Rūta Levickaitė

Didžioji Europos krepšinio čempionato karštinė po 72 metų grįžta į Lietuvą. Kaip jai rengiasi Lietuvos miestai, kuriuose vyks krepšinio kovos? „Balsas.lt Savaitė“ tęsia publikacijų ciklą apie Lietuvos miestus, kuriuose jau visai netrukus vyks aršiausios Europos krepšinio kovos dėl visų geidžiamų aukso medalių ir tiesioginių kelialapių į Olimpines žaidynes. Praėjusią savaitę pasakojome apie Klaipėdą, šį straipsnį galite perskaityti čia. Dabar keliamės į Šiaulius.

Rugsėjo 25-27 dienomis į Lietuvą atvyks bent keletas į turtingiausių JAV kompanijų sąrašą „Fortune 500“ patenkančių verslo gigantų – telekomunikacijų bendrovė „AT&T“ bei energijos sektoriaus milžinas „Exelon“. Šios kompanijos dalyvaus Lietuvoje pirmą kartą organizuojamoje sertifikuotoje JAV prekybos misijoje ir domėsis investavimo galimybėmis.

Šiandien Lietuvoje ne vienas pripažintų, kad išlaikyti motyvaciją darbui, už kurį gauni 800 litų neatskaičius mokesčių, beveik Sizifo darbas.  Kad ir kiek guostum save savirealizacijos galimybėmis ar draugišku kolektyvu, skrandis anksčiau ar vėliau primena, jog valgyti vis tiek neturi už ką. Tai viena medalio pusė.

Rugpjūčio 1 dieną veiklą pradėjo naujoji bendrovė „Lietuvos energija“, sukurta sujungus „Lietuvos energiją“ ir Lietuvos elektrinę. Kruonio hidroakumuliacinė bei Kauno hidroelektrinės tapo „Lietuvos energijos“ struktūriniais padaliniais. Naujoji „Lietuvos energija“ perėmė sujungtų įmonių turtą, teises ir pareigas. Joje dirba 501 darbuotojas. Reorganizacijos metu patirti ir tam tikri nuostoliai.

Didžioji Europos krepšinio čempionato karštinė po 72 metų grįžta į Lietuvą. Kaip jai rengiasi Lietuvos miestai, kuriuose vyks krepšinio kovos? „Balsas.lt Savaitė“ pradeda šešių publikacijų ciklą, kuriame domėsimės, kaip Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Panevėžys, Šiauliai ir Alytus rengiasi sutikti krepšinio delegacijas bei užsienio turistus, atvyksiančius dalyvauti didžiojoje krepšinio šventėje. Kuo jie bus vaišinami, kur apgyvendinami ir kaip linksminami.

Visi ekonominiai rodikliai gerėja, išskyrus tas sritis, už kurias atsakinga Vyriausybė, pirmadienio rytą surengtoje spaudos konferencijoje teigė Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI). LLRI, atlikęs rinkos dalyvių tyrimą, pateikė 2011 ir 2012 metų ekonomikos prognozę. Joje teigiama, kad ateinančiais metais BVP augs sparčiau, šiemet prognozuojamas 4,9 BVP augimas, kitąmet – 4,6. Taip pat tikimasi, kad ir toliau gerus rodiklius rodys eksportas ir importas.

Kaip festivalis – taip proga tiek save parodyti, tiek ir į kitus pažiūrėti. Savaitgalį Varėnos „Dainų saloje“ praūžusi „Tamsta muzika“ šventė pažėrė ne vieną mados perliuką. Jei reikėtų išrinkti populiariausią aprangos atributą – juo be konkurencijos taptų guminiai batai. Juk be jų, ypač subjurus orui, nė iš vietos. Tačiau, netgi avėdami guminukus, festivalio dalyviai nestokojo originalumo ir fantazijos – tiek guminių batų spalvų ir ornamentų gausos niekur kitur neišvystum.

„Dainų slėnio“ sala atsisveikino su jos prieglobstyje tris dienas besilinksminusiais poilsiautojais ir pramogautojais. Sekmadienį po pietų oficialiai uždarytas trečiasis „Tamsta“ muzikos festivalis. Tris dienas palapinėse gyvenę, gamtoje išdykavę ir su gera muzika smagiai išsišėlę vasarotojai iš visos Lietuvos tingiai pakavosi savo kuprines, iš lėto surinkinėjo savaitgalį jau namais spėjusias tapti palapines ir rinkosi po linksmybių užsilikusiais šiukšles.

Lietuviai nuo seno garsėjo kaip itin aistringa ir atsidavusi krepšiniui tauta. Geltona, žalia, raudona trispalve dažyti ne tik ištikimiausių sirgalių veidai, bet viskas, pradedant kojinėmis, marškinėliais, kepuraitėmis, šalikais ir baigiant automobilių aksesuarais.

Antroji festivalio diena prasidėjo mankšta ir rytiniu kino seansu. Smulkiai lynojant, festivalininkų apsimiegojusius veidus budino rytinė kava, alus ir sumuštiniai. Didžiosios scenos grindinys virto kūrybinių minčių labirintais – visi norintys galėjo čiupti į rankas spalvotąsias kreidutes ir išreikšti savo meilę muzikai bei „Tamsta“ festivaliui.

„Dainų slėnio“ sala Varėnoje vėl skamba „Tamsta muzikos“ šurmuliu. Šiemet čia vyrauja stebuklingojo skaičiaus trys magija – festivalis organizuojamas trečią kartą, truks tris dienas ir turės tris muzikines scenas gyvos, kokybiškos muzikos gerbėjams.

Ketvirtadienio pavakarę Lietuvoje praūžusi audra ne tik laužė medžius, paliko miegamuosius rajonus be elektros, bet ir pridarė nuostolių gyventojų būstams, automobiliams bei verslo įmonių turtui. Lietuvos draudikų asociacija (LDA) skaičiuoja, kad patirti nuostoliai jau dabar siekia pusantro milijono litų. Nuo nuplėštų stogų iki išdaužtų balkonų Draudimo bendrovė „Ergo Lietuva“ teigė jau užregistravusi apie 30 pranešimų apie klientų turtui sukeltas žalas.

Jauniems ir idėjų nestingantiems Lietuvos verslininkams pagalbos ranką tiesia dar vienas projektas. Skambiu pavadinimu „StartupHighway“ verslo akseleratoriumi pavadinta programa startuos rugsėjo 15 dieną ir apims mentorių konsultacijas bei pirmąją finansinę pagalbą apie nuosavą verslą mąstantiems žmonėms.

Lietuvoje verslo kurti neįmanoma. Sėkmingą verslą dažnai globoja didelė ir piniginga giminystės ranka. Gimęs sukčiumi, greit patapsi ir didžiu verslininku. Tokios ir panašios nuostatos sukasi daugumos lietuvių galvose. „Balsas.

Nors lietuviams kaimyno žolė visada atrodo žalesnė, panašu, kad bent jau maisto produktus perkame tikrai pigiau nei mūsų kaimynai latviai ir estai. Produktų kainų statistiką renkantis tinklalapis produktukainos.lt  neseniai paskelbė trijų  Baltijos šalių sostinių būtiniausių maisto produktų krepšelio vidutines kainas, kurios rodo, kad už daugumą produktų lietuviai moka mažiausiai.

Slidinėti Lietuvoje vasarą skamba lyg beprotiška mintis, tačiau dar šiemet ji taps realybe. Druskininkuose rugpjūčio paskutinę savaitę duris atvers 8 ha ploto žiemos pramogų kompleksas,  veiksiantis ištisus metus.

Vasaros pradžia ypač nuskriaudė agurkų augintojus, kai kilęs žarnyno infekcijos protrūkis Vokietijoje išplito į kitas Europos šalis. Išsigandę pirkėjai masiškai nusuko nugaras agurkams „žudikams“, todėl šių daržovių augintojai patyrė didelių nuostolių: tonos agurkų iškeliavo į sąvartynus, o jų augintojai dar iki šiol nežino, kokio dydžio kompensacijas jiems išmokės Europos Komisija.

Ketvirtadienį Vyriausybėje susitikę su Ministru Pirmininku Andriumi Kubiliumi amerikiečių kompanijos „Toshiba-Westinghouse“ atstovai pristatė savo pasiūlymą investuoti į Visagine planuojamas naujos atominės elektrinės statybas. Po susitikimo kompanijos atstovai ir Premjeras pasakė po trumpą pranešimą, klausimų žurnalistams užduoti neleista.

Antradienį, birželio 21 dieną, „Pramogų arenoje“ Vilniuje savo koncertą surengė vienas geriausių soul muzikos atlikėjų pasaulyje Seal. Iš Didžiosios Britanijos kilęs muzikantas į Vilnių atvyko jau trečiąkart ir susirinkusiai publikai pristatė savo naujausią albumą „Seal 6 : Commitment“. Dainininko sprendimu, šį sykį koncertas išskirtinai buvo skirtas vos 2 tūkst. žiūrovų, todėl salėje vyravo labai jauki atmosfera – nebuvo grūsčių, garsaus klegesio, pompastiškų dekoracijų ir rėkiančių šviesų.

Dėl nuosavo būsto lietuviai pasiryžę aukoti labai daug. Nors bankų specialistai rekomenduoja būsto paskolos įmokoms skirti iki 30 proc.  savo pajamų, o daugiau nei 4 tūkst. litų uždirbantiems iki 40 proc., retas lietuvis atidžiai klausosi šių patarimų. Kaip rodo „Swedbank“ užsakymu „Sprinter tyrimai“ atliktas tyrimas, būsto paskolą paėmusių žmonių gyvenimas keičiasi iš esmės – atsisakoma ne tik skanesnio kąsnio, bet ir pramogų bei kelionių.

Socialiai atsakingas verslas tas, kuris savo veiklą vykdo atsakingai žiūrėdamas tiek į aplinką, tiek į įmonės vidų. Kitaip tariant, svarbūs socialiniai ir aplinkosaugos klausimai bei vadovų pagarbos darbuotojams santykis. Toks verslas Lietuvoje - realybė ar tik graži rožinė svajonė? Jungtinių Tautų vystymo programos (JTVP), kuri dirba su socialiai atsakingu verslu, duomenimis, Lietuvoje Nacionaliniame atsakingo verslo tinkle veikia per 70 bendrovių.

Jei ieškote darbo, nenustebkite iš darbdavio išgirdę pastabą dėl savo rašto kultūros. Kaip parodė Didžiojoje Britanijoje atliktas tyrimas, net 4 iš 10 prašymų priimti į darbą „išmetami į šiukšlių dėžę“, nes juose daugybė rašybos klaidų. Lietuvoje kalbinti darbo paieškų ir kalbos specialistai sako, kad tokių problemų kyla ir lietuviams, todėl pataria įdėmiau peržiūrėti savo CV.

Saulė ne tik geriausia ledų ir vaisvandenių pardavėja, bet ir puikiai išjudina leipstančiuosius nuo karščio užsukti į buitinių prekių parduotuves ir įsigyti oro kondicionavimo įrenginius. Jei vieniems nesibaigiantys karščiai gali pridaryti didelių nuostolių, kitiems karštas vasaros metas – pats darbymetis.

Naujausio „Swedbank“ tyrimo duomenimis, Lietuva kartu su kaimynėmis Latvija ir Estija pirmauja Europos Sąjungoje pagal tai, kiek yra išleidžiama maisto produktų krepšeliui. Lietuviai maistui išleidžia daugiau nei ketvirtį savo pajamų, vidutinis europietis – tik apie 16 proc. Rekordininkai – duona ir pienas Mėsos produktai Lietuvoje yra vis dar pigesni nei prieš dvejus metus, tačiau dideliais žingsniais į priekį šuoliuoja duonos, grūdų ir pieno kainos. „Swedbank“ vyr.

Nors televizijos programos visame pasaulyje sulaukia vis daugiau kritikos dėl lengvo turinio laidų, neskatinančių galvoti, turbūt aštuonių iš dešimties visą dieną dirbančių žmonių vakarai baigiasi gulėjimu ant sofos ir televizijos pultelio maigymu.

