Rūta Levickaitė

Socialiniame tinklapyje „Facebook“ išplatinta žinia, kad pastarąsias kelias dienas yra sustabdyta naftos perdirbimo bendrovės „Orlen Lietuva“ (buvusios „Mažeikių naftos“) veikla. Balsas.lt kalbintas „Orlen Lietuva“ komunikacijos skyriaus vadovas Audrius Stasiulaitis tokias žinias vadino suinteresuotų asmenų gandais ir neigė, kad „Mažeikių naftoje“ yra rimtų problemų.

Nuo 2013 metų  Europos Sąjunga (ES) griežtins prekybos taršos leidimais taisykles ir skirs vis mažiau nemokamų apyvartinių taršos leidimų verslui. Bus siekiama, kad verslas būtų priverstas pats investuoti į savo technologijas ir energetinį efektyvumą. ES siekia, kad taršos leidimai būtų brangūs ir verslas apsvarstytų, kas jiems apsimoka labiau, – ar pirkti brangius taršos leidimus (ir teršti aplinką), ar investuoti į savo verslo technologijas.

SEB banko ir Statistikos departamento skaičiavimais, 2011 metais, palyginti su 2008, 2009 ir 2010 metais, sparčiausiai didėjo gyventojų išlaidos alkoholiui ir tabakui. Gyventojai šioms prekėms praėjusiais metais išleido daugiau kaip 0,4 mln. litų. Atitinkamai šių prekių išlaidos prieš krizę (2008 m.) siekė tik kiek daugiau nei 0,3 mln. litų. SEB ekspertų teigimu, išlaidas padidino brangstantis alkoholis ir tabako prekės bei mažėjantis vartojimas.

2012 metais geresnės namų ūkių finansinės padėties galime tikėtis ne dėl šalies ūkio augimo, o dėl savo veiksmų – racionalaus išlaidų planavimo ir atidžios kontrolės, sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė. „Kita vertus, tai, kad bendra namų ūkių finansinė situacija nebeblogėja, rodo, jog yra tinkamas laikas iš naujo susidėlioti tikslus, prioritetus ir pagal tai planuoti savo išlaidas“, – surengtos spaudos konferencijos metu žurnalistams sakė šeimos finansų ekspertė.

Šalia Vilniaus oro uosto iki 2013 m. žada išdygti Švedijos baldų milžinės „Ikea“ parduotuvė. Ar ji atgaivins Lietuvos baldų rinką, kuri šiuo metu išgyvena ne pačius geriausius laikus? Naujasis statinys turėtų tapti didžiausiu baldų prekybos kompleksu Baltijos šalyse. Parduotuvę atidarys Islandijos bendrovė „Felit“, nusipirksi „Ikea“ franšizę. Skaičiuojama, kad parduotuvė turėtų apimti maždaug 25 tūkst. kv. metrų plotą, o investicijos į šį projektą siekti 47 mln. eurų (163 mln.

Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ sutiko dešimtadaliu sumažinti tiekiamų dujų kainas po derybų su keliais svarbiais klientais – prancūzų „GDF Suez“, vokiečių „Wingas“, slovakų „SPP“ ir turkų „Botas“. Kaip praneša laikraštis „Financial Times“, tokią naujieną patvirtino „Gazprom“ valdybos pirmininko pavaduotojas Aleksandras Medvedevas. Anot kompanijos atstovo, naujoji kaina leis Rusijos dujoms sėkmingiau konkuruoti rinkoje.

Praėjusią savaitę Lietuvos bankas paskelbė, kad šalies bankinis sektorius per 2011 metus uždirbo 1,1 mlrd. litų pelno. Šis veiklos rezultatas artimas rekordiniam, užfiksuotam ekonomikos pakilimo metu 2007 metais (1,156 mlrd. litų). Bankų praėjusiais metais skaičiuotas pelnas, anot Lietuvos banko,  labiausiai didėjo ne dėl augančios veiklos apimčių, o kitų veiksnių.

Lietuvos ekonomika 2012 metais augs lėčiau nei pernai, nedarbas beveik nemažės, o gyventojų pajamų didėjimas lėtės, rodo Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) atlikta rinkos dalyvių apklausa. Didžiausias rizikos šaltinis verslo sektoriui šiemet bus euro problemos, galimi pokyčiai mokesčių srityje ir su būsimais rinkimais susiję populistiniai sprendimai. LLRI tyrimo duomenimis, dešimtadalis Lietuvos verslų ketina arba rimtai svarsto galimybę perkelti savo veiklą į užsienį.

Ketvirtadienį Lietuvos pramonininkų konfederacijoje viešėjęs Audronius Ažubalis diskutavo su verslininkais dėl  bevizio režimo su Karaliaučiumi ir Baltarusija. Lietuvos pramonininkų konfederacijos nariai išreiškė savo poziciją, kad sienos pralaidumo klausimai riboja jų verslo galimybes. Tuo metu Užsienio reikalų ministras ginčijosi, kad tokie apribojimai apsaugo Lietuvos narystę Šengeno zonoje ir užtikrina saugumą.

Lietuvos pasirengimas pirmininkavimui ES vyksta sklandžiai, tikina Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis. „Pirmininkavimas nėra privilegija, tai yra pareiga. Įstojome į šią sąjungą ir turime pirmininkauti. Pirmininkavimo tikslas ne pasidaryti bizniuką, o padaryti viską, kad ES motoras, variklis, teisėkūros procesai 240 darbo grupių veiktų sklandžiai, minkštai ir nesustojamai.

Gera žinia Lietuvai – dalis pramonininkų galvoja peržiūrėti galutines savo produkcijos kainas. Taip turėtų nutikti dėl atpigusių žaliavų kainų finansų rinkose. 2012 metų pirmąjį ketvirtį Lietuvos apdirbamoji pramonė ir toliau turėtų iš lėto augti, eksporto apimtys išlikti stabilios.

Įsibėgėjant „Snoro“ bankroto procedūrai, Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) paskelbė pramonės įmonių lūkesčių analizę. Jos išvadose apibendrinama, kad nuo „Snoro“ bankroto nukentėjo 14 proc. didžiųjų Lietuvos gamintojų. „Banko „Snoras“ bankrotas labiausiai paveikė medienos bei maisto pramonės šakas, kuriose su sunkumais susidūrė atitinkamai 32 ir 21 proc. respondentų“, - Pramonės įmonių lūkesčių indekso  pristatyme sakė LPK analitikas Aleksandras Izgorodinas.

Nors šalies ekonominė situacija per paskutinius kelerius metus beveik nepasikeitė, Lietuvos telekomunikacijų rinka išgyvena ne pačius geriausius laikus. Kaip skaičiuoja telekomunikacijų bendrovės „Tele2“ generalinis direktorius Petras Masiulis, visos Lietuvos telekomunikacijų rinkos pajamos 2011 metais smuko apie 8 proc. „Kodėl rinka krito, yra du veiksniai. Nors bendras kainų lygis telekomunikacijų rinkoje toliau krito apie 10–12 proc.

Taupyti pinigus vienokia ar kitokia forma jau tampa būtinybe. Ar lietuviai moka taupyti, ar žino, kur galima „įdarbinti“ pinigus, kad jie būtų ne tik saugūs, bet ir neštų pelną? Taupome konservatyviai Statistinio lietuvio, kuris nelaiko santaupų kojinėje, pagrindinė investavimo priemonė yra indėlis banke. Apžvelgus pastaruosius penkerius metus, kurie finansų rinkose nebuvo itin aktyvūs, indėliai buvo pati pelningiausia investicija Lietuvoje.

Spustelėjus šalčiui, retas kuris, skubantis šiomis dienomis į darbą, išvengė nepatogumų. Važiuojantiesiems visuomeniniu transportu teko ilgėliau lūkuriuoti stotelėse, nes ketvirtadienio rytą dėl kontaktinio tinklo avarijos nevažiavo 11, 16 ir 19 maršrutų troleibusai. Vairuojantiems nuosavus automobilius teko pavargti juos užvedant, bandant atplėšti užšalusias dureles ar gramdant apledėjusį priekinį automobilio stiklą.

2011 metais buitinės technikos rinka paaugo 13 proc. Kaip skaičiuoja „Topo centro“ atstovai, praeitais metais rinką labiausiai „maitino“ televizoriai (jų pardavimai išaugo 44 proc.), nešiojamieji kompiuteriai (20 proc.), skaitmeniniai fotoaparatai (21 proc.) Augo TV, krito DVD pardavimai „Visi buitiniai prietaisai, kuriuos pirko lietuviai, atpigo apie 10 proc.

