Mindaugas Vasiliauskas

Paieška, kur galėtų atsirasti naujas, didelis kariuomenės poligonas, vyksta ne taip sklandžiai, kaip tikėtasi. Balandžio pradžioje Krašto apsaugos viceministrė žadėjo, kad galutiniai sprendimai bus po poros mėnesių. Jau beveik birželis, tačiau viceministrė sako, kad laiko reikia daugiau. Maža to, anksčiau visuomenei skelbta, kad ministerija išanalizavo 14 vietovių, bet paaiškėjo, kad ne.

Konservatoriai ir vėl bando padėti valdantiesiems – pateikė dar vieną idėją, kaip galima gynybai surinkti beveik milijardą, nedidinant mokesčių. Jie siūlo daugiau pinigų paimti iš valstybės valdomų įmonių uždirbtų pelnų. Tiesa, premjeras Gintautas Paluckas į tokią idėją žvelgia skeptiškai ir eilinį kartą klausia, kodėl konservatoriai šių sumanymų neįgyvendino visai neseniai, kai patys buvo valdžioje.

NATO valstybės gynybai turi skirti mažiausiai 3,5 procento nuo bendrojo vidaus produkto. Tokį tikslą akcentuoja pratybose susitikę Lietuvos ir Lenkijos prezidentai, pasak kurių, šį savaitgalį vyksiantis NATO viršūnių susitikimas Hagoje parodys, ar aljansas yra stiprus. O pačiose pratybose sąjungininkai šalia gyvybiškai svarbaus Suvalkų koridoriaus pademonstravo, kaip reikia iš priešo atkovoti miesto kvartalą.  Degantys pastatai, automatų šūviai, šarvuočiai ir kita karinė technika.

Ką Ingrida Šimonytė pradėjo, tą Gintautas Paluckas užbaigs. Tiesa – anksčiau laiko. Gintautas Paluckas pareiškė, kad ministerijų miestelio, kuriam žalią šviesą uždegė I. Šimonytės Vyriausybė, nebus. Apie 170 milijonų eurų turėjęs kainuoti projektas, anot dabartinio premjero, bus parduotas rinkoje verslininkams, o gauti pinigai nukreipti valstybės poreikiams, pavyzdžiui, gynybai.

Incidentas Baltijos jūroje – Estijos karinės pajėgos bandė sulaikyti šešėlinį Rusijos tanklaivį „Jaguar“. Estai pakėlė orlaivius, pasiuntė jūrų pajėgų laivą, bet tanklaivis estų reikalavimus sustoti ignoravo. Maža to, jo palydai danguje pasirodė ir rusų naikintuvas, jis net įskrido į Estijos oro erdvę. Po incidento Lietuvos politikai kalba apie kylančią eskalacijos ir karinio susidūrimo tikimybę, tačiau kartu ir pripažįsta – NATO aljansas bijo erzinti rusus ir duoti tinkamą atsaką.

Buvęs kandidatas į prezidentus Eduardas Vaitkus nuvyko į Minską ir pripaistė tokių melagysčių, kokių reikia prorusiškai propagandai. Aiškino, neva Lietuvoje atgimsta fašizmas, neva šalies prezidentas Gitanas Nausėda išrinktas neteisėtai, o Lietuvos žmonės neva nori tikros laisvės, nes dabar valstybę, esą valdo kitos Vakarų šalys. Šias jo žinutes žinoma transliavo Aliaksandro Lukašenkos propagandinė žiniasklaida.

Pastarosiomis savaitėmis šalyje vienam po kito kylant gaisrams atliekų perdirbimu užsiimančiose įmonėse bei kitose bendrovėse, kur saugomi dideli kiekiai degių medžiagų, prokurorai buria specialią tyrėjų komandą ir aiškinsis, ar šie gaisrai nėra diversijos. Savaitgalį ir Lenkijos premjeras pareiškė, kad šalis turi įrodymų, kad didžiulį prekybos centrą Varšuvoje pernai padegė Rusijos agentai. Lietuvoje jau teisiamas Vilniaus „Ikea“ parduotuvę rusų užsakymu bandęs padegti jaunas ukrainietis.

IKEA parduotuvę sudeginti bandęs ir terorizmu kaltinamas jaunas ukrainietis teisme pripažino savo kaltę. Aštuoniolikmetis pareiškė, kad gailisi dėl to, ką padarė. Jis teisme davė parodymus, o jo bendrininką prokurorai prašo teisti Lenkijoje, kur šiuo metu jis ir yra sulaikytas. Tiesa, aiškėja, kad Lietuvoje teisiamas ukrainietis nors pilnametystės ir sulaukė jau būdamas už grotų, bet iki to laiko galėjo padaryti ir daugiau nusikaltimų kitose šalyse.

Ieškant vietos naujam poligonui, Krašto apsaugos ministerija (KAM) ruošia savotišką viliojimo paketą. Nors grėsmių akivaizdoje rūpestis savo saugumu atrodo būtinas, tačiau ne visos savivaldybės nori kariuomenės savo pašonėje. Tiesa, premjeras Gintautas Paluckas sako, kad kai kurių rajonų merai jau gundosi galimybe išpešti naudos iš Vyriausybės.

Konservatoriai jau skuba į pagalbą valdžioje esantiems socdemams ir siūlo, kaip fortifikuoti pasienį su Rusija ir Baltarusija. Siūlo įrengti didžiulius prieštankinius griovius, specialius dengtus apkasus su tuneliais transportui, šaudymo angomis ir minosvaidininkų pozicijomis. Visą tai papildant minomis ir fizinėmis kliūtimis, o konservatoriai skaičiuoja, kad tai kainuotų apie milijardą eurų.

Lietuva skiria 300 milijonų eurų įmonėms, veikiančioms gynybos pramonėje. Politikai viliasi, kad tai padės šiame sektoriuje dirbantiems lietuvių verslininkams susikurti, sustiprėti ir įsilieti į pasaulinio sektoriaus platybes. Valdžia nori, kad Lietuvos kariuomenė būtų aprūpinta gaminiais, sukurtais čia, Lietuvoje. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Didžiausioje Baltijos gynybos pramonės konferencijoje dalyvavo daugiau nei 600 dalyvių iš 30 valstybių.

Trečiadienį į Lietuvą nelegaliai patekti bandė beveik pusšimtis migrantų. Tai naujas šių metų vienos paros rekordas. Pastaruoju metu, atšilus orams, pasieniečiai fiksuoja išaugusius nelegalų srautus. Didesnius migrantų srautus jaučia ir lenkai su latviais. Ir nors tiek mes, tiek kaimynai, pralindusius migrantus apgręžia, nuo kitų metų įsigalios naujasis Europos Sąjungos migracijos paktas, kuris draudžia migrantų apgręžimą.

Rusija kuria naujas bazes, kareivines ir sandėlius mūsų regione. Vakarų žiniasklaida praneša, kad kyla nauji objektai greta Rusijos–Suomijos sienos, tiesiami nauji geležinkeliai. O Kremliaus ruporai toliau skleidžia savo pramanus, kad tai NATO valstybės elgiasi agresyviai, o ne jie. Mūsų politikai žmones ramina ir siunčia žinią pačiam Kremliui – jeigu puls, gaus atgal. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Nors rusai vis dar įklimpę Ukrainoje, tačiau mūsų regiono taip pat nepamiršta.

Europos Parlamentas panaikino Petro Gražulio teisinę neliečiamybę. Gražulį pasivijo neišspręsta byla dėl prieš keletą metų Seime iškoneveiktų gėjų. Tuomet P. Gražulis juos išvadino išsigimėliais, dėl ko žmonės net apsiverkė. Strasbūre šiandien vykusiame Europos Parlamento posėdyje Lietuvos politiko nepagailėta – net ir žodžio tribūnoje jam niekas nesuteikė. Tiesa, imunitetas panaikintas ir dar keliems europarlamentarams, kurie savo veiksmais pralenkė net ir patį P. Gražulį.

Lietuvos kariuomenei bręsta dar vienas, istorinis pirkinys. Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė patvirtino, kad planuojama pirkti tolimojo nuotolio oro gynybos sistemas, galinčias numušti ir balistines raketas.  Anot ministrės, dabar specialistai analizuoja, kurios sistemos Lietuvai būtų geriausios ir tinkamiausios. Būtent oro gynyba virš mūsų dangaus yra skylėta, o naujosios sistemos leistų skyles užlopyti.

Vilniuje įvairios tarnybos treniravosi, kaip elgtis ir ką daryti, jei mieste būtų įvykdytas teroro išpuolis. „Litexpo“ parodų rūmuose, kur kartais vyksta ir svarbūs valdžios renginiai, surengtos pratybos, kai teroristai ne tik paima įkaitų, bet ir dalį jų nušauna bei panaudoja cheminį ginklą. O atskubėjusius gelbėtojus taip pat pasitiko automatų šūviais. Tarnybų vadai aiškina, kad nors tokio masto nelaimės Lietuvoje dar nebuvo, bet būtina tam ruoštis iš anksto.

Vilniaus valdžia pagaliau gyventojams pristatė miesto evakuacijos planą. Jame pažymėtos 3 pagrindinės išvykimo iš sostinės kryptys – Panevėžio, Kauno ir Alytaus link. Tiesa, jokių netikėtumų ir paslapčių plane nėra – gyventojams tektų naudotis jau dabar žinomais ir naudojamais pagrindiniais keliais. Bet yra punktų sąrašai, nuo kur žmonės būtų išvežami miesto transportu.

Amžiaus projektui, europinei geležinkelio vėžei „Rail Balticai“ trūksta net 11 milijardų eurų. Bet pinigų nėra ir neaišku, kada bus. Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad viskas vyksta pernelyg lėtai, o latviai jau pradėjo erzinti ir Briuselį, iš kurio Baltijos šalys ir prašo trūkstamų milijardų. Pačioje Latvijoje premjerė jau atleido ir susisiekimo ministrą.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Prieš keliolika metų Kaune buvo susprogdintas prastos būklės Panemunės tiltas.

Nors valdžia kartoja, kad priešas kone už vartų, bet politikų veiksmai didelės skubos nerodo. Į Valstybės gynimo tarybą susirinkę šalies vadovai nusprendė didinti Lietuvos kariuomenę – pridėti dar 5 tūkstančius karių profesionalų. Bet visas procesas truks net 13 metų – iki 2038-ųjų. Opozicija sako, kad šio tikslo ambicingu vadinti negalima, nors jis ir panašus į pernykštį, kurį patvirtino patys konservatoriai. Vis tik Krašto apsaugos ministrė gyvena viltimi, kad procesą pavyks pagreitinti.

Rusija vėl bando grasinti Baltijos šalims ir Lenkijai. Kremliaus užsienio žvalgybos vadovas kalba, kad krizę regione kelia ne kariaujantis Kremlius, o Lietuva ir kaimyninės šalys. Jis net pagrasino, kad jeigu jaus agresiją iš NATO, pirmiausia smogs Baltijos šalims ir Lenkijai. Pas Aleksandrą Lukašenką atvykęs Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos vadas Sergejus Naryškinas pažėrė skambių frazių apie Vakarus. Jis pareiškė, kad Baltijos šalys ir Lenkija žvangina ginklais ir taip kelia krizę regione.

Prezidento Gitano Nausėdos siūlymas valstybės kontrolės vadove paskirti jo dabartinę patarėją Ireną Segalovičienę sukėlė opozicijos pyktį. Anksčiau į Lietuvos banko valdybą buvo paskirtas Nausėdos patarėju dirbęs Simonas Krėpšta. Iš prezidentūros į Ryšių reguliavimo tarnybą kelius atrado Jūratė Šovienė ir Darius Kuliešius, Kęstutis Budrys tapo užsienio reikalų ministru. Tai, ką daro Nausėda, nėra nauja praktika. Panašiai buvo ir su Dalios Grybauskaitės komanda.

Valstybės saugumo departamentui, taip pat ir Lietuvos vadovams nerimą kelia į Lietuvą atvykę imigrantai iš Centrinės Azijos. Dabar jau buvęs VSD vadovas sako, kad užfiksuota maždaug 10 atvejų, kai į Lietuvą bandė atvykti, arba jau buvo atvykę, radikalūs musulmonai, turintys ryšių su teroristinėmis organizacijomis. Valstybės vadovai problemą pripažįsta ir sako, kad reikia rūpintis atvykėlių integracija.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Kariuomenei ir krašto apsaugos ministerijai pradėjus dairytis vietos naujam poligonui, pasigirdo išsigandusių gyventojų balsai. Tačiau ekspertai ir šalies vadovai siūlo žmonėms pažvelgti į poligonus per ekonominę prizmę – tai ne tik nauda kariams, kurių užduotis mus visus ginti karo atveju. Pasak ekspertų, atsiradus kariniams objektams, pagyvėja ekonomika, atsigauna vietos verslai.

Naujausia gyventojų apklausa rodo, kad užklupus ekstremaliai situacijai, tik 2 gyventojai iš 10 tam yra pasiruošę. Nors jau keletą metų kalbama apie civilinę saugą, tačiau valstybės vadovai pripažįsta, jog padaryta vis dar nepakankamai. Rusijos invazija į Ukrainą prasidėjo prieš daugiau nei trejus metus. Ir nors nuo tada tarnybos ir politikai žmonėms kartoja, kad reikia būti pasiruošus viskam, realybė kiek kitokia.

Dar vienas akibrokštas iš Europos Sąjungos valdininkų – Baltijos šalys ir Lenkija teikė paraišką, kad Briuselis finansuotų vadinamąją „dronų sieną“ pasienyje su Rusija ir Baltarusija. O suma, kurios šalys paprašė, bendrijos mastais itin maža – vos keliolika milijonų eurų. Ir nors Briuselio valdininkai šimtamilijonines sumas skirsto įvairiems projektams, jie nusprendė, kad išorinės ES sienos saugumui pinigų skirti nereikia.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) žiniasklaida skelbia, kad iš Europos turėtų būti išvesta apie 10 tūkstančių karių – tikėtina, iš Rytų Europos. Nors Lietuva šiuose ganduose neminima, bet mūsų politikai sako, kad nėra gavę jokių signalų apie amerikiečių karių išvedimą iš mūsų šalies. Tiesa, krašto apsaugos ir užsienio reikalų ministrai pripažįsta, jog didelė tikimybė, kad Europoje amerikiečių sumažės, tik neaišku kur.

„Vatnikais“ išvadinti parlamentarai gudrauja ir bando taisytis. Nors kiek anksčiau nepalaikė sankcijų rusams ir baltarusiams pratęsimo, šiandien svarstymo stadijoje jie jau balsavo už. Tiesa, ne visi – kai kurie, nors ir buvo salėje, bet apskritai nusprendė nebalsuoti. Dalis pripažino, kad juos šiek tiek paveikė gyventojų nuomonė, o kai kurie pabūgo paaiškinti rinkėjams, kas vyksta su jų balsavimais ir pažiūromis.

