Mindaugas Vasiliauskas

Baltarusijos krizėje į kampą save įspraudusi Vyriausybė, panašu, kad atsitraukia. Nors kontrabandiniai balionai ir toliau skrenda į Lietuvą, bet politikai sako, kad situacija išspręsta, nes nebeuždarome Vilniaus oro uosto. Užsienio reikalų ministras kalba, kad pasienio punktai gali būti atidaryti ir nelaukiant gruodžio, kaip numato Vyriausybės nutarimas. Jau pasirodė ir pranešimų, kad siena gali būti atidaryta dar šią savaitę. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Baltarusijos propaganda suskubo „patvirtinti“ Aleksandro Lukašenkos versiją, kad balionus į Lietuvą iš Baltarusijos leidžia patys lietuviai. Vis tik mūsų tarnybos tvirtina, kad baltarusių informacija pasitikėti negalima, o apie Lietuvos piliečius, kurie būtent A. Lukašenkos valdose leidžia balionus, patikimų žinių neturi.

Sprendžiant Baltarusijos krizę, jau planuojamas Lietuvos ir Baltarusijos atstovų susitikimas, tartis, ką daryti dėl įstrigusių vilkikų, skraidančių kontrabandininkų balionų ir uždarytos sienos. Kad galime pradėti techninio lygio derybas su Aliaksandro Lukašenkos režimu, pareiškė ir prezidentas, kuris iki šiol kartojo, kad su A. Lukašenka nėra apie ką kalbėtis.

Baltarusijoje įstrigusių vilkikų krizė niekaip neišsisprendžia – Aleksandras Lukašenka atmetė jau trečią Lietuvos prašymą išleisti sunkvežimius. Verslininkai, kurių automobiliai su vairuotojais ten įstrigę pyksta, kaltina valdžią ir grasina blokuoti kelius čia, Lietuvoje, taip didinant spaudimą Vyriausybei, kad ši nusileistų A. Lukašenkos reikalavimams. Vidaus reikalų ministras siūlo vežėjams protestuoti ne Lietuvoje, o Baltarusijoje.

Aliaksandras Lukašenka dėl įstrigusių Lietuvos vilkikų ir uždarytų pasienio punktų savo Vyriausybei nurodė pradėti derybas su Lietuva, nors mūsų šalies vadovai ir toliau kartoja, kad tartis su Minsku nėra ko. Maža to, spaudimą mūsų politikams didina ir vežėjai – jie jau reikalauja ne tik atidaryti pasienio punktus, bet ir atkurti diplomatinius santykius su A. Lukašenkos režimu ir kompensuoti jiems patirtus nuostolius. Plačiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Aleksandras Lukašenka didina spaudimą Lietuvai ir svaidosi grasinimais. A. Lukašenkos nurodymu Baltarusijoje įstrigę Lietuvos įmonėms priklausantys vilkikai pervežti į specialias aikšteles. Jose, anot A. Lukašenkos, vien už stovėjimą teks mokėti 120 eurų per parą. Diktatorius grasina konfiskuoti Lietuvos įmonių sunkvežimius. Visais šiais veiksmais jis spaudžia Lietuvą atidaryti pasienio punktus, kurie buvo uždaryti dėl į mūsų šalį skrendančių kontrabandinių balionų.

Lukašenkos režimas atmetė Lietuvos prašymą išleisti Baltarusijoje įstrigusius vilkikus ir priekabas per Šalčininkų pasienio punktą. Baltarusiai laikosi savo – arba punktas bus atidarytas pilnai, arba nebus atidarytas visai. Dabar klausimas, kokį naują žingsnį šioje krizėje žengs mūsų valdžia – tikėtina, kad bus priimtas sprendimas uždrausti baltarusiškų krovinių gabenimą geležinkeliais. Maža to, pasidžiaugus keliomis dienomis be kontrabandinių balionų, šiąnakt jie vėl fiksuoti mūsų danguje.

