REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kurti verslą Lietuvoje – nelengva, tačiau tam, kuris turi drąsos ir idėjų, net ir sunkmetis gali atnešti daugiau galimybių nei kliūčių.

REKLAMA
REKLAMA

„Šiandien nelabai kas tiki, nori bei drįsta kurti verslą“, - lyg apibendrindamas Lietuvos verslo aplinką teigia Lietuvos verslo konfederacijos generalinis direktorius Algimantas Akstinas. To priežastis – dar nuo kooperatyvų suformuota neigiama visuomenės nuomonė apie verslininkus ir verslo kūrimą.

REKLAMA

„Tais laikais kooperatininkas buvo tolygus vagiui. Kai verslas iš deficito rinkos tapo ekonomikos rinkos pagrindu, neigiama nuostata yra išlikusi. Jaunimas galvoja, kam čia man stengtis ir dirbti, jeigu aš galiu ramiai sau gauti valstybinę algą ir nesukti galvos, ar šiandien aš dirbsiu geriau, ar blogiau, jei vis tiek tą patį gausiu“, - aiškino pašnekovas.

Jo teigimu, pradėti verslą Lietuvoje nėra lengva, tačiau sąlygos jam kurtis ne sunkesnės nei daugumoje užsienio šalių.

REKLAMA
REKLAMA

„Tarptautiniu palyginimu Lietuvoje sąlygos verslui kurtis nėra pačios blogiausios, bet aišku yra ir geresnių, mobilesnių, mažiau biurokratinių šalių. Tarptautinės išvados rodo, kad Lietuva pasižymi per dažnu, kartais mažai argumentuotu įstatymų kaitaliojimu. Toks nestabilumas ir yra didžiausia kliūtis kurtis verslui“, - pastebėjo pašnekovas.

Kiek ilgiau pasvartęs Lietuvos verslo konfederacijos generalinis direktorius pateikė kelis pavyzdžius šalių, kurių verslo aplinka galėtų būti pritaikyta ir mūsų šalyje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Antikorupcijos ir paslaugų infrastruktūros požiūriu mums siektinas pavyzdys yra Suomija. Danijos sukurta verslo baze taip pat būtų galima protingai pasinaudoti ir pritaikyti Lietuvai, nėra ji tokia sudėtinga bei drastiškai neatitinkanti mūsų mentaliteto. Tai sumažintų ir kaštus bei sutaupytų laiką, skirtą dokumentų pasirengimui, reikia tik sutarimo su valdžia“, - aiškino A. Akstinas.

Esame gabūs, bet sugadinti

Kalbėdamas apie lietuvių potencialą užsiimti nuosavu verslu, pašnekovas negailėjo pagyrų tautiečiams, tačiau neslėpė ir jų ydų.

REKLAMA

„Turime gebėjimų ir lankstumo, esame mažos tautos aktyvūs žmonės. Mūsų didžiausias privalumas tas, kad galime greitai keisti orientaciją versle arba jos pasaulinėse tendencijose. Nesame pririšti prie energetinių resursų, žemės iškasenų, galime greitai keisti veiklos nišas. Verslumo, idėjų turime, tačiau tai turi tapti masiniu reiškiniu, o ne pavieniais atvejais“, - dėstė A. Akstinas.

Anot jo, kurti nuosavą verslą trukdo lietuvių mentalitetas, esame sugadinti deficito rinkos, socializmo bei visos politikos, kuri gyveno mūsų galvose per kelias kartas.

REKLAMA

„Nemaža dalis žmonių yra įpratę galvoti, kad nereikia mokėti mokesčių, nes už juos moka kiti. Vaikai mato, ką daro tėvai, todėl ta karta visa tokia ir užauga. Vadinasi, reikia dar kelių kartų, kad žmonės suprastų, jog rinka pasikeitė negrįžtamai. Lyginant su kitomis iš Tarybų Sąjungos rinkos ištrūkusiomis šalimis, esame panašūs, tačiau nuo senos demokratijos šalių labai skiriamės“, - tvirtino Lietuvos verslo konfederacijos vadovas.

Kontrolę keičia patarimai

Prieš 15 metų savo verslą pradėjęs, o šiuo metu einantis vadybos ir ekonomikos universiteto ISM rektoriaus pareigas Nerijus Pačėsa verslo aplinkos Lietuvoje pokyčius įvertino kaip besikeičiančius į gerąją pusę. Anot jo, pasikeitė ne tik reikalavimai verslui steigtis, bet ir pačios procedūros sutrumpėjo, pagerėjo ir verslą administruojančių institucijų požiūris.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Jeigu anksčiau šios institucijos daugiau reikalavo, kontroliavo ir baudė, tai dabar jos žymiai daugiau padeda, radę nusižengimą, pataria. Manau, kad verslo aplinka tikrai gerėja. Ar ji pakankamai gera, priklauso, su kuo lyginsi. Mūsų verslo aplinka panaši į germaniškų šalių. Sąlygos verslui pradėti tikrai nebus daugiau reikalaujančios nei Vokietijoje, Austrijoje, Šveicarijoje ar Prancūzijoje“, - sakė pašnekovas.

Anot ISM rektoriaus, Lietuvoje verslui reikalavimų keliama daugiau, nes neskaidrumas versle yra dar pakankamai ryški problema.  „Viena vertus, sumažinus apribojimus, verslų steigtųsi daugiau, tačiau kita vertus, apribojimai taikomi dėl to, kad verslas į šešėlį traukiasi labai greitai. Tokių neskaidrių verslo pavyzdžių yra žymiai daugiau pas mus nei Skandinavijos šalyse. Ten paprastiems žmonės nelegalaus produkto pirkimas yra tiesiog nesuvokiamas dalykas. Pas mus, deja, nemažai daliai žmonių tai yra normalu, nes taip pigiau. O kad tokiu būdu apgaunama valstybė, retai galvojama“, - neslėpė pašnekovas.

REKLAMA

Vis dėlto N. Pačėsa sutiko, kad tam tikri pakeitimai valdžios politikoje galėtų paskatinti daugiau žmonių imtis skaidraus verslo. „Tam tikrą periodą po verslo įsteigimo jis turėtų būti atleidžiamas nuo bet kokių mokesčių. Žmogus turėtų būti skatinamas imtis verslo ir tik paskui tapti prievolininku mokėti mokesčius. To nėra ir tai labai stabdo nuo iniciatyvos“, - kalbėjo ISM rektorius.

Sunkmetis – kūrybos variklis

„Ar Lietuvos  verslo aplinkoje studentai mato daugiau galimybių, ar sunkumų, priklauso nuo verslo srities.  Kūrybingesni, inovatoriškesni žmonės mūsų šalyje mato dideles galimybes, o linkę labiau į tradicines verslo šakas – pastebi daugiau kliūčių“, - teigė ISM studentų atstovybės prezidentė Sandra Poškaitė.

REKLAMA

Apie lietuvius studentus atstovė kalbėjo kaip apie verslius žmones, tačiau pabrėžė, kad jie šiek tiek prisibijo imtis iniciatyvos patys. „Esame tauta, kuri neretai vadovaujasi stereotipais. Visuomenėje vis dar yra prigijęs posakis, kad verslininkas – sukčius. Žmonės prisibijo tokių stereotipų, bijo rizikos, teisinės sistemos, kuri gali neleisti išvystyti savo verslo, ar net paskatinti jį bankrutuoti“, - aiškino S. Poškaitė

Jai antrino ir Tarptautinio verslo mokyklos studentų atstovė Ieva Pakšytė. „Kai esi dugne, yra kur tobulėti. Kuo blogiau gyvenam, tuo daugiau atrandam“, - juokėsi pašnekovė, klausiama, ar sunkmetis gali būti kliūtis steigti verslą. Pagrindine problema kuriant nuosavą verslą Lietuvoje mergina įvardijo lėšų trūkumą.  „Studentui sunkiausia susikurti pradinį kapitalą. Vasarą dirbdamas kavinėje neužsidirbsi tiek, kad be banko paskolos galėtum steigti nuosavą verslą“, - sakė I. Pakšytė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Lietuvos verslo konfederacijos generalinio direktoriaus A. Akstino nuomone, sunkmečiai visais laikais buvo ciklinis periodas ir galimybių metas.

„Sunkmečiai yra ekonomikos variklis. Per juos mes suvokiame, ką ir kaip turime daryti, pamatome savo darbo našumo poreikį, atmetimą to, kas nereikalinga. Krizė buvo tada, kada mes neatsakingai, neįžvalgiai didinome kainas, kėlėme bankų rizikas, neatsakingai plėtojome verslus, lengvai imdami ir dalindami kreditus. Krizė buvo mūsų galvose, nes nesuvokėme, ką darome. Turime iš to pasimokyti“, - pabrėžė pašnekovas.

REKLAMA

ISM rektorius N. Pačėsa tvirtino, kad tam, kuris pradeda kurti verslą, sunku prie bet kokių sąlygų. „Jaunajam verslininkui dažniausiai trūksta kapitalo, trūksta patirties, šitie dalykai nepriklauso nuo to, kada tu pradedi steigti savą verslą. Ar galimybių jaunam verslininkui daugiau sunkmečiu, ar ekonomikos augimo metu, priklauso nuo požiūrio. Augimo metu beveik bet kuo, kuo užsiimsi - seksis, tačiau sunkmečiu taip pat atsiranda daug nišų, kur gali kurtis nauji verslai. Gali atsirasti poreikis, tarkim, pigių užkandinių, ar kitų paslaugų, kur žmonės ieško, kaip sutaupyti“, - verslo kūrimo įžvalgomis dalijosi N. Pačėsa.

REKLAMA

Bankrutavęs verslininkas nėra nevykėlis

ISM rektoriaus teigimu, nustatyti, ar šalyje veikia pakankamai verslininkų, galima paskaičiuojant 1000 gyventojų tenkantį smulkių įmonių skaičių. Išsivysčiusių šalių vidurkis yra apie 50 įmonių, Lietuvoje šis skaičius siekia tik apie 30. „Tai yra atsakymas, kad verslių žmonių Lietuvoje yra per mažai. Lietuviai, nors ir būdami labai apsukrūs, lankstūs ir prisitaikantys prie visokiausių sąlygų, deja,  nėra pakankamai verslūs“, - apgailestavo N. Pačėsa.

Viena priežasčių, kodėl Lietuvoje verslūs žmonės nedygsta lyg grybai po lietaus, yra ir neigiamos visuomenės nuostatos. Kaip pastebėjo A. Akstinas, mūsų visuomenė gana greitai į nevykėlius nurašo tuos, kuriems verslas iš pirmo karto nepasiseka.

„Krizių metu reikia suvokti, kad bankrotas nėra tragedija, tai tėra nepavykęs bandymas, jeigu mes po vieno bankroto bijosime vėl  pradėti, krizė kartosis ir mes tapsime neverslūs“, - įspėjo pašnekovas. Jo nuomone, visa mūsų visuomenė turėtų suvokti, kad  negalima žmogaus nurašyti į nevykėlius, jeigu jam nepasisekė vienas verslas ir jis pradėjo kitą. „Reikia bandyti savęs ieškoti kitur“, - patarė  Lietuvos verslo konfederacijos generalinis direktorius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų