Rūta Levickaitė

Ignalina ir Anykščiai  šiemet pirmieji pradėjo slidinėjimo sezoną Lietuvoje. Anot Lietuvos žiemos sporto centro direktoriaus Broniaus Cicėno, per jo darbo istoriją tai pirmoji žiema, kai slidinėjimo sezonas atidarytas taip anksti. Oficialiai trasos lankytojams atvertos gruodžio 4-ąją.

Ketvirtadienį Lietuvos maistininkų profesinė sąjunga, atstovaujanti stipraus alkoholio pramonėje dirbančius darbuotojus, surengė piketą prie Seimo. Du nedideli piketuotojų būreliai, apsiginklavę dideliais plakatais, prie Seimo rūmų atkeliavo apie pusę devynių ryto. Kaip teigė vienas iš pikentuojančiųjų Viktoras Masnonis, pagrindinis šio susirinkimo tikslas – prašyti Seimo pritarti alkoholio akzicų mažinimui bei taip padėti išsaugoti šioje šakoje dirbančių žmonių darbo vietas.

Kitąmet didžiausi Lietuvos gyventojų laukiantys iššūkiai vis dar bus augančios skolos, nors ir mažėjantis, bet tik statistiškai, nedarbas bei atlyginimai vokeliuose. Tokiomis prognozėmis trečiadienį vykusiame kasmetiniame Lietuvos namų ūkių finansinės situacijos apžvalgos pristatyme dalijosi „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto ekspertai.

Reguliariai ekologiškus produktus perkančių žmonių Lietuvoje yra 1-2 proc., o daugelyje Europos šalių šis skaičius siekia 7-9 proc., JAV – 10-12 proc. Tyrimų bendrovės „RAIT“ atlikta gyventojų apklausa, kaip dažnai lietuviai perka ekologiškus maisto produktus, atskleidė, kad mažiau nei kas dešimtas Lietuvos gyventojas perka juos nuolatos. Dažniausiai nurodoma tokių maisto produktų nevartojimo priežastis - didelė kaina.

2006 metais Lietuvoje internetu pirko 100 tūkst. vartotojų. 2010-aisiais šis skaičius perkopė 250 tūkst. ir net nelinkęs mažėti. Interneto paslaugas teikiančios įmonės „Interdata“ vadovo Manto Mikucko aiškinimu, paprasčiausias būdas išplėsti verslą, ypač mažesniuose miesteliuose, imtis prekybos virtualioje erdvėje. Tai santykinai nedaug kainuoja ir leidžia pasiekti daugiau vartotojų.

Praėjusią savaitę prekybos tinkluose labiausiai išaugo batono, juodos duonos bei sviesto kainos. Jos lyginant praėjusią savaitę su užpraėjusia vidutiniškai pakilo daugiau kaip 30 centų, rodo tinklalapio produktukainos.lt duomenys. Vidutinė batono kaina didžiuosiuose prekybos centruose išaugo 42 centais, juodos duonos – 30 centų. Taip pat gana ženkliai pasikeitė ir 83 proc. riebumo sviesto kaina. Per savaitę ji nuo vidutiniškai 4 litų už pakelį pakilo iki 4,30 lito.

Atkutusi Lietuvos ekonomika, sumažėjusios būstų kainos bei liberalėjanti bankų skolinimo politika - trys svarbiausi veiksniai lėmę būstų rinkos atsigavimą. Anot „Ober Haus“ Būsto departamento vadovo Remigijaus Pletero, ekonomikos nuosmukio metu nukritusios būstų kainos pamažu pradeda stiebtis aukštyn. Panašių tendencijų galima laukti ir 2011-aisiais. „Drastiško kilimo ateityje neturėtų būti, tačiau visiems verta tikėtis nuosaikaus  būstų kainų augimo.

Šeštadienio vakarą jau antrą kartą šiais metais Vilniuje koncertuojanti latvių grupė „Brainstorm“ žiūrovus pradžiugino geriausiomis savo dainomis, surinktomis į naujausią rinktinį albumą „Best Of (2000-2010)“. Latvių kolektyvas į Vilnių atvyko tiesiai iš Kaliningrado, kur vakar surengė savo pasirodymą.

Kiekvienais metais Socialinės apsaugos ir darbo ministerija patvirtina sąrašą specialybių, kurių darbuotojų Lietuvai labiausiai trūksta. 2008 metais tokių profesijų buvo 100, šiemet – 6. Daugiausiai specialistų stinga Klaipėdos kraštui: čia trūksta laivų suvirintojų, inžinierių, surinkėjų bei dažytojų. Visoje Lietuvoje jaučiamas tolimųjų reisų vairuotojų ir virėjų stygius.

Seimas skubos tvarka pritarė įstatymo pataisoms, leidžiančioms viešbučiams ir apgyvendinimo paslaugoms taikyti 9 proc. pridėtinės vertės mokestį (PVM). Ši lengvata turėtų galioti iki kitų metų pabaigos. Kritiškai apie PVM sumažinimą viešbučiams praėjusią savaitę atsiliepė tiek Vyriausybė, tiek ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vyriausybė savo nuomonę argumentavo tuo, kad viešbučiams sąlygos Lietuvoje nėra blogesnės nei kaimyninėse šalyse, todėl ir mokesčio nuo 21 proc. iki 9 proc.

Oficialūs duomenys rodo, kad kas penktas žmogus Lietuvoje gauna minimalią algą. Rugsėjį „Spinter tyrimai“ atlikta namų ūkių finansinės padėties analizė parodė, kad gyventojai, kurių pajamos per mėnesį siekia iki 687 litų į rankas, didžiausią pajamų dalį išleidžia maisto produktams ir nealkoholiniams gėrimams (39 proc.) bei būsto komunaliniams mokesčiams (20 proc.

Vyriausybė nutarė netaikyti mažesnio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) viešbučiams. Anksčiau buvo svarstoma galimybė taikyti ne 21 proc., bet 9 proc., tačiau nuspręsta, kad jokių lengvatų viešbučiai negaus. Kritiškai apie šias lengvatas atsiliepė tiek finansų ministrė Ingrida Šimonytė, tiek ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. Šis Vyriausybės sprendimas buvo argumentuotas  tuo, kad viešbučiams sąlygos Lietuvoje nėra blogesnės nei kaimyninėse šalyse.

Lietuvoje imigrantai sudaro 1 proc. šalies gyventojų. Tarp jų darbo imigrantų dar mažiau - nuo  0,2 iki 0,5 proc. Didžioji jų dalis – darbininkiškų profesijų atstovai: statybininkai, vairuotojai, virėjai, suvirintojai. Aukštos kvalifikacijos specialistų į Lietuvą atvyksta vos vienas kitas.

Norvegijos ambasados surengtoje konferencijoje „Norvegijos verslas Lietuvoje: patirtis ir perspektyvos“ norvegų kompanijų atstovams buvo pristatytos galimybės investuoti Lietuvoje bei supažindinama su dviejų šalių verslo bendradarbiavimo patirtimi.

Lietuva jau keletą metų yra išsikėlusi tikslą įsivesti eurą. Tikėjomės jį turėti dar nuo 2007 m., vildamiesi, kad einame į stiprių valstybių klubą. Dabar yra mažiausiai dvi priežastys, kodėl dėl to verta suabejoti. Anot Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentės Rūtos Vainienės, pirma priežastis – netvirti pamatai, ant kurių buvo sukurtas euras, antroji – susvyravęs euro stabilumas dėl pastarojo laikotarpio finansinės padėties kai kuriose Europos Sąjungos šalyse.

Nors nuo gaisro, kilusio kelte „Lisco Gloria“, praėjo daugiau kaip mėnuo, nežinomųjų, kas ir kam atlygins patirtą žalą, nemažėja. Patirta žala – 80 mln. litų Pasak vežėjų asociacijos „Linava“ atstovo spaudai Gyčio Vinsevičius, Lietuvos ekspertai tik visai neseniai pagaliau gavo leidimą apžiūrėti keltą, todėl prasidėjęs tyrimas ne tik, kad dar nė neįpusėjo, bet, galima sakyti, tik atsispyrė nuo pradžios taško.

Beveik penkis metus dosniai teikę paskolas, bankai išmokė Lietuvos žmones gausiai skolintis. Agresyvios skolinimo politikos pasėkmė – ekonomikos krizė. „Ekonomikos prasiskolinimas sparčiai didėja ir tai kelia nerimą“, - teigė ekonomistas Vladimiras Trukšinas. Jam pritarė ir finansų analitikas Stasys Jakeliūnas, sakydamas, kad krizę Lietuvoje lėmė švediškos „družbos“ efektas. Permokėta per 1 mlrd. litų 2008 m. per tris mėnesius paskolų palūkanos padidintos 30 proc.

Pirmas klausimas parduotuvėje prie kasos: „Ar turite nuolaidų kortelę?“ Jei turite, mokate mažiau. Jei perkate dar daugiau – gaunate didesnę nuolaidą. Lietuvoje beveik kiekvienas prekybos tinklas siūlo lojalumo korteles. Jomis, pasak prekybininkų, norima padėti pirkėjui ne tik sutaupyti, bet ir išsiaiškinti pirkimo įpročius. Nors turint kortelę nuolaida teikiama, ją iš pradžių reikia nusipirkti.

Balsas.lt  vaizdo konferencijoje apsilankęs Lietuvos darbo biržos direktoriaus pavaduotojas Albertas Šlekys teigė, kad šiuo metu situacija darbo rinkoje gerėja, tačiau žymesnių pokyčių galima tikėtis ne anksčiau 2012 m. „Šiais metais neabejotinai turėsime per paskutinį dešimtmetį aukščiausius įdarbinimo rodiklius.  Vien rugsėjo mėnesį įdarbinome tiek žmonių, kiek įdarbinome per 2008-2009 m.,“ - tvirtino A. Šlekys.

Kitąmet SEB bankas mato galimybes padidinti skolinimą Lietuvoje. Tokią poziciją išsakė SEB banko prezidentė Annika Falkengren penktadienį susitikusi su premjeru Andriumi Kubiliumi. Patraukliausiomis skolinimui įvardijamos eksportuojančios įmonės. SEB banko prezidentė Annika Falkengren teigė, kad paskolų paklausa, nors ir buvo labai žema, ji pradeda sugrįžti, todėl kitąmet ir tikimasi padidinti paskolų portfelį.

Dar vasarą ekspertai prognozavo, kad rudenį degalų kainos gali pasiekti 4,5 lito už litrą ribą, tačiau ši prognozė nepasitvirtino. Kas mūsų laukia ateityje? Kurį laiką degalinėse brangę degalai šiek tiek atpigo. Kaip rodo tinklalapio kurokaina.lt duomenys, litras populiariausio A95 benzino spalio pabaigoje vidutiniškai kainavo 4,05 lito.

Dar 2009 m. pasirašytame Nacionaliniame susitarime įvardyta, kad Lietuva konkurencingumo sieks per  mokslo, inovacijų ir technologijų integraciją, tačiau paslaugų sektoriaus tendencijos šiandien dar toli nuo siekiamybių. „Mūsų tikslas – tapti Šiaurės Baltijos regiono aukštųjų technologijų šalimi, - teigė Ministras pirmininkas Andrius Kubilius.

Kaip skelbia tinklalapio produktukainos.lt statistika, per praėjusią savaitę bent keliais centais sumažėjo beveik visų būtiniausių maisto produktų kainos. Didžiuosiuose prekybos tinkluose nepakito tik kiaulienos kumpio be kaulo bei 3,5 proc. riebumo pieno maišeliuose kainos. Kiaulienos kumpio vidutinė kaina prekybos centruose praėjusią savaitę siekė 13,5 lito. Tokia pati jo kaina užfiksuota ir užpraėjusią savaitę.

Pasaulyje beveik du milijardai žmonių naudojasi internetu. Lietuvoje šis skaičius siekia apie milijoną. Auganti interneto rinka diktuoja sąlygas ir verslui. Abipusė komunikacija Nesustabdoma internetinio tinklo plėtra prasidėjo 2004 m., kuomet įvyko lūžis – internetas iš statiško virto dinamišku. „Tam didelę įtaką turėjo internetinės enciklopedijos „Vikipedia“ atsiradimas, - pastebėjo Mantas Mikuckas, įmonės „Interdata“, teikiančios ir administruojančios interneto paslaugas, direktorius.

Pasaulio prekybos duomenimis, šiuo metu ekonomika atsigauna, tačiau neaišku, kiek ilgam. Banko „DnB NORD“ vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis teigė nemanantis, kad sulauksime antros recesijos, tačiau ir patvaraus ekonomikos augimo nesitiki. „Europos Sąjungos (ES) šalys nepadarė jokių išvadų iš ekonomikos krizės, nematyti, kaip rengiamasi kelti konkurencingumą, todėl ir Lietuvos ekonomikos atsigavimas lieka su klaustuku.

Rytų skirstomųjų tinklų (RST) atstovas, racionalaus elektros energijos vartojimo ekspertas Mantas Vaskela teigia, kad RST siūloma atnaujinta tiesioginio debeto paslauga leis vartotojams sutaupyti laiką bei nebesirūpinti mokėjimu už elektrą. Pašnekovas sako suprantąs, kad žmonėms gali reikėti šiek tiek laiko priprasti prie tokios mokėjimo už elektrą formos, tačiau ramina, kad gyventojai tikrai nebus apgaudinėjami. Užsisakius paslaugą, apmokėjimai vyks skaidriai ir aiškiai.

Mokant už komunalines paslaugas tenka pasukti galvą, kur patogiausia ir pigiausia tai padaryti. Kartais pirmenybė skiriama kainai, kartais laiko sutaupymui. Vietų daug, tik skiriasi įmokos Už komunalines paslaugas atsiskaityti galima ne tik paštuose, bankų skyriuose ar internetu, bet ir kioskuose, parduotuvėse bei loterijos „Perlas“ skyriuose. Pasirinkus paštą, teks susiskaičiuoti, kiek skirtingų tiekėjų jums teikia komunalines paslaugas, nes nuo to priklausys ir įmokos dydis.

Didžiuosiuose prekybos tinkluose per praėjusią savaitę atpigo bulvės, liesa varškė bei pieniškos dešrelės. Brango sviestas bei juoda duona, skelbia produktųkainos.lt. Valdžios institucijų inicijuotame tinklalapyje pateikiamos pagrindinių maisto produktų kainos bei jų pokytis per savaitę ir metus. Vidutinė lietuviškų bulvių kaina praėjusią savaitę buvo 0,93 lito už kilogramą. Tai 12,26 proc.

„Patentininkai buvo skirti mugėms, kad močiutė galėtų pirštines parduoti nekurdama įmonės, o visa tai tapo į šimtatūkstantinę armiją nuolatiniu darbu užsiimančių prekiautojų. Negalime sau leisti tokios prabangos remti Lenkiją, stebėdami, kaip jų prekės patenka į mūsų šalį be lietuviško PVM“, - sako Lietuvos banko analitikas Raimondas Kuodis. PVM mokėtojų - mažuma Šiuo metu prekybininkai, dirbantys turgavietėse su verslo liudijimais, moka fiksuotą mokestį, kurį nustato Savivaldybių tarybos.

Lietuvoje dar tik formuojasi tradicija, kai verslo įmonės remia aukštąjį mokslą ir gabiausius universitetų studentus. Reikia rasti gabiausius Bendradarbiaudami su universitetais verslininkai dairosi darbuotojų, tačiau dažnai parama apsiriboja tik stipendijų dalijimu. Remdamos aukštąsias mokyklas įmonės garsina savo vardą, tad kartais gali kilti įtarimas, ar verslas nesivaiko tik savo interesų.