Rusija, 18 metų mindžikavusi ties narystės Pasaulinėje prekybos organizacijoje (PPO) slenksčiu, panašu, kad jį turėtų peržengti dar šiemet. Iki metų pabaigos turėtų būti užbaigtos visos stojimo į šią organizaciją procedūros, todėl Rusija, jei nieks daugiau nesukliudys, taps pilnateise PPO nare.

Šuo gali būti ne tik geriausiu draugu, bet ir neblogu finansų šaltiniu. Niekam ne paslaptis, kad augintinio įsigijimas pareikalauja nemažų išlaidų, ypač, jei perki veislinį, nori dalyvauti parodose, jį vesti į dresavimo mokyklą, kirpyklą, o kartais, išvykdamas atostogauti, dar ir palikti šunų viešbutyje. Kiek tai pinigo sukrauna tiems, kurie gali pasiūlyti šias paslaugas? Pasidairykime po paslaugų šunims kainoraščius.

Lietuvoje iki 2020 metų turėtų būti užbaigtos naujos Visagino atominės elektrinės (VAE)  statybos. Šiuo metu jau derinamos sutartys su strateginiu investuotoju – amerikiečių kompanija „Hitachi“. Lietuvos žaliųjų sąjūdis, kartu su Europos žaliųjų partija, penktadienį  rinkosi į tarptautinę konferenciją „Anti-atominis pavasaris“, ragindami dar kartą apsvarstyti, ar Lietuvai yra apskritai reikalinga atominė energetika.

Brangstantys energijos ištekliai didžiausią grėsmę kelia pramonės, statybos ir transporto įmonių pelningumui. Žymesnis energijos kainų resursų šuolis reikštų, kad šie sektoriai gali patirti nuostolių. „Tyrimo rezultatai parodė, kad brangstant energijos ištekliams, pagrindiniai Lietuvos ekonomikos sektoriai – pramonė, statyba, transportas yra ypač pažeidžiami, nes kainai augant, gerokai išauga energijos išteklių sąnaudos, kurios gali žymiai paveikti įmonės pelningumą.

Pirmadienį Europos Sąjungos vadovai nusprendė – naftos įvežimas iš Irano į ES bus uždraustas. Nuo šiol draudžiama su Iranu sudaryti naujas sutartis dėl naftos, bet jau esantys susitarimai gali būti įgyvendinami iki liepos 1-osios. Tokiu būdu ES siekia Iranui parodyti, kad nepritaria jo planams neatsisakyti branduolinės programos. Iranas atkerta nesiekiantis susikurti branduolinių ginklų, o kilusį konfliktą siūlo spręsti derybomis, o ne sankcijomis.

Euro zonos ekonomika 2012 metais susitrauks 0,3 proc. ir šiek tiek paaugs 2013 metais. Viso pasaulio ekonomika abejais metais paaugs po 3,1 proc., sako „Swedbank“ analitikai. Dabartinę Europos Sąjungos (ES)  šalių ekonomikos situaciją „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis palygino su alpinistais, kopiančiais į kalną. Vienas neatsargus bet kurio alpinisto žingsnis sukeltų pavojų visiems, kopiantiems iš paskos. „Yra 40 proc.

Praėjusieji metai nepateisino investuotojų lūkesčių. Finansų rinkų dalyviams jie buvo blogesni nei tikėtasi.  Sėkmingiausios investicijos 2011 metais  buvo auksas (jo kainos kilo 10,1 proc.) ir nafta (fiksuotas 8,2 proc. augimas). Labiausiai krito Suomijos (28 proc.) ir Japonijos (18,9 proc.) akcijos. Neutralūs  rezultatai buvo fiksuojami  JAV akcijų rinkoje bei Europos aukšto pajamingumo obligacijų klasėje.

Produktų kainų statistiką renkantis tinklalapis produktukainos.lt neseniai paskelbė trijų Baltijos šalių sostinių svarbiausių maisto produktų krepšelio vidutines kainas. Surinkti duomenys rodo, kad už devynis būtiniausius maisto krepšelio produktus (pieną, sviestą, sūrį, kiaulienos nugarinę, kiaušinius, cukrų, daržoves ir aliejų) mažiausiai vis dar moka lietuviai. Antri yra latviai, o štai estams toks produktų krepšelis atsieina brangiausiai.

