Vis daugiau lietuvių užsienio kalbų mokosi ne dėl malonumo, o noro išvykti dirbti svetur.
Paklausiausios užsienio kalbos šiuo metu – vokiečių ir norvegų. Abi šios šalys lietuvius vilioja sotesniu uždarbiu, o Vokietija dar masina ir nuo gegužės Baltijos bei kai kurių Rytų Europos valstybių piliečiams oficialiai atveriama šalies darbo rinka.
Kaip teigia kalbų mokyklos „Mokslo namai“ projektų vadovė Egidija Žemgulytė, susidomėjimas norvegų kalba, prasidėjęs dar nuo praėjusių metų pavasario, neslūgsta ir šiemet, nors jau pastebima, kad atsiranda vis daugiau norinčiųjų mokytis vokiečių kalbos.
„Praėjusiais metais per mėnesį būdavo koks vienas žmogus paskambina ir pasiteirauja dėl vokiečių kalbos, o dabar tokių žmonių kiekvieną dieną skambina. Tai tikrai vyksta dėl gegužę atsiveriančios Vokietijos darbo rinkos“, - tikino pašnekovė.
Traukia skandinaviška gerovė
Kalbų mokyklos „Žinių gausa“ pardavimų vadovė Tatjana Simaškienė skaičiavo, kad norvegų kalbos mokymas yra vienas pagrindinių jų mokyklos pajamų šaltinių.
„Mes šiuo metu gyvename būtent iš šios kalbos mokymų. Daugiausiai į norvegų kalbos kursus ateina žmonės, kurie kelia savo verslus į Norvegiją, turi ten darbo vietas, o darbdaviai nori, kad jie išmoktų kalbą. Tai padaryti Lietuvoje yra pigiau“, - pastebėjo kalbų mokyklos atstovė.
Kalbant apie ateities perspektyvas, pašnekovė pabrėžė, kad ir toliau turėtų populiarėti skandinavų kalbos: „Lietuvius traukia skandinaviška gerovė, o ir mus jie priima visai neblogai“.
Anot E. Žemgulytės, daugiausiai besidominčių norvegų kalba yra 25-35 metų jaunimas, kuris ketina išvykti dirbti į Norvegiją. Norvegų kalbą šiek tiek pramokti užtenka apie trijų mėnesių, o 2,5 mėn. kalbos kursas kainuoja apie 490 litų.
Geriau tegu išvažiuoja
Vokiečių kalbos lietuviai mokosi dėl tos pačios priežasties, kaip ir norvegų – norima išvykti dirbti svetur. T. Simaškienė pastebėjo, kad iki krizės buvo nemažai žmonių, kurie lankė kalbos kursus dėl savęs, norėjo išmokti gražių kalbų. „Vokiečių kalba nepriskiriama prie gražiųjų kalbų, jos gramatika reikalauja daug pastangų, todėl šios kalbos dažnai mokomasi „iš reikalo“, - neslėpė kalbų mokyklos „Žinių gausa“ pardavimų vadovė.
Dar vienas į akis krentantis lietuvių bruožas, anot jos, noras išmokti kalbą labai greit arba išvyksti išvis jos nemokant.
„Lietuviai labai avantiūriški žmonės, mėgsta važiuoti dirbti svetur visai nemokėdami kalbos, tikisi jos pramokti tenai. Ypač suintensyvėjo domėjimasis vokiečių kalba po Naujųjų metų, tačiau iki gegužės per keletą mėnesių jie kalbos tikrai neišmoks“, - pabrėžė kalbų mokyklos pardavimų vadovė.
Ji skaičiavo, kad šią kalbą gerai išmokti gali nepakakti ir dviejų metų, tačiau norint pramokti bent tiek, kad galėtum susikalbėti – gali užtekti ir pusmečio. Norint įgyti patį bendriausią kalbos suvokimą, užtenka pirmojo A1 lygio. Kursas trunka apie 2,5 mėnesio ir kainuoja 380 litų. Dvi pakopos su mokymosi vadovėliais kainuotų apie 800 litų. „Norime žmonėms padaryti gerą, todėl dėl išaugusios paklausos kainas kaip tik sumažinome, darome įvairias akcijas. Jau geriau tegu išvažiuoja, bet mokėdami kalbą, nei jos nemokėdami“, - sakė T. Simaškienė.
Moterys labiau motyvuotos
Anot pašnekovės, į kalbos kursų grupes ateina daugiau nepasiturintys žmonės, jie tikisi kalbą pramokti labai greitai ir išlėkti dirbti į užsienį. Aukštos kvalifikacijos žmonės, programuotojai, medikai, kiti specialistai ima individualias kalbos pamokas ir atitinkamai ruošiasi norėdami išvykti dirbti į svetur
Daugiau į vokiečių kalbos kursus ateina moterų, nes jos tam būna geriau pasirengusios psichologiškai.
„Dauguma vyrų mano, kad jau viską moka. Jiems reikia labai stiprios motyvacijos, garantuotos darbo vietos, tik tada jie ateina mokytis kalbos, - atkreipė dėmesį T. Simaškienė. – O moterys yra atviresnės, jos nebijo pripažinti, kad daug ko nemoka. Dauguma jų ateina į kalbos mokyklą norėdamos pakeisti savo gyvenimą, išvažiuoti dirbti į užsienį, kad ir namų tvarkytojomis“.
Masinės migracijos nebus
Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) Vilniaus biuro programų koordinatoriaus Manto Jeršovo teigimu, Vokietijai atvėrus darbo rinką užsieniečiams, laukiamiausi bus aukštų kvalifikacijų specialistai, ypatingai slaugytojos, gydytojai, inžinieriai.
„Vokietija turi labai geras integracijos į darbo rinką programas, todėl greičiausiai tie, kurie išvyks į Vokietiją ir ten įsidarbins, liks ilgam laikui“, - prognozavo TMO programų koordinatorius. Anot jo, Vokietija užsieniečiams gali būti patraukli dar ir dėl to, kad dauguma darbdavių savo darbuotojus organizuoja kalbos mokymus, kitus kursus. „Jie nori, kad žmonės ne šiaip atvažiuotų, kaip kad buvo Didžiojoje Britanijoje, bet kad ir integruotųsi į jų kultūrą“, - situaciją komentavo M. Jeršovas.
Pašnekovas pastebėjo, kad Vokietijoje įsidarbinimo kultūra yra kitokia. „Vyrauja darbo organizavimas griežtai pagal įstatymus, ten nėra taip, kaip Didžiojoje Britanijoje ar Airijoje, kai atėjai, pasakei, kad ieškai darbo ir tave priims pagal galimybes. Vokiečiai žiūri į kvalifikaciją, darbo stažą, kalbą, todėl masinio migravimo į Vokietiją neturėtų būti“.
