Mindaugas Vasiliauskas

Latvijos valdžia tvarkosi su šalyje gyvenančiais rusais. Tūkstančiui jų įteikė laiškus su nurodymais palikti šalį per kelis mėnesius. Nors Latvija jau prieš keletą metų priėmė sprendimą deportuoti iš šalies rusus, kurie nemoka latviškai, pats procesas vis dar tęsiasi. Tik klausimas, ar pati Rusija laukia tokių gyventojų, mat rusišką pensiją gaunantys, bet Latvijoje gyvenantys senjorai nustojo gauti pinigus iš Kremliaus ir jau prašo pagalbos latvių.

Paryčiais į Lietuvą ir vėl įskrido rusų bepilotis orlaivis. Nei tarnybos, nei kariuomenė jo įskrendančio į Lietuvą nepastebėjo, o sužinojo tik iš gyventojų pranešimų, kai žmonės droną pradėjo fiksuoti skrendantį virš Vilniaus.  Nors kariškiai su policija pradėjo bepiločio ieškoti nuo ryto, tačiau jis vis dar nerastas. Policija prašo ir grybautojų pagalbos – radus kur miške rusišką bepilotį prašo jo neliesti ir pranešti, kur jis.

Nesibaigiantys premjero Gintauto Palucko skandalai pasiekė savotišką lūžį – juo nepatenkinti jau ir Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) skyriai. Vieni kalba aptakiau, sako, kad skandalai partijai nepadeda, kiti rėžia atvirai, kad premjero delsimas atsistatydinti kenkia visiems. Tačiau G. Paluckas nepasiduoda, dar žada tikrintis pasitikėjimą Seime, bet kol kas neaišku, kaip. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Paaiškėjus, kad Lietuva karinėms oro pajėgoms pirks kelis šimtus milijonų kainuojančius tris braziliškus transporto lėktuvus, piktinasi ne tik opozicija, bet ir dalis valdančiųjų. Už saugumą ir gynybą atsakingi politikai aiškina, kad Lietuvai reikėtų pinigus skirti ginkluotei ar oro gynybos sistemoms, kurios stiprintų šalies kovinę galią. Politikai taip pat kritikuoja sprendimą orlaivius pirkti iš Brazilijos įmonės, mat Brazilija bičiuliaujasi su Rusija ir Kinija.

Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad neklausys jį saugančių apsaugininkų ir neis slėptis į priedangą, jeigu į Lietuvą įskris rusiški bepiločiai, o visuomenei apie tai nebus pranešta. Prezidentas sako, kad jeigu tarnybos įžvelgia pavojų, reikia pranešti visiems. Tačiau tai reiškia, kad visuomenė gali būti klaidingai gąsdinama, met kariuomenė negali tiksliai atskirti, pavojingas objektas skrenda į Lietuvą, ar ne. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Į Lietuvą įskridęs rusiškas bepilotis orlaivis kaip reikiant apnuogino oro gynybos spragas. Situacija skandalinga – pasirodo esame pusiau akli ir vargiai galintys apsiginti nuo tokių pavojų. Maža to, problema net ne finansinė – pinigų yra, tačiau nei kariškiai, nei pasieniečiai vis dar neturi reikiamų radarų, nėra ir pakankamai priemonių, su kuriomis būtų galima numušinėti įskridusius dronus.

