Rūta Levickaitė

Lietuvos bankams įsigyti „Snoro“ kioskus jau per vėlu, sako Lietuvos bankų asociacija. To priežastis gana paprasta – šiuo metu dėl teisinių ginčų „Snoro“ infrastruktūros parduoti dar negalima, o kadangi dauguma bankų svarsto apie dalies paslaugų perkėlimą į elektroninę erdvę, „Snoro“ turtas bankams tampa vis mažiau patrauklus. „Su klientais kai kurie bankai tikrai būtų įsigiję („Snoriukus“ – aut. past.

Nors  praėjusieji metai buvo vieni pelningiausių per visą Lietuvos bankų istoriją, pernai žlugęs „Snoras“ prilygo bombos sprogimui sistemos viduje, sako Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas. „Visų pirma, tai buvo tikras šoko terapijos testas bankininkystei. Tai buvo pasitikėjimo sistema išbandymas, kurį Lietuvoje veikiantys bankai atlaikė puikiai.

Iš Lietuvoje veikiančių daugiau kaip 60 tūkst. įmonių bent vieną litą ir bent vieną dieną „Sodrai“ buvo skolingos didžioji dalis jų –80,3 proc. Tokius rezultatus atskleidė  „Creditreform Lietuva“ ir Mykolo Romerio universiteto Socialinės informatikos fakulteto mokslininkų sukurtas skolų „Sodra“ rodiklis. Šis rodiklis buvo sukurtas remiantis devynių padalų skale, rodančia įmonės  įsiskolinimo „Sodrai“ lygį, jo eigą ir su tuo susijusią įmonės riziką.

Nors Lietuvos ekonomika ir šiemet išliks viena sparčiausiai augančių visoje Europos Sąjungoje (ES), Swedbanko“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis perspėja, kad per ateinantį dešimtmetį Lietuvos ekonomika gali susidurti su rimtomis problemomis. Nerimą kelia investicijos „Žiūrint, kaip atrodo Lietuvos ekonomika, palyginti su 2008 metais, tik eksportas yra viršijęs tų metų lygį ir yra jau 13 proc. didesnis nei 2008-ųjų pradžioje, kai buvo pasiektas pikas.

„Swedbankas“ prognozuoja, kad šiemet pasaulio ekonomika augs 3,1 proc. Lietuvai bankas teikia 3,3 proc. augimo prognozę. 2012 metais tikimasi, kad šis Lietuvos rodiklis dar kiek paaugs ir pasieks 4,3 proc. „Nekeičiame BVP augimo prognozės – kaip ir šių metų pradžioje manome, kad Lietuvos ekonomika augs 3,3 proc. ir bus viena sparčiausiai augančių ES ekonomikų“, – spaudos konferencijoje sakė „Swedbanko“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Vos atšilus orams, kirba mintis šauti į gamtą. Norisi ne tik pasidžiaugti seniai matytais draugais, jaukiai pabūti su šeima, bet ir pasilepinti skaniais lauko kepsniais. Vis dėlto, ruošiantis iškyloms ir piknikams, tenka kiek pasukti galvą dėl kelių dalykų.

Liepą  bus baigtas „Vilniaus vandenų“ dumblo valymo įrenginių projektas, kurio vertė siekia 176,193 mln. litų. Kaip teigė „Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius Valentinas Miltienis, naujieji įrenginiai nuotekų vandenį išvalo iki 97 proc. švarumo, todėl tokiame vandenyje, nutekančiame į Nerį, gali veistis net lašišos. „Švarus vanduo, gaminamos dujos, elektra, - surengtoje „Vilniaus vandenų“ vandens valymo įrenginių ekskursijoje šio projekto naudą vardijo V. Miltienis.

Skaitytojas Steponas pranešė, kad pirmadienį, apsilankęs „Rimi“ prekybos tinkle, pastebėjo, kad beveik dviem litais atpigo kiaušiniai. Balsas.lt susiekus su šio tinklo atstove spaudai Raminta Stanaityte-Česnuliene, ši teigė, kad gana įprasta, jog kainos po šventinio laikotarpio kiek nukrenta, be to, kai kurioms kiaušinių rūšims taikomos specialios akcijos. „Tradiciškai po Velykų, kiekvienais metais kiaušinių kainos sumažėja.

