Mindaugas Vasiliauskas

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė užsitraukė premjerės rūstybę. Inga Ruginienė sabotažu pavadino sprendimą į ministeriją sukviesti visuomenininkus ir dalį žurnalistų ir jiems pateikti, kaip sako pati I. Ruginienė, neteisingus skaičius apie kitų metų gynybos biudžetą. Premjerė neatsako, ar vis dar pasitiki ministre – žada su ja kalbėtis akis į akį.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Į Kauną futbolo stebėti atvykęs Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas džiaugėsi Lenkijos rinktinės pergale prieš lietuvius, o jį stebėti futbolo pakvietusi Inga Ruginienė džiūgavo ne ką mažiau. Premjerė gavo puikią progą ne tik neformaliai pabendrauti su D. Tusku, bet ir sulaukė opozicijos pagyrų. Politikai sutaria, kad būtent sportas, o pirmiausia – futbolas, padeda Europoje užmegzti šiltus diplomatinius ryšius su kitų valstybių vadovais.

Vokietijos žvalgybų tarnybų vadai ragina atsitokėti savo šalies politikus – Bundestage jie aiškiai sako, kad Rusija jau puola Vokietiją, tik ne atvirai ir karo riba išblukusi. Anot vadų, rusai rengia įvairias provokacijos, sabotažą, savo agentus infiltruoja tiek į kariuomenę, tiek ir į kitas svarbias įstaigas. Ypatingas dėmesys ir vokiečiams Lietuvoje, sako, kad jie yra rusų taikinys. Visgi Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad grėsmės lygis Lietuvai nepakitęs, panikuoti nereikia.

Lietuvoje vyksta didžiausios mobilizacijos pratybos. Tarnybos ir institucijos treniruojasi, kaip reikėtų reaguoti, jei tektų evakuoti šimtus tūkstančių gyventojų, jeigu diversinės priešo grupės bandytų užimti strategiškai svarbius objektus ir jeigu įprastas gyvenimas sustotų. Vilniuje imituota ir objektų apsauga nuo diversantų ir gyventojų evakuacija traukiniu – žmonės išvežti į Kauną, bet jeigu reikėtų evakuoti į Lenkiją, nebūtų su kuo. Plačiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

„Mizeris“ ir ne esminis dalykas – taip užsienio reikalų ir krašto apsaugos ministrai kalba apie Jungtinių Valstijų paramą Baltijos šalims, kurią Pentagonas nori nutraukti. Jie sako, kad tai nėra esminis dalykas, dėl kurio reikėtų įkyrėti amerikiečiams, nors paramą – 60 mln. eurų per metus – Lietuva vis tiek bando išsaugoti. Kritikos amerikiečiams žeria kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Remigijus Žemaitaitis gali džiaugtis – jo vadovaujama „Nemuno aušra“ gerina savo reitingus visuomenės apklausose. Nors kritika jų atžvilgiu liejasi kone kasdien, panašu, kad būtent ji padeda aušriečiams pelnyti vis daugiau visuomenės simpatijų. Protestų prieš R. Žemaitaitį, „Nemuno aušrą“ ir socialdemokratus, kurie su jais sudarė koaliciją, būta jau ne vieno.

Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė, kad Baltijos šalys ir Lenkija tam tikra prasme kaltos dėl to, kad V. Putinas užpuolė Ukrainą. Esą ji norėjo kalbėtis ir derėtis su V. Putinu, jog šis nepultų Ukrainos, tačiau dialogui sutrukdė Baltijos šalys ir Lenkija. Nors tiesiogiai A. Merkel nieko neapkaltino, tačiau konservatoriai, kurie tuo metu buvo Lietuvos valdžioje, beda pirštu, kad būtent A. Merkel vykdyta politika leido Rusijai stiprinti savo karo mašiną.

Chaosas valdžioje sudarant koaliciją, o vėliau ir Vyriausybę, nors ir sukvietė kelis tūkstančius protestuotojų į Vilniaus centrą, bet labai išgąsdinti valdančiųjų neturėjo. Naujausia gyventojų apklausa rodo, kad tiek socialdemokratai, tiek ir „Nemuno aušra“ išlaikė savo turėtus reitingus ir net truputį juos paaugino. Tiesa, jau trečią mėnesį iš eilės smunka Gitano Nausėdos populiarumas.

Sustabdytas dar vienas teroro išpuolis Lenkijoje, kurį organizavo Rusijos tarnybos. Sprogmenis teroristai slėpė ir Lietuvoje – tai praneša Lenkijos žiniasklaida. Jos teigimu, nors Lenkijoje sprogmenų lenkų teisėsauga nesurado, Lietuvos žvalgyba nustatė, kad mūsų šalyje nusikaltėliai juos buvo paslėpę vienose Kauno kapinėse. Savaitės pradžioje įtakingi Europos politikai rinkosi į Varšuvoje vykusį saugumo forumą, kuriame tradiciškai daugiausia dėmesio skiriama Rusijos keliamos grėsmės analizei.

Krašto apsaugos ministrei Dovilei Šakalienei skrieja nauji įtarimai iš opozicijos – naujų klausimų sukėlė svarbios, milijardinius kariuomenės pirkimus vykdančios agentūros vadovo pasitraukimas. Į viešumą iškeltos detalės apie D. Šakalienės susitikimą su braziliškus lėktuvus gaminančios kompanijos vadovu – vos keliomis dienomis prieš sprendimą Lietuvai pirkti transporto lėktuvus.

Krašto apsaugos ministrės Dovilės Šakalienės komandą palieka dar vienas jos narys – šį kartą traukiasi jos adjutantas. Pati ministrė šios žinios nors ir nepatvirtina, bet ir neneigia. Nors adjutanto pareigos kariams padeda kopti karjeros laiptais ateityje, bet, opozicijos žiniomis, D. Šakalienės adjutantas nusprendė apskritai trauktis iš kariuomenės. Tai jau trečias ministrės komandos nario pasitraukimas, tad politiniai konkurentai kalba, kad situacija negera.

Dronų sienos teks palaukti – kol kas dar nėra atsakymo, ar Europos Sąjunga šį projektą finansuos. Kariuomenė anksčiau skaičiavo, kad reikia bent pusės mlrd. eurų, kad būtų įsigytos priemonės, kurios padės apsisaugoti nuo rusiškų dronų. Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė žada, kad nepaisant Briuselio sprendimo dėl pinigų, priemonės kariams vis tiek bus nupirktos. Tačiau pats kariuomenės vadas perspėja valdyti lūkesčius – pusė mlrd. eurų vis tiek nepadės uždengti viso pasienio.

Nepaisant protestų ir kritikos, Lietuva turi naują Vyriausybę, vadovaujamą Ingos Ruginienės. Seime prisiekė visi paskirtieji ministrai. Tiesa, salėje skambėjo ne viena aštri frazė – opozicija naująją Vyriausybę prilygino su Vladimiru Romanovu ir Kauno „Žalgiriu“, 5-ąją kolona, teroristais ir nerealiais pažadais programoje, kuriems neaišku, iš kur bus paimti reikalingi pinigai. Nors premjerė laikėsi diplomatiškai, bet atsikirsdamas Žemaitaitis  žodžių nerinko.

Socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius pareiškė, kad partijos valdoma Krašto apsaugos ministerija turi stabdyti braziliškų transporto lėktuvų pirkimą. Jis prašo paskirtosios premjerės Ingos Ruginienės sudaryti Vyriausybinę darbo grupę, kuri aiškintųsi, ar lėktuvai dabar yra prioritetas Lietuvai. Tačiau Dovilė Šakalienė sako, kad stabdyti derybų dėl lėktuvų nežada. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Teismas pagaliau išnagrinėjo prieš 4 metus prie Seimo vykusių riaušių bylą. Antanas Kandrotas-Celofanas, kaip ir Andrejus Lobovas pripažinti kaltais. A. Lobovui skirta lygtinė bausmė, o A. Kandrotui subendrinus kitus nuosprendžius, skirtas kalėjimas 4 metams. Tiek jis, tiek A. Lobovas, pripažinti recidyvistais. Panašias, lygtines bausmes gavo ir kiti riaušių dalyviai, nors keletas buvo ir išteisintų.

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė, nors vis dar serga, bet pagaliau paaiškino, iš kokių pinigų planuoja pirkti braziliškus transporto lėktuvus. Esą šimtus milijonų eurų planuoja paimti iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondų. Tai reiškia, kad turės būti mažinamas finansavimas kitiems, jau suplanuotiems projektams – kokiems, paskirtoji premjerė nesugebėjo atsakyti. D. Šakalienė pranešė, kad svarsto konservatorių lyderį Lauryną Kasčiūną paduoti į teismą.

Amerika šildo santykius su Aliaksandru Lukašenka – Donaldas Trumpas A. Lukašenkai rašo asmeninius sveikinimus ir laiškus, panaikino sankcijas baltarusių aviakompanijai. Jo pasiuntinys žada, kad tai – dar ne pabaiga ir prognozuoja, kad sankcijas su laiku Minskui panaikins ir europiečiai. Tad klausimas, ką tai reiškia Lietuvai? Mūsų užsienio politikos strategijoje numatyti priešingi tikslai – spausti A. Lukašenkos režimą ir didinti tarptautinę Minsko izoliaciją.

Tarptautinis žurnalistų tyrimas atskleidė daugiau detalių apie Rusijos užsakytus ir Vilniuje rengtus teroro aktus Vakarų Europoje. Būtent Lietuvos sostinėje rusų teroristai aktyvavo ir per siuntų tarnybas išsiuntė sprogstamuosius užtaisus, kurie vėliau užsidegė Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje ir Lenkijoje.   Juos siuntė Lietuvos pilietis, tačiau jis buvo tik viena iš visos operacijos grandžių. Prokurorai skelbia išaiškinę visą tinklą, kuris organizavo šiuos išpuolius.

Ar per rusiškų dronų ataką prieš Lenkiją bepiločiai buvo įskridę ir į Lietuvą – vis dar nežinia. Tą slaptame posėdyje trečiadienį bandė aiškintis Seimo nariai, bet tiek Krašto apsaugos ministerijai, tiek ir kariuomenei teko pripažinti, kad Lietuva nežino – buvo pažeista oro erdvė, ar ne. Nors į orą kilo sąjungininkų naikintuvai, bet jie nieko neaptiko, todėl šis klausimas taip ir liko neatsakytas.

Tęsiasi rusų pratybos „Zapad“, tačiau prie Lietuvos sienų kariuomenė nieko pavojingo nefiksuoja. Situacija rami, nors pareigūnai ir kariškiai išlieka aukštoje parengtyje. Tačiau Lietuvos krašto apsaugos ministrei įtampos nuo to ne mažiau. Seimo opozicija viešai pareiškė įtarianti, kad ministrė slepia nuo Lietuvos gyventojų informaciją apie galimą dronų įskridimą į Lietuvą praėjusią savaitę. Rusija ir Baltarusija viešina savųjų „Zapad“ pratybų vaizdus.

Prasidėjo Rusijos ir Baltarusijos pratybų „Zapad“ aktyvioji fazė, kurių tikslas treniruotis karui prieš Vakarus. Lietuvos, o taip pat ir Vakarų karininkai sako, kad nerimauti žmonėms dėl to nereikia – pratybos žymiai mažesnio masto, nei anksčiau. Tiesa, provokacijų tikimybė didesnė, bet kariškiai žmones ragina nepasiduoti baimei ir panikai, nors būtent to rusai ir siekia. Prieš kelias savaites mūsų kariuomenė pradėjo blokuoti nenaudojamus kelius, vedančius į Baltarusiją ir Rusiją.