Vilniaus maršrutiniai taksi, arba kitaip tariant mikroautobusai, nori tapti bendros miesto viešojo transporto bilietų sistemos dalimi. Tai reiškia, kad keleivis, įsigijęs elektroninį viešojo transporto bilietą, juo galės naudotis tiek troleibusuose, autobusuose, tiek ir maršrutiniuose „mikriukuose“. Vilniaus miesto vežėjų asociacijos atstovai tikina, kad tokia sistema suteiks naudos tiek keleiviams, tiek ir vežėjams, o miesto savivaldybė skaičiuoja, kad e. bilieto įdiegimas ir eksploatavimas k...

2011 metų vasarą Baltarusijos vyriausybė išleido įsakymą apriboti kai kurių prekių išvežimą iš šalies. Tarp draudžiamų eksportuoti prekių pateko ne tik tam tikri maisto produktai, namų apyvokos reikmenys, bet ir degalai. Gyventojams taip pat uždrausta išvykti iš šalies automobiliu dažniau nei kartą per aštuonias dienas. Baltarusijos vyriausybė deklaravo, kad tokios priemonės bus taikomos laikinai ir turėtų padėti stabilizuoti degalų pardavimus ir apsaugoti vidaus rinką nuo nelegalaus eksporto.

Europos laukia sunkūs metai, perspėja dauguma pasaulio finansų analitikų ir ekonomistų. Recesija euro zonoje, euro valiutos devalvacija bei prasiskolinusių Europos šalių bankrotas – niūriausios analitikų prognozės šiems 2012-iems drakono metams. Apie tai, ko tikėtis 2012 metais, klausiame „Danske“ banko vyresniosios analitikės Baltijos šalims Violetos Klyvienės.

Rusija, 18 metų siekusi narystės Pasaulinėje prekybos organizacijoje (PPO), šių metų vasarą turėtų galutinai įsitraukti į šios organizacijos veiklą. Bus daugiau stabilumo „Derėdamiesi su Rusija, visų pirmiausia, derėjomės dėl muitų, dėl diskriminacinių procedūrų netaikymo mūsų vežėjams.

Pasaulio ekspertai brėžia šviesią elektromobilių ateitį – 2020 metais apie 10 proc. visų kelyje riedančių automobilių sudarys elektra varomi modeliai. Lietuvos planas – po dešimtmečio tokių transporto priemonių turėti apie 20 proc. Elektromobilių paplitimui dauguma Vakarų Europos šalių kurpia įvairiausius planus – nuo mokestinių lengvatų jiems įsigytii iki leidimų važiuoti viešojo transporto juosta ar nemokamo statymo aikštelėse. Lietuvoje ši dirva tik purenama.

Druskininkų kurorte – pats darbymetis. Miestas nuo gruodžio iki sausio vidurio dūzgia lyg avilys. Jame šurmuliuoja rusakalbiai turistai, jau prieš keletą metų itin pamėgę Druskininkus ir čia atvykstantys šventiniu laikotarpiu – tiek sutikti Naujųjų, tiek pasimėgauti poilsiu pirmosiomis sausio savaitėmis. Kurorte skamba rusų kalba Druskininkų turizmo ir informacijos centro direktorius Rimantas Palionis teigė, kad šiuo metu mieste rasti laisvą viešbučio kambarį labai sudėtinga.

Keliauti apsipirkti į užsienį – Lietuvoje ne naujiena. Lietuviai tokiems apsipirkimams neretai renkasi kaimyninę Lenkiją, o mūsų kaimynai baltarusiai grupėmis ir po vieną su tuščiais pirkinių krepšiais traukia į Lietuvą. Kalbinti didžiųjų prekybos ir pramogų centrų vadovai neslepia, kad baltarusiai – svarbi pirkėjų grupė, o jų srautas, palyginti su ankstesniais metais, gerokai išaugęs.

2016 m. visose Lietuvos degalinėse bus draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais. Tokiam Sveikatos reikalų komiteto įstatymo projektui pritarė Seimas. Naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Lukas Vosylius šį sprendimą vertino kaip kompromisinį ir džiaugėsi, kad nebuvo pritarta kur kas griežtesniam pirminiam siūlymui iš degalinių išvyti alkoholio prekybą jau nuo 2012 m. sausio.

Švedijos ambasada, kasmet apdovanojanti perspektyviausius verslininkus, Lietuvos jaunojo verslininko titulą šiemet skyrė Karoliui Verbliugevičiui. Būdamas 19 metų, jis neteko regėjimo, bet ryžtas kabintis į gyvenimą ir siekti savo tikslų davė vaisių. Prieš septynerius metus su bendraminčiais atidaręs masažo saloną „Matančios rankos“ verslininkas neabejoja, kad sėkmę versle lemia atkaklumas, sunkus darbas ir ėjimas į priekį nepaisant gyvenimiškų sunkumų.

Nekilnojamojo turto specialistai pastebi, kad po „Snoro“ įvykių, gyventojai, suskubę atsiimti savo apdraustus indėlius iš bankų, jau dairosi į nekilnojamąjį turtą (NT), taip galbūt siekdami saugesnio savo pinigų investavimo. Tuo metu kalbintas ekonomistas perspėja, kad kelių, kuriuos gali pasirinkti buvę „Snoro“ indėlininkai, yra net keletas ir tai nebūtinai bus vien investicija į NT. Atsiėmę indėlį, dairosi į NT „Pagyvėjimą jaučiame jau nuo lapkričio mėnesio pabaigos.

Palyginti su 2008 metais, vidutinis darbo užmokestis, taigi ir disponuojamos pajamos, yra kuklesnės, o vartojimo mažinimo rezervai seklesni. Pagrindo spartesniam ekonominiam augimui nėra, todėl kiti metai finansinio palengvėjimo neatneš, teigia „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto ekspertai. „Į 2012 metus žengiame panašiai nusiteikę, kaip ir prieš trejus metus. Vis tik namų ūkių finansinė padėtis yra šiek tiek geresnė.

Kalėdos – šventė, kuri sunkiai įsivaizduojama be kalėdinės eglutės, išpuoštų namų ir, žinoma, dovanų. Susiformavusiomis tradicijomis sumaniai geba pasinaudoti ir prekybininkai. Jau nuo lapkričio mėnesio lentynose pasirodo pirmieji Kalėdų žaisliukai, girliandos, milžiniški vaikiški žaislai perkeliami prie prekybos centrų įėjimų, taip viliodami pačius mažiausius.

Seime svarstant valstybės biudžetą 2012 metams, Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI), Lietuvos pramonininkų konfederacija ir  Pensijų fondų dalyvių asociacija kategoriškai pasisako prieš naujų mokesčių įvedimą ir ragina valdžią mažinti išlaidas viešajame sektoriuje. Kritika mokesčių kėlimui „Progresinių mokesčių įvedimas yra grindžiamas vienu vieninteliu tikslu – surinkti daugiau pajamų ir didinti mokestinę naštą.

Dengdami šv. Kūčių ir Kalėdų stalą, vaišėms lietuviai ketina skirti apie 150 litų, dovanoms – dar iki 100 litų. Europos gyventojai šventėms vidutiniškai ketina išleisti 571 litą, o dovanoms skirta suma sieks 1226 litus, rodo „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto atliktas tyrimas. Kaip teigia atlikto tyrimo rengėjai, šiemet dauguma Lietuvos gyventojų ketina nemažinti šventinių pirkinių biudžeto arba netgi jį ir padidinti.

Pastarieji metai draudimo rinkai buvo ne tik ekonominio nuosmukio, bet ir labai ženklaus žalų skaičiaus augimo metai, teigia „Lietuvos draudimo“ atstovai. Jų skaičiavimu, palyginus 2010 m. su 2009 m., užfiksuotų žalų skaičius išaugo 30 proc.  Šis augimas daugiausiai susijęs su gamtos stichijomis.

Euras netrukus švęs dešimtmetį, tačiau jubiliejaus išvakarės – nelinksmos. Vadovai nori gelbėti, visuomenė  –  atsisakyti 2002 metai – data, kai euras tapo kūnu, t.y. į apyvartą buvo išleisti euro banknotai ir monetos. Šia valiuta iš pradžių dalijosi 12 valstybių, kiek vėliau į bendrą „pinigų sąjungą“ buvo priimtos dar penkios šalys. 2012 metais sukaks lygiai 10 metų, kai buvo išleista pirmoji euro moneta.

Kylančios žaliavų ir energijos sąnaudų kainos gali branginti lietuvišką alų. Vieni aludariai teigia būsiantys priversti tai daryti, o kiti sako, kad artimiausiu metu tokių planų nėra. Bendrovės „Kalnapilio – Tauro grupė“ (KTG) generalinis direktorius Marijus Kirstukas portalui Balsas.lt patikino, kad artimiausius kelis mėnesius alaus branginti neketinama.