Rusai kiekvieną naktį ir dieną leidžia šimtus mirtį nešančių „Shahed“ dronų į Ukrainą, atakuoja tiek besiginančius karius, tiek ir niekuo dėtus civilius. Patys ukrainiečiai bando prisitaikyti ir prie šio pavojaus – „Shahed“ numušinėja ir nuo žemės, ir iš dangaus su savo turimais dronais. Bet dabar Ukrainos gynėjai prašo Lietuvos žmonių pagalbos, todėl prasideda speciali paramos akcija „Dronatonas“.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Briuselio valdininkai pradėjo dėlioti planą, kaip artimiausiais metais leis visų Europos mokesčių mokėtojų pinigus. Būsimasis daugiametis biudžetas įspūdingas – trilijonas 700 milijardų eurų. Esminis klausimas – kam ši įspūdinga suma bus išleista? Lietuvos interesas kuo daugiau skirti saugumui ir gynybai, tačiau panašu, jog ši sritis vis dar nebus svarbiausia Briuselyje.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Lietuvai tiksi laikas apsispręsti, ar priimti dalį migrantų pas save, ar mokėti milijonus kitoms valstybėms. Pastaruoju metu nelegalūs migrantai masiškai plūsta į Pietų Europą – jie į žemyną per Viduržemio jūrą, o sienas saugantys pareigūnai atrodo bejėgiai. Nevaldoma migracija kelia ir gyventojų pykčius. Ispanijoje kilo riaušės po to, kai migrantas sumušė senuką ispaną.   Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Vokietijos žiniasklaida pradėjo aiškintis, ar Lietuvoje dislokuota vokiečių brigada prireikus galėtų realiai stoti į kovą su rusais nuo pat pirmųjų akimirkų, jei šie pultų. Gautas atsakymas – ne pats maloniausias mums.  Pasirodo, kad prieš stodami į kovą vokiečių kariai turėtų gauti Vokietijos parlamento leidimą, o tai rizikinga, mat procedūros ilgos, o ir apskritai parlamentarai nežinia kokį sprendimą priimtų.

Vadinamųjų „čekutininkų“ gelbėjimo istorija darosi vis absurdiškesnė. Ketvirtadienį Seime iš parlamentarų lūpų skriejo įžeidimai vienas kitam ir galiausiai, kaip sako Seimo pirmininkas, buvo išprievartautas Seimo statutas.  Apsvarstę „čekutininkus“ gelbėjančias įstatymo pataisas, valdantieji suprato, kad pirmadienį negalės jų galutinai priimti dėl privalomų išlaukti terminų. Tuomet vėl paprašė grįžti prie šio klausimo, nors jo svarstymas jau buvo pasibaigęs.

Seimas tarė galutinį žodį – priėmė jau dešimtą pataisytą nekilnojamo turto (NT) mokesčio variantą. Už pirmą būstą mokės tik patys turtingiausieji, o mokestis bus mažesnis nei dabar. O štai jeigu turite antrą ar paskesnį butą, namą, ar sodybą, susimokėti teks jau praktiškai visiems.

Istorinis sprendimas – NATO šalys sutarė dėl 5 procentų gynybos finansavimo. Hagoje nuskambėjo nemažai liaupsių Donaldui Trumpui – būtent dėl jo toks sprendimas ir priimtas. O Trumpo retoriką perėmė ir Gitanas Nausėda. Tiesa, ne viskas taip džiaugsminga, kaip gali pasirodyti – realus gynybos finansavimo procentas mažesnis, o ir laiko šalims duota net 10 metų. Neišsklaidytos ir abejonės dėl išimties Ispanijai.

Sulysęs, sublogęs ir su ašaromis akyse – taip sekmadienį Vilniuje surengtoje spaudos konferencijoje atrodė Siarhijus Cichanouskis. Vakar jis ir dar keliolika politinių kalinių buvo išlaisvinti iš Aliaksandro Lukašenkos režimo kalėjimo. Šiandien jis sako, kad kovą prieš A. Lukašenką tęs. Vis tik Lietuvoje pasigirdo įtarimų, kad jis gali būti prorusiškų pažiūrų – 2017-aisiais net lankėsi okupuotame Kryme. S. Cichnouskis sako, kad tuo metu jis nesidomėjo politika.

