Mindaugas Vasiliauskas

Apsaugai nuo rusiškų bepiločių reikalingi radarai ir ginkluotė vis dar neperkami – iki šiol sugebėta tik paskaičiuoti, ko ir kiek mums reikia. Atsakymas įspūdingas – reikia surasti pusę milijardo eurų – tik neaišku, iš kur. Tiesa, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas turi atsakymą – siūlo atidėti braziliškų transporto lėktuvų pirkimą.

Prezidentas Gitanas Nausėda norėtų, kad iki šiol sveikatos apsaugai vadovavus Marija Jakubauskienė toliau tęstų darbą. Tai jau antra savaitė, kai prezidentas pritarė visiems socialdemokratų atvestiems kandidatams, kurie iki šiol dirba ministrais. Atsakymo dėl „Nemuno aušros“ kandidato Andriaus Palionio ir „valstiečių“ siūlomo ministro Edvino Grikšo prezidentas dar neturi.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Lietuva iš Briuselio prašo milijardo eurų pasienio stiprinimui. Reikia ne tik geriau aprūpinti pasieniečius, bet ir įrengti fortifikacijas, skirtas stabdyti priešo karius. Tą Gitanas Nausėda šiandien pristatė ir į Medininkus atvykusiai Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen. Komisijos vadovė šiomis dienomis keliauja po Europos Sąjungos pasienio valstybes, dėmesį skirdama sienų saugumui ir deklaruodama bendrijos paramą.

Pasieniečiai perspėja – migrantų srautai pasienyje su Baltarusija auga. Nors Lietuvos siena pakankamai rami, bet silpnoji grandis ir toliau išlieka latvių pusėje – jie iki šiol nesugebėjo visur pastatyti vaizdo stebėjimo kamerų. Bet didžiausias smūgis ir toliau tenka lenkams: vien šiemet jie 22 tūkstančius kartų neįleido nelegalų. Migrantai ne tik pjausto lenkų sienos tvorą, bet ir bando sužeisti pareigūnus. Daugiau žiūrėkite – TV3 Žiniose.

Dar prieš porą savaičių Sauliaus Skvernelio vadovaujami demokratai apie kandidatę į premjerus Ingą Ruginienę kalbėjo teigiamai, kaip nekeliančią dvejonių. Bet demokratus išmetus iš koalicijos, pasikeitė ir jų vertinimas. S. Skvernelis ėmė kalbėti, kad I. Ruginienė pernelyg rizikinga, o jos kandidatūra išvis netinkama.

Lietuva turi naują ministrę pirmininkę – ja tapo vos prieš metus į politiką pasukusi socialdemokratė Inga Ruginienė. Paskutinėmis valandomis iki lemiamo balsavimo opozicija dar liejo kritiką, tiek dėl Ruginienės netinkamumo šioms pareigoms, tiek dėl suformuotos jiems nepatinkančios koalicijos su „Nemuno aušra“.  Bet dešinieji gavo atgal – savo tiradą paleido Remigijus Žemaitaitis, o socdemas Giedrius Drukteinis konservatoriams prie visų net parodė vidurinį pirštą.

Sauliaus Skvernelio vadovaujami demokratai lieka už valdžios borto. Nuo pat praėjusių Seimo rinkimų jie vis reiškė nepasitenkinimą buvimu valdžioje, tad dabar turės progą pasėdėti ant atsarginių suolelio. Ten jau esantys politikai abejoja demokratų nuoširdumu ir sako, kad nors ir kritikavo socdemus ir „aušriečius“, bet nuo jų nebėgo.   Vis tik pats S. Skvernelis atkerta, kad problemų koalicijoje tik padaugėjo, todėl dirbti toliau drauge su Remigijumi Žemaitaičiu jis nebenorėjo.

Už krašto apsaugą atsakingų kariškių ir politikų darbo tempai stebina – apsisaugojimui nuo rusiškų karinių dronų reikalingos įrangos dar neperka, nes iki galo nežino, kokios konkrečiai įrangos bei ginkluotės reikia kariams. Nors laiko apie tai pagalvoti iš anksto buvo nemažai.  Vietoj nuveiktų darbų, Lietuvos žmonėms ir toliau pristatomos tiesiog idėjos.

Rygos valdžia ėmėsi griežtų veiksmų prieš mieste gyvenančius nelegalius imigrantus – davė jiems mėnesį laiko išvykti iš miesto ir pagrasino, kad po to policija pradės reidus ir gaudys tuos, kurie Latvijos sostinėje gyvena nelegaliai. Tokių veiksmų Rygos valdžia ėmėsi pradėjus daugėti nelegalių migrantų.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.  Latvijai pradėjus kovą su integruotis nenorinčiais rusakalbiais, naujoji Rygos miesto valdžia užsimojo atidaryti dar vieną kovos frontą.

Gitanas Nausėda neeiliniame Seimo posėdyje oficialiai pristatė Ingos Ruginienės kandidatūrą į ministro pirmininko postą. Šalies vadovas pabrėžė laukiantį sunkų darbą, o kad jis toks bus, iš karto I. Ruginienei leido pajusti opozicija. Dar ryte konservatoriai prisipažino, kad nors ir nespėjo jai užduoti klausimų ir išgirsti atsakymų, balsuos „prieš“.   Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda neatmeta galimybės, kad derintis dėl naujos valdančiosios koalicijos, joje gali nebelikti „valstiečių“, o reali yra ir pirmalaikių Seimo rinkimų galimybė. G. Nausėda taip pat teigia, kad yra ir tam tikrų rizikos veiksnių dėl kandidatės į premjero postą Ingos Ruginienės vyro veiklos bei jo galimų ryšių su prorusiškais verslininkais.

Krašto apsaugos ministrės Dovilės Šakalienės problemos nesibaigia. Praūžus skandalui dėl karinės žvalgybos vadovo nušalinimo, dabar paaiškėjo, kad ministerija į konkursus kviečia dalyvauti įmones, kurių vadovai asmeniškai pinigais rėmė D. Šakalienę rinkimų kampanijos metu. Ministrė į nepatogius klausimus vėl neatsakinėja, tik raštu parašė, kad nuo tokių sprendimų nusišalina. Tiesa, TV3 žinių turima informacija rodo, kad tai nebūtinai tiesa. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

„Ar vis dar norite?“ – tokiu klausimu Gitanas Nausėda trečiadienį sutiko socialdemokratų į premjero postą siūlomą Ingą Ruginienę. Jos noras dar neišblėso, nors prisipažįsta nesitikėjusi tokio dėmesio. Bet neseniai į politiką pasukusiai I. Ruginienei teks pratintis – jau dabar jai tenka teisintis dėl klausimų, kaip ketverių metų studijas baigė per du metus.

Ar gali kandidatė į premjeres Inga Ruginienė tapti kelrode žvaigžde socialdemokratams? Partiečiai tokias viltis puoselėja ir svarsto, kad politikė reitingų atžvilgiu galbūt net taps antrąja Vilija Blinkevičiūte, kuri ilgai karaliavo reitingų viršūnėse, iki kol apsimelavo prieš visą Lietuvą.  Tačiau ne viskas priklausys ir nuo pačios socdemų kandidatės į premjeres. Politikai sutaria, kad jai dar būtina įgauti daugiau patirties, o čia labai svarbus vaidmuo teks visai partijai.

Prezidentas ant kilimėlio iškvietė generalinę prokurorę Nidą Grunskienę. Ji pati pripažino, kad tik pirmadienį ryte iš žiniasklaidos sužinojo, ko iš jos nori šalies vadovas. Anot Gitano Nausėdos patarėjų – pasikalbėti apie rezonansines bylas, taip pat ir tas, kuriose įsivėlę politikai.  Opozicija įtaria, kad prezidentas galėjo prašyti neviešos informacijos, ar net spausti prokurorę, tačiau G. Nausėdos patarėjas tokias kalbas vadina haliucinacijomis.

Klaipėdos rajone verslininkai pasiryžo statyti tikrą miestelį, skirtą treniruotis kariams, pareigūnams ir šauliams. Verslininkai tikina, kad tokio objekto nėra ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse. Tačiau dabar investicijas esą stabdo valdininkai – neišduoda poveikio aplinkai vertinimo. Aplinkos apsaugos agentūra aiškina, kad nurodė pastabas, ką verslininkams reikia taisyti, norint gauti leidimą, tačiau Klaipėdos verslininkai to neva nepadarė.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Paaiškėjus, kad pusę Lietuvos perskridęs rusiškas bepilotis buvo ginkluotas sprogstamąja medžiaga, Lietuvos kariuomenė nesugebėjo visuomenei paaiškinti kylančio pavojaus, o jis, anot karo Ukrainoje dalyvių, realus ir mirtinas. Nors prie „Gerberos“ drono buvo pritaisyta 2 kilogramai sprogmenų, tačiau to pakaktų pražudyti žmogų, susprogdinti automobilį ir 50 metrų atstumu paskleisti žalojančių skeveldrų.

