– Kaip Lietuva atrodo Lenkijos eksporto žemėlapyje? – „Balsas.lt Savaitė“ paklausė Lenkijos ambasados Prekybos ir investicijų rėmimo skyriaus vadovo, ministro patarėjo Henryko Szymańskio.
– Lenkijos eksporto į Lietuvą vertė per pirmus šešis šių metų mėnesius padidėjo 129,5 mln. eurų (446,7 mln. litų). Pagal šį rodiklį Lietuva tarp Lenkijos prekybos partnerių Europos Sąjungoje (ES) užėmė antrąją vietą, didesnis eksporto augimas fiksuotas tik Didžiojoje Britanijoje, kurios ekonomika yra žymiai didesnė. Pagal mano kolegų iš Prekybos ir investicijų skyriaus skaičiavimus, pirmajame 2012 metų pusmetyje Lietuvos gyventojas vidutiniškai nusipirko prekių ir paslaugų iš Lenkijos už 1095 litus. Pagal šį rodiklį Lietuva yra pirmajame trejete tarp Lenkijos prekybos partnerių ES – po Liuksemburgo ir Čekijos. Lietuva yra labai svarbus Lenkijos ekonominis partneris. Esame antras didžiausias užsienio investuotojas Lietuvoje po Švedijos. Lenkijos eksportas į Lietuvą yra triskart didesnis negu į didžiulę Kanadą, penkis kartus didesnis negu į Kazachastaną ir tik 30 proc. mažesnis negu į JAV.
– Statistika skelbia, kad Baltijos šalys per pastarąjį pusmetį buvo viena sparčiausiai augančių Lenkijos eksporto krypčių. Kas tai lėmė?
– Po ekonominės krizės, kuri buvo daugelyje šalių, tarp jų ir Baltijos valstybėse 2008–2009 metais, rinka vėl atsigavo ir pradėjo augti Lenkijos eksportas į Lietuvą ir kitas Baltijos šalis. Iš pradžių prekybos eksportas grįžo į prieškrizinį lygį, o dabar augimą turime dar didesnį. Vakarų valstybėse stebime stagnaciją arba bendrojo vidaus produkto (BVP) traukimąsi, savo ruožtu Baltijos šalyse ekonominė situacija yra stabili, todėl Lenkijos įmonės ieško kitų eksporto krypčių. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl stiprinama lenkų įmonių veikla Lietuvoje ir Baltijos šalyse.
– Ar lenkų įmonės mato didelį skirtumą tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos rinkų?
– Nepaisant skirtumų tarp šių trijų šalių, lenkų verslininkai į šias valstybes žiūri kaip vieną regioną, vieną rinką. Pavyzdžiui, lenkų įmonė „PZU Lietuva“, įsikūrusi Lietuvoje, plečia savo veiklą Latvijoje ir Estijoje. Tokiu keliu eina ir įmonė „Telefonika Kable“, kuri per savo dukterinę įmonę Kaune parduoda prekes į kitas Baltijos valstybes. Jeigu lenkų verslininkai eksportuoja prekes ir paslaugas į vieną kurią Baltijos šalį, renkasi ir kitas dvi, tačiau dažniausiai kelią į Baltijos rinkas pradeda nuo Lietuvos. Baltijos valstybėse, Lietuva yra rinka numeris vienas.
– Kodėl būtent Lietuva pasirinkta vartais į Baltijos rinką?
– Lemia artimiausia kaimynystė ir mažesnis kalbos barjeras. Trečias faktorius – Estijoje ir Latvijoje nėra lenkų prekybos ir investicijų skyriaus kaip Lietuvoje, kuris dažnai padeda lenkų verslininkams ateiti į Baltijos šalių rinką.
– Lenkų įmonės Lietuvoje vykdo ne tik prekių ir paslaugų eksportą, bet ir steigia savo verslų padalinius. Kokių patarimų, pagalbos verslo steigimo klausimais jie dažniausiai prašo iš jūsų Prekybos ir investicijų skyriaus?
– Dažniausiai klausia organizacinių ir teisinių dalykų, teiraujasi apie viešuosius pirkimus, mokestinę aplinką. Taip pat padedame smulkmeniškose situacijose, tarkime, kai įmonė nori steigti Lietuvoje savo padalinį ir prašo mūsų padėti surasti darbuotoją, kuris gerai mokėtų ir lenkų, ir lietuvių kalbą. Dažnai besikartojantis prašymas – padėti surasti tinkamą bendradarbiavimo partnerį.
– Vertindami Lietuvos ir Lenkijos verslo aplinką, kokius dažniausiai skirtumus ar panašumus lenkų verslininkai išskiria? Ar išsako kritikos Lietuvai?
– Lenkijos įmonės labai pozityviai vertina bendradarbiavimą su Lietuvos partneriais, aišku, visada pasitaiko smulkių problemų, tačiau jos nėra kertinės, tokios, kurių būtų neįmanoma išspręsti. Kalbant apie problemas ir nesusipratimus, kas dveji metai į posėdžius renkasi Lietuvos–Lenkijos ekonominė komisija, kuri aptaria visas iškylančias problemas. Artimiausias šios komisijos posėdis Vilniuje vyks rugsėjo 19 dieną, todėl reikia tikėtis, kad aktualios problemos, su kuriomis susiduria verslininkai, bus aptartos posėdžio metu. Dialogas tarp verslininkų turi būti pragmatiškas ir abiems pusėms naudingas, todėl mes nekalbame apie problemas, o kalbame apie tai, kaip būtų galima tą abipusį bendradarbiavimą dar efektyvesnį ir labiau naudingą abiems pusėms.
– Kokia yra Lietuvos eksporto į Lenkiją situacija – ar skaičiai taip pat rodo augimo tendenciją?
– Keleri metai turime tokią situaciją, kad abipusės prekybos santykis, žiūrint iš Lietuvos pusės yra neigiamas. Darome tokią išvadą, kad Lietuvos įmonės dar nepakankamai įvertina galimybes, kurias suteikia Lenkijos rinka. Nereikia pamiršti, kad ji turi specifinių bruožų – ji yra didelė ir prisotinta, todėl norint į ją įeiti reikalingos paruoštos strategijos. Galbūt reikėtų kurti bendrus verslus, konsorciumus, pradėti nuo mažesnių projektų, tokiu būdu susipažįstant su Lenkijos rinka ir po to plėsti savo veiklą. Matome dideles galimybes plėsti bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir Lenkijos, tikrai nėra taip, kad visos galimybės būtų jau išsemtos ir daugiau nieko negalima padaryti.
– Kokią regite Lietuvos ir Lenkijos eksporto ateitį?
– Galimybės tolesniam eksporto augimui tiek iš Lietuvos, tiek iš Lenkijos pusės tikrai yra. Tikimės tolesnio dinamiško Lenkijos eksporto į Lietuvą augimo. Tokiais išankstiniais eksporto augimo signalais gali tapti įmonių prekybos aktyvumo stebėjimas. Lenkijos įmonės sudarinėja Lietuvoje kontraktus, steigia čia savo atstovybes, todėl priklausomai nuo situacijos Europoje, metinio Lenkijos eksporto į Lietuvą augimo potencialą per artimiausius trejus metus vertiname apie 10
