Rūta Levickaitė

Prieš ketverius metus įkurtos „Bebro blyninės“ direktorė Elvyra Šiukštaitė sako, kad verslą galima padaryti ir Lietuvoje, tačiau tam reikia drąsos ir ryžto. Jaunos verslininkės istorija atrodo beveik kaip sapnas, nes būdama vos dvidešimties kartu su bendraminčiu nepabijojusi imtis nuosavo verslo, šiandien jau raško jo vaisius ir kalba apie verslo plėtrą. Kaip kilo idėja kurti blynų verslą?– Balsas.lt paklausė jaunosios verslininkės.

Sumanei įsteigti verslą – pirma, susitvarkyk dokumentus. Auksinė taisyklė, kurios privalo laikytis kiekvienas savą verslą kuriantis žmogus. Tačiau ne tik dokumentai – bėda, didesnė problema, kad jaunam verslininkui dažnai sunku apskritai susigaudyti biurokratiniuose labirintuose: kur kokių dokumentų prireiks, į kokius dėdžių kabinetus teks praminti takus, ar kaip ilgai užtruks licenzijų išdavimas.

Kinija prieš dvidešimt metų buvo asocijuojama su pigia ir ne visada kokybiška gamyba bei plataus vartojimo produktais. Ateinantys metai žada šimtaprocentinius pasikeitimus, sako Lietuvos ir Kinijos forumo pirmininkas Mindaugas Reinikis. „Lietuvoje tarp daugelio verslo atstovų vyrauja požiūris, kad Kinija – pigių marškinėlių ir puodelių eksporto šalis. Tačiau ši valstybė jau seniai yra atvira aukštųjų technologijų paslaugų teikėjams“, – atkreipė dėmesį M. Reinikis.

Prekybos tinklas „Iki“ penktadienį pranešė, kad visos tinklui priklausančios parduotuvės buriamos po vienu prekės ženklu. „Iki“ pavadinimas nuo šiol jungs visas tinklui priklausančias parduotuves – ne tik IKI, bet ir CENTO, kurios tampa „IKI Cento“, bei „Ikiukus“, kurie tampa „IKI Express“. Taip pat pasikeitė ir bendrovės logotipas. „Mes atidarėme pirmą savitarnos parduotuvę Lietuvoje, pirmieji pristatėme savitarnos kasas.

Prekybos centras „Europa“ ketvirtadienio vakarą restorane „Vapiano“ pristatė pasikeitimus centro vadovybėje. Naująja „Europos“ vadove tapo Gintarė Urnevičienė, iki šiol ėjusi direktoriaus pavaduotojos pareigas.  Rinkodaros vadove išrinkta Jurga Sakalauskaitė, buvusi bendrovės „Business talk“ direktorė. Anot G. Urnevičienės, 2010 metais pradėtos prekybos centro reformos davė gerų rezultatų.

Visagino atominės elektrinės kaina tilps į 3–5 mlrd. eurų, Vilniuje prasidėjusios metinės Lietuvos energetikos konferencijos metu dar kartą patvirtino AE generalinis direktorius Rimantas Vaitkus. „Esame minėję ne kartą, visos mūsų atliktos planavimo studijos įvertinant kainą, kiek galėtų kainuoti vienokia ar kitokia technologija, buvo sakoma, kad ji turėtų būti 3–5 mlrd. eurų. Galiu patvirtinti, kad mes neišeiname iš šitos ribos, telpame į 5 mlrd.

Drebant euro pamatams, vis garsiau skamba diskusijos, kam Lietuvai tas euras apskritai reikalingas. Gal nebeverta minti takų jo link. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) surengtoje diskusijoje „Kas vyksta euro zonoje ir ką tai reiškia Lietuvai“ dalyvavę pašnekovai vieningai sutarė, kad euras Lietuvai ne siekiamybė, o būtinybė.

Kol Graikijos problemos ir toliau diskutuojamos nesibaigiančiuose euro zonos finansų ministrų susitikimuose „už uždarų durų“, Lietuvos politikos ir finansų atstovai teigia, kad nepriklausomai nuo to, kokie sprendimai bus priimti, jie turės įtakos ir Lietuvai. „Mes visi priklausome nuo to, kas vyksta, bet negalime pasakyti, kad labai jaučiame tai, kas vyksta, ar kad tai suprantame.

Ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) pirmą kartą pristatė Lietuvos savivaldybių indeksą. Pirmą vietą indekse iš miestų savivaldybių, surinkusi 59,1 iš 100 balų, užėmė Klaipėdos miesto savivaldybė. Antras – Panevėžys, trečia – Alytaus miesto savivaldybė. Iš ne miestų savivaldybių pirmoje vietoje yra Kauno r. savivaldybė, po jos seka Birštono, Šilalės r., Marijampolės ir Druskininkų savivaldybės.

Vagystės mažmeninėje prekyboje vėl auga, rodo „New Vision Baltija“ atliktas tyrimas. Vagystės iš parduotuvių 2011 metais  Europos prekybininkams kainavo 36,28 mlrd. eurų, Baltijos šalių – 222 mln. eurų. Tradiciškai Europoje vagysčių skaičiumi pirmauja Rusija, Turkija, Baltijos šalys. Mažiausius nuostolius patiria Šveicarija, Danija ir Skandinavijos šalys. Tyrėjai pastebi, kad vagystės tampa kompleksine problema – iš prekybos centrų vagia ne tik pirkėjai, bet ir jų darbuotojai.

Artėjant Visų šventųjų dienai, lapkričio 1-ąjai, prekybininkai pastebi, kad gėlėmis ir žvakėmis lietuviai vis dar linkę pasirūpinti paskutinę minutę, tačiau viliasi, kad šiemet prekyba bus geresnė nei praeitąmet. Tuo tarpu artimųjų kapų sutvarkymu dažnas rūpinasi patys ir tokių paslaugų pirkti neskuba.

Kone pusę metų trypčioję vietoje ES lyderiai ketvirtadienio paryčiais priėmė euro krizės gelbėjimo planą, kuris manoma, kad bus lemtingas visai Europai. Pritarta trims svarbiausioms plano sudedamosioms dalims. Pirma, nurašyti 50 proc. Graikijos skolų. Antra, įvykdyti bankų rekapitalizaciją, padidinant jų kapitalą iki 9 proc. Trečia, Europos finansinio stabilumo fondą (EFSF) išplėsti iki vieno trilijono eurų.

Emigracija nuslūgs, tačiau imigracija šiek tiek ūgtelės. Kasmet neteksime 19,5 tūkst. darbingo amžiaus gyventojų, sako Vaida Šečkutė, „Swedbank“ vyr. ekonomistė. „Sumažėjusi emigracija neužkirs kelio darbo jėgos mažėjimui. Darbo jėga ne tik mažės, bet ir pradės sparčiai senti. Daugiausiai neteksime 15- 24 metų amžiaus gyventojų. Darbo jėga taps labiau patyrusi ir išsilavinusi“, - spaudos konferencijoje pastebėjo V. Šečkutė.

Nors Europoje daugiausiai problemų keliančia šalimi vienbalsiai būtų išrinkta Graikija,  tokių „nuodėmingai švaistūniškų“  sąjungos narių yra kur kas daugiau.   Remdamiesi 2010 metų šalies skolos ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykiu, pateikiame jums Europos Sąjungos (ES) šalis - skolų rekordininkes. 1 vieta. Graikija Šalies skolos ir BVP santykis 2010 metais viršijo 140 proc. (144,9 proc.) Tai buvo aukščiausias rodiklis visoje ES. 2 vieta.

Nors Graikija pastaruoju metu linksniuojama kaip bene kalčiausia šalis dėl visų euro zonos bėdų, Europos šalių lyderiai sukandę dantis nepaliauja kurti planų, kaip ją išgelbėti. Šaliai lapkritį planuojama skirti jau šeštoji euro zonos šalių ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) išmoka – 8 mlrd. eurų. Graikijos bankai kreditoriai sutinka nurašyti iki 40 proc. valstybės skolų.

Euro zonos šalių strategija „gyvenk šia diena“ priėjo liepto galą. Graikijos bėdos nėra opiausia problema, didesnė bėda ta, kad šalys į euro zoną stojo jau turėdamos dideles skolas arba, kitaip tariant, Europą purtanti skolų krizė buvo tarsi užprogramuota. Jungdamosios į euro zoną šalys neteko galimybės pačios spausdinti pinigus, tačiau joms buvo suteikta proga pigiau skolintis.