Kelioms dešimtims rusiškų dronų vakar įskridus į Lenkijos teritoriją ir Vokietijos žiniasklaidai paskelbus, kad buvo pažeista ir Lietuvos oro erdvė, ministrė Dovilė Šakalienė teigia, jog jokių signalų mūsų kariuomenė nefiksavo. Vis dėlto kariuomenės vadas pripažino, kad NATO sąjungininkų naikintuvai į orą kilo net tris kartus – tačiau neatskleidė, kodėl reikėjo tiek kartų reaguoti.

Prasidėjo naujas politinis sezonas. Seimo nariai susirinko į naujos sesijos pradžią ir ją pradėjo nuo Seimo pirmininko atsistatydinimo. Iš pareigų pasitraukė Saulius Skvernelis. Šias pareigas iš jo turėtų perimti socialdemokratas Juozas Olekas. Dėmesio sulaukė ir paskirtoji premjerė, pristačiusi Vyriausybės programą. Tiesa, joje vietos neatsirado Žemaitaičio pažadui, kurį jis dalino rinkėjams.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Seimas grįžta prie darbų, prasidėjo rudens sesija, o kartu su ja teks rinkti ir naują Seimo pirmininką. Demokratus iš koalicijos išmetus, Saulius Skvernelis taps eiliniu Seimo nariu. Koalicija sutarė, kad naujuoju parlamento vadovu taps socdemas Juozas Olekas, tačiau Remigijus Žemaitaitis pradėjo svaidytis grasinimais – žaisdamas savo žaidimus dėl ministrų skyrimo, Žemaitaitis pagrasino nebalsuoti už Oleką.

Jungtinės Amerikos Valstijos mažina karinę paramą Baltijos šalims. Krašto apsaugos ministerija skaičiuoja, kad tokio sprendimo kaina – apie 60 milijonų eurų kasmet. Bet kur kas svarbesnė politinė žinia, kurią siunčia Donaldas Trumpas. Klausimas, ar JAV nenusisuka nuo mūsų regiono. O kol D. Trumpas sprendžia, kur ir kiek būti amerikiečiams, Lietuvos diplomatai pasimetę. Mūsų šalies diplomatai iš pradžių kalbėjo, kad tai viso labo tik gandai, nors vėliau pripažino, kad gandai teisingi.

Europos krepšinio čempionato Baltų derbis, Lietuva prieš Latviją, prie ekranų sutraukė minias lietuvių. Vilniuje, tiek baruose, tiek ir specialiose fanų zonose susirinko tūkstančiai lietuvių, ir nors iš pradžių nedidelį nerimą dėl rungtynių baigties dangstė patriotišku optimizmu, vėliau, rungtynių eigoje tikėjimas mūsiškių pergale tik stiprėjo.  Prieš 2 metus Pasaulio krepšinio čempionate latviai pažemino lietuvius taip, kaip dar niekas nebuvo to padaręs.

„Nemuno aušros“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio noras, kad valstybė išpirktų „Ignitis“ akcijas ir bendrovė vėl priklausytų tik valstybei, kelia aistras. Tokį siūlymą kritikuoja ir ekonomistai, ir opozicija. Sako, kad valstybė taip tiesiog tuščiai išmestų gynybai reikalingą pusę milijardo eurų, nedrąsiai apie tai kalba ir vis dar pareigas einantis energetikos ministras.

Nelegalai iš Baltarusijos į Europą plūsta kone rekordiniais tempais. Vieną šios savaitės parą mūsų pasieniečiai neleido į Lietuvą patekti pusšimčiui migrantų, jie bandė prasmukti keturiomis grupėmis. Tokio didelio nelegalų skaičiaus per vieną parą nebuvo jau pustrečių metų. Nemiega ir kontrabandininkai – balionų su cigaretėmis pasieniečiai jau dabar perėmė kone dvigubai daugiau nei pernai per visus metus.

Apsaugai nuo rusiškų bepiločių reikalingi radarai ir ginkluotė vis dar neperkami – iki šiol sugebėta tik paskaičiuoti, ko ir kiek mums reikia. Atsakymas įspūdingas – reikia surasti pusę milijardo eurų – tik neaišku, iš kur. Tiesa, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas turi atsakymą – siūlo atidėti braziliškų transporto lėktuvų pirkimą.

Prezidentas Gitanas Nausėda norėtų, kad iki šiol sveikatos apsaugai vadovavus Marija Jakubauskienė toliau tęstų darbą. Tai jau antra savaitė, kai prezidentas pritarė visiems socialdemokratų atvestiems kandidatams, kurie iki šiol dirba ministrais. Atsakymo dėl „Nemuno aušros“ kandidato Andriaus Palionio ir „valstiečių“ siūlomo ministro Edvino Grikšo prezidentas dar neturi.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Lietuva iš Briuselio prašo milijardo eurų pasienio stiprinimui. Reikia ne tik geriau aprūpinti pasieniečius, bet ir įrengti fortifikacijas, skirtas stabdyti priešo karius. Tą Gitanas Nausėda šiandien pristatė ir į Medininkus atvykusiai Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen. Komisijos vadovė šiomis dienomis keliauja po Europos Sąjungos pasienio valstybes, dėmesį skirdama sienų saugumui ir deklaruodama bendrijos paramą.

Pasieniečiai perspėja – migrantų srautai pasienyje su Baltarusija auga. Nors Lietuvos siena pakankamai rami, bet silpnoji grandis ir toliau išlieka latvių pusėje – jie iki šiol nesugebėjo visur pastatyti vaizdo stebėjimo kamerų. Bet didžiausias smūgis ir toliau tenka lenkams: vien šiemet jie 22 tūkstančius kartų neįleido nelegalų. Migrantai ne tik pjausto lenkų sienos tvorą, bet ir bando sužeisti pareigūnus. Daugiau žiūrėkite – TV3 Žiniose.

Dar prieš porą savaičių Sauliaus Skvernelio vadovaujami demokratai apie kandidatę į premjerus Ingą Ruginienę kalbėjo teigiamai, kaip nekeliančią dvejonių. Bet demokratus išmetus iš koalicijos, pasikeitė ir jų vertinimas. S. Skvernelis ėmė kalbėti, kad I. Ruginienė pernelyg rizikinga, o jos kandidatūra išvis netinkama.

Lietuva turi naują ministrę pirmininkę – ja tapo vos prieš metus į politiką pasukusi socialdemokratė Inga Ruginienė. Paskutinėmis valandomis iki lemiamo balsavimo opozicija dar liejo kritiką, tiek dėl Ruginienės netinkamumo šioms pareigoms, tiek dėl suformuotos jiems nepatinkančios koalicijos su „Nemuno aušra“.  Bet dešinieji gavo atgal – savo tiradą paleido Remigijus Žemaitaitis, o socdemas Giedrius Drukteinis konservatoriams prie visų net parodė vidurinį pirštą.

Sauliaus Skvernelio vadovaujami demokratai lieka už valdžios borto. Nuo pat praėjusių Seimo rinkimų jie vis reiškė nepasitenkinimą buvimu valdžioje, tad dabar turės progą pasėdėti ant atsarginių suolelio. Ten jau esantys politikai abejoja demokratų nuoširdumu ir sako, kad nors ir kritikavo socdemus ir „aušriečius“, bet nuo jų nebėgo.   Vis tik pats S. Skvernelis atkerta, kad problemų koalicijoje tik padaugėjo, todėl dirbti toliau drauge su Remigijumi Žemaitaičiu jis nebenorėjo.

Už krašto apsaugą atsakingų kariškių ir politikų darbo tempai stebina – apsisaugojimui nuo rusiškų karinių dronų reikalingos įrangos dar neperka, nes iki galo nežino, kokios konkrečiai įrangos bei ginkluotės reikia kariams. Nors laiko apie tai pagalvoti iš anksto buvo nemažai.  Vietoj nuveiktų darbų, Lietuvos žmonėms ir toliau pristatomos tiesiog idėjos.

Rygos valdžia ėmėsi griežtų veiksmų prieš mieste gyvenančius nelegalius imigrantus – davė jiems mėnesį laiko išvykti iš miesto ir pagrasino, kad po to policija pradės reidus ir gaudys tuos, kurie Latvijos sostinėje gyvena nelegaliai. Tokių veiksmų Rygos valdžia ėmėsi pradėjus daugėti nelegalių migrantų.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.  Latvijai pradėjus kovą su integruotis nenorinčiais rusakalbiais, naujoji Rygos miesto valdžia užsimojo atidaryti dar vieną kovos frontą.

Gitanas Nausėda neeiliniame Seimo posėdyje oficialiai pristatė Ingos Ruginienės kandidatūrą į ministro pirmininko postą. Šalies vadovas pabrėžė laukiantį sunkų darbą, o kad jis toks bus, iš karto I. Ruginienei leido pajusti opozicija. Dar ryte konservatoriai prisipažino, kad nors ir nespėjo jai užduoti klausimų ir išgirsti atsakymų, balsuos „prieš“.   Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda neatmeta galimybės, kad derintis dėl naujos valdančiosios koalicijos, joje gali nebelikti „valstiečių“, o reali yra ir pirmalaikių Seimo rinkimų galimybė. G. Nausėda taip pat teigia, kad yra ir tam tikrų rizikos veiksnių dėl kandidatės į premjero postą Ingos Ruginienės vyro veiklos bei jo galimų ryšių su prorusiškais verslininkais.

Krašto apsaugos ministrės Dovilės Šakalienės problemos nesibaigia. Praūžus skandalui dėl karinės žvalgybos vadovo nušalinimo, dabar paaiškėjo, kad ministerija į konkursus kviečia dalyvauti įmones, kurių vadovai asmeniškai pinigais rėmė D. Šakalienę rinkimų kampanijos metu. Ministrė į nepatogius klausimus vėl neatsakinėja, tik raštu parašė, kad nuo tokių sprendimų nusišalina. Tiesa, TV3 žinių turima informacija rodo, kad tai nebūtinai tiesa. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

„Ar vis dar norite?“ – tokiu klausimu Gitanas Nausėda trečiadienį sutiko socialdemokratų į premjero postą siūlomą Ingą Ruginienę. Jos noras dar neišblėso, nors prisipažįsta nesitikėjusi tokio dėmesio. Bet neseniai į politiką pasukusiai I. Ruginienei teks pratintis – jau dabar jai tenka teisintis dėl klausimų, kaip ketverių metų studijas baigė per du metus.

Ar gali kandidatė į premjeres Inga Ruginienė tapti kelrode žvaigžde socialdemokratams? Partiečiai tokias viltis puoselėja ir svarsto, kad politikė reitingų atžvilgiu galbūt net taps antrąja Vilija Blinkevičiūte, kuri ilgai karaliavo reitingų viršūnėse, iki kol apsimelavo prieš visą Lietuvą.  Tačiau ne viskas priklausys ir nuo pačios socdemų kandidatės į premjeres. Politikai sutaria, kad jai dar būtina įgauti daugiau patirties, o čia labai svarbus vaidmuo teks visai partijai.

Prezidentas ant kilimėlio iškvietė generalinę prokurorę Nidą Grunskienę. Ji pati pripažino, kad tik pirmadienį ryte iš žiniasklaidos sužinojo, ko iš jos nori šalies vadovas. Anot Gitano Nausėdos patarėjų – pasikalbėti apie rezonansines bylas, taip pat ir tas, kuriose įsivėlę politikai.  Opozicija įtaria, kad prezidentas galėjo prašyti neviešos informacijos, ar net spausti prokurorę, tačiau G. Nausėdos patarėjas tokias kalbas vadina haliucinacijomis.

Klaipėdos rajone verslininkai pasiryžo statyti tikrą miestelį, skirtą treniruotis kariams, pareigūnams ir šauliams. Verslininkai tikina, kad tokio objekto nėra ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse. Tačiau dabar investicijas esą stabdo valdininkai – neišduoda poveikio aplinkai vertinimo. Aplinkos apsaugos agentūra aiškina, kad nurodė pastabas, ką verslininkams reikia taisyti, norint gauti leidimą, tačiau Klaipėdos verslininkai to neva nepadarė.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Paaiškėjus, kad pusę Lietuvos perskridęs rusiškas bepilotis buvo ginkluotas sprogstamąja medžiaga, Lietuvos kariuomenė nesugebėjo visuomenei paaiškinti kylančio pavojaus, o jis, anot karo Ukrainoje dalyvių, realus ir mirtinas. Nors prie „Gerberos“ drono buvo pritaisyta 2 kilogramai sprogmenų, tačiau to pakaktų pražudyti žmogų, susprogdinti automobilį ir 50 metrų atstumu paskleisti žalojančių skeveldrų.

Artėjant „Zapad“ pratyboms, o ministrei Dovilei Šakalienei atleidus karinės žvalgybos vadą, kilęs skandalas, panašu, baigiasi socialdemokratės pergale. Nors ministerija iki šiol taip ir nebuvo pateikusi konkrečių įrodymų, ką blogo padarė Elegijus Paulavičius, bet penktadienį pradėtas tyrimas šiandien jau nutrauktas. Esą tiek ministerija, tiek ir jau buvęs karinės žvalgybos vadas susitarė – jis atsiima skundą teismui, o ministerija nebetęsia tyrimo.

Neišdirbęs nei 8 mėnesių Gintautas Paluckas oficialiai atsistatydino iš pareigų, o kartu su juo ir visas ministrų kabinetas. Į atsistatydinimo posėdį atvykę ministrai prisipažino, kad nesijaučia saugūs dėl ateities, nors leistis į svarstymus, ką darys, jei neteks darbo – nenori.  Tiesa, pats atsistatydinimo posėdis, nors ir istorinis, neapsiėjo ir be akibrokšto – apsauga užtvėrė kelią žiniasklaidai, kad visuomenė nepamatytų ir neišgirstų ministrų emocijų.

Nors politikai ir kariškiai kartoja, kad Lietuvos oro erdvė apsaugota ir ją, prireikus, gina net NATO sąjungininkai, tačiau istorijos su rusiškais dronais apnuogino ir spragas. Turime aklų zonų, kuomet radarai nemato skrendančių objektų, o galiausiai, neturime ir kuo numušti pavojingus dronus. Kol kas visas dėmesys buvo sutelktas į apsaugą nuo orlaivių ir raketų, tačiau to nepakanka mažiems, pigiems dronams numušinėti.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Krašto apsaugos ministerija atliko tyrimą dėl nušalinto karinės žvalgybos vado ir konstatavo, kad jis darbe galimai taikė mobingą, psichologiškai smurtavo, nesumokėjo darbuotojams visų priklausančių pinigų. Būtent žodis „galimai“ skambėjo prie kiekvieno kaltinimo. Dabar esą pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą, kuris turi nustatyti tiesą.   Vis tik konkrečių įrodymų šiems kaltinimams pateikta nebuvo, o pats karinės žvalgybos vadovas nė nebuvo apklaustas.