Kaunui šiemet pirmajam suskubus paskelbti šildymo sezono pabaigą, jo pėdomis netrukus pasekė ir Vilnius. Kaune oficialiai šildymas išjungtas praėjusį ketvirtadienį, Vilniuje – penktadienį. Tiesa, Kaunas patikslino, kad darželiuose, mokyklose ir ligoninėse šildymas bus išjungtas kiek vėliau, t.y. balandžio 14-ąją. Panevėžyje šildymą išjungti nuspręsta balandžio 13 d., gyvenamuosius  namus planuojama nustoti šildyti balandžio 16–17 dienomis.

Kovą Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinkoje pastebėtas sujudimas – sudaryta per 8 tūkst. NT pirkimo sandorių. Daugiau nei pusė jų (4,6 tūkst.) buvo žemės sklypų perleidimai. Kodėl žemės sklypai sulaukė daugiau dėmesio, specialistai vardijo skirtingas priežastis. Vieni teigė, kad ši tendencija nėra netikėta, nes sklypų rinka jau kurį laiką rodė atsigavimo ženklus. Be to, ganėtinai įprasta, kad visa NT rinka suaktyvėja pavasarį.

Į Lietuvą pagaliau atkeliavus tikram pavasariui, atkuto ir dviratininkai. Iš balkonų, garažų ir sandėliukų, nušluostę dulkes nuo savų dviračių, jauni ir seni išriedėjo į gatves. Dviratis sutaupo ne vieną šimtą litų Kasdien dviračiu į darbą keliaujančiam vilniečiui Arvydui atšilę orai nebuvo joks stimulas išsitraukti dviratį. Jis tokį transportą nuolat naudoja jau pusantrų metų ir beveik be pertraukų važinėja ištisus metus.

Tarp teisės akto ir verslininko egzistuoja labai didelė duobė, Ūkio ministerijoje surengtoje spaudos konferencijoje sakė ūkio ministras Rimantas Žylius. Jo teigimu, šią duobę bus siekiama įveikti naudojant  39 klausimynus 17-oje sričių. „Mūsų idėja yra verslą kontroliuojančias institucijas padaryti verslininko pagalbininku, kuris padėtų verslininkui susigaudyti, ko iš jo reikalaujama“, – sakė R. Žylius.

Norvegų investuotojams atstovaujanti grupė „Selvaag“ žada Lietuvoje investuoti daugiau nei 100 mln. litų. Kompanija ketina įgyvendinti du verslo projektus Vilniuje – pastatyti naują daugiabučių kvartalą „Oslo namai“ Mindaugo gatvėje ir užbaigti jau statomą viešbutį „Nordic Choice Comfort Hotel“  Kauno gatvėje.

Lietuva yra stipri gamyboje, inovacijų kūrime, tačiau mums trūksta vadybinių gebėjimų, Norvegijos prekybos rūmų surengtame seminare investicijų į nekilnojamąjį turtą (NT) tema sakė ūkio ministras Rimantas Žylius. Jo teigimu, dėl šios priežasties vienas iš svarbiausių ūkio ministerijos uždavinių išlieka užsienio investicijų į Lietuvą pritraukimas. „Vienas iš mūsų tikslų – Lietuvos prekinio ženklo garsinimas. Vienas iš būdų tai daryti – pritraukti investicijas į Lietuvą.

Vasaros sezonu nuo birželio 26 iki rugpjūčio 29 dienos Islandijos aviakompanija „Iceland Express“ iš Vilniaus skraidins į Islandijos sostinę Reikjaviką. Ketinama per šį laikotarpį perskraidinti 3600 keleivių. Toks skrydis lietuviams į abi puses kainuos nuo 171 iki 342 eurų. Planuojama skrydžius vykdyti kartą per savaitę. Iš Vilniaus į Reikjaviką islandų kompanija skraidys trečiadieniais, o iš Reikjaviko į Vilnių antradienio naktį.  Skrydis truks 4 valandas ir 15 min.

XXI amžiuje nekeliant kojos iš namų jus gali ne tik apkirpti ar išmasažuoti, bet ir sutvarkyti  būstą. Tiesa, už tai teks plačiau praverti ir piniginę. Balsas.lt Savaitė kalbinti namų tvarkytojai teigė, kad tokia veikla turtų nesukrauna, bet padeda papildomai prisidurti prie algos. Valstybinė mokesčių inspekcija įspėjo, kad visi paslaugų į namus teikėjai, vykdydami savo veiklą, privalo nepamiršti susimokėti mokesčių bei dirbti legaliai.

Ketvirtis milijono – ir kosmosas jums ranka pasiekiamas. Toks pasiūlymas jau kuris laikas sukasi lietuviškame grupinių apsipirkimų portale. Kas tai – reklaminis triukas, balandžio pirmosios pokštas ar rimtas kompanijos „Virgin Galantic“, pirmosios pasaulyje pradėjusios teikti komercinius skrydžius į kosmosą, pasiūlymas? Valanda kosmose – 255 tūkst. litų Portale kuponai.lt pasiūlyme skelbiama, kad tikroji kelionės į kosmosą kaina Lietuvoje siekia pusę milijono (500 tūkst.

Baltijos tautos turi bendrą negerą emigracijos rodiklį, sako Vilniaus latvių draugijos pirmininkė Gunta Rone. Praėjusią savaitę Europos Parlamento nario Justo Paleckio biure surengtoje diskusijoje apie emigraciją ji skaičiavo, kad per pastarąjį dešimtmetį Latvijoje gyventojų sumažėjo 13 proc. Lietuvoje atitinkamai šis skaičius siekė 16-17 proc, Estijoje emigracijos tempai  buvo kur kas lėtesni. „Estijoje gyventojų skaičius per 2011 metus sumažėjo 0,2 proc.

Baltijos šalių verslo lyderiai tikisi, kad šalių ekonomikos ir šiemet išlaikys lėtą augimą, tačiau vertindami verslo perspektyvas didinti darbuotojams atlyginimus ir investuoti į verslo plėtrą išlieka atsargūs, rodo KPMG antrą kartą atliekamas verslo lyderių tyrimas Baltijos šalyse. „Baltijos šalyse optimizmo daugiausiai Estijoje – dėl darbuotojų skaičiaus, darbo užmokesčio. Lietuva šioje vietoje yra daugmaž per vidurį.

Migrantė Violeta, dalyvavusi diskusijoje „Emigracija, Lietuva ir Europos Sąjunga“, drąsiai teigė, kad kiekvienam lietuviui, siekiančiam atrasti savo tapatybę ir išsilaisvinti iš įvairių baimių, būtina migruoti. Tačiau mergina pabrėžė, kad migruoti ir emigruoti yra netapatūs dalykai. „Esu viena iš migruojančių protų, nelaikau savęs emigrante, sakyčiau, kad esu migrantė ir pasakysiu dėl kokių priežasčių.

Vilniuje gyvenantis Švedijos žurnalistas, dokumentinių filmų kūrėjas Jonas Ochmanas, dalydamasis švediškąja migracijos patirtimi apskritojo stalo diskusijoje apie emigraciją, teigė, kad Švedija ilgą laiką turėjo visiškai skirtingą migracijos patirtį nei Baltijos šalys, tarp jų ir Lietuva. „Tai yra pirmi metai Švedijoje per šimtmetį, kuomet daugiau žmonių emigruoja nei imigruoja.

Vytauto Didžiojo universiteto doktorantė, pasaulio lietuvių akademijos projekto koordinatorė Vida Bagdonavičienė sako, kad emigracija grėsminga ne tiek savo mastais, kiek lietuvių tapatybės praradimu. „Esame emigrantų tauta, nes visada žmonės iš Lietuvos išvažiavo, kai tik turėjo tokią galimybę. Iki pirmo pasaulinio karo iš Lietuvos vien į JAV emigravo 250 tūkst. žmonių, iki antro pasaulinio karo – per 400 tūkst. emigravusiųjų, nors tada gyventojų buvo ženkliai, kone per pusę mažiau.

Migracijos srautai pasaulyje sudaro 3 proc., Lietuvos rodiklis šią normą viršija penkis-šešis kartus, sako Migracijos departamento direktoriaus pavaduotojas Dainius Paukštė. „3 proc. yra normalus judėjimas, tačiau, kada emigracija viršija 3 proc., bet kuri valstybė privalo susirūpinti. Lietuva pagal šiuos skaičius siekia 16–17 proc., t.y. mes 5–6 kartus viršijame srautus.

Civilizuoto darbdavio ir darbuotojo santykio stoka skatina lietuvius rinktis emigranto kelią, įsitikinęs Vilniaus universiteto docentas, socialinių mokslų daktaras ir ekonomistas Teodoras Medaiskis. Anot jo, kalbant apie emigraciją reikėtų nepamiršti ne tik finansinių dalykų, bet ir paprasčiausios pagarbos darbuotojui ir jo atliekamam darbui. „Vienas iš emigraciją skatinančių faktorių – darbo neturėjimas ir jo ieškojimas kitur. Tai yra banali tiesa.