Pasauliui reikia inovatorių, žmonių, kurie mąsto kitaip nei dauguma, sako pasaulinės kompanijos „Yahoo!Reseach“ tyrimų direktorė Janet George. Ji išskiria du kelius, kuriuos žmogus gali pasirinkti – būti avimi arba būti kūrėju: „Avys seka kitus, kūrėjai ieško naujų takų“. Pirmąkart viešėdama ne tik Lietuvoje, bet ir apskritai Europoje, Janet George ISM mokslinėje konferencijoje pasidalino savo įžvalgomis apie kūrybą, inovacijas ir naujų produktų kūrimą.

XXI amžiuje verslas vystosi labai sparčiai, todėl pastebimos kelios pasaulinės tendencijos. Apie jas,dalyvaudamas konferencijoje „Verslo procesų vadybos patirtys ir sėkmės veiksniai„, papasakojo ,„GetJar“ vadovas Ilja Laursas. Nyksta verslų izoliuotumas Verslininkas minėjo keletą darbo aplinkoje labiausiai populiarėjančių dalykų. Pirma, žinios, kaip ką daryti,  kaupiamos ne vienos įmonės lygmenyje, o centralizuotai.

Valdžios atstovams svarstant kitų metų valstybės biudžetą, netyla diskusijos ir dėl vis didėjančių valstybės skolos aptarnavimo išlaidų. Kaip planas „B“ karts nuo karto pasigirsta siūlymas pagalbos kreiptis į Tarptautinį valiutos fondą (TVF). „Nežinau, ar planas „B“ reiškia, kad mums reikia TVF pagalbos. Drįstu abejoti, ar Latvija būtų kreipųsis į TVF, jei ne jų bankinė problema.

Finansų ministerijos parengtame 2012 metų valstybės biudžeto projekte  numatomos 26 mlrd. litų pajamos ir 26,574 mrld. litų išlaidos. Europos Sąjungos lėšos Lietuvai kitąmet sieks 7 mlrd. litų. Vyriausybė dar nėra patvirtinusi biudžeto projekto.

Norvegija, aktyviai remianti kitų valstybių aplinkosaugines iniciatyvas,  kreipia savo žvilgsnį ir į Lietuvą. Vilniuje viešintys svečiai iš Norvegijos seminare ,,Žaliųjų pramonės inovacijų nauda verslui: norvegiškas požiūris" dalinosi savo patirtimi ir kvietė Lietuvos verslo bei valdžios atstovus bendradarbiauti žaliųjų technologijų ir verslo srityse.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos Lietuvai vadovas Jamesas Morsinkas, trečiąkart viešėdamas Lietuvoje ir apžvelgdamas pasaulines ekonomikos tendencijas, išskyrė keletą gerų ir blogų žinių. Tarp blogųjų užsienio svečias minėjo euro zonos krizę, silpną JAV ekonomikos augimą, neramumus akcijų rinkose.

Mažinti mokesčių naštą investicijoms pirmiausia reikia ne dėl investuotojų ir verslų, o dėl Lietuvos žmonių, teigia Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI), antradienį surengęs konferenciją „Investicijų neapmokestinimas: pranašumo galimybė Lietuvai“. Ne dovana, o pareiga „Šiandien ekonomikos augimo nesukursi plikomis rankomis, darbo našumas tiesiogiai priklauso nuo investicijų apimčių. Didelė dalis investicijų dėl joms taikomo pelno mokesčio pabrangsta 15 proc.

Kai investicijos į auksą, nekilnojamąjį turtą ar įmonių akcijas nieko nebestebina, menas tebėra beveik nepažinta investicijų žemė. Meną investicija laiko net bankai Kodėl žmonės perka meną, Lietuvoje neseniai įkurto „Meno klubo“ iniciatorė Ilma Nausėdaitė paaiškino paprastai – vieni juo dekoruoja savo aplinką, kiti – jį kolekcionuoja arba investuoja.

Garsiąją Romos karžygio Gajaus Julijaus Cezario mintį „atėjau, pamačiau, nugalėjau“ galima būtų perfrazuoti ir internetui – „atėjo, parodė ir užkariavo“ milijonus pasaulio gyventojų širdžių. Retas kuris neturi kompiuterio su internetu namie, ką jau čia kompiuterio, kai jaunoji karta lyg žuvis vandenyje maudosi ne tik planšetinių kompiuterių ar išmaniųjų telefonų bet ir kitų technologinių naujovių raizgalynėje. Daugumai tai anaiptol nėra painu, atvirkščiai, tai –kasdienybė.