Moterys ne prastesnės, o atvirkščiai – turi tokių savybių, kurių vyrams pritrūksta. Ir to neišnaudoti šalies gynyboje būtų didelė klaida. Taip aiškina moterys politikės, karininkės, pareigūnės ir kitų sričių profesionalės. Krašto apsaugos sistemoje jau dabar daugėja moterų karininkių, o ministrė sako, kad ateityje turėsime priimti sprendimus ir dėl moterų šaukimo į kariuomenę.

Vilniaus centre – Prezidento rūmus ir Krašto apsaugos ministeriją saugantys ginkluoti kariūnai. Tokį vaizdą galėjo pamatyti vilniečiai ir miesto svečiai, mat surengtos pratybos. Kaip atremti hibridines atakas dabar tariasi regiono šalių ministrai, nors jie suka galva ir kaip įtikinti pietų europiečius daugiau investuoti į gynybą. Konservatoriai turi idėją – jeigu pietiečiai nenori mokėti, gali pas mus dislokuoti jau turimą savo karinę techniką.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Iš Seimo salės valdantieji meta gelbėjimosi ratą čekučių skandaluose besimurkdantiems kolegoms. Socdemai stumia įstatymo projektą, kurį priėmus, tektų nutraukti jau dabar vykstančius teisėsaugos tyrimus, o naujai įkliuvę čekutininkai, tikėtina, išvengtų skaudžiausios bausmės – išmetimo iš valstybės tarnybos. Piktinasi ne tik opozicija, bet ir dalis valdančiųjų. Sako, kad pataisas stumiantys socdemai net rengia savotiškus mainus, į kuriuos įtraukė ir partnerystės įstatymą.

Mokesčių pertvarkos chaosas Seime. Socialdemokratai, „aušriečiai“ vėl priregistravo naujų siūlymų dar kartą keisti NT mokesčio projektą. Kad įsivyravo betvarkė, iš dalies pripažįsta ir patys Seimo nariai, o tautos išrinktųjų veiksmus sunku jau suprasti ir pačiai tautai. Maža to, paaiškėjo, kad rytoj turėjęs vykti galutinis balsavimas dėl mokesčių nukeltas į kitą savaitę – po Joninių. Bet seimūnai jau dabar juokauja, kad šventė gali dar labiau sujaukti politikų protus.

Seimas palaimino pirmuosius mokesčių reformos pakeitimus – panaikino lengvatinį PVM šildymui, karštam vandeniui, malkoms. Parlamentarai įvedė ir cukraus mokestį limonadams. Skaičiuojama, kad litras saldinto gėrimo brangs nuo 9 iki 25 centų. Brangiau teks mokėti ir už draudimą, o įmonėms padidino pelno mokestį.

Socialdemokratai Seime sugalvojo jau devintą nekilnojamojo turto mokesčio projektą, kuris turtingiems ir itin prabangius būstus turintiems žmonėms sumažins dabar mokamus mokesčius arba panaikins juos apskritai. Tuo tarpu visiems kitiems pirmasis būstas nieko nekainuos, bet atsiras mokestis antram ir paskesniam būstui.

Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo įstatymą, kuriuo visi buvę šalies prezidentai būtų gydomi išskirtinėmis sąlygomis – namuose arba specializuotose ligoninėse. Nausėdos patarėjai sako, kad tai ir pagarbos klausimas šalies vadovams, ir palengvinimas apsaugai. Dėl įstatymo balsuos Seimo nariai, o jų tarpe skamba daug kritikos – kai kurie sako, kad Nausėda rūpinasi savo ateitimi ir nori įteisinti tam tikrą elitizmą.

Pastarieji socialdemokratųir valdančiosios koalicijos skandalai išryškino dar vieną dalyką – prezidento Gitano Nausėdos simpatijas šiems valdantiesiems. Nors jos skambėjo ir prieš rinkimus, tačiau dabar aiškiai matyti, kad praėjusią kadenciją prisidirbus konservatoriams, prezidentas buvo gerokai griežtesnis.