Dar vienas akibrokštas iš Europos Sąjungos (ES) valdininkų. Baltijos šalys ir Lenkija teikė paraišką, kad Briuselis finansuotų vadinamąją „dronų sieną“ pasienyje su Rusija ir Baltarusija. O suma, kurios šalys paprašė, bendrijos mastais itin maža – vos keliolika milijonų eurų. Ir nors Briuselio valdininkai šimtamilijonines sumas skirsto įvairiems projektams, jie nusprendė, kad išorinės Europos Sąjungos sienos saugumui pinigų skirti nereikia.

Europai bandant užkurti savo karo pramonę ir apsiginkluoti, Lietuvai tai gali tapti auksine proga. Ekonomistai, verslininkai ir politikai sako, kad dabar metas, kai į Lietuvą galime pritraukti stambių ginkluotės gamintojų, kurie čia sukurtų darbo vietas ir mokėtų mokesčius į šalies biudžetą. Tuo pačiu tai ir galimybė mūsų verslininkams gauti bent jau dalį užsakymų.

Latvija ir Estija atsisako rusiškų mokyklų, tačiau Lietuvos politikams trūksta ryžto ir noro padaryti tą patį. Nors tokių siūlymų pasigirsta ir Lietuvoje, tačiau atsisakyti rusiškų mokyklų nepadeda net ir argumentas, kad vaikai tokiose mokyklose prasčiau išlaiko egzaminus. O naikinti rusakalbius darželius, bet ne mokyklas dabar siūlo konservatorius Laurynas Kasčiūnas.  Estijoje politikai dar pernai sutarė, kad metas padaryti galą rusiškoms mokykloms.

Andrius Kubilius sugrįžo į Seimą. Tiesa, tik trumpam, kaip Europos gynybos ir kosmoso komisaras. Amžinų varžovų socdemų kvietimu, konservatorius parlamente pristatė Europos gynybos strategiją. Tiesa, pati strategija kol kas tik gražių žodžių rinkinys ant popieriaus, kuris neaišku, ar pavirs realiais darbais. Tą iš dalies pripažįsta ir pats A. Kubilius. O Seimo nariai stebisi, kad Briuselio biurokratai vis dar per mažai rimtai žiūri į karinę grėsmę.

Europos Komisija (EK) dar šią savaitę žada išplatinti gyventojams rekomendaciją namuose turėti būtiniausių atsargų bent 3 paroms. Tokia rekomendacija – ir dėl galimos karo grėsmės ir tiesiog būti pasiruošus įvairioms stichijoms. Tiek Europos politikai, tiek ir kariškiai sako, kad žemyno žmonėms būtina suprasti, jog reikia ne bijoti grėsmės, o tiesiog būti pasiruošus. Tiesa, TV3 Žinioms nuvykus į prie pat Rusijos esantį Kudirkos Naumiestį, paaiškėjo, kad gyventojai kol kas elgiasi priešingai.

Nors Europos Komisija didžiulį dėmesį skiria kovai su klimato kaita, ar lygybės ir įvairovės skatinimui, naujausia Europos Sąjungos piliečių apklausa parodė, kad žmonėms reikia ne to. 26 tūkst. europiečių nurodė, kad labiausiai jiems aktualios temos – ekonomika, kainos ir infliacija, darbo vietos ir saugumas.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. 27 Europos Sąjungos šalyse gyvena beveik 450 mln. gyventojų. O prieš keletą mėnesių nuspręsta išsiaiškinti – ko žmonės nori iš Europos Sąjungos.

Baltijos šalys dar šiemet tikisi savo gynybos biudžetus padidinti iki 4 procentų bendrojo vidaus produkto (BVP). Tokį lygį šiuo metu yra pasiekę tik lenkai, atsilieka ir amerikiečiai. Ir nors mūsų regionas yra pavyzdinis visame aljanse, visos trys šalys vis dar perka skirtingas ginkluotes, naudoja skirtingą amuniciją – karo atveju tai apsunkintų galimybes padėti vieni kitiems.

Briuselio biurokratai kalba apie būtinybę ruoštis karui ir taip atgrasyti Putiną. Ryžtingus žodžius lydi pompastiškai paskelbtas 800 milijardų eurų vertės planas. Tiek Europos Komisija (EK) numatė Europos ginklavimuisi, tačiau po įspūdingais planais slepiasi nepagražinta realybė – pasirodo, kad viskas, ką EK pasiūlė, tai tik pusantro šimto milijardo lengvatinių paskolų fondą.

Dalis valstiečių ir „Nemuno aušros“ Seimo narių sulaukė kaltinimų pataikavimu Rusijai – dalis tautiečių juos jau vadina „vatnikais“, o prie jų nuotraukų kabina vadinamąsias „koloradkes“. Taip kai kurie žmonės reaguoja į faktą, jog 18 parlamentarų nepalaikė lietuviškų sankcijų Rusijai ir Baltarusijai pratęsimo. Praėjusią savaitę užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys stojo priešais Seimą su projektu dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijai ir Baltarusijai.

Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis viešai sako, kad parlamente formuojasi 5-oji kolona. Kitaip tariant, Rusijai naudingi ir jos interesams atstovaujantys politikai. Kartu S. Skvernelis sako, kad dalis parlamentarų vengia ir delsia saugumo departamento patikrinimo ir dėl to gali būti išmesti iš dabar parlamente užimamų pareigų.

Po daugiau nei 30 metų pertraukos Seime surengtas uždaras posėdis. Tokio prireikė, kad kariškiai ir tarnybų vadai informuotų politikus apie Lietuvai gresiančias karines grėsmes ir kaip stiprinama mūsų kariuomenė. Tą nuspręsta padaryti, nes dalis parlamentarų vis dar skeptiškai žiūri į būtinybę kone dvigubinti krašto apsaugos biudžetą. Kai kurie net atvirai šį posėdį vadina cirku.

Ant politinės padangės atsarginių suolelio prisėdę konservatoriai jau žeria patarimus, kaip dirbti socialdemokratams. Siūlo idėjas, kurių nepavyko įgyvendinti jiems patiems. Tiesa, socdemai tokiais dešiniųjų priekaištais stebisi ir klausia, ar konservatorius ištiko amnezija. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Dar neseniai valdžioje buvę, bet dabar opozicijoje atsidūrę konservatoriai pristatė savo gynybos stiprinimo planą Lietuvai.

Kaimynų lenkų pasiruošimas galimam Rusijos puolimui – pavydėtinas. Neseniai paaiškėjo, kad Lenkijos kariuomenė dabar – didžiausia Europoje, lenkai jau prašo amerikiečių, kad Lenkijoje būtų dislokuotas branduolinis ginklas, o premjeras Donaldas Tuskas paskelbė, kad planuoja į specialius apmokymus pakviesti visus šalies vyrus. Ir nors grėsmes tiek lenkai, tiek lietuviai suvokia vienodai, tačiau mūsų politikai niekaip nesugeba išjudinti spartesnio ir masiškesnio pasiruošimo.

Donaldui Trumpui suartėjus su Kremliumi, pasigirdo kalbos ir apie galimybę Europai vėl pirkti rusiškas dujas ir naftą. Nors per pirmąją kadenciją D. Trumpas aršiai kritikavo „Nord Stream“ projektą, bet dabar užsienio žiniasklaida skelbia, kad būtent amerikiečiai gali tapti tarpininkais šiuose susitarimuose tarp Vokietijos ir Rusijos.  „Liūdna, kai Vokietija sudarinėja didžiulius sandorius su Rusija dėl naftos ir dujų.

Donaldo Trumpo kalba prikaustė viso pasaulio dėmesį, ne išimtis ir Lietuva. Nors mūsų politikai ir apžvalgininkai sako, kad nieko naujo neišgirdo, bet pripažįsta, kad dėmesio Europai ir NATO aljansui tikėjosi daugiau. Tam turi ir paaiškinimą – esą Trumpas kol kas neturi kuo pasigirti užsienio politikos srityje. Nors skamba ir nuomonė, kad Trumpui užsienio politika viso labo tėra verslo interesai.