Besiplečiantis medijų pasaulis ateityje turėtų susijungti į informacijos voratinklį: informacija bus pasiekiama bet kuriuo metu bet kurioje pasaulio vietoje. „Atsiranda vis daugiau televizijos žiūrimumo galimybių, tačiau aš noriu tikėti, kad dėl to vartotojui pasirinkimas nesudėtingėja, bet kaip tik paprastėja. Puikus pavyzdys „Apple“ iTunes, kurį žmonės mėgsta, nes juo naudotis paprasta.

Kas nėra bent kartą gyvenime svajojęs, kaip leidžia pinigus? Ne šiaip keletą kupiūrų, bet dideles, neatsakingas sumas daiktams, kurie nėra pirmo būtinumo, o didelės prabangos prekės. Tikriausiai dauguma iš mūsų yra turėję tokių fantazijų, kurios prasideda fraze „jeigu tik turėčiau milijoną...“ Pirmojoje straipsnio dalyje pasakojome, ką milijono dolerių suma gali įpirkti JAV. Tačiau nesuklysime pasakydami, kad lietuviui kur kas aktualiau vietinės realijos.

Kas nedirba – tas nevalgo, byloja liaudies patarlė. Tačiau realybė kitokia – valgyti prašo ir nedirbančiojo skrandis, todėl maisto kainos – aktualios visiems. Kokių pokyčių pirkėjai sulauks šį rudenį? Džiugios žinios vegetarams Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) valdybos pirmininkas Vidmantas Kvedaras patikino, kad šiemet visų daržovių kainos neabejotinai bus mažesnės nei praeitąmet. „Praėjusiais metais dideles kainas iššaukė karščiai.

„DnB Nord“ finansų analitikas Rimantas Rudzkis neslepia –  nuo gruodžio jo veikloje turėtų likti viena eilute mažiau darbų. Analitikas nori pasitraukti iš banke užimamų pareigų ir savo laiką skirti vien mokslinei veiklai Matematikos ir informatikos institute, kuriame dirba jau beveik keturiasdešimt metų. „Tai nėra galutinis sprendimas, daugiau pasišnekėjimai banko viduje.

Elektros importas patenkina 50 proc. Lietuvos poreikio, o elektros energiją Lietuvai tiekia Rusija, Suomija, Estija ir potvynio metu Latvija. „Neteigsiu, kad importas yra absoliutus gėris ir išsigelbėjimas nuo visų bėdų, tačiau energetikos subalansavimas yra geras dalykas“, - energetikos konferencijoje teigė  „Inter Rao Lietuva“ valdybos narys Jonas Garbaravičius.

Konferencijoje „Lietuvos energetika po ekonominės krizės ir Ignalinos AE uždarymo" turėję dalyvauti oficialūs valdžios atstovai Energetikos viceministras, Lietuvos energetikos instituto ir „Visagino atominės elektrinės“  atstovai neatvyko. Kaip aiškino Energetikos ekonomikos asociacijos pirmininkas Jurgis Vilemas, pirma įvyko nesusipratimas dėl programos ir jos susiejimo su viena politine partija. Antra, Visagino atstovai matyt ne itin norėjo aiškinti detales, kurios yra įslaptintos.

Europos Sąjungos planuose – vieningos energetikos rinkos sukūrimas. Planuojama Baltijos šalis sujungti su Europos elektros tinklais. Iš viso elektros tinklų plėtrai Europoje iki 2020 –ųjų ketinama skirti 200 mlrd. eurų. Europai per dešimtmetį numatyti keli aiškūs tikslai:  užbaigti vidinės ES energijos rinkos kūrimą, panaikinti energetines salas bei pagerinti energijos efektyvumą.

Sausakimšame Menų fabrike „Loftas“ penktadienio vakarą apdovanoti geriausi lietuviškų reklamų kūrėjai. Metų darbu paskelbtas reklamos agentūros „Milk“ projektas  „Skyrybos“, metų klientu – kompanija „Omnitel“, metų reklamos agentūra – „Milk“. Nors renginio metu skelbta net 21 kategorija apdovanojimų, didžiojoje jų dalyje be jokios konkurencijos laurus skynė agentūros „Milk“ darbai.

Jau kone mėnesį sklindančioms kalboms, ar saugu „Vichy“ vandens parke mėgautis vandens pramogomis, padėtas taškas. Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VVSPT) antradienį patvirtino, kad legionelių, kenkiančių žmogaus sveikatai, kiekis parko vandenyje neviršija leistinos normos. Taigi parke maudytis yra saugu. Įkliuvo į biurokratinę mėsmalę Vandens parko atstovas spaudai Nerijus Mikalajūnas „Balsui.

Graikijos situacija atrodo dramatiška, pripažįsta SEB banko prezidento patarėjas, ekonomistas Gitanas Nausėda. „Šiandien, ko gero, net ir tos valstybės donarės, kurios buvo pasirengusios Graikijai besąlygiškai teikti finansinę paramą, jau nebetiki tuo, kad Graikija išsikapstys. Dėl šios priežasties buvo iki spalio mėnesio pristabdyta ir 8 mlrd. eurų finansinė parama, kuri buvo numatyta išmokėti.

Nors SEB bankas prognozuoja, kad bendrasis Lietuvos vidaus produktas  (BVP) šiemet augs 6,5 proc., o kitąmet 4 proc., ekonomikos augimo debesys niaukiasi. Globalinės ekonomikos atsigavimui gresia sąstingis, o blogiausiu atveju – ir pakartotinė recesija. Lietuvos ekonomikos pabangėje gerų žinių taip pat maža.

Kaune jau šios savaitės pabaigoje paaiškės 2011-ųjų Europos vyrų krepšinio čempionato nugalėtojai. Sekmadienį į Nemuno salą susirinkę sirgaliai turėtų išvysti įspūdingą reginį – kraują užvirins dviejų stipriausių Europoje rinktinių dvikova, o finalinį čempionato etapą baigs auksu puošiamų čempionų triumfas. Maža Lietuvos tauta tikisi, kad šis titulas po aštuonerių metų pertraukos grįš į Lietuvos krepšininkų rankas.

Iki šiol kavinės, barai ir restoranai krepšinio varžybas, rodomas per komercinį kanalą TV3, savo lankytojams galėjo retransliuoti nemokamai. Tiktai rodantys daugiau sporto šakų varžybų, transliuojamų per „Viasat Sport Baltic“, turėjo pirkti specialias licencijas. Tačiau dabar, panašu, norintiems rodyti Lietuvos rinktinės kovas, tiesiogiai transliuojamas per TV3, už tai bus privaloma susimokėti – nemokamų transliacijų nebebus.

Ilgai laukta akimirka išaušo – keturiuose Lietuvos miestuose prasidėjęs Europos krepšinio čempionatas jau šią savaitę persikels į sostinę. Vilniuje vyks antrasis varžybų etapas, kovos prasidės trečiadienį ir tęsis iki kitos savaitės pirmadienio. Stipriausios aštuonios komandos laimės kelialapius į Kauną, kur ir paaiškės galingiausia šių metų Europos krepšinio rinktinė.

Jei dabar paskelbti įmonei bankrotą gali pareikalauti nemažai nervų ir teisinių procedūrų, senovėje šis veiksmas trukdavo vos kelias sekundes. Terminas bankrotas kilo iš žodžių „banco rotto" (liet. „sulaužytas suolas“) , nes  pirmiesiems bankininkams išrašinėti vekselius ir mokėti pinigus pakakdavo suolo. Bankininkui žlugus, jis sulaužydavo savo suolą, taip visiems parodydamas, kad savo veiklos tęsti nebegali. Šiais laikais bankrotai skelbiami ne tik įmonėms, bet ir valstybėms.

Rugsėjo pirmoji daugumai simbolizuoja ne tik naujų mokslo metų pradžią, bet ir datą, kada užsukus į prekybos tinklus, vėl tenka nemaloniai prisiminti – alkoholio šiandien nenusipirksi. Prieš keletą metų įsigaliojęs įstatymas draudžia prekybininkams pardavinėti alkoholinius gėrimus pirmąją rudens dieną, o lietuvius verčia jais pasirūpinti iš anksto. Prekybininkai neslepia, rugpjūčio 31 diena gerokai paaugina šių gėrimų pardavimus. „Vakar bendrai pardavėme 34 proc.