Ne visi lietuviai mūsų šalyje gyvenančių ukrainiečių atžvilgiu nusiteikę svetingai. Vienas Klaipėdoje pavežėtoju dirbantis ukrainietis paviešino keletą vaizdo įrašų, kaip jį užsipuolė keletas Lietuvos gyventojų. Mūsų tautiečiai vyrui iš Ukrainos priekaištavo, kad jis nekariauja fronte, išvadino dezertyru, iškeikė ir net grasino, kad jis bus pakartas. Piktinosi ir tuo, kad ukrainietis gyvendamas mūsų šalyje nemoka lietuvių kalbos.

Lengvatinę paskolą premjero Gintauto Palucko įmonei suteikusi ILTE pristatė savo vidinio tyrimo išvadas. O jos – palankios Vyriausybės vadovui. Nustatyta, kad paskola išduota nepažeidus jokių tvarkų ir įstatymų, o išskirtinumo, lyginant su kitais šalies verslais, nebuvo. G. Paluckas sako, kad tokio sprendimo ir tikėjosi. Vis tik dabar daugiausia klausimų lieka dėl susijusių įmonių apibrėžimo.

Vilniaus viršūnių susitikime Volodymyro Zelenskio ištarti žodžiai apie rusų vasaros planus Baltarusijoje uždavė mįslę Lietuvoje. Aukščiausi valstybės vadovai, paklausti, ką sako mūsų žvalgyba, nuo atsakymų išsisukinėja – aiškina, kad žmonėms reikia išlikti ramiems. Premjeras Gintautas Paluckas aiškina, kad informacija slapta, o prezidentas Gitanas Nausėda apskritai nusprendė ignoruoti šį klausimą ir nepratarė nė žodžio.

Seime užfiksuotas dar vienas aistrų pliūpsnis. Po balsavimo dėl savanoriškai už Ukrainą kariaujančių lietuvių, „valstietis“ Valius Ąžuolas garsiai pareiškė, kad jam pagrasino konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Neva pažadėjo pas jį ateiti su vyrais. L. Kasčiūnas teisinasi, kad tik sureagavo į V. Ąžuolo įžeidimą savanoriams, bet negrasino. „Valstietis“ dabar kreipėsi į Seimo etikos komisiją ir svarsto, ar nereikėtų teisėsaugos įsikišimo.

Pirmadienis buvo neeilinė diena Vilniuje – į sostinę atvyko keliolikos NATO šalių lyderiai tartis dėl artėjančio viso NATO viršūnių susitikimo. Rytinės NATO valstybės, tarp jų ir Lietuva, siūlo spausti vakarų ir pietų Europos šalis didinti išlaidas gynybai – vadinamąsias grindis kelti nuo 2 iki 5 procentų BVP. Tai reikštų dešimtis ir net šimtus milijardų eurų papildomai kasmet.

Praėjo daugiau nei treji metai, kai konservatorių Vyriausybė leido Taivanui atidaryti atstovybę Vilniuje. Iškart kilo didžiulis skandalas, prekybos karą paskelbė Kinija. Tuomet ir Gabrielius Landsbergis, konservatoriai bei kitos su jais valdžioje buvusios partijos Lietuvos žmonėms pasakojo, kad bendradarbiavimas su Taivanu atneš didžiulę naudą ekonomikai, į šalį plūstels milijardinės investicijos. Vis tik dabar, po 3 metų akivaizdu, kad pažadai buvo pernelyg skambūs.

Paieška, kur galėtų atsirasti naujas, didelis kariuomenės poligonas, vyksta ne taip sklandžiai, kaip tikėtasi. Balandžio pradžioje Krašto apsaugos viceministrė žadėjo, kad galutiniai sprendimai bus po poros mėnesių. Jau beveik birželis, tačiau viceministrė sako, kad laiko reikia daugiau. Maža to, anksčiau visuomenei skelbta, kad ministerija išanalizavo 14 vietovių, bet paaiškėjo, kad ne.

Konservatoriai ir vėl bando padėti valdantiesiems – pateikė dar vieną idėją, kaip galima gynybai surinkti beveik milijardą, nedidinant mokesčių. Jie siūlo daugiau pinigų paimti iš valstybės valdomų įmonių uždirbtų pelnų. Tiesa, premjeras Gintautas Paluckas į tokią idėją žvelgia skeptiškai ir eilinį kartą klausia, kodėl konservatoriai šių sumanymų neįgyvendino visai neseniai, kai patys buvo valdžioje.

NATO valstybės gynybai turi skirti mažiausiai 3,5 procento nuo bendrojo vidaus produkto. Tokį tikslą akcentuoja pratybose susitikę Lietuvos ir Lenkijos prezidentai, pasak kurių, šį savaitgalį vyksiantis NATO viršūnių susitikimas Hagoje parodys, ar aljansas yra stiprus. O pačiose pratybose sąjungininkai šalia gyvybiškai svarbaus Suvalkų koridoriaus pademonstravo, kaip reikia iš priešo atkovoti miesto kvartalą.  Degantys pastatai, automatų šūviai, šarvuočiai ir kita karinė technika.

Ką Ingrida Šimonytė pradėjo, tą Gintautas Paluckas užbaigs. Tiesa – anksčiau laiko. Gintautas Paluckas pareiškė, kad ministerijų miestelio, kuriam žalią šviesą uždegė I. Šimonytės Vyriausybė, nebus. Apie 170 milijonų eurų turėjęs kainuoti projektas, anot dabartinio premjero, bus parduotas rinkoje verslininkams, o gauti pinigai nukreipti valstybės poreikiams, pavyzdžiui, gynybai.

Incidentas Baltijos jūroje – Estijos karinės pajėgos bandė sulaikyti šešėlinį Rusijos tanklaivį „Jaguar“. Estai pakėlė orlaivius, pasiuntė jūrų pajėgų laivą, bet tanklaivis estų reikalavimus sustoti ignoravo. Maža to, jo palydai danguje pasirodė ir rusų naikintuvas, jis net įskrido į Estijos oro erdvę. Po incidento Lietuvos politikai kalba apie kylančią eskalacijos ir karinio susidūrimo tikimybę, tačiau kartu ir pripažįsta – NATO aljansas bijo erzinti rusus ir duoti tinkamą atsaką.

Buvęs kandidatas į prezidentus Eduardas Vaitkus nuvyko į Minską ir pripaistė tokių melagysčių, kokių reikia prorusiškai propagandai. Aiškino, neva Lietuvoje atgimsta fašizmas, neva šalies prezidentas Gitanas Nausėda išrinktas neteisėtai, o Lietuvos žmonės neva nori tikros laisvės, nes dabar valstybę, esą valdo kitos Vakarų šalys. Šias jo žinutes žinoma transliavo Aliaksandro Lukašenkos propagandinė žiniasklaida.

Pastarosiomis savaitėmis šalyje vienam po kito kylant gaisrams atliekų perdirbimu užsiimančiose įmonėse bei kitose bendrovėse, kur saugomi dideli kiekiai degių medžiagų, prokurorai buria specialią tyrėjų komandą ir aiškinsis, ar šie gaisrai nėra diversijos. Savaitgalį ir Lenkijos premjeras pareiškė, kad šalis turi įrodymų, kad didžiulį prekybos centrą Varšuvoje pernai padegė Rusijos agentai. Lietuvoje jau teisiamas Vilniaus „Ikea“ parduotuvę rusų užsakymu bandęs padegti jaunas ukrainietis.

IKEA parduotuvę sudeginti bandęs ir terorizmu kaltinamas jaunas ukrainietis teisme pripažino savo kaltę. Aštuoniolikmetis pareiškė, kad gailisi dėl to, ką padarė. Jis teisme davė parodymus, o jo bendrininką prokurorai prašo teisti Lenkijoje, kur šiuo metu jis ir yra sulaikytas. Tiesa, aiškėja, kad Lietuvoje teisiamas ukrainietis nors pilnametystės ir sulaukė jau būdamas už grotų, bet iki to laiko galėjo padaryti ir daugiau nusikaltimų kitose šalyse.

Ieškant vietos naujam poligonui, Krašto apsaugos ministerija (KAM) ruošia savotišką viliojimo paketą. Nors grėsmių akivaizdoje rūpestis savo saugumu atrodo būtinas, tačiau ne visos savivaldybės nori kariuomenės savo pašonėje. Tiesa, premjeras Gintautas Paluckas sako, kad kai kurių rajonų merai jau gundosi galimybe išpešti naudos iš Vyriausybės.

Konservatoriai jau skuba į pagalbą valdžioje esantiems socdemams ir siūlo, kaip fortifikuoti pasienį su Rusija ir Baltarusija. Siūlo įrengti didžiulius prieštankinius griovius, specialius dengtus apkasus su tuneliais transportui, šaudymo angomis ir minosvaidininkų pozicijomis. Visą tai papildant minomis ir fizinėmis kliūtimis, o konservatoriai skaičiuoja, kad tai kainuotų apie milijardą eurų.

Lietuva skiria 300 milijonų eurų įmonėms, veikiančioms gynybos pramonėje. Politikai viliasi, kad tai padės šiame sektoriuje dirbantiems lietuvių verslininkams susikurti, sustiprėti ir įsilieti į pasaulinio sektoriaus platybes. Valdžia nori, kad Lietuvos kariuomenė būtų aprūpinta gaminiais, sukurtais čia, Lietuvoje. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Didžiausioje Baltijos gynybos pramonės konferencijoje dalyvavo daugiau nei 600 dalyvių iš 30 valstybių.

Trečiadienį į Lietuvą nelegaliai patekti bandė beveik pusšimtis migrantų. Tai naujas šių metų vienos paros rekordas. Pastaruoju metu, atšilus orams, pasieniečiai fiksuoja išaugusius nelegalų srautus. Didesnius migrantų srautus jaučia ir lenkai su latviais. Ir nors tiek mes, tiek kaimynai, pralindusius migrantus apgręžia, nuo kitų metų įsigalios naujasis Europos Sąjungos migracijos paktas, kuris draudžia migrantų apgręžimą.

Rusija kuria naujas bazes, kareivines ir sandėlius mūsų regione. Vakarų žiniasklaida praneša, kad kyla nauji objektai greta Rusijos–Suomijos sienos, tiesiami nauji geležinkeliai. O Kremliaus ruporai toliau skleidžia savo pramanus, kad tai NATO valstybės elgiasi agresyviai, o ne jie. Mūsų politikai žmones ramina ir siunčia žinią pačiam Kremliui – jeigu puls, gaus atgal. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Nors rusai vis dar įklimpę Ukrainoje, tačiau mūsų regiono taip pat nepamiršta.

Europos Parlamentas panaikino Petro Gražulio teisinę neliečiamybę. Gražulį pasivijo neišspręsta byla dėl prieš keletą metų Seime iškoneveiktų gėjų. Tuomet P. Gražulis juos išvadino išsigimėliais, dėl ko žmonės net apsiverkė. Strasbūre šiandien vykusiame Europos Parlamento posėdyje Lietuvos politiko nepagailėta – net ir žodžio tribūnoje jam niekas nesuteikė. Tiesa, imunitetas panaikintas ir dar keliems europarlamentarams, kurie savo veiksmais pralenkė net ir patį P. Gražulį.