Artėjant „Zapad“ pratyboms, o ministrei Dovilei Šakalienei atleidus karinės žvalgybos vadą, kilęs skandalas, panašu, baigiasi socialdemokratės pergale. Nors ministerija iki šiol taip ir nebuvo pateikusi konkrečių įrodymų, ką blogo padarė Elegijus Paulavičius, bet penktadienį pradėtas tyrimas šiandien jau nutrauktas. Esą tiek ministerija, tiek ir jau buvęs karinės žvalgybos vadas susitarė – jis atsiima skundą teismui, o ministerija nebetęsia tyrimo.

Neišdirbęs nei 8 mėnesių Gintautas Paluckas oficialiai atsistatydino iš pareigų, o kartu su juo ir visas ministrų kabinetas. Į atsistatydinimo posėdį atvykę ministrai prisipažino, kad nesijaučia saugūs dėl ateities, nors leistis į svarstymus, ką darys, jei neteks darbo – nenori.  Tiesa, pats atsistatydinimo posėdis, nors ir istorinis, neapsiėjo ir be akibrokšto – apsauga užtvėrė kelią žiniasklaidai, kad visuomenė nepamatytų ir neišgirstų ministrų emocijų.

Nors politikai ir kariškiai kartoja, kad Lietuvos oro erdvė apsaugota ir ją, prireikus, gina net NATO sąjungininkai, tačiau istorijos su rusiškais dronais apnuogino ir spragas. Turime aklų zonų, kuomet radarai nemato skrendančių objektų, o galiausiai, neturime ir kuo numušti pavojingus dronus. Kol kas visas dėmesys buvo sutelktas į apsaugą nuo orlaivių ir raketų, tačiau to nepakanka mažiems, pigiems dronams numušinėti.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Krašto apsaugos ministerija atliko tyrimą dėl nušalinto karinės žvalgybos vado ir konstatavo, kad jis darbe galimai taikė mobingą, psichologiškai smurtavo, nesumokėjo darbuotojams visų priklausančių pinigų. Būtent žodis „galimai“ skambėjo prie kiekvieno kaltinimo. Dabar esą pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą, kuris turi nustatyti tiesą.   Vis tik konkrečių įrodymų šiems kaltinimams pateikta nebuvo, o pats karinės žvalgybos vadovas nė nebuvo apklaustas.

Atsistatydinus Gintautui Paluckui, pagrindinis klausimas – kas jį pakeis? Nors patys socialdemokratai apie tai dar konkrečiai nešneka, bet jau skamba trys pavardės – Juozo Oleko, Mindaugo Sinkevičiaus ir Ingos Ruginienės.  Naujasis premjeras lems ir kaip atrodys valdančioji dauguma, tikėtina, kad gali būti naujų susitarimų. Dėl savo partijos ateities valdžioje nebėra tikras ir Remigijus Žemaitaitis.

Latvijos valdžia tvarkosi su šalyje gyvenančiais rusais. Tūkstančiui jų įteikė laiškus su nurodymais palikti šalį per kelis mėnesius. Nors Latvija jau prieš keletą metų priėmė sprendimą deportuoti iš šalies rusus, kurie nemoka latviškai, pats procesas vis dar tęsiasi. Tik klausimas, ar pati Rusija laukia tokių gyventojų, mat rusišką pensiją gaunantys, bet Latvijoje gyvenantys senjorai nustojo gauti pinigus iš Kremliaus ir jau prašo pagalbos latvių.

Paryčiais į Lietuvą ir vėl įskrido rusų bepilotis orlaivis. Nei tarnybos, nei kariuomenė jo įskrendančio į Lietuvą nepastebėjo, o sužinojo tik iš gyventojų pranešimų, kai žmonės droną pradėjo fiksuoti skrendantį virš Vilniaus.  Nors kariškiai su policija pradėjo bepiločio ieškoti nuo ryto, tačiau jis vis dar nerastas. Policija prašo ir grybautojų pagalbos – radus kur miške rusišką bepilotį prašo jo neliesti ir pranešti, kur jis.