Vyriausybėje – chaosas ir visiškas pasimetimas. Baltarusijos balionų, o dabar ir Aliaksandro Lukašenkos šalyje įstrigusių tūkstančių lietuviams priklausančių vilkikų krizę spręsti turinti komisija neranda išeities iš aklavietės. Premjerė Inga Ruginienė spaudos konferencijoje nepasirodė, ministrai nuo žurnalistų kamerų bėgo, o apie rimtą krizės sprendimo planą net negirdėti.

Baltarusijoje įstrigo tūkstančiai Lietuvos firmoms priklausančių vilkikų su vairuotojais. Pasienio punktus uždarė Ingos Ruginienės Vyriausybė, o atsakydamas Aleksandras Lukašenka įvedė draudimą sunkvežimiams iš Lietuvos apskritai važinėti po Baltarusiją. Todėl dabar vežėjų asociacija prašo Vyriausybės pagalbos. Iš pradžių griežta A. Lukašenkos atvžilgiu buvusi premjerė dabar jau prašo jo pagalbos – leisti į Lietuvą sugrįžti įstrigusiems vairuotojams su sunkvežimiais.

Sausio 13-osios byloje pusantrų metų kalėjimo bausme už tai, kad kartu su kitais kariais, vairuodamas tanką, bandė išvaikyti laisvę gynusius lietuvius prie Spaudos rūmų, nuteistas Aleksandras Radkevičius šiuo metu yra Ukrainoje. Dar neseniai jis kariavo Ukrainos pusėje prieš Rusiją. Lietuva turėtų prašyti, kad Ukraina jį išduotų, tačiau to nedaro.

Baisogaloje prasideda Vokietijos „Rheinmetall“ amunicijos fabriko statybos. Mūsų politikai fabriku džiaugiasi, nors estai tokį patį pasiūlymą iš vokiečių atmetė kaip finansiškai nenaudingą, bet anot mūsų politikų, ekonominį aspektą pildo ir gamybos linijų turėjimas šalyje. Savų dividendų laukia ir Baisogalos gyventojai – nori naujų darbo vietų, juolab jau aiškėja ir kokias algas siūlys vokiečiai. Vis tik miestelis pajuto ir kitą investicijų pusę – būsto kainos Baisogaloje šovė į viršų.

Aliaksandras Lukašenka paleido grasinimų tiradą Lietuvai ir Lenkijai. Anot Baltarusijos diktatoriaus – tiek Lietuva, tiek Lenkija pačios provokuoja Minską ir Maskvą. A. Lukašenka sako, kad jie su Putinu pasirengę suduoti ir smūgius, jeigu to prireiks ir perspėja, kad viskas veda link karo. Vis tik tokios diktatoriaus kalbos ne naujiena. Prezidento patarėjas Deividas Matulionis sako, kad tai tik įrodymas, jog A. Lukašenkai skauda dėl Lietuvos įvestų sankcijų.

Politikų ir tarnybų vadų pagyros, kad pavyksta suvaldyti balionų krizę, bliūkšta. Vakar vakare balionai vėl pasirodė Lietuvos danguje, tad skrydžiai Vilniaus oro uoste buvo sustabdyti. Prezidentas Gitanas Nausėda žadėjo, kad balionus numušinės kariškiai, bet taip nenutiko. Vidaus reikalų ministras sako, kad kariškiai kažką darė, bet nesėkmingai.

Kontrabandinių balionų krizė vis nesibaigia. Premjerė Inga Ruginienė sako gaunanti pirmuosius signalus iš Aleksandro Lukašenkos režimo, tačiau kaip reaguoja A. Lukašenka, neatskleidžia. Premjerė džiaugiaisi, kad lenkai atideda sprendimą atidaryti du pasienio punktus su Baltarusija. Tiesa, patys lenkai patikslino, kad sprendimas atidėtas tik kelioms savaitėms.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Sąmyšis dėl balionų ir stojantis oro uosto darbas – naujas, bet pati problema sena. Balionai su kontrabanda į Lietuvą pradėjo skraidyti dar prieš dvejus metus, o pernai tokie skrydžiai įsibėgėjo. Tiesa, oro uosto darbas nebuvo stabdomas, nes anot „Oro navigacijos“, tuomet grėsmių skrydžių saugai nebuvo. Toks pasakymas stebina daugelį, mat vienas balionas su cigarečių dėže leidosi net pačiame Vilniaus oro uoste.

