Rūta Levickaitė

Vos 20 mūsų šalies piliečių savo gyvybę yra įvertinę milijono litų suma. Kitų norai ir galimybės ženkliai kuklesni. Iš viso Lietuvoje, kaip skaičiuoja Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija (LGDĮA), yra sudaryta per 400 tūkst. gyvybės draudimo sutarčių. Kai kuriose iš jų apdrausti keli asmenys, todėl, bendrai tariant, gyvybės draudimą Lietuvoje turi apie 600 tūkst. piliečių. Didžiausia draudimo suma – 4 mln.

Ūkio ir Teisingumo ministerijos, prieš dvejus metus pradėjusios verslą prižiūrinčių institucijų reformą, ketvirtadienį pristatė atliktą tyrimą, kaip reformą vertina verslininkai. Rugpjūtį buvo apklausti 1000 verslininkų, teiraujantis, ar pas juos jau lankėsi inspektoriai, kaip jie vertina pastarųjų vizitus. 67 proc. apklaustųjų buvo įmonės, kuriose dar nebuvo apsilankiusios priežiūros institucijos, likusi dalis pripažino tokių vizitų sulaukę.

Jaunimas, ieškodamas darbo, turi pats išsikovoti sau darbo vietą. Neužtenka tik vartyti darbo skelbimus ir skųstis esama situacija. Trūksta noro norėti, pastangų tikslą pasiekti iki galo. Tokiomis mintimis dalijosi Lietuvos verslo konfederacijos surengtos diskusijos „Jaunimo nedarbas – politikų, verslininkų ar paties jaunimo problema?“ dalyviai. Pasigenda iniciatyvumo „Buvome patalpinę skelbimą, kad ieškome praktikantų.

Jungtinių Tautų iniciatyva pirmąją spalio dieną nuo 1986 metų pasaulyje yra minima būsto diena. Šiemet ji pirmą kartą švenčiama ir Lietuvoje. Vilniaus širdyje Rotušėje pirmadienį buvo apdovanotos geriausios gyventojų ir organizacijų iniciatyvos, leidusios pagerinti būsto kokybę ir kurti darnią gyvenamąją aplinką. Daugiausiai apdovanojimų pelnė įvairių miestų daugiabučių bendrijos, jų pirmininkai, Aplinkos ministerijos darbuotojai, savivaldybių atstovai.

2011 m. visuotinio gyventojų surašymo galutiniais duomenimis, kovą Lietuvoje gyveno 3 043 429 mln.  gyventojų, skelbia Statistikos departamentas. Per aštuonis 2012 metų mėnesius gyventojų skaičius  „aptirpo“ 19,3 tūkst. ir rugsėjo pradžioje nesiekė 3 mln. (2,988 mln.) Statistikai skaičiuoja, kad per dešimtmetį Lietuvos gyventojų sumažėjo 12,6 proc. ( 440,6 tūkst.). Populiacijos mažėjimą daugiausiai lėmė emigracija (76,9 proc.)  ir neigiama natūrali kaita (23,1 proc.

Visuomenėje egzistuoja keli mitai apie gyvybės draudimą. Pirma, manoma, kad gyvybės draudimas skirtas tik nuo nelaimingų atsitikimų ir mirties atveju. Antra, gyventojai dažnai tiki, kad gyvybės draudimu svarbiausia drausti vaikus, o ne šeimos maitintoją. Paplitęs mitęs ir tai, kad gyvybės draudimui užtenka standartinių įmokų neatsižvelgiant į šeimos maitintojo gaunamas kasmetines pajamas.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas, pristatydamas Šilumos ūkio įstatymo projektą, teigė, kad jis nėra idealus, bet projektu  siekiama kaip įmanoma pigiau vartotojams pasiūlyti šilumos energiją. „Nemanome, kad teikiamas projektas yra idealus, šilumos ūkis yra sudėtingas, o natūrali monopolija jam labai būdinga, nėra lengva iš monopolio pereiti prie ekonomiškai pagrįstų kainų“, – sakė energetikos ministras.

Erdvės mažėti bankų paslaugų įkainiams yra, konstatuoja Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Tam didžiausią įtaką darytų naudojimasis ne kredito, o debeto kortelėmis, vengimas mokėti grynaisias, perėjimas prie mobiliųjų mokėjimų bei didesnė konkurencija rinkoje.

Minimalios mėnesinės algos (MMA) pakėlimas iki 1500 Lt, SEB banko analitikų skaičiavimais, apie du kartus išaugintų nedarbo lygį šalyje. Jis nuo dabartinių 13,3 proc. išaugtų iki 26 proc. „Sutikime, kad nemaža dalis žmonių dirba už gerokai mažesnį nei 1500 Lt atlyginimą, todėl turi įvykti kažkas ypatingo, kad staiga atsirastų galimybė tą algą padvigubinti ar padidinti keliasdešimt procentų.

Politinės valios kriterijus gali palikti Lietuvą už durų siekiant euro, konstatuoja SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. Jo teigimu, 2014-aisiais gali susiklostyti tokia situacija, kad mūsų kaimynės Latvija ir Estija jau turės eurą, o Lietuva jo įsivedusi nebus ne tik dėl Mastrichto kriterijų neatitikimo, bet ir politinės valios stokos. „Galiu įsivaizduoti, kad biudžeto deficitas šiais metais bus mažesnis nei 3 proc.

Pasaulio ekonomikos atsigavimas stringa, skelbia SEB. Banko analitikų teigimu, ekonominės prognozės dėl tarptautinių rinkų dar pablogėjo, tačiau viskas nėra taip juoda, kaip dažnai kalba įvairūs ekonomikos pranašai. Pristatydamas naujausią „Lietuvos makroekonomikos apžvalgos“ numerį, SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda akcentavo, kad priemonių stringančiai pasaulio ekonomikai išjudinti nėra itin daug.

Lietuvių kilmės JAV ekonomistas, bestselerių apie finansus autorius Douglas Casey, dalyvaudamas „Global Lithuanian Leaders“  rengtuose verslo pusryčiuose prisipažino esantis ne tik spekuliuotojas, ateistas ir anarchistas, bet ir įspėjo investuotojus apie kilsiančią pasaulio valiutų paniką. „Manau, kad pasaulis sugrįš prie aukso kaip piniginės valiutos naudojimo. Kai kur tai jau vyksta. Pavyzdžiui, tarp kinų ir rusų.

Estijoje nuo gruodžio pirmos dienos „Swedbank“ klientams įsigalios nauji tam tikrų bankinių paslaugų tarifai. Brangs pinigų išgryninimas iš bankomatų (nuo 0,4 proc. iki 0,5 proc. nuo išgryninamos sumos). Taip pat bus keliami eurais atliekamų operacijų įkainiai. Iki šiol 0,96 euro kainavusios eurų pervedimo operacijos tarp vietos ir užsienio bankų branginamos iki 1,25-1,50 euro. Norintiems gauti banko sąskaitos išrašą, ši paslauga „Swedbank“ padaliniuose kainuos nebe 1,60 euro, o 2 eurus.

Į Lietuvą atvykęs  lietuvių kilmės JAV ekonomistas Douglas Casey teigė: nors Lietuva yra vos kelių milijonų gyventojų šalis, ji turi unikalių galimybių. „Jeigu būtų mano valia, Lietuvoje įsteigčiau naują banką, kurio valiuta būtų auksas. Panaikinčiau visus reguliavimus rinkoje ir padaryčiau šalį laisviausia visame pasaulyje. Jeigu tai padarytumėte, milijardai dolerių plauktų į šalį. Visas šitas kapitalas praturtintų šalį.

Švedų grupės „Army of Lovers“ įkūrėjas, garsus Švedijos sociologas, filosofas, rašytojas ir muzikos kūrėjas Alexanderis Bardas sako, kad interneto revoliucija iš esmės pakeitė žmonių gyvenimo būdą ir sudrebino kapitalistinio pasaulio pamatus. Nebe pinigai, o ryšiai tampa viso ko pagrindu. Filosofas, viešėdamas Lietuvoje, dalyvavo Švedijos ambasados surengtuose verslo apdovanojimuose bei dalijosi savo radikaliomis mintimis, kaip internetas keičia mūsų mąstyseną ir ko reikėtų laukti ateityje.

Nuo rugpjūčio 15 dienos, Vilniaus miestui įsivedus naują e. bilieto sistemą su Vilniečio kortele,  keletą savaičių fiksuoti įvairūs trukdžiai. Vilniečiai ir miesto svečiai susidūrė su nepatogumais, ypač pirmosiomis dienomis, nes teko pirkti vienkartinius bilietus, o žmonėms, negalėjusiems jų įsigyti spaudos kioskuose, teko brangiau pirkti iš vairuotojų. Tiesa, vėliau miesto savivaldybė padidintus transporto bilietų tarifas panaikino ir grąžino senuosius.

Po 50 metų Lietuva dėl vieno sparčiausių plačiajuosčių internetų pasaulyje ir investicijų į jo plėtrą pateks tarp turtingiausių pasaulio šalių, prognozavo  į Lietuvą atvykęs švedų filosofas, rašytojas, sociologas, futuristas ir muzikantas Alexanderis Bardas.

Vilniaus mažajame teatre septintą kartą išdalinti Švedijos verslo apdovanojimai („Swedish Business Awards 2012“). Ceremoniją pradėjo Švedijos ambasadorė Lietuvoje Cecilia Ruthström-Ruin kartu su Švedijos prekybos tarybos biuro Vilniuje vadovu Mariu Zalatoriumi. Pasveikinimo žodį tarė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Į renginį susirinko gausus būrys garbingų svečių, tarp kurių galėjai pamatyti ir prezidentą Valdą Adamkų.

Kiek daugiau nei per metus (13 mėnesių) Vilniuje buvo pastatytas Molekulinės biologijos mokslų kompetencijų centras, kuris trečiadienį oficialiai atvėrė duris lankytojams. Centrą atidarė didžiausia pasaulinė kompanija „Thermo Fisher Scientific“, 2010 m. įsigijusi lietuviško kapitalo kompaniją „Fermentas“. „Įspūdis ir architektūra labai panaši. Kai ten buvau, labai panašiai ir darbuotojų buvo susirinkę. Tai gražiai nuteikia“, – kalbėjo A. Zuokas.

Lietuvoje rinkėjų reiklumas kandidatams yra  nepakankamas ir dar dažnai vyrauja požiūris, kad nebalsavimas reiškia šaunumą,  sako Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas. Nors Lietuvoje  žmones būti aktyvius ir pareikšti savo pilietinę pareigą yra kvietę įvairių iniciatyvų organizatoriai (akcijos „Man ne dzin“,  „Aš balsuosiu!“),  rinkėjai sunkiai pasiduoda pilietinėms iniciatyvoms.

Rugpjūtį fiksuotas rekordinis butų pardavimas visoje Lietuvoje gerai atspindi lietuvių būdą – didžioji dalis nori nuosavo, o ne nuomojamo būsto. Nuoma – tik tarpinė stotelė Septynerius metus Vilniuje gyvenanti Miglė pasakojo, kad nuo atvykimo gyventi į sostinę jai teko pakeisti keturis butus. Visus juos mergina nuomojosi, bet sprendimą persikelti iš vienos vietos į kitą visada priėmusi pati, neverčiama nuomotojų.

Pietų Afrikos Respublikoje (PAR) gyvena pati didžiausia litvakų iš (Lietuvos kilusių žydų) bendruomenė. Ji gali būti ta jungtis, su kuria užmezgus ryšius, galima būtų sėkmingai plėtoti verslo santykius Lietuvai visai nepažintoje žemėje – piečiausioje Afrikos valstybėje.

Vilniuje viešintis Europos Sąjungos (ES)  energetikos komisaras Güntheris Oettingeris penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje pabrėžė, kad Rusija yra svarbus Europos partneris, bet jai nuolaidų teikiama nebus – ji turės rinkoje žaisti pagal vienodas  ES rinkos taisykles. „Rusija yra mūsų vienas svarbiausių partnerių, dėl to, kad importuoja naftą, anglis, dujas. Ji yra vienas svarbiausių žaidėjų. Tačiau, tai ko mums reikia, –  sąžiningų taisyklių.

Penktadienį „Litexpo“ prasidėjo tarptautinė konferencija „Pasiruošimas Visagino atominės elektrinės (VAE) statybai“. Joje dalyvauja ne tik potencialūs projekto subrangovai, bet ir  Visagino atominė elektrinės generalinis direktorius Rimantas Vaitkus bei verdančio vandens reaktorių ABWR elektrinei teikiančios kompanijos, strateginio investuotojo „Hitachi“ viceprezidentas ir branduolinės energetikos verslo vadovas Masaharu Hanyu.

Lietuviai yra nuosavo būsto mėgėjai. Jie Europos Sąjungoje (ES) pirmauja ne tik pagal nuosavų būstų įsigijimą, bet ir pagal nuosavomis, o ne skolintomis lėšomis įsigytus būstus. Būsto nuoma – tik laikinas sprendimas „Swedbanko“ užsakymu „Sprinter tyrimai“ atliko tyrimą, kuris rodo, kad šiuo metu 88 proc. Lietuvos gyventojų turi nuosavą namą ar butą. Net 85,3 proc. jų būstus yra įsigiję nuosavomis lėšomis. Pagal šį rodiklį Lietuva yra antra visoje ES, ją lenkia tik Rumunija (96,9 proc.

Seniai niekam ne paslaptis, kad dirbdamas Norvegijoje ar Jungtinėje Karalystėje statybininku neretai gausi daugiau nei Lietuvoje užimdamas kur kas aukštesnes pareigas. „Hay Group“ atliktas tyrimas rodo, kad darbuotojų atlyginimai lietuviško kapitalo kompanijose yra apie penktadaliu mažesni (20 proc.) nei tarptautinėse Lietuvoje veikiančiose bendrovėse. Atotrūkis tarp Lietuvoje ir užsienyje dirbančių specialistų atlyginimų dar didesnis.

Brangsta ne tik pinigų išgryninimas iš bankomatų, bet ir apmokestinamos klientų sąskaitos, nesusietos su mokėjimo kortelėmis. Kas lemia šiuos pokyčius? Pritaiko nebe fiksuotą, o kintamą mokestį Lietuvoje egzistuoja plati įvairovė bankinių paslaugų įkainių. Kai kurie jų skiriasi net keletą kartų. Atidžiai panagrinėjus Lietuvos banko viešai skelbiamą bankų įkainių lentelę, matyti, kad mažiausią įkainį pinigų išmokėjimui banko skyriuje taiko Medicinos bankas (0,00 Lt arba 0,5 proc.

Penktadienį „Lietuvos dujos“ ir  Suomijos dujų kompanija „Gasum Oy“  pristatė bendrai kuriamą gamtinių dujų biržą. Šiuo metu jau yra patvirtinti bendrovės įstatai bei išrinkti valdymo organai, taip pat paskirtas įmonės vadovas (Haroldas Nausėda). Naujai įsteigta dujų birža savo veiklą turėtų pradėti nuo 2013 m. pradžios. „Tikimės, kad prekyba galės prasidėti iš karto po Naujųjų metų.

Ketvirtadienį  Žirnių gatvėje, netoli Vilniaus oro uosto esančioje statybų aikštelėje,  į žemę įkasta „Ikea“ kapsulė. Ji simbolizuoja oficialią didžiausio Baltijos šalyse prekybos komplekso pamatų klojimo pradžią. Prekybos centras yra statomas islandų kompanijos „Felit“, kuri įsigijo šio tinklo franšizę iš švedų baldų milžinės „Ikea“. Planuojama, kad statybos bus baigtos per metus ir jau kitų metų vasarą (liepos pabaigoje arba rugpjūčio pradžioje)  atvers duris pirkėjams.

2011–2012 m. atlyginimai daugiausia augo viduriniosios grandies vadovams ir specialistams, mažiausiai – aukščiausiojo lygio vadovams ir jaunesniesiems specialistams bei darbininkiškų profesijų atstovams, rodo  „Hay Group“ atliktas tyrimas. Tyrimo duomenimis, 68 proc. Lietuvos įmonių atlyginimus vidutiniškai kėlė 2,8 proc., 32 proc. įmonių darbininkų atlyginimų nekoregavo.

Trečiadienį oficialiai duris atvėrė Katedros aikštėje įsikūręs viešbutis „Kempinski Hotel Cathedral Square Vilnius“. Penkių žvaigždučių viešbučio atidarymas buvo atidėliojamas penkerius metus nuo pat 2007-ųjų. Atidarymo ceremonijoje dalyvavęs šio viešbučio direktorius Noelis  Attardas teigė, kad viešbučio atidarymo datą koregavo užklupęs ekonomikos sunkmetis, pusę metų atėmė istoriniai kasinėjimai.

Kiekvienas gali įsteigti profsąjungą, tai kaip mokymasis važiuoti dviračiu – gali šiek tiek užtrukti, bet vis tiek anksčiau ar vėliau išmoksti kaip viską suorganizuoti teisingai, sako Pasaulio pramonės dirbančiųjų (Industrial Workers of the World, IWW) profsąjungos organizatorius Erikas Formanas.

Lietuvos ekonomikos augimas sulėtės, tačiau recesijos turėtume išvengti, prognozuoja „Nordea" banko ekonomistai. Jie sako, kad Lietuvos  bendrasis vidaus produktas (BVP) šįmet augs 2,7 proc., nedarbas sieks 14 proc., o infliacija sudarys 3 proc. Būtent pastarasis rodiklis gali tapti svarbiausia kliūtimi link euro įsivedimo.

Lietuvoje darbo užmokestis auga lėčiau negu ekonomika ir produktų kainos, konstatuoja bankas „Nordea“. Paskutiniais Statistikos departamento duomenimis, vidutinis darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, Lietuvoje buvo 1673 litai – vos keliomis dešimtimis litų didesnis negu prieš metus. Kodėl nekyla atlyginimai? „Aš išskiriu keturias pagrindines priežastis, kodėl Lietuvoje darbo užmokestis auga lėčiau negu ekonomika.

Šiemet vos per pusmetį vienas lietuvis lenkiškoms prekėms išleido 1095 litus, o bendra Lenkijos eksporto į Lietuvą vertė viršijo 3,45 mlrd. litų. – Kaip Lietuva atrodo Lenkijos eksporto žemėlapyje? – „Balsas.lt Savaitė“ paklausė Lenkijos ambasados Prekybos ir investicijų rėmimo skyriaus vadovo, ministro patarėjo Henryko Szymańskio. – Lenkijos eksporto į Lietuvą vertė per pirmus šešis šių metų mėnesius padidėjo 129,5 mln. eurų (446,7 mln.

Pasibaigus vasaros sezonui, pajūrio verslininkai skaičiuoja pelną ir nuostolius. Nors turistų būta nemažai, verslui šis sezonas buvo prastesnis nei pernai. Neringa rezultatais nusivylė Nidos turizmo ir informacijos centro „Agila“ direktorė Neringa Gecevičiūtė „Balsas.lt Savaitei“ teigė, kad nors šių metų vasaros rezultatai dar nėra susumuoti, bendra tendencija nuvylė – pajūryje trūko saulės, dėl to sulaukta ir mažiau poilsiautojų.

Alkoholio prekybos draudimas, kaip įprasta, galios Rugsėjo 1-ąją, šeštadienį, nors daugelyje mokyklų šventė įvyks pirmadienį. Laisvė pasirinkti Šiemet Švietimo ir mokslo ministerija, leidusi mokykloms pačioms pasirinkti, kada švęsti Mokslo metų pradžią, panašu, padarė meškos paslaugą. 40 proc. Lietuvos mokyklų nusprendė šiais metais Rugsėjo 1-osios šventę minėti ne šeštadienį, o perkelti ją į darbo dieną – pirmadienį.

Per pirmą 2012 metų pusmetį Lenkijos eksporto į Lietuvą vertė viršijo 1 mlrd. eurų. Eksporto apimtys, palyginti su pernai, išaugo 14,5 proc. ir tai buvo vienas didžiausių eksporto augimo tempų į ES šalis, skelbia Lenkijos ūkio ministerija. Jos duomenimis,  Lietuvą pagal eksporto augimo tempus Lenkijoje aplenkė tik Didžioji Britanija, tačiau ji yra gerokai didesnė nei Lietuva.

Ateinantis šildymo sezonas bus istoriškai vienas brangiausių Lietuvos istorijoje. Kaip perspėja energetikai, šildymas ir toliau brangs, nes yra tiesiogiai susietas su dujų kaina. „Kadangi gamtinių dujų kaina tiesiogiai susieta su nafta, tas, kas degina dujas, užprogramuotas visąlaik turėti stabilų nedidelį dujų brangimą“, - surengtoje spaudos konferencijoje sakė Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius.

„Lietuva – patraukli šalis Švedijos verslui“, – teigia Švedijos ambasadorė Cecilia Ruthström-Ruin. Iš Švedijos ambasados atlikto tyrimo matyti, kad švediško kapitalo įmonės Lietuvoje labiausiai giria kvalifikuotus darbuotojus, puikią mobiliojo ryšio ir telekomunikacijų infrastruktūrą, sąlyginai mažas veiklos sąnaudas ir patogią geografinę padėtį. Tarp Lietuvos trūkumų tyrimo respondentai įvardijo uždelstus mokėjimus, susisiekimą oro keliais ir nepasitikėjimą vietos žiniasklaida.

Kaip teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis,  niūriame euro zonos kontekste ne tik Lietuva, bet ir visos trys Baltijos valstybės demonstruoja stebėtinus rezultatus, kurie ypač pastebimi pramonėje. Pirmauja gamyboje „Baltijos valstybės yra vienos iš nedaugelio Europoje, kurių gamybos lygis jau viršija prieškrizinį lygį. Euro zonoje matome, kad jis yra 10 proc. mažesnis negu buvo 2008 m. pradžioje, Švedijoje jis yra beveik 15 proc. mažesnis.

Euro zonos ir viso pasaulio ekonomikos perspektyvos tapo prastesnės nei buvo pavasarį, tačiau Lietuvai skolų krizės poveikis išliks nedidelis, skelbia „Swedbank“. Euro zonos padėtį blogina įvykę rinkimai Graikijoje, Prancūzijoje ir Vokietijos nesutarimai dėl taupymo priemonių, Ispanijos bankų krizė ir daug brangesnė nafta. Lietuvos padėtis geresnė tik dėl jos pagrindinių prekybos partnerių, kuriems pavyks išvengti recesijos. Tai lems ir Lietuvos ūkio augimą.

„Lietuvos geležinkeliai“ (LG) neigia ūkininkų jiems pateiktus kaltinimus neva pakeista grūdvežių skyrimo tvarka neša nuostolius ir pūdo grūdų derlių laukuose. Jie tikina, kad kad ūkininkams yra pateikę netgi daugiau grūdvežių nei pernai, tačiau gausaus derliaus pervežimui koją kiša ne jų trūkumas, o laivų nepasirodymas uoste.

Prieš javapjūtę prognozuotas rekordinis grūdų derlius mažai džiugina, nes, kaip kalba ūkininkai, trūksta transporto jam sandėliuoti. Nuo rugpjūčio ūkininkai jau pluša laukuose nurinkdami šių metų derlių. Jo  nurinkimui koją kiša ne tik subjurę orai, bet ir vagonų stygius. Savo ruožtu duonininkai teigia, kad geras grūdų derlius Lietuvoje toli gražu negarantuoja gerų žinių duonos pirkėjams, nes kuo derlius gausesnis, tuo grūdų kaina biržose aukštesnė.

Vilniuje didžioji dalis besinaudojančių viešuoju transportu vis dar negali pasikeisti senojo pavyzdžio e. bilietų į naująsias Vilniečio korteles bei pasipildyti mėnesiniu bilietu senųjų, jei to nepadarė iki rugpjūčio 15 dienos. Taigi vienintelė išeitis – pirkti vienkartinius bilietus. Kioskuose jie parduodami senąja kaina – bilietas be nuolaidos kainuoja 2 litus, su nuolaida – 1 litą.

Nors, kaip skelbė Vilniaus miesto savivaldybė, nuo trečiadienio turėjo pradėti veikti  nauja elektroninio bilieto sistema, „Lietuvos spaudos“ atstovas Nerijus Orvidas  patvirtino, kad ketvirtadienio rytą buvo prarastas ryšys su „Susisiekimo paslaugų“ serveriu ir šiuo metu yra atkurtas tik iš dalies. Tai reiškia, kad dauguma klientų negali pasikeisti senųjų e. bilietų į naująsias Vilniečio korteles  ir jas papildyti.

Trečiadienio rytas vilniečius pasitiks kitokia viešojo transporto važiavimo sistema. Iki šiol galiojusią e. bilieto kortelę keičia Vilniečio kortelė. Ją pasikeisti bus galima nemokamai spaudos kioskuose iki šių metų pabaigos. Neturintiems senosios kortelės naujoji kainuos 4 litus. Vilniečio kortelę bus galima papildyti keleto rūšių skirtingais bilietais. 30 dienų mėnesinis bilietas kainuos  100 litų, studentams – 20 litų, pensininkams 50 litų.

Lietuvoje nedarbas vienas aukščiausių Europos Sąjungoje (ES). Jei sunku įsidarbinti netgi tautiečiams, kokius kelius ieškant darbo tenka praminti į Lietuvą atkeliavusiems užsieniečiams? Gavo stipendiją ISM ekonomiką dėstantis Maikas Huettingeris į Lietuvą atvyko 2005 metais.  Iš Bavarijos regiono Vokietijoje kilęs daktaro laipsnį turintis dėstytojas teigė į mūsų šalį atkeliavęs dėl gautos stipendijos.

Penktadienio vakarą iškilminga ceremonija bus atidarytos Londono olimpinės žaidynės. Lietuvos kavinės tikina šiam renginiui jau pasiruošusios, nes prieš tai vykęs Europos futbolo čempionatas buvo lyg puiki treniruotė prieš svarbiausią pasaulio sporto renginį. Tiesa, kalbintų kavinių atstovai pripažįsta, kad Lietuvoje olimpiados transliacijos vargu, ar turės tokį pasisekimą kaip krepšinio čempionatai. Pilnus barus tikimasi surinkti tik tuomet, kai žais Lietuvos krepšininkai.