Nesibaigiantys premjero Gintauto Palucko skandalai pasiekė savotišką lūžį – juo nepatenkinti jau ir Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) skyriai. Vieni kalba aptakiau, sako, kad skandalai partijai nepadeda, kiti rėžia atvirai, kad premjero delsimas atsistatydinti kenkia visiems. Tačiau G. Paluckas nepasiduoda, dar žada tikrintis pasitikėjimą Seime, bet kol kas neaišku, kaip. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Paaiškėjus, kad Lietuva karinėms oro pajėgoms pirks kelis šimtus milijonų kainuojančius tris braziliškus transporto lėktuvus, piktinasi ne tik opozicija, bet ir dalis valdančiųjų. Už saugumą ir gynybą atsakingi politikai aiškina, kad Lietuvai reikėtų pinigus skirti ginkluotei ar oro gynybos sistemoms, kurios stiprintų šalies kovinę galią. Politikai taip pat kritikuoja sprendimą orlaivius pirkti iš Brazilijos įmonės, mat Brazilija bičiuliaujasi su Rusija ir Kinija.

Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad neklausys jį saugančių apsaugininkų ir neis slėptis į priedangą, jeigu į Lietuvą įskris rusiški bepiločiai, o visuomenei apie tai nebus pranešta. Prezidentas sako, kad jeigu tarnybos įžvelgia pavojų, reikia pranešti visiems. Tačiau tai reiškia, kad visuomenė gali būti klaidingai gąsdinama, met kariuomenė negali tiksliai atskirti, pavojingas objektas skrenda į Lietuvą, ar ne. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Į Lietuvą įskridęs rusiškas bepilotis orlaivis kaip reikiant apnuogino oro gynybos spragas. Situacija skandalinga – pasirodo esame pusiau akli ir vargiai galintys apsiginti nuo tokių pavojų. Maža to, problema net ne finansinė – pinigų yra, tačiau nei kariškiai, nei pasieniečiai vis dar neturi reikiamų radarų, nėra ir pakankamai priemonių, su kuriomis būtų galima numušinėti įskridusius dronus.

Rusai kiekvieną naktį ir dieną leidžia šimtus mirtį nešančių „Shahed“ dronų į Ukrainą, atakuoja tiek besiginančius karius, tiek ir niekuo dėtus civilius. Patys ukrainiečiai bando prisitaikyti ir prie šio pavojaus – „Shahed“ numušinėja ir nuo žemės, ir iš dangaus su savo turimais dronais. Bet dabar Ukrainos gynėjai prašo Lietuvos žmonių pagalbos, todėl prasideda speciali paramos akcija „Dronatonas“.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Briuselio valdininkai pradėjo dėlioti planą, kaip artimiausiais metais leis visų Europos mokesčių mokėtojų pinigus. Būsimasis daugiametis biudžetas įspūdingas – trilijonas 700 milijardų eurų. Esminis klausimas – kam ši įspūdinga suma bus išleista? Lietuvos interesas kuo daugiau skirti saugumui ir gynybai, tačiau panašu, jog ši sritis vis dar nebus svarbiausia Briuselyje.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Lietuvai tiksi laikas apsispręsti, ar priimti dalį migrantų pas save, ar mokėti milijonus kitoms valstybėms. Pastaruoju metu nelegalūs migrantai masiškai plūsta į Pietų Europą – jie į žemyną per Viduržemio jūrą, o sienas saugantys pareigūnai atrodo bejėgiai. Nevaldoma migracija kelia ir gyventojų pykčius. Ispanijoje kilo riaušės po to, kai migrantas sumušė senuką ispaną.   Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Vokietijos žiniasklaida pradėjo aiškintis, ar Lietuvoje dislokuota vokiečių brigada prireikus galėtų realiai stoti į kovą su rusais nuo pat pirmųjų akimirkų, jei šie pultų. Gautas atsakymas – ne pats maloniausias mums.  Pasirodo, kad prieš stodami į kovą vokiečių kariai turėtų gauti Vokietijos parlamento leidimą, o tai rizikinga, mat procedūros ilgos, o ir apskritai parlamentarai nežinia kokį sprendimą priimtų.

Vadinamųjų „čekutininkų“ gelbėjimo istorija darosi vis absurdiškesnė. Ketvirtadienį Seime iš parlamentarų lūpų skriejo įžeidimai vienas kitam ir galiausiai, kaip sako Seimo pirmininkas, buvo išprievartautas Seimo statutas.  Apsvarstę „čekutininkus“ gelbėjančias įstatymo pataisas, valdantieji suprato, kad pirmadienį negalės jų galutinai priimti dėl privalomų išlaukti terminų. Tuomet vėl paprašė grįžti prie šio klausimo, nors jo svarstymas jau buvo pasibaigęs.

Seimas tarė galutinį žodį – priėmė jau dešimtą pataisytą nekilnojamo turto (NT) mokesčio variantą. Už pirmą būstą mokės tik patys turtingiausieji, o mokestis bus mažesnis nei dabar. O štai jeigu turite antrą ar paskesnį butą, namą, ar sodybą, susimokėti teks jau praktiškai visiems.

Istorinis sprendimas – NATO šalys sutarė dėl 5 procentų gynybos finansavimo. Hagoje nuskambėjo nemažai liaupsių Donaldui Trumpui – būtent dėl jo toks sprendimas ir priimtas. O Trumpo retoriką perėmė ir Gitanas Nausėda. Tiesa, ne viskas taip džiaugsminga, kaip gali pasirodyti – realus gynybos finansavimo procentas mažesnis, o ir laiko šalims duota net 10 metų. Neišsklaidytos ir abejonės dėl išimties Ispanijai.

Sulysęs, sublogęs ir su ašaromis akyse – taip sekmadienį Vilniuje surengtoje spaudos konferencijoje atrodė Siarhijus Cichanouskis. Vakar jis ir dar keliolika politinių kalinių buvo išlaisvinti iš Aliaksandro Lukašenkos režimo kalėjimo. Šiandien jis sako, kad kovą prieš A. Lukašenką tęs. Vis tik Lietuvoje pasigirdo įtarimų, kad jis gali būti prorusiškų pažiūrų – 2017-aisiais net lankėsi okupuotame Kryme. S. Cichnouskis sako, kad tuo metu jis nesidomėjo politika.

Moterys ne prastesnės, o atvirkščiai – turi tokių savybių, kurių vyrams pritrūksta. Ir to neišnaudoti šalies gynyboje būtų didelė klaida. Taip aiškina moterys politikės, karininkės, pareigūnės ir kitų sričių profesionalės. Krašto apsaugos sistemoje jau dabar daugėja moterų karininkių, o ministrė sako, kad ateityje turėsime priimti sprendimus ir dėl moterų šaukimo į kariuomenę.

Vilniaus centre – Prezidento rūmus ir Krašto apsaugos ministeriją saugantys ginkluoti kariūnai. Tokį vaizdą galėjo pamatyti vilniečiai ir miesto svečiai, mat surengtos pratybos. Kaip atremti hibridines atakas dabar tariasi regiono šalių ministrai, nors jie suka galva ir kaip įtikinti pietų europiečius daugiau investuoti į gynybą. Konservatoriai turi idėją – jeigu pietiečiai nenori mokėti, gali pas mus dislokuoti jau turimą savo karinę techniką.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Iš Seimo salės valdantieji meta gelbėjimosi ratą čekučių skandaluose besimurkdantiems kolegoms. Socdemai stumia įstatymo projektą, kurį priėmus, tektų nutraukti jau dabar vykstančius teisėsaugos tyrimus, o naujai įkliuvę čekutininkai, tikėtina, išvengtų skaudžiausios bausmės – išmetimo iš valstybės tarnybos. Piktinasi ne tik opozicija, bet ir dalis valdančiųjų. Sako, kad pataisas stumiantys socdemai net rengia savotiškus mainus, į kuriuos įtraukė ir partnerystės įstatymą.

Mokesčių pertvarkos chaosas Seime. Socialdemokratai, „aušriečiai“ vėl priregistravo naujų siūlymų dar kartą keisti NT mokesčio projektą. Kad įsivyravo betvarkė, iš dalies pripažįsta ir patys Seimo nariai, o tautos išrinktųjų veiksmus sunku jau suprasti ir pačiai tautai. Maža to, paaiškėjo, kad rytoj turėjęs vykti galutinis balsavimas dėl mokesčių nukeltas į kitą savaitę – po Joninių. Bet seimūnai jau dabar juokauja, kad šventė gali dar labiau sujaukti politikų protus.

Seimas palaimino pirmuosius mokesčių reformos pakeitimus – panaikino lengvatinį PVM šildymui, karštam vandeniui, malkoms. Parlamentarai įvedė ir cukraus mokestį limonadams. Skaičiuojama, kad litras saldinto gėrimo brangs nuo 9 iki 25 centų. Brangiau teks mokėti ir už draudimą, o įmonėms padidino pelno mokestį.

Socialdemokratai Seime sugalvojo jau devintą nekilnojamojo turto mokesčio projektą, kuris turtingiems ir itin prabangius būstus turintiems žmonėms sumažins dabar mokamus mokesčius arba panaikins juos apskritai. Tuo tarpu visiems kitiems pirmasis būstas nieko nekainuos, bet atsiras mokestis antram ir paskesniam būstui.

Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo įstatymą, kuriuo visi buvę šalies prezidentai būtų gydomi išskirtinėmis sąlygomis – namuose arba specializuotose ligoninėse. Nausėdos patarėjai sako, kad tai ir pagarbos klausimas šalies vadovams, ir palengvinimas apsaugai. Dėl įstatymo balsuos Seimo nariai, o jų tarpe skamba daug kritikos – kai kurie sako, kad Nausėda rūpinasi savo ateitimi ir nori įteisinti tam tikrą elitizmą.

Pastarieji socialdemokratųir valdančiosios koalicijos skandalai išryškino dar vieną dalyką – prezidento Gitano Nausėdos simpatijas šiems valdantiesiems. Nors jos skambėjo ir prieš rinkimus, tačiau dabar aiškiai matyti, kad praėjusią kadenciją prisidirbus konservatoriams, prezidentas buvo gerokai griežtesnis.

Ne visi lietuviai mūsų šalyje gyvenančių ukrainiečių atžvilgiu nusiteikę svetingai. Vienas Klaipėdoje pavežėtoju dirbantis ukrainietis paviešino keletą vaizdo įrašų, kaip jį užsipuolė keletas Lietuvos gyventojų. Mūsų tautiečiai vyrui iš Ukrainos priekaištavo, kad jis nekariauja fronte, išvadino dezertyru, iškeikė ir net grasino, kad jis bus pakartas. Piktinosi ir tuo, kad ukrainietis gyvendamas mūsų šalyje nemoka lietuvių kalbos.

Lengvatinę paskolą premjero Gintauto Palucko įmonei suteikusi ILTE pristatė savo vidinio tyrimo išvadas. O jos – palankios Vyriausybės vadovui. Nustatyta, kad paskola išduota nepažeidus jokių tvarkų ir įstatymų, o išskirtinumo, lyginant su kitais šalies verslais, nebuvo. G. Paluckas sako, kad tokio sprendimo ir tikėjosi. Vis tik dabar daugiausia klausimų lieka dėl susijusių įmonių apibrėžimo.

Vilniaus viršūnių susitikime Volodymyro Zelenskio ištarti žodžiai apie rusų vasaros planus Baltarusijoje uždavė mįslę Lietuvoje. Aukščiausi valstybės vadovai, paklausti, ką sako mūsų žvalgyba, nuo atsakymų išsisukinėja – aiškina, kad žmonėms reikia išlikti ramiems. Premjeras Gintautas Paluckas aiškina, kad informacija slapta, o prezidentas Gitanas Nausėda apskritai nusprendė ignoruoti šį klausimą ir nepratarė nė žodžio.

Seime užfiksuotas dar vienas aistrų pliūpsnis. Po balsavimo dėl savanoriškai už Ukrainą kariaujančių lietuvių, „valstietis“ Valius Ąžuolas garsiai pareiškė, kad jam pagrasino konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Neva pažadėjo pas jį ateiti su vyrais. L. Kasčiūnas teisinasi, kad tik sureagavo į V. Ąžuolo įžeidimą savanoriams, bet negrasino. „Valstietis“ dabar kreipėsi į Seimo etikos komisiją ir svarsto, ar nereikėtų teisėsaugos įsikišimo.

Pirmadienis buvo neeilinė diena Vilniuje – į sostinę atvyko keliolikos NATO šalių lyderiai tartis dėl artėjančio viso NATO viršūnių susitikimo. Rytinės NATO valstybės, tarp jų ir Lietuva, siūlo spausti vakarų ir pietų Europos šalis didinti išlaidas gynybai – vadinamąsias grindis kelti nuo 2 iki 5 procentų BVP. Tai reikštų dešimtis ir net šimtus milijardų eurų papildomai kasmet.