Mąstantiems apie verslą ir turintiems ambicijų patiems jį kurti Šiaurės miestelio technologijų parkas (ŠMTP) surengė dviejų dienų forumą „Kūrybiškumas ir verslo idėjos“. Jo metu įvairių sričių ekspertai konsultavo visus besidominčius verslo kūrimu ir dalijo patarimus, kaip būti kūrybiškam, patraukliai pateikti savo kuriamą produktą rinkai, kaip apskritai nebijoti bandyti ir klysti. Nepamirškit užkasti lavono „Balsas.

Net didžiausios pasaulio kompanijos gali padaryti nedovanotinų verslo klaidų. Kai taip nutinka, padariniai būna skaudūs ne tik finansiškai. Sėkmė šypsosi ne visada Kompanijos, norėdamos išlikti rinkoje, turi nuolat tobulinti savo produktus taip, kad jie neštų pelną. Vis dėlto naujų produktų pristatymas ne visada būna sėkmingas. Tuomet ne tik apviliami klientai, bet ir pačios kompanijos patiria krizę – skaudžiai nukenčia finansiškai ir susigadina reputaciją, rašo BBC. „Balsas.

15:50 val.Naujausiais Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, klasikinių kiaulių maro užkratas nustatytas dar dviejose „Beržų komplekso“  padaliniuose: Praulių kaime, kur laikoma 2,3 tūkst. kiaulių, ir Blauzdžių kaime, kur yra 5,2 tūkst. kiaulių. Šiuo metu imami mėginiai įtarimo patvirtinimui laboratoriniais tyrimais. ------------- Trečiadienį Jonavos rajone, Šilų kaime, „Beržų komplekso“ ūkyje užfiksuotas klasikinio kiaulių maro atvejis. Fermoje laikytos 15 tūkst.

Lietuvos darbo biržos registre - 247,8 tūkst. bedarbių. Tai sudaro 11,46 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Daugėja laisvų darbo vietų Lietuvos darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėja Daiva Liugienė teigė, kad darbo rinkoje ryškėja teigiamos tendencijos – aštuonias savaites iš eilės įdarbintų asmenų yra daugiau nei naujai įregistruotų bedarbių.

Apie ekologiją kalbama daug ir dažnai. Deja, bet vis dažniau ji tolsta nuo svarbiausios funkcijos – saugoti gamtą ir tampa mados, pasigėrėjimo prieš kitus simboliu bei manipuliacijų objektu siekiant suvilioti naivų pirkėją. Jau keletą metų Lietuvoje vienas po kito dygsta ekologiški turgeliai, kylant maisto kainoms vis daugiau močiučių ir visai jaunų žmonių patys imasi auginti daržoves ir stengiasi kuo mažiau pirkti maisto iš didžiųjų prekybos centrų.

Prastas tas verslininkas, kuris nenori geriausios vietos mieste savo verslui. Vis dėlto, kaip tinkamai pasverti norus ir galimybes? Bet kurio verslo sėkmę nemažai lemia patalpos, juk retas kuris norėtų atsidaryti parduotuvę ten, kur beveik nėra pėsčiųjų, prastas viešasis susisiekimas, o ir automobiliu tektų gerokai klaidžioti.

Klestint tarptautinei prekybai, pasaulio ekonomikos atsigavimo nesustabdė nei kylančios maisto kainos, euro zonos valstybių finansinės problemos, nei gamtos katastrofos Japonijoje. Tačiau ekspertai perspėja, kad pasaulio ekonomika dar nėra visiškai išsigydžiusi praūžusios krizės žaizdų ir tebeguli ligos patale. Anot „Nordea Bank Lietuva“ vyr.

Kadaise Didžiosios Britanijos miestai po darbų priminė jūras, banguojančias pilkais kostiumais, skrybėlaitėmis ir skėčiais nuo saulės. Dabar vaizdas gatvėse gerokai skirtųsi. Pokyčiai verslo aplinkoje įvyko ne tik dėl moterų emancipacijos, bet ir darbo aprangos vertinimo, rašo BBC. Daugelyje  darboviečių ne tik penktadieniais leidžiama dėvėti laisvesnę aprangą.

Nors Lietuvoje nemažai investuojama į verslumą, ne visos jaunų verslininkų idėjos virta realybe. Koją kiša planavimo stoka Anot Šiaurės miestelio technologijų parko (ŠMTP) „Inovatyvaus verslo idėjų turnyro“ ekspertės, mokymų ir konsultacijų kompanijos „TMD partners“ konsultantės Renatos Žemaitienės, šiuo metu apie 90 proc. naujų verslų yra vienaip ar kitaip susiję su internetu. Toks populiarumas galėtų būtų aiškinamas dvejopai.

Nuo 2013-ųjų visi ne buitiniai vartotojai privalės elektros energiją pirkti iš nepriklausomų tiekėjų, ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė elektros rinkos operatoriaus „Baltpool“ direktoriaus pavaduotojas plėtrai Tadas Adomėnas. Jis taip pat pateikė skaičius, kad kitąmet rinktis nepriklausomą elektros tiekėją galės tie vartotojai, kurių leistinoji naudoti galia yra lygi arba didesnė nei 100 kW. 2012 metais tą padaryti privalės ir suvartojantieji 30 kW ir daugiau.

Būti verslininku gali ir neturėdamas genialios idėjos - užtenka turėti pinigų ir  verslo modelį nusipirkti. Tačiau kaip neįsigyti katės maiše? Verslo modelis pagal franšizę pasaulyje gyvuoja ganėtinai seniai. Franšizavimo sukūrimo nuopelnai priskiriami Isaacui Singeriui, 1858 metais JAV sukūrusiam patobulintų siuvimo mašinų platinimo sistemą.

Gegužę atsivėrusi Vokietijos darbo rinka, ekspertų teigimu, suteiks naujų verslo galimybių ir lietuviškoms įmonėms. Pasak įmonės „Eksportuojančioji Lietuva“ generalinio direktoriaus Pauliaus Lukausko, Vokietijos darbo rinka gali tapti naujų lietuviškų įmonių steigimosi ar plėtros stimulu, tačiau atėjimas gali pareikalauti specialaus pasirengimo ir atitinkamų žinių. Aukštas kokybės standartas „Vokietijos rinka - milžiniška, tačiau turinti savo griežtas taisykles ir reikalavimus.

Šaltojo karo metais slėptuvės buvo įrengtos siekiant apsisaugoti nuo bombardavimo, radiacijos ar cheminių atakų. Ar gali tokių slėptuvių prireikti XXI amžiuje, kai pasaulyje vis daugiau kyla atominių elektrinių? Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento CVS Pasirengimo nelaimėms ir perspėjimo skyriaus viršininko Giedriaus Graičiūno, 2009 m. atliktos apskaitos duomenimis, Lietuvoje suskaičiuotos 924 slėptuvės. Didžioji dalis jų apleistos ir tik 10 proc.

Dauguma žmonių svajoja gyventi nuosavuose namuose, tačiau ne visi gali sau tai leisti. Kad žmogus norėtų pirkti būstą, pardavėjas turi jam pasiūlyti tai, ko jis negalės atsisakyti. Tokia filosofija vadovaujasi nekilnojamojo turto bendrovės. Smulkmenos kuria pasitikėjimą Iki prasidedant krizei būstus pirko visi, kas galėjo. Bankai noriai dalijo paskolas, statybų bendrovės be atvangos statė namus, o nekilnojamojo turto pardavėjai vos spėjo suktis registruodami sandorius.

Lietuvos nacionaliniam dramos teatrui paskelbus konkursą bilietų platinimo paslaugai pirkti,  pasigirdo kalbų, kad konkursas – neskaidrus. Konkurso sąlygose nurodoma, kad dalyviai turi užtikrinti galimybę platinti renginių bilietus ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse Latvijoje bei Estijoje.

Savus pinigus išleisti – užduotis nesudėtinga, tačiau kaip uždirbamas pajamas protingai paskirstyti, kad jos neviršytų išlaidų, geba toli gražu ne kiekvienas. Verslas miršta pabandžius tik kartą Finansinis raštingumas žmogui reikalingas kiekviename gyvenimo etape: nesvarbu, ar esi tik mokyklinukas su 2 litais kišenėje, ar pradedantysis verslininkas, turintis kelis šimtus tūkstančių banke.

Ketvirtadienio vakarą, grojant styginiam kvartetui, Vilniaus universitete apdovanotos praeitąmet socialinėje veikloje daugiausiai nuveikusios Lietuvos verslo įmonės. Apdovanojimų ceremoniją vedęs žurnalistas Edmundas Jakilaitis priminė, kad šiemet laureatus rinko 7 ekspertų komisija, kuri didžiausią dėmesį skyrė įmonių diegiamoms inovacijoms, padedančioms sumažinti verslo nešamą žalingą poveikį aplinkai.

Kovą Baltarusijoje prasidėjusi valiutų krizė gena vietinius gyventojus ieškoti aplinkinių kelių, kur dar galima būtų išsikeisti kasdien vis nuvertėjančius rublius. Baltarusijos bankai jau kuris laikas apriboję baltarusiškų rublių keitimą į kitas valiutas, tačiau vietos gyventojai išeičių ieško išradingais būdais. Kartais jų keliai atveda net į Lietuvą.

Dviračių pardavėjams pavasaris – permainingas metas. Vos orai geri, yra ir pirkėjų, tik subjūra - ir parduotuvės tuščios. Dviratis tampa neišvengiama būtinybe Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininkas Linas Vainius sako, kad, nors dviračių kultūra Lietuvoje dar tik formuojasi, galima įžvelgti ir labai optimistiškų tendencijų. „Didžiausia Lietuvos dviratininkų mėgėjų dalis važinėja dviračiu tik laisvalaikiu, tačiau  sparčiai formuojasi ir susisiekimo dviračiais kultūra.

Turtingesni turi mokėti daugiau. Reikia apmokestinti nekilnojamąjį turtą, įvesti automobilių mokestį - tokius ir panašius siūlymus dabar svarsto ne tik politikai, bet ir didžioji dalis visuomenės. Socialdemokratai, pasiūlę įvesti progresinius mokesčius, sulaukia gana nemažai pritarimo iš vargingesniųjų bei karčių kritikos strėlių iš gausiau uždirbančiųjų.

Rinkos tyrimų bendrovės „TNS LT“ duomenimis, 2010 metais Lietuvos interneto portalai išsidalijo 25 mln. litų reklamos lėšų. Didžiausią dalį iš reklamos užsakovų internete surinko lankomiausi naujienų portalai „Delfi.lt“, „Lrytas.lt“, „Balsas.lt“ ir kiti. Apie tai kokius interneto tinklalapius sukurti reikalauja mažiausiai sąnaudų, ir kokie pritraukia daugiausiai reklamos, „Balsas.lt“ kalbina kelis reklamos specialistus.

Iš trijų Baltijos šalių Lietuvos verslo atstovai optimistiškiausiai vertina šalies ekonomines perspektyvas ir savo verslo plėtrą. Tai parodė tarptautinės audito, mokesčių ir verslo konsultacijų bendrovės „KPMG Baltics“ atliktas tyrimas „Ekonomikos pulsas 2011“. Ekonomikos prognozės Tyrimo duomenimis, daugiau nei pusė apklaustų respondentų (63 proc.) Lietuvoje  šiemet prognozuoja  4-6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą.

Baltijos agroverslo instituto užsakymu atlikta visuomenės nuomonės apklausa „Gyventojų nuomonė apie leidimą užsieniečiams pirkti žemę Lietuvoje“ parodė, kad leidimą leisti pirkti žemę užsieniečiams palaiko vos 22 proc. apklaustųjų. Didžioji dalis Lietuvos gyventojų užsieniečių, šeimininkaujančių Lietuvos žemėse, matyti nenori. Taip pasisakė 65 proc. apklausos dalyvių. Tie, kurie leistų užsieniečiams įsigyti žemių Lietuvoje, argumentuoja savo nuomonę ekonomine nauda.

Šalies ekonomikai stiebiantis aukštyn, ekspertai prognozuoja nekilnojamojo turto (NT) rinkos atsigavimą. Tikras jis ar tariamas, juk per krizę už paskolas iš gyventojų bankų perimti būstai, rinkos burbului išsipūtus, pastariesiems būtų puikus uždarbio šaltinis? Prieš keletą metų buvo susiklosčiusi tokia situacija – gyventojai lyg saldainius iš parduotuvių lentynų graibstė paskolas iš bankų, bet užklupus sunkmečiui, ne vienam teko pasigailėti tokio lengvabūdiškumo.