Lietuvos sprendimą uždaryti pasienio punktus Aleksandras Lukašenka skambiai pavadino beprotiška afera, o visą paniką iš Lietuvos pusės sieja su vykstančiomis Baltarusijos ir Jungtinių Valstijų derybomis. Iš Minsko sklinda žinia, kad situacija dėl kontrabandos iš esmės nepasikeitė – kokia buvo anksčiau, tokia tęsiasi ir dabar. Pasikeitė tik Lietuvos reakcija į kontrabandinius balionus. Prezidentas Gitanas Nausėda savo ruožtu pareiškė, kad kariams duotas įsakymas šaudyti į balionus.

Vyriausybė mėnesiui pratęsė pasienio punktų su Baltarusija uždarymą. Po mėnesio bus sprendžiama, kaip elgtis toliau – stebima, ar tęsis kontrabandinių balionų skrydžiai, trikdantys oro uostų darbą. Kaimynai lenkai elgiasi priešingai – jų premjeras viešai pranešė, kad lapkritį planuoja atidaryti 2 dabar uždarytus punktus su Baltarusija. Lenkų apžvalgininkai svarsto, kad toks valdančiųjų sprendimas gali būti neviešų derybų tarp Minsko ir Varšuvos pasekmė.

Du Rusijos kariniai orlaiviai vakar įskrido į Lietuvos teritoriją. Kaip pranešė Lietuvos kariuomenė, oro erdvės pažeidimas padarytas ties Kybartais, iš karto į incidentą sureagavo Šiauliuose dislokuoti NATO oro policijos kariai – su naikintuvais į orą pakilo ispanų kariai.  TV3 Žinių kalbinti Kybartų gyventojai sako vakar girdėję virš galvos skraidančius karinius lėktuvus. Kol kas neaišku, ar tai buvo tyčinė rusų provokacija, ar tiesiog klaida pratybų metu.

Iš ministrės kėdės išmesta Dovilė Šakalienė padarė klaidų, kurios negalėjo baigtis be pasekmių – taip kalba iki šiol ją užstojęs prezidentas Gitanas Nausėda. Jis pripažino, kad ministerijoje dėl D. Šakalienės elgesio emocinis fonas buvo nenormalus. Nors D. Šakalienė džiaugiasi, kad per 10 mėnesių pavyko nemažai nuveikti, opozicija sako, jog pagyros sau iš dalies yra pritemptos. Faktas, kad būtent šiemet gynybos finansavimas gerokai išaugo, o kitąmet jis didės rekordiškai.

Dovilė Šakalienė atstatydinta iš krašto apsaugos ministrės pareigų. Tokį sprendimą ryte premjerė pateikė šalies prezidentui, o Gitanas Nausėda jos nuomonės nepakeitė. Tą sužinojusi, atsistatydinimo pareiškimą išsiuntė ir pati D. Šakalienė. Abi Vyriausybės moterys dar spėjo viešai viena kitą pakritikuoti. Premjerė sako, kad D. Šakalienė melavo, nebendradarbiavo, blogai elgėsi su ministerijos žmonėmis. D. Šakalienė atkerta, kad ginant gynybos biudžetą visos priemonės pateisinamos.

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė, panašu, skaičiuoja paskutines dienas, o galbūt ir valandas savo poste. Po praėjusią savaitę kilusios įtampos tarp jos ir premjerės Ingos Ruginienės, pirmadienį abi Vyriausybės narės susitiko pasikalbėti akis į akį. Po susitikimo premjerė dar griežtesnė – pareiškė, kad pasitikėjimas sušlubavęs, iš ministerijos atėmė vieną kuruojamą sritį – gynybos pramonę ir iškėlė papildomų klausimų. Į juos D. Šakalienė turi atsakyti per šią savaitę.

Į Lietuvą sugrįžo sabotažu prieš premjerę apkaltinta Dovilė Šakalienė, tačiau jos santykių su premjere aiškinimosi teks palaukti iki kitos savaitės. Inga Ruginienė pyksta, kad visuomenininkams ministerija pateikė blogus gynybos finansavimo skaičius, tačiau D. Šakalienė sako pasitikrinusi ir skaičiai teisingi.

