Rūta Levickaitė

Vasarą pasiilsėti į gamtą traukia ne vienas lietuvis. Kaip verslininkai, užsiimantys kaimo turizmu, vilioja poilsiautojus rinktis jų paslaugas, „Balsas.lt Savaitė“ kalbino Kaimo turizmo asociacijos prezidentą Liną Žabaliūną. – Kaip šiuo metu gyvena dauguma kaimo turizmo verslininkų? Šiuo metu yra pats sezono įkarštis, todėl sudėtinga būtų vienareikšmiškai įvardinti, kokia yra situacija. Iš esmės ji per daug nesiskiria nuo praėjusių metų.

Ar  esate kada svajoję per savo atostogas nuvykti į tolimą „karštąjį kraštą“ – Siriją, Iraną, Vietnamą, Kiniją? Lietuvos kelionių agentūros tokią galimybę siūlo, tačiau sutinka, kad keliautojas, vykstantis į šias šalis,  gali atsidurti ir neramių įvykių sūkuryje. Brangu ir trūksta reklamos Kelionių organizatoriaus „Kelionių laikas“ atstovas Audrius „Balsas.

Iki analoginės televizijos išjungimo Lietuvoje likus kiek daugiau nei 100 dienų, trečiadienį surengtoje diskusijoje buvo svarstoma, kaip įprastos televizijos „mirtis“  spalį paveiks televizijos turinį ir žiūrovų auditoriją. Pereiti prie skaitmeninės televizijos neskuba Skaičiuojama, kad šiuo metu skaitmenine televizija jau naudojasi 21 proc.  šalies namų ūkių.

Pagal darbo santykių reguliavimo lankstumą Lietuva pasaulyje yra 127 vietoje iš 187 valstybių, Europos Sąjungoje (ES) – šešta nuo galo, skelbiama antradienį pristatyto Lietuvos laisvosios rinkos instituto „Lietuvos ekonomikos tyrimas 2012/2013 (1)“ ataskaitoje.

2012–2013 metais Lietuvos ekonomika augs maždaug po 3 proc., panašiai kils ir vartotojų kainos (3–3,5 proc.). Nedarbo lygis išliks aukštas (13 proc.). Namų ūkių ir įmonių finansinė padėtis per ateinančius metus taip pat išliks labai panaši į 2011 m. lygį. Tokias išvadas pateikė Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) antradienį spaudos konferencijoje pristatęs atliktą rinkos dalyvių prognozių tyrimą. „Kitąmet  rinkos dalyviai prognozuoja 5 proc. atlyginimų augimą, 2013 m. – 4 proc.

Vilniaus miesto savivaldybėje penktadienį pristatyti strateginiai tikslai, kaip padidinti gyventojų pajamas, kad vidutinis atlyginimas siektų 6400 litų. Tyrimą atlikusios bendrovės „Ernst & Young“ partneris  Linas Dičpetris teigė, kad tyrime prognozuojamas laikotarpis nuo 2012 metų pradžios iki 2020 pabaigos.

Nepalo verslininkai domisi Lietuvos rinka ir norėtų čia surasti potencialų bendradarbiavimo partnerių tiek importuojant produktus, tiek ir atstovaujant Nepalo turizmo agentūroms Lietuvoje. Tokią žinią paskleidė į Lietuvą atvykusi 18 Nepalo verslininkų delegacija ketvirtadienį surengusi Nepalo verslo ir turizmo forumą. Vartai į 600 mln. rinką „Per pastaruosius dešimtmečius globalizacija smarkiai pakeitė mūsų pasaulį.

Nuo gegužės 1 dienos įsigaliojusi tvarka įtvirtino nuostatą, kad smulkieji verslininkai, dirbantys pagal verslo liudijimus, už pajamas, gaunamas iš juridinių asmenų ir viršijančias 10 proc., turi sumokėti 5 proc. pajamų mokestį (laisvųjų profesijų atstovai – 15 proc.) Trečiadienį Vyriausybė svarsto šios tvarkos pakeitimus, siūlydama 10 proc. apribojimą pakeisti 15,5 tūkst. litų suma.