Šį rudenį Lietuvoje viešėjo keletas užsienio ekspertų, jie negailėjo gražių ateities prognozių mūsų šaliai. Vieni žadėjo turtus ir galią, kiti gyrė Lietuvos interneto galimybes ir gyventojų sumanumą, treti siūlė mūsų šaliai rinktis laisvosios rinkos kelią. Visi jie kaip susitarę išsakė mintį, kad Lietuva po 20 metų gali būti viena labiausiai klestinčių šalių pasaulyje.

Visos jaunos įmonės, gyvuojančiuos nuo vienerių iki penkerių metų, kviečiamos diegti inovacijas versle ir tokiu būdu išgyventi krizės sąlygomis.  Šį projektą įgyvendins Šiaurės miestelio inovacijų parkas (ŠMTP) kartu su Lietuvos Inovacijų centru (LIC) bei Technologijų ir inovacijų paramos verslui asociacija. Įmonės, norinčios dalyvauti projekte, turi registruotis interneto svetainėje www.versloturnyras.lt ir pasirinkti jiems tinkamą laiką nemokamoms konsultacijoms.

Pirmą kartą išrinktos produktyviausios bendrovės Baltijos šalyse. Tarptautinė tyrimų bendrovė ,,Profiles International“ skelbia, kad pagal bendrą produktyviausių įmonių skaičių Lietuva ir Latvija turi po 11 sričių lyderių, Estijoje veikia 7 savo srityse produktyviausiomis pripažintos bendrovės.

Pietaujantys kavinėse žino, kad galioja nerašyta taisyklė - pavalgius už aptarnavimą padavėjui atsilyginti. Etikos žinovai sako, kad mandagu palikti 10 iki 15 proc. nuo sąskaitos, tačiau niekas priversti, kiek tiksliai palikti arbatpinigių, negali. Vis dėlto, kai kurie restoranai ir kavinės šį lankytojų pasirinkimą linkę supaprastinti – arbatpiniginius įskaičiuoti į sąskaitą.

Daugėja porų, kurios susilaukia vaikų nesusituokusios. Tačiau rūpesčiai gyvenant šeimoje ar oficialiai neįteisintoje partnerystėje išlieka tokie patys – gimus kūdikiui, tenka spręsti svarbų klausimą, kaip jį išlaikyti. Kad ir kokios svarbios būtų moralinės vertybės, šeimai, susilaukusiai vaiko, tenka sukti galvą ir dėl pinigų. Dirbančioms mamoms šis galvosūkis lengvesnis, nes pagal galiojančius įstatymus joms priklauso motinystės išmokos.

Pasaulyje beveik du milijardai žmonių naudojasi internetu. Lietuvoje šis skaičius siekia apie milijoną. Auganti interneto rinka diktuoja sąlygas ir verslui. Abipusė komunikacija Nesustabdoma internetinio tinklo plėtra prasidėjo 2004 m., kuomet įvyko lūžis – internetas iš statiško virto dinamišku. „Tam didelę įtaką turėjo internetinės enciklopedijos „Vikipedia“ atsiradimas, - pastebėjo Mantas Mikuckas, įmonės „Interdata“, teikiančios ir administruojančios interneto paslaugas, direktorius.

Ketvirtadienį surengtoje konferencijoje dalyvavę pieno perdirbimo įmonių vadovai patvirtino gyventojų nuogąstavimus, kad nuo spalio pieno produktai brangs. Tačiau keliais centais brangesnį pieną, sūrį ir sviestą rasime parduotuvių lentynose, nesiryžo prognozuoti nė vienas iš dalyvių. „Kiek pieno produktai pabrangs – įmonės paslaptis. Negalime šito atskleisti dėl galimų konkurentų kartelinių susitarimų“, - žurnalistams teigė „ Rokiškio sūrio“ valdybos pirmininkas Dalius Trumpa.