Europa gali išvengti ekonomikos nuosmukio dėl eksporto struktūros pokyčių. Vis mažiau ir mažiau euro zonos eksporto keliauja į JAV,  ir vis daugiau – į Aziją. Tai gali apsaugoti ir Lietuvą nuo siaučiančių antrosios krizės atsiritimo pavojų, teigia „Nordea Bank“ ekonomistas Žygimantas Mauricas. „Europa tam tikra prasme diversifikuoja savo eksporto rinkas.

Yra tikimybė, kad kitąmet Lietuva atitiks visus Mastrichto kriterijus, bet įsivesti eurą gali sutrukdyti visuomenės nuomonė, kuri pastaruoju metu yra gana neigiama, teigia „Swedbank Markets“ vadovas Tomas Andrejauskas. „Problemos kyla dėl skolų. Jas iš esmės matome visur, tame tarpe ir valstybės lygyje. Euras, toks, koks jis yra dabar, akivaizdu, kad ilgai gyvuoti negali“, - neabejojo analitikas, skaitydamas pranešimą Nacionalinėje ekonomikos mokytojų konferencijoje.

Ne vienam tėveliui rugsėjis – tikras galvos skausmas. Tenka sukti galvą ne tik kaip parengti vaikus mokyklai, bet ir kiek lėšų tam skirti. Jei apsipirkimas prasidedantiems naujiems mokslo metams tradiciškai paliekamas paskutinei minutei, išlaidos mokyklai gali kainuoti ne vieną šimtą litų.

Antrąjį šių metų pusmetį Lietuvos ekonomika  turėtų augti lėčiau, tačiau nei šiais, nei 2012 metais ekonomikos kritimas nenumatomas, teigia gyvybės draudimo bendrovės „Aviva Lietuva“ ekspertai. „Makroekonominiai rodikliai rodo, kad mūsų ekonomika yra pakankamai sveika ir dar metus, kitus turėtume augti. Lietuvos ekonomika yra pakankamai konkurencinga, sparčiai  auga eksportas, auga gyventojų perkamoji galia.

Lietuvos ledų rinkoje prieš kelis mėnesius pasirodęs naujas žaidėjas kursto vis daugiau kalbų. Ar pasaulyje viena didžiausių ledų gamintojų kompanija „Univeler“ pajėgs užkariauti Baltijos šalių ledų rinkas? Pirkėjus jaukinsis nemokamais ledais Pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje „Unilever“ kompanijos atstovai patvirtino, kad į Baltijos šalių rinką su ledų prekiniu ženklu „Algida“ žengia ilgam ir turi planų čia pirmauti. „Į rinką ateiname natūraliai.

„Swedbank“ ekonomistų skaičiavimu,  dėl besitęsiančios euro zonos valstybių skolų krizės ir neramumų finansų rinkose galimi trys pasaulio ekonomikos vystymosi scenarijai. Pirmas ir labiausiai tikėtinas scenarijus, kad ekonomika ir toliau augs, bet jos augimas ženkliai sulėtės. Ši tikimybė įvertinta 60 proc. Šis scenarijus grindžiamas greita Centrinių bankų reakcija į neramumus – nutarta išlaikyti žemas palūkanų normas, šalių ekonomikas skatinti monetarinėmis priemonėmis.

Alytus – mažiausias Lietuvos miestas, pasirengęs mesti iššūkį didiesiems ir savo glėbin priimti Europos krepšinio čempionato dalyvius. Ką pasiūlys svetingieji dzūkai? Rugpjūčio 31 diena tikro krepšinio sirgalio kalendoriuje jau seniai apibraukta raudona spalva. Tai data, kuomet ramybės nebus nė viename iš keturių Lietuvos miestų, triukšmingai pradedančių švęsti šventę, kurios šalis laukė 72 metus.

Įsivaizduokite tokią situaciją – užeinate į parduotuvę, o ten visos prekės vienodos, jokių pakuočių, spalvų, jokio ženklinimo. Būtų keista, tiesa? Juk nedažnai susimąstome, kad kartais parduotuvėje ne mes renkamės prekę, o ji renkasi mus. Žymių kompanijų prekiniai ženklai mums tarsi savaime garantuoja, kad prekė kokybiška ir verta mūsų pinigų – tokią vertę neša geras prekės logotipas. Tačiau tam, kad jį sukurtum, gali prireikti ne vienerių metų darbo.