Lietuvos kariuomenei bręsta dar vienas, istorinis pirkinys. Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė patvirtino, kad planuojama pirkti tolimojo nuotolio oro gynybos sistemas, galinčias numušti ir balistines raketas.  Anot ministrės, dabar specialistai analizuoja, kurios sistemos Lietuvai būtų geriausios ir tinkamiausios. Būtent oro gynyba virš mūsų dangaus yra skylėta, o naujosios sistemos leistų skyles užlopyti.

Vilniuje įvairios tarnybos treniravosi, kaip elgtis ir ką daryti, jei mieste būtų įvykdytas teroro išpuolis. „Litexpo“ parodų rūmuose, kur kartais vyksta ir svarbūs valdžios renginiai, surengtos pratybos, kai teroristai ne tik paima įkaitų, bet ir dalį jų nušauna bei panaudoja cheminį ginklą. O atskubėjusius gelbėtojus taip pat pasitiko automatų šūviais. Tarnybų vadai aiškina, kad nors tokio masto nelaimės Lietuvoje dar nebuvo, bet būtina tam ruoštis iš anksto.

Vilniaus valdžia pagaliau gyventojams pristatė miesto evakuacijos planą. Jame pažymėtos 3 pagrindinės išvykimo iš sostinės kryptys – Panevėžio, Kauno ir Alytaus link. Tiesa, jokių netikėtumų ir paslapčių plane nėra – gyventojams tektų naudotis jau dabar žinomais ir naudojamais pagrindiniais keliais. Bet yra punktų sąrašai, nuo kur žmonės būtų išvežami miesto transportu.

Amžiaus projektui, europinei geležinkelio vėžei „Rail Balticai“ trūksta net 11 milijardų eurų. Bet pinigų nėra ir neaišku, kada bus. Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad viskas vyksta pernelyg lėtai, o latviai jau pradėjo erzinti ir Briuselį, iš kurio Baltijos šalys ir prašo trūkstamų milijardų. Pačioje Latvijoje premjerė jau atleido ir susisiekimo ministrą.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Prieš keliolika metų Kaune buvo susprogdintas prastos būklės Panemunės tiltas.

Nors valdžia kartoja, kad priešas kone už vartų, bet politikų veiksmai didelės skubos nerodo. Į Valstybės gynimo tarybą susirinkę šalies vadovai nusprendė didinti Lietuvos kariuomenę – pridėti dar 5 tūkstančius karių profesionalų. Bet visas procesas truks net 13 metų – iki 2038-ųjų. Opozicija sako, kad šio tikslo ambicingu vadinti negalima, nors jis ir panašus į pernykštį, kurį patvirtino patys konservatoriai. Vis tik Krašto apsaugos ministrė gyvena viltimi, kad procesą pavyks pagreitinti.

Rusija vėl bando grasinti Baltijos šalims ir Lenkijai. Kremliaus užsienio žvalgybos vadovas kalba, kad krizę regione kelia ne kariaujantis Kremlius, o Lietuva ir kaimyninės šalys. Jis net pagrasino, kad jeigu jaus agresiją iš NATO, pirmiausia smogs Baltijos šalims ir Lenkijai. Pas Aleksandrą Lukašenką atvykęs Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos vadas Sergejus Naryškinas pažėrė skambių frazių apie Vakarus. Jis pareiškė, kad Baltijos šalys ir Lenkija žvangina ginklais ir taip kelia krizę regione.

Prezidento Gitano Nausėdos siūlymas valstybės kontrolės vadove paskirti jo dabartinę patarėją Ireną Segalovičienę sukėlė opozicijos pyktį. Anksčiau į Lietuvos banko valdybą buvo paskirtas Nausėdos patarėju dirbęs Simonas Krėpšta. Iš prezidentūros į Ryšių reguliavimo tarnybą kelius atrado Jūratė Šovienė ir Darius Kuliešius, Kęstutis Budrys tapo užsienio reikalų ministru. Tai, ką daro Nausėda, nėra nauja praktika. Panašiai buvo ir su Dalios Grybauskaitės komanda.