Savaitgalį Neringos kurortuose įrengtuose bankomatuose pritrūko grynųjų pinigų. Į kurortą atvykusių turistų šeštadienio vakarą laukė nemaloni staigmena – norintiems išsigryninti pinigų bankomatai jų negalėjo išduoti, nes buvo tiesiog ištuštinti poilsiautojų. Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas portalui Balsas.

Miškuose pasirodžiusios mėlynės ir nedrąsiai iš po samanų dygstančios voveraitės jau masina ir šių gėrybių rinkėjus. Vieni mėlyniauja ir grybauja savo malonumui, kiti gi iš to užsidirba nemenką pinigą. Prieš keletą savaičių apsilankius Vilniaus turgavietėse, uogų ir grybų prekiautojų netrūko. Žemuoges jie pardavinėjo po 4–5 litus už stiklinę, mėlynes – po 8–10 litų už litrą. Pintinėmis atsivežtos voveraitės buvo dar visai nedidukės ir jų pasiūla mažesnė.

Krizės metais Lietuvoje darbo našumas augo stipriau nei vadinamaisiais auksiniais metais. Tai yra nemaža dalis paaiškinimo, kodėl Lietuvos įmonėms dar sekasi pakankamai sėkmingai konkuruoti tarptautinėse rinkose. Tačiau nuo 2008 metų iki 2012 metų minimali mėnesinė alga (MMA) dėl infliacijos nuvertėjo 16 proc. Apie tai žurnalo „Valstybė“ surengtoje metinėje konferencijoje kalbėjo SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

Mokesčiai turėtų būti skaičiuojami nuo bendrų šeimos pajamų, o ne pagal tai, iš kokių veiklų tos pajamos gaunamos. Neapmokestinamas minimumas  turėtų būti nustatomas kiekvienam šeimos nariui atskirai. Tai skaidrintų sistemą ir apsunkintų korumpuotiems žmonėms būdus nuslėpti savo tikrąsias pajamas, sakė žurnalistas Eduardas Eigirdas, skaitydamas pranešimą žurnalo „Valstybė“ surengtoje metinėje konferencijoje.

Kiekvienais metais Lietuvos vežėjams iškylant problemoms prie Rusijos sienos, susisiekimo ministras Eligijus Masiulis ragina juos stengtis kuo labiau diversifikuoti savo verslo veiklas. „Džiaugiamės, kad visus nesutarimus su Rusija kol kas pavyksta išspręsti ir randame kompromisų, tačiau ne vieną kartą esu sakęs ir galiu tai pakartoti, kad Lietuvos transporto įmonės turi stengtis diversifikuoti savo verslą.

Ūkio ministras Rimantas Žylius, dalyvaudamas žurnalo „Valstybė“ kasmet organizuojamoje konferencijoje, sakė, kad šiemet valstybė planuoja surinkti per 524 mln. litų dividendų iš valstybės valdomų įmonių (VVĮ). Jis pabrėžė, kad tokios įmonės valstybei galėtų uždirbti kur kas daugiau. „Mūsų stebimų pokyčių mastas yra gerokai didesnis nei keli šimtai milijonų litų dividendų iš įmonių. Net pelno padidinimas iki milijardo litų yra per maža ambicija.

Trečią kartą Ūkio ministerijos skelbiamoje valstybės valdomų įmonių (VVĮ) ataskaitoje nurodoma, kad VVĮ portfelio rinkos vertė siekia 13,5 mlrd. litų. 2009 metais ji siekė 18 mlrd. litų. „2009 metais vertę skaičiavome su nekilnojamuoju turtu (NT). Dabar mes nebeskaičiuojame NT“, - rinkos vertės sumažėjimą aiškino Ūkio ministras Rimantas Žylius. Pernai valstybės valdomų įmonių (VVĮ) veiklos pelnas buvo beveik 3,5 karto didesnis negu 2010-aisiais ir siekė daugiau nei 142 mln. litų.