Naftos kainos šoka vis aukštyn, o Lietuvos vairuotojai laikosi susiėmę už galvų. Pasigirsta specialistų nuogąstavimų, kad kuro kainos gali pasiekti 6–7 litus, o Seime vyksta diskusijos dėl kuro akcizų mažinimo, opozicijai žadant, kad degalai atpigtų 30 ct už litrą. Ateitis neramina „Pagal dabartines tendencijas, ganėtinai realu, kad benzino kainos pasieks 6–7 Lt“, – trečiadienį, pristatydamas pasaulio ekonomikos apžvalgą, svarstė „Nordea Lietuva“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.

„Nordea“ gerina Lietuvos ekonomikos augimo prognozes ir sako, kad šiemet mūsų šalies BVP augs 2,7 proc. Tokias optimistines prognozes bankas grindžia Lietuvos diversifikuotomis eksporto rinkomis ir pagerintomis užsienio partnerių ekonomikos prognozėmis. „Pagerėjo pagrindinių mūsų užsienio prekybos partnerių prognozės, dėl to mes pagerinome ir Lietuvos ekonomikos augimo prognozę“, – spaudos konferencijoje sakė „Nordea“ ekonomistas Ž. Mauricas.

Labiausiai lietuviai norėtų dirbti SEB, „Swedbank“ ir „Achemos“ kompanijose. Toliau patraukliausios darbuotojams kompanijos rikiuojasi tokia seka: „Lesto“, „Omnitel“, „Teo Lietuva“, „Bitė Lietuva“, „Orlen Lietuva“, „Lietuvos geležinkeliai“ ir „Švyturys-Utenos alus“. Šiuos rezultatus parodė „CV Market Lietuva“ ir „AC Nielsen Baltics“ tyrimas, paremtas daugiau nei 4300 respondentų apklausų analize.

Pirmadienį pradėtas tiesioginis skrydis Vilnius – Sankt Peterburgas. Tokiu maršrutu skraidins kompanija „Ak Bars Aero“, skrydis bus vykdomas dukart per savaitę. Tai pirmasis skrydis iš Lietuvos  į antrąjį pagal dydį Rusijos miestą nuo 2005 m., kai keletą mėnesių tiesioginius skrydžius vykdė „Lietuvos avialinijos“, skraidinusios vidutiniškai 320 keleivių.

Kol vieni drąsiai plaukioja interneto vandenyse pirkdami drabužius, kosmetiką, buitinę techniką ir kitas prekes, kiti dar tik jaukinasi idėją, kad elektroninėje erdvėje galima užsisakyti ir šviežio maisto. Lietuvoje pamažu šaknis leidžia elektroninė prekyba ūkininkų produkcija, kuomet norimas įsigyti daržoves, pieną ar šviežiai iškeptą duoną galima pagal individualų pageidavimą užsisakyti tiesiai iš ūkininko rankų.

Penktadienį paskelbti naujausi Statistikos departamento duomenys rodo, kad daugėja asmenų, kurie atvyksta į Lietuvą ir mažėja tų, kurie šalį palieka. 2011 metais iš Lietuvos emigravo 53,9 tūkst. gyventojų, o imigravo – 15,7 tūkst. Palyginti su 2010 metais, asmenų, deklaravusių savo išvykimą iš šalies, sumažėjo 29,3 tūkst., o deklaravusiųjų savo atvykimą į šalį – tris kartus padaugėjo (10,5 tūkst.

Pasaulio dėmesys nuo euro zonos krizės ir Graikijos bankroto krypsta į naftos kainas, kurios tampa svarbesne problema už pastarojo pusmečio įvykius, teigia SEB banko analitikai. 3 priežastys, kodėl kyla naftos kainos Naftos kainoms nepaliaujamai šuoliuojant į viršų, už galvos priversti griebtis ir Lietuvos vairuotojai, nes degalinėse benzino kaina jau siekia 5 litus. SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda neskubėjo raminti vairuotojų ir teigė, kad kainos ir toliau gali kilti.

Dėl globalios finansų krizės Lietuva nuo Europos Sąjungos  (ES) vidurkio atsiliko 5–6 metais, teigia SEB banko analitikai. „Šalis, kurios išlipo iš pasaulinės ekonominės pelkės beveik sausos, galima suskaičiuoti vienos rankos pirštais, o kitos valstybės skyrėsi tik patirtos krizės „gyliu“. Deja, drauge su kitomis Baltijos sesėmis Lietuva priklausė grupei šalių, kurios 2009 metais patyrė ypač skausmingą ekonominį sukrėtimą ir tik per vienus metus neteko maždaug 15 proc.

Lietuvoje jaunimo nedarbui siekiant 33,2 proc., Vyriausybėje sudaryta speciali darbo grupė parengė nedarbo mažinimo programą, kurios išvados buvo pristatytos Pramonininkų konfederacijoje. Konstatuojama, kad pagrindinės Lietuvos silpnybės – žemas Lietuvos darbo produktyvumas,  žemos kvalifikacijos darbo jėga, sudėtingas darbo santykių reglamentavimas  bei silpnas profesinių sąjungų tinklas.

Dainų konkursas „Eurovizija“ kasmet kelia daug įdomių klausimų: kas dalyvaus, kaip bus balsuojama ir kiek tai kainuos. „Balsas.lt savaitė“ nusprendė pasidomėti, kiek kainuoja Lietuvos atlikėjų pasirodymai „Eurovizijoje“. Rėmėjų ieško patys Pernai Diuseldorfe (Vokietijoje) Lietuvai atstovavusiai dainininkei Evelinai Sašenko pinigų lietumi nelijo.

Ar ryžtumėtės įsigyti būstą su draugu? Ar norėtumėte gyventi netgi kelių pažįstamų kaiminystėje? Ar pirktumėte NT vien dėl to, kad susikooperavę su kitais pirkėjais, galėtumėte būstui gauti ženklią nuolaidą? Tokius klausimus verta apsvartyti besidairantiems nuosavo būsto, nes Lietuvoje bandoma pasiūlyti naują paslaugą – grupinį nekilnojamojo turto pardavimą.

Valdžios ir verslo santykiai nėra aiškūs, nes tiek iš vienos, tiek iš kitos pusės dar yra daug baimių, surengtoje diskusijoje konstatavo verslo ir valdžios atstovai.  Verslas dažnai siejamas su oligarchais ir šešėline ekonomika, valdžia kaltinama „įstatymų nuleidimu“ iš viršaus. Diskusijos dalyviai svarstė, kaip būtų galima kurti pilietinę visuomenę ir bandyti suvesti valdžią su verslu į bendrą dialogą.

Lietuvos verslo konfederacija (LVK) ketvirtadienio vakarą  pagerbė iškiliausius verslo lyderius  2011 metais. „Partnerystės lyderio“ apdovanojimas atiteko ilgamečiam Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentui a.a. Bronislavui Lubiui.

Pasaulyje ne vienerius metus populiari praktika rinkti ir skelbti inovatyviausias, didžiausias ar patraukliausias darbuotojams kompanijas, tuo metu Lietuvoje tokių tyrimų trūksta. Pagal finansines ataskaitas lengva išrinkti pelningiausias kompanijas, nustatyti, kurios iš jų sumoka daugiausiai mokesčių. Išrinkti geriausią darbdavį ir darbovietę sunkiau, nes čia jau tenka pasikliauti subjektyviomis darbuotojų ir darbdavių apklausomis.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) praneša, kad nuo trečiadienio atveriami elektroninio deklaravimo vartai. Tai reiškia, kad nuo šiandien iki gegužės 2 dienos tam tikros gyventojų grupės pagal įstatymą turi deklaruoti praėjusiais metais gautas savo pajamas ir turtą bei gali susigrąžinti mokesčių permokas. Skaičiuojama, kad šiemet turėtų būti grąžinta 215 mln. litų mokesčių permokų.

Europos paukštynuose įsigalioję nauji Europos Sąjungos (ES) reikalavimai vištų narvams išgąsdino ir pirkėjus – prekybos centruose ėmė brangti ne tik kiaušiniai, bet ir kiti produktai, kurių gamyboje jie naudojami – tortai, pyragaičiai, sausainiai. Skaičiuojama, kad Europoje kiaušinių kaina didmeninėje prekyboje yra išaugusi maždaug keturis kartus – iki daugiau kaip 4 eurų (14 litų) už kilogramą.

Parduotuvių lentynose vėl sumaištis – brangsta kiaulienos ir jautienos produktai. Mėsos perdirbėjai skaičiuoja, kad šių mėsos gaminių kainos yra pakilusios apie 15-20 proc. ir abejoja, ar artimiausiu metu jos mažės.