Lietuvoje fizinių asmenų bankrotas vis dar neįteisintas, tačiau pasistūmėta į priekį – pagal ES įstatymus, kitose šalyse bankrutavę lietuviai, nemokiais jau pripažįstami ir Lietuvoje. Nuo nuosavų namų svajonės iki bankroto Anglijoje Lietuvos pilietė, buvusi kandidatė į „Olialia pupytes“ Milda Špakauskaitė – vienas pirmųjų Lietuvos pavyzdžių, pasinaudojusių teise bankrutuoti užsienio šalyje.

Trečiadienį laikinasis banko administratorius Simonas Freakly'is Lietuvos bankui pateikė savo išvadas apie banko turtą ir įsipareigojimus. Trečiadienį iki vėlumos posėdžiavusi Lietuvos banko valdyba žadėjo nuspręsti, kaip reikėtų pertvarkyti „Snoro“ banką, įvertinti padėtį banke, paskelbti, kurie apribojimai išliks banko klientams ir kurie bus panaikinti, taip pat pranešti, ar bus atidaryta daugiau banko skyrių bei tai, ar banko klientai galės laisvai naudotis nacionalizuotame banke sukauptomi...

Kaliningrado srityje pradėtas atominės elektrinės projektas vykdomas pagal planą ir turėtų būti užbaigtas iki 2018 metų, sako Baltijos atominės elektrinės (AE) statybos projektų vadovas, Rusijos kompanijos „Rosatom“ departamento direktorius Sergejus Bojarkinas.

Pirmą kartą per 20 metų pagrindinės profsąjungos susibūrė kartu, kad pateiktų bendrus reikalavimus valdžiai. Lietuvos profesinės sąjungos prieštarauja valdančiosios daugumos ir jos Vyriausybės ekonomikos, finansų ir socialinei politikai ir teigia, kad ji nuskurdino daugumą gyventojų. Pirmadienį profsąjungų atstovai įteikė 13 reikalavimų Vyriausybei ir Seimui ir teigia laukiantys atsako per 15 dienų, kaip numato įstatymai.

Ketvirtadienį Lietuvos banko valdyba leido „Snoro“ klientams naudotis internetine bankininkyste ir bankomatuose išsiimti grynųjų, per dieną  iki 500 litų. „Sprendimas leidžia naudotis internetine bankininkyste, bet tai nėra įsipareigojimas. Tai yra atidaryti vartai, o kiek jie nori naudotis jais, čia jų reikalas („Snoro“ – aut. past.), - sakė Lietuvos banko atstovas spaudai Mindaugas Milieška. Jis teigė pats skambinęs į „Snorą“ ir išgirdęs, kad el.

Šiuo metu vyksta tyrimas ir bandoma įvertinti esamą padėtį, apie banko „Snoras“ nacionalizavimą ir šiuo metu atliekamus veiksmus ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė laikinasis banko administratorius Simonas Freakley. „Vakar Lietuvos bankas pradėjo banko „Snoras“ finansinę tikrinimo procedūrą, nes turėjo įtarimų dėl banko nemokumo.

Bankas „Snoras“  savo istoriją pradėjęs 1992 metais su Šiaulių krašto banko pavadinimu ir 12,210 mln. rublių pradiniu kapitalu, per kone dvidešimtmetį išaugo iki penkto pagal dydį banko Lietuvoje. Bankas iki šiol galėjo pasigirti dešimt regioninių filialų, dvylika filialų skyrių, daugiau kaip 250 teritorinių skyrių ir daugiau kaip 330 grynųjų pinigų išdavimo automatų bei filialais Estijoje ir Latvijoje, atstovybėmis Belgijoje, Čekijoje, Ukrainoje ir Baltarusijoje.

Šiemet šeštą kartą žurnalo „Veidas“ sudaromame komercinių šalies bankų reitinge kaip vienas paslaugiausių išrinktas jau dabar valstybės nacionalizuotas bankas „Snoras“. Pirmąją vietą užėmė SEB bankas, antrasis buvo „Snoras“, trečias „Nordea Bank Finland Plc“. Bankai reitinge buvo įvertinti pagal 23 kriterijus, vienas svarbiausių – bankų išduotų paskolų kiekis, įvertintas pinigine išraiška.