Apie ateinančius investuotojus kalbama daug ir noriai, tačiau išeinantieji dažnai gaubiami paslapties šydo. Varžo teisinis netikrumas Turbūt bene garsiausia iš Lietuvos bandomų išprašyti užsienio investuotojų istorija – danų kompanijos „Saerimner“. Kalvarijos savivaldybėje kiaulių fermas įsirengę danų verslininkai jau penkerius metus kovoja su vietos valdžia, norinčia ją išprašyti namo. Konflikto priežastis – iš fermų sklindanti didžiulė smarvė, su kuria negali apsikęsti vietiniai.

Ryškiomis spalvomis, marga publika ir nosį kutenančiais daržovių ir uogų kvapais lietuviškas turgus vilioja užsukti vidun. Net jei nieko neketini įsigyti, vis tiek beveik gali būti tikras – turgaus prekeivis tau būtinai ką nors įsiūlys. Kitaip – turgus nebūtų turgus. Čia deramasi, pirkėjams siūloma ragauti uogų, sveriamos pirmosios šviežios bulvės, skundžiamasi prastu derliumi ir aukštomis kainomis ir net piktinamasi, kad jau prekiaujama voveraitėmis, nors jos dar labai mažos.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas, įmonių grupės „Eika“ valdybos pirmininkas Robertas Dargis, ketvirtadienį išrinktas ketvirtuoju Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentu, sakė, kad pirmasis jo darbas naujose pareigose bus gerai pasiruošti rinkimams, išnagrinėti, kokias programas siūlo partijos ir teikti savo pasiūlymus. Antra,  jis negailėjo kritikos valdžiai, primindamas, kad pradėtus darbus būtina pabaigti.

SEB bankas prognozuoja, kad šiemet Lietuvos ekonomika kils iki 3,5 proc., 2013 metų – iki 4 proc.  Infliacija turėtų siekti 2,5 proc., nedarbo lygis – 14 proc. Pasak SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos, pagrindinė ekonomikos stabilumo priežastis bus vadinamasis nematomas darbas įmonių lygiu, kai yra keliamas gamybos efektyvumas ir mažinamos sąnaudos produkcijos vienetui.

Rotušės aikštėje, Vokiečių gatvėje, Mokytojų namų kiemelyje ir dviejuose skveruose Vilniaus centre (K. Sirvydo bei S. Moniuškos) vilniečiai jau gali naudotis nemokamu belaidžiu internetu. Šią gerąją žinią antradienio popietę pranešė Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas. Projektą finansuojanti ir įgyvendinanti  interneto ir televizijos tiekėja „Cgates“ žada, kad artimiausiu metu šį sąrašą turėtų papildyti ir dar kelios vietos sostinės senamiestyje ir Neries pakrantėje prie Baltojo tilto.

Graikijoje savaitgalį pakartotinai vykusius parlamento rinkimus, kuriuose daugumą iškovojo už taupymą pasisakanti partija „Naujoji demokratija“, ekonomistai vertina prieštaringai. „Danske“ banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė sako, kad rinkimų rezultatai duos teigiamą poslinkį sprendžiant euro zonos problemas.

Prasidėjęs Europos futbolo čempionatas kursto ir verslininkų viltis, kad pavyks papildomai užsidirbti. Vilniaus kavinių atstovai prasidėjusią futbolo sirgalių šventę vertina nevienareikšmiškai. Vieni sako, kad tai proga pritraukti daugiau klientų. Kiti teigia net svarstę čempionato varžybų savo bare nerodyti. Po rungtynių – vargas dėl taksi Vilniaus senamiestyje įsikūrusio baro „Būsi trečias“ vadovas Kristupas Dacius „Balsas.

DNB banko partneris, profesorius Rimantas Rudzkis teigė nemanantis, kad artimiausiais metais stebėsime reikšmingus teigiamus pokyčius tiek Lietuvos, tiek Europos Sąjungos ekonomikose. „Niekaip netikiu, kad bus reikšmingas pagerėjimas 2013 metais. Prisijungiu prie tų ekonomistų, kurie mano, kad Europos Sąjunga dar kelerius metus sėdės duobėje“, – pripažino R. Rudzkis, dalyvaudamas DNB surengtame „Lietuvos ekonomikos perspektyvų“ leidinio pristatyme.

Pinganti nafta yra, ko gero, geriausia naujiena šį pavasarį, sako DNB vyresnysis analitikas Rokas Bancevičius, ketvirtadienį pristatydamas banko parengtą Lietuvos ekonomikos perspektyvų naujausią leidinį. Antra gera naujiena, anot jo, ta, kad šiemet pasaulinėse rinkose pastebimas grūdų pigimas. Jų kainos žaliavų rinkose turėti būti 10 proc. mažesnės. „Tikimasi labai didelio kviečių derliaus. Ar jis bus rekordinis, dar sunku pasakyti“, – sakė banko analitikas.

Šalies finansų sistema yra stabili, atspari sukrėtimams ir pajėgi veikti labai nepalankiomis aplinkybėmis, skelbia trečiadienį spaudos konferencijoje pristatyta Lietuvos banko Finansinio stabilumo apžvalga. Joje nurodoma, kad didžiausios rizikos šalies finansų sistemai sietinos su užsitęsusia euro zonos valstybių skolų krize, pasaulio prekybos apimties reikšmingu susitraukimu ir galimu energetinių išteklių kainų šuoliu.

Birželio 12 dieną, antradienį, „Siemens“ arenoje įvyko bankrutavusio banko „Snoras“ kreditorių susirinkimas. Jame išrinktas kreditorių komitetas, kurio pirmininke paskirta valstybės įmonės „Indėlių  ir investicijų draudimas“ vadovė Aurelija Mažintienė.

Lietuva, nuo seno buvusi cepelinų tėvyne, pamažu virsta sušių ir kebabų kraštu. Apie tai, kiek Lietuvoje veikia sušių barų ir kebabų kioskų, bei kiek turkų ir japonų gyvena Lietuvoje, buvo rašyta pirmoje straipsnio dalyje. Antroje skaitykite apie konkurenciją plėtojant sušių verslą bei kebabų verslininkų nenorą viešinti savo verslo detalių.

Lietuva, nuo seno buvusi didžkukulių tėvyne, pamažu virsta sušių ir kebabų kraštu. Nors Lietuvą nuo Turkijos skiria beveik 2 tūkst. kilometrų, o Japonija nutolusi kone keturis kartus tiek, nacionalinio japonų patiekalo – sušių – bei turkų virtuvės pasididžiavimo – kebabų – Lietuvoje galima suvalgyti vis daugiau skirtingų vietų.

Penktadienio rytą prie Vilniaus miesto savivaldybės smulkieji verslininkai surengė piketą protestuodami prieš mero Artūro Zuoko planus iškeldinti suvenyrų kioskų prekiautojus iš Pilies gatvės Sirvydo skvero ir ten įrengti dviračių nuomos punktą. Aštuoni šiame kioske dirbantys darbuotojai su plakatais išsirikiavo prie savivaldybės durų, reikalaudami dialogo šia tema. „Mes dirbame paviljonuose Pilies gatvės Sirvydo skvere.

Verslas Lietuvoje neturi gero vardo, yra apkrautas dideliais mokesčiais ir nesaugomas nuo ateinančio užsienio kapitalo, kuriam sudaromos lengvesnės verslo kūrimo sąlygos.

Reta išvyka į gamtą apsieina be palapinių, miegmaišių, maudynių ežere ir laisvalaikio žaidimų. Kad į gamtą vyktum ne plikas basas, būtina įsigyti tam tikrų reikmenų. „Balsas.lt Savaitė“ sudarė svarbiausių vasarotojo prekių krepšelį ir paprašė didžiųjų Lietuvos prekybos tinklų pateikti jų kainyną.

Lietuvos darbo rinka tampa vis mažiau patraukli, nes šalyje išlieka aukštas nedarbas, o realus darbo užmokestis nuo 2009 m. nedidėja, kritiškai esamą situaciją vertina Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius, profesorius, socialinių mokslų daktaras Boguslavas Gruževskis. Jo teigimu, Lietuvai reikia dideles pajamas gaunančių žmonių, tačiau specialistai pinigus turi gauti už profesionalumą, o ne galią.

Pelno mokesčio įstatymas nuo 1990 iki 2012  m. buvo pakeistas 72 kartus, PVM įstatymas – 76 kartus.  Panašiai tiek kartų, o kartais ir daugiau buvo keisti ir kiti mokesčių įstatymai, skaičiuoja Kazimiero Simonavičiaus universiteto docentė dr. Z. Pagirskienė.

Nors vasaros sezonas paprastai skelbiamas nuo birželio, dėl gerų orų poilsiautojai jau dabar traukia Lietuvos pajūrin. Palanga bene populiariausia tarp lietuvių turistų, jau kurį laiką ji itin pamėgta ir mūsų kaimynų rusų bei baltarusių. Į Palangą nuo senų laikų atostogauti vasarą traukdavo ištisos lietuvių šeimos su vaikais. Savo ruožtu Nida visada viliojo ramesnio poilsio mėgėjus ir tuos, kurių kišenė pilnesnė.

Ignalinos šilumos ūkio situacija prieš kurį laiką buvo itin sudėtinga, nes kaip teigia jos miesto meras Bronius Ropė, miestas itin daug sunaudodavo dyzelino kuro. „Jo suvartodavome apie 6 tūkst. tonų ir kada kainos pradėjo dramatiškai kilti, situacija buvo labai sudėtinga“, - savojo miesto patirtimi dalijosi B. Ropė.

Ekonomistas, Lietuvos banko valdybos narys Raimondas Kuodis baiminasi, kad kol vyko diskusijos ir nesutarimai, kaip turėtų būti vykdoma visuotinė daugiabučių renovacija, buvo prarasti itin svarbūs metai Lietuvos ekonomikos ūkiui.

Lietuviai, gyvenantys nerenovuotuose būstuose, moka iki 12 kartų didesnes sąskaitas už šildymą nei tie, kurių būstai yra nauji arba papildomai apšiltinti, konferencijoje apie šilumos energetikos sektoriaus pertvarkymą sakė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas. Jo pateikta statistika rodo, kad šildymo sezonu gyventojai gavo sąskaitas siekiančias nuo 100 iki 1200 litų. To priežastis – būsto gebėjimas išlaikyti arba paleisti vėjais tiekiamą šilumą.

Nors Vilniuje būstų kainos dažnai lenkia kaimynų estų ir latvių, provincijos miesteliuose galima rasti nekilnojamojo turto (NT), kainuojančio kapeikas. Naujojoje Akmenėje galima nusipirkti butą už 5 tūkst. litų.  Vilniuje už tokią sumą  pavyktų įsigyti vos vieną  kvadratinį metrą naujos statybos būsto centre arba prestižiniuose miesto rajonuose. Kaip pastebi „Akmenės nekilnojamasis turtas“ direktorius Tadas Mokasėnas, būstas Akmenėje už  5 tūkst.

Bendrovės „Vilniaus energija“ patalpose ketvirtadienį atliktos kratos. Ji įtariama dirbtinai didinusi šilumos tarifą, kuris šiuo metu vilniečiams siekia 30,43 cento (su PVM) už kilovatvalandę. Kaltinimus vadina nepagrįstais „Vilniaus energiją“ valdančios prancūzų įmonės „Dalkia Eastern Europe“ vadovas Jeanas Sacreste'as penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė, kad kratos tėra puolimas ir neigė įmonės kaltę.

Kelionių organizatorius Baltijos šalyse „Novaturas“ ketvirtadienį pristatė naują savo veiklos kryptį – galimybę klientams vietoje viso kelionės komplekto įsigyti tik skrydžio bilietą.

Didžiosios Britanijos svaro sterlingo kursas jau kurį laiką kyla aukštyn. Balandžio pradžioje vienas svaras kainavo 4,12 lito, gegužės 16-ąją – 4,33. Kilimo tendenciją svaras išlaiko jau daugiau kaip mėnesį. „Svaras nėra išskirtinė valiuta, panašiai elgiasi ir JAV doleris. Abi šios valiutos paskutiniu metu yra linkusios labiau stiprėti.

Iš 27 Europos Sąjungos (ES) šalių – 19 yra taikomas lengvatinis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas keleiviniam transportui, rodo Europos Komisijos analizė. Mažiausią apmokestinimą turi Liuksemburgas (3 proc.) ir Kipras (5 proc.). 6 proc. PVM lengvata transportui galioja Belgijoje, Portugalijoje, Švedijoje ir Olandijoje. Nemokamai keleiviniu transportu gali naudotis danai ir maltiečiai.

Viešojo transporto paslaugas teikiančių bendrovių skolas Vilniaus miesto savivaldybė siūlo mažinti grąžinant PVM lengvatas. Siūloma iki šiol galiojantį 21 proc. PVM tarifą sumažinti iki 9 proc. Toks sprendimas, anot tyrimą atlikusios „PricewaterhouseCoopers“ mokesčių ir teisės skyriaus vadovės Kristinos Kriščiūnaitės, neišspręstų visų keleivius vežančių bendrovių problemų, tačiau padėtų valstybei laiku surinkti mokesčius į biudžetą.

Augančios  degalų kainos lietuviams turės didesnį poveikį nei estams ir latviams, teigia pramonininkai. To priežastis – Lietuvoje taikomas didesnis akcizo tarifas nei kaimyninėse šalyse. Kone pusė degalų kainos – mokesčiai valstybei Kaip pastebi Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) analitikas Aleksandras Izgorodinas, Lietuvoje beveik pusę benzino kainos (48 proc.) sudaro mokesčiai valstybei. „Lietuvoje išlaidos degalams sudaro 6,6 proc.

„Barclays“, IBM ir „Western Union“ – trys garsiausi laimikiai, kuriuos iki šiol pavyko Lietuvai sumedžioti investicijų horizontuose. Kas seks po jų? Investuotojus suviliojo dėmesiu „Jeigu žiūrėsime pagal investicijų dydį, šios investicijos nebus didžiausios, jos yra garsiausios. Tai yra didelių žinomų vardų atėjimas, kuris paprastai pavilioja ir kitus investuotojus.

Didžiausias žemės ūkio savininkas Lietuvoje iki šiol nežinomas. To priežastis – vienos žemės plotas dažnai yra valdomas nuo kelių iki keliasdešimt savininkų. Įvardyti didžiausio šalies žemės savininko negalima dėl to, kad sunku nustatyti sąsajas tarp įmonių, žiniasklaidai prieš kelis metus sakęs Registrų centro atstovas spaudai Aidas Petrošius tai patvirtina ir šiandien. „Situacija yra analogiška“, - Balsas.

Šalyje pamažu iš krizės gniaužtų vaduojasi statybų sektorius ir kyla nauji pramonės objektai. Kaip praneša Statistikos departamentas,  palyginti 2011 metus su 2010-aisiais, statybos darbų apimtys šalyje išaugo maždaug penktadaliu (22,7 proc.). Nors rinkoje jaučiami atsigavimo ženklai, statybų mastai vis dar sudaro vos pusę 2008 metų lygio. Statistikai skaičiuoja, kad pernai statybos darbų apimčių padidėjimą daugiausia lėmė inžinerinių statinių statybos darbų plėtra.

Dvidešimt metų Lietuvoje skrydžius vykdanti Vokietijos avialinijų kompanija „Lufthansa“ teigia, kad praėjusieji metai kompanijai buvo vieni sėkmingiausių Lietuvoje ir Baltijos šalyse, tačiau neigia pasklidusias kalbas, kad 2013-aisiais metais steigs pigių skrydžių bendrovę. „ Nebuvo tokio plano nusipirkti naują kompaniją pigiems skrydžiams.

Genetiškai modifikuoti produktai (GMO) Lietuvoje yra draudžiami, tačiau ant vartotojų stalo patenka aplinkiniais keliais, pavyzdžiui, per GMO pašarus. Seime surengtoje spaudos konferencijoje diskutuota, kad GMO produktai sukelia įvairių genetinių ligų, tačiau yra pigesni, todėl verslui labiau patrauklūs.