Jungtinės Valstijos yra didžiausia Ukrainos rėmėja, skaičiuojant absoliučiais skaičiais, amerikiečiai skiria tiek, kiek ir kitos likusios šalys, remiančios ukrainiečius. Mūsų politikai ir ekspertai sako, kad dabar teks pasitempti Europai – paramą reikia dvigubinti. Tiesa, tai nebus lengva padaryti, nes kai kurios amerikietiškos ginklų sistemos yra kur kas pranašesnės, nei gaminamos kitose šalyse.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Kol pasaulyje vyksta dideli geopolitiniai pokyčiai, Lietuvos vadovai lieja ašaras, kad savaitgalį nebuvo pakviesti į Londoną, kur europiečiai tarėsi, ką daryti toliau. Prezidentas ir užsienio reikalų ministras sako, kad tai buvo britų klaida, tačiau po Gitano Nausėdos ir Gabrieliaus Landsbergio viešų pykčių praėjusią kadenciją, Lietuva iki šiol net neturi ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje.

Vištyčio miestelyje žmonės gyvena vos keliolika metrų nuo rusiško pasaulio. Valstybių siena eina ir per ežerą, ir per gyvenvietę. Nors dalis gyventojų ramūs, kai kurie prisipažįsta, kad gyventi šalia agresoriaus – nei smagu, nei labai ramu.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Mažai kam matytas vaizdas – Vištyčio ežere skriejantis rusų pasieniečių laivas su oro pagalve. Tai – netipinis pasienis.

Didžiosioms Europos valstybėms svarstant apie karių siuntimą į Ukrainą, Lietuvai taip pat teks apsispręsti – siųsime savo karius, ar ne. Premjeras Gintautas Paluckas į kalbas apie lietuvių karių siuntimą nesileidžia, bet krašto apsaugos ministrė tikina, kad svarstyti yra ką.  Europos šalių kariai netrukus iš poligonų gali persikelti arčiau realaus karo – į Ukrainą. Apie tai vis dažniau kalba didžiųjų Europos šalių lyderiai, tą patį jiems kartoja ir Jungtinių Valstijų prezidentas.

Ukrainos kare šviečiasi paliaubos, bet per trejus karo metus Lietuvos politikai ir valdininkai taip ir nesugebėjo deramai pasiruošti galimam pavojui. Dar prieš keletą mėnesių valdžią turėję konservatoriai šiandien ant kilimo išsikvietė naująjį vidaus reikalų ministrą ir jam papriekaištavo, kad priedangų įrengimas Lietuvoje vyksta per lėtai, o žmonės iki šiol nežino, ką daryti atėjus dienai X. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Europa vis nedrįsta panaudoti įšaldyto Rusijos turto, kurio vertė siekia tris šimtus milijardų eurų. Nors Lietuva ir kitos regiono šalys jau ne vienerius metus kalba, kad tuos pinigus būtina panaudoti Ukrainos labui, tačiau didžiosios Europos valstybės to padaryti nedrįsta – tikėtina, kad bijo, jog taip pasielgus, kiti pasaulio diktatoriai nebenorės saugoti savo kruvinų pinigų Europos bankuose.

Ką reiškia Vokietijos rinkimų rezultatai Lietuvai? Vokietija yra didžiausia mūsų eksporto partnerė, ruošiamės priimti ir vokiečių karių brigadą. Anot politikų ir ekspertų, rezultatai mums, lietuviams, nėra blogi. Būsimas Vokietijos kancleris jau garsiai pasakė, kad Lietuvos brigados projektas bus tęsiamas, be to, prabilo ir apie poreikį stiprinti karinę Europos galią.  Rinkimai Vokietijoje vadinti svarbiausiais šių metų rinkimais visoje Europoje.