Renovacija pagyvintų ekonomiką ir padėtų sukurti daugiau darbo vietų, tačiau mikrolygmeniu, pavieniui namų gyventojui ji finansiškai neapsimoka, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP)  ir ekspertų apskritojo stalo diskusijoje daugiabučių renovavimo klausimais sakė ekonomistas Raimondas Kuodis. „Žmonės iš tikrųjų po renovacijos mokės daugiau mažiau tiek pat, kaip ir be jos, nes sumažėjusias sąskaitas už šildymą atsvers palūkanų mokėjimai ir paskolos grąžinimas“, – sakė ekonomistas.

Latvijos nacionalinė skrydžių bendrovė „airBaltic“ jau kurį laiką išgyvena ne pačius geriausius laikus. Kompaniją purtė net keli skandalai, o slegiančių skolų šleifas velkasi iki šiol. Pernai lapkritį paskirtas naujasis šios skrydžių bendrovės vadovas Martinas Alexanderis Gaussas buvo įsipareigojęs per tris mėnesius parengti finansinių problemų kamuojamos bendrovės veiklos planus.

Tiek pasaulyje, tiek ir Lietuvoje stebime panašią tendenciją – daugėja žmonių, išeinančių į gatves protestuoti. Iš esmės visų mitingų ir protestų tikslas vienas – ginti savo teises. Dažniausiai streikai būna politiniai arba ekonominiai, neretai susipinantys tarpusavyje. Lietuvoje gyventojai dažniausiai išeina į gatves būtent dėl ekonominių priežasčių. Streikuoja gydytojai, gaisrininkai, mokytojai, pensininkai. Pastarieji yra gal netgi aktyviausi.

Ironiška, bet gyvenimo kokybė lengviausiai gali būti pasverta pinigų kiekiu. Kalbomis, kad laimė nenuperkama, retai ką įtikinsi. Taip dažniausiai kalba arba gyvenimo asketai, susirūpinę sielos išganymais, arba tie, kuriems netenka dėti centą prie cento tam, kad galėtų apmokėti sąskaitas ir nusipirktų ne patį pigiausią maisto produktą. Apie skurdžią buitį kalba, o dar dažniau linkę iš gėdos ir nutylėti, nemažai lietuvių.

Penktadienį Energetikos ministerijoje pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp bendrovės „Klaipėdos nafta“ ir norvegų kompanijos „Höegh LNG Ltd.“. Sutartimi norvegai įsipareigoja suskystintų gamtinių dujų terminalui (SGD) išnuomoti plaukiojančią saugyklą su dujinimo įrenginiu. „Lietuvai tai tikriausiai yra didžiausias pasiekimas po Būtingės terminalo“, – sutarties pasirašymo metu  sakė Energetikos ministras Arvydas Sekmokas.

Iki  svarbiausio sporto pasaulio renginio – Olimpinių žaidynių, kurios šiemet vyks Londone, likus 150 dienų, antradienio vakarą Didžiosios Britanijos ambasada surengė specialų priėmimą, kurio metu pristatė, ko šalis tikisi iš šio renginio. „Norime, kad šios žaidynės prisidėtų prie tolimesnio mūsų šalies klestėjimo ir padarytų teigiamą ekonominį poveikį.

Yra trys pagrindiniai veiksniai, nuo kurių priklausys, kaip plėtosis NT rinka Lietuvoje 2012 metais – makroekonominė situacija, bankų finansavimo politika ir vidaus vartojimas. Kaip prognozuoja NT rinkos specialistai, nors šalies ūkio augimas lėtės, šalies potencialas ilgalaikėje perspektyvoje išlieka didžiulis. „Pramonės sektorius gali nustebinti“, – surengtuose spaudos pusryčiuose sakė bendrovės „Inreal valdymas“ Konsultacijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius.

Nors tėvai nuo vaikystės moko, kad vogti negražu, tikriausiai dažnas lietuvis galėtų papasakoti bent po istoriją, kaip jis ar jo draugai jaunystėje kvailiodami yra nugvelbę vieną kitą daiktą iš kavinių ar restoranų. Kalbinti „vagiliautojai“ tikina, kad dėl to sąžinė jų negraužia, nes tai tėra nekalti jaunystės kvailiojimai. Kavinių atstovai laikosi kitokios nuomonės – vagystė yra vagystė, o už svetimą daiktą turi susimokėti.