastatą iškėlę plakatus, reikalaujančius keisti Konstituciją pažeidžiantį sprendimą ir leisti gyventojams rengti mitingus.

Nuo Naujųjų metų pakilus dyzelino akcizui, taksi bendrovės jau prabilo apie brangsiančias taksi paslaugas. Ne taip drąsiai apie bilietų kainų kėlimą puse lūpų kalba  ir vežėjai. Keleiviams sausis dar gali būti pakankamai ramus, tačiau kas bus vėliau, spėlioja ir patys vežėjų bendrovių vadovai.

Liaudies išmintis byloja – kaip sutiksi Naujus metus, tokie bus ir visi ateinantys metai. Linksmybės, šampanas ir vidurnaktį dangų nušviečiantys fejerverkai vieni svarbiausių Naujųjų metų sutiktuvių elementų. Dažnas lietuvis linksmybių šurmulį dar nuspalvina ir karnavaliniais kostiumais. Balsas.lt domėjosi, kaip Naujųjų metų išvakarėse gyvena karnavalinių drabužių nuomos salonai ir kokias madas šiemet rodo šių drabužių nuoma.

Didžiųjų prekybos tinklų atstovai sutartinai tvirtina, kad šių metų šventinė prekyba gausesnė nei pernai, tačiau dauguma pirkėjų vis dar išlieka taupūs. Kalėdiniu laikotarpiu paklausesni buvo produktai, reikalingi maistui gaminti namuose bei praktiškos nedidelės dovanėlės. Naujųjų metų sutikimui prekybininkai prognozuoja didesnę alkoholinių gėrimų paklausą, tačiau pastebi, kad labiau perkamas vynas ir alus, o ne stiprieji alkoholiniai gėrimai.

Antradienį „Statoil“ degalinių tinkluose Vilniuje A95 benzino kaina svyruoja nuo 4,30 iki 4,41 lito už litrą, dyzelinas kainuoja 3,99 lito. Sostinės „Lukoil“ tinkluose už šio benzino litrą prašoma 4,38 - 4,41 lito, už dyzeliną – 3,99 lito, o kai kur jau ir 4 litų. Pilantis degalus „Orlen“ degalinėse tektų mokėti 4,40 lito už litrą A95 benzino, o už dyzeliną – 3,98 lito, skelbia kurokainos.

Yra toks anekdotas, kad  per serialus ir įvairias laidas televizijoje nebeįmanoma ramiai pasižiūrėti reklamos. Reklama tęsiasi visą dieną, o laidos prasideda ir baigiasi. Kartais atrodo, kad  ne jos, o būtent reklama televizijoje yra pagrindinė programų  sudedamoji dalis. Televizorių,  žinoma, galima įjungti ir išjungti, tačiau reklama įsisiurbs į jūsų ausis įsijungus radiją, perbėgs vartant laikraštį ir netgi pasivis jus stenduose einant gatve.

Už lango spaudžiant šaltukui, dažnas pagalvoja apie naujų  žieminių batų porą, paltą ir kitus šiltesnius drabužius. Tačiau perėjus parduotuves, norą apsipirkti numalšina aukštos kainos. Už vardą moki brangiau 2008 metų duomenimis, Lietuvos gyventojai drabužiams bei avalynei išleisdavo apie 10 proc.  savo atlyginimo. Europos Sąjungos vidurkis šioms prekėms kas mėnesį siekė 5,4 proc. 2010 m. šis procentas Lietuvoje sumažėjo daugiau kaip dvigubai, iki 4 proc.

Jaunimui emigruojant, turėtų atsirasti darbo niša vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau, anot kalbintų specialistų, jos dar nėra. Trūksta įgūdžių Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento vadovo Viktoro Majausko teigimu, vyresnio amžiaus žmonės sunkiai gali pakeisti jaunimą, nes daugumai trūksta kvalifikacijos, tam tikrų darbui reikalingų įgūdžių.

Kylant sniego kalnams, kelininkai jau skelbė, kad Vilniuje išbarstyti du trečdaliai druskos, o šaltai žiemai besitęsiant net pradėta nuogąstauti, ar pakaks druskos atsargų. Tuo tarpu kalbinti specializuotų parduotuvių pardavėjai teigė, kad tie, kurie apsnigtus savo namų takus valosi patys, nei smėlio mišinių, nei kastuvų pritrūkti neturėtų.