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė užsitraukė premjerės rūstybę. Inga Ruginienė sabotažu pavadino sprendimą į ministeriją sukviesti visuomenininkus ir dalį žurnalistų ir jiems pateikti, kaip sako pati I. Ruginienė, neteisingus skaičius apie kitų metų gynybos biudžetą. Premjerė neatsako, ar vis dar pasitiki ministre – žada su ja kalbėtis akis į akį.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Į Kauną futbolo stebėti atvykęs Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas džiaugėsi Lenkijos rinktinės pergale prieš lietuvius, o jį stebėti futbolo pakvietusi Inga Ruginienė džiūgavo ne ką mažiau. Premjerė gavo puikią progą ne tik neformaliai pabendrauti su D. Tusku, bet ir sulaukė opozicijos pagyrų. Politikai sutaria, kad būtent sportas, o pirmiausia – futbolas, padeda Europoje užmegzti šiltus diplomatinius ryšius su kitų valstybių vadovais.

Vokietijos žvalgybų tarnybų vadai ragina atsitokėti savo šalies politikus – Bundestage jie aiškiai sako, kad Rusija jau puola Vokietiją, tik ne atvirai ir karo riba išblukusi. Anot vadų, rusai rengia įvairias provokacijos, sabotažą, savo agentus infiltruoja tiek į kariuomenę, tiek ir į kitas svarbias įstaigas. Ypatingas dėmesys ir vokiečiams Lietuvoje, sako, kad jie yra rusų taikinys. Visgi Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad grėsmės lygis Lietuvai nepakitęs, panikuoti nereikia.

Lietuvoje vyksta didžiausios mobilizacijos pratybos. Tarnybos ir institucijos treniruojasi, kaip reikėtų reaguoti, jei tektų evakuoti šimtus tūkstančių gyventojų, jeigu diversinės priešo grupės bandytų užimti strategiškai svarbius objektus ir jeigu įprastas gyvenimas sustotų. Vilniuje imituota ir objektų apsauga nuo diversantų ir gyventojų evakuacija traukiniu – žmonės išvežti į Kauną, bet jeigu reikėtų evakuoti į Lenkiją, nebūtų su kuo. Plačiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

„Mizeris“ ir ne esminis dalykas – taip užsienio reikalų ir krašto apsaugos ministrai kalba apie Jungtinių Valstijų paramą Baltijos šalims, kurią Pentagonas nori nutraukti. Jie sako, kad tai nėra esminis dalykas, dėl kurio reikėtų įkyrėti amerikiečiams, nors paramą – 60 mln. eurų per metus – Lietuva vis tiek bando išsaugoti. Kritikos amerikiečiams žeria kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Remigijus Žemaitaitis gali džiaugtis – jo vadovaujama „Nemuno aušra“ gerina savo reitingus visuomenės apklausose. Nors kritika jų atžvilgiu liejasi kone kasdien, panašu, kad būtent ji padeda aušriečiams pelnyti vis daugiau visuomenės simpatijų. Protestų prieš R. Žemaitaitį, „Nemuno aušrą“ ir socialdemokratus, kurie su jais sudarė koaliciją, būta jau ne vieno.

Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė, kad Baltijos šalys ir Lenkija tam tikra prasme kaltos dėl to, kad V. Putinas užpuolė Ukrainą. Esą ji norėjo kalbėtis ir derėtis su V. Putinu, jog šis nepultų Ukrainos, tačiau dialogui sutrukdė Baltijos šalys ir Lenkija. Nors tiesiogiai A. Merkel nieko neapkaltino, tačiau konservatoriai, kurie tuo metu buvo Lietuvos valdžioje, beda pirštu, kad būtent A. Merkel vykdyta politika leido Rusijai stiprinti savo karo mašiną.

Chaosas valdžioje sudarant koaliciją, o vėliau ir Vyriausybę, nors ir sukvietė kelis tūkstančius protestuotojų į Vilniaus centrą, bet labai išgąsdinti valdančiųjų neturėjo. Naujausia gyventojų apklausa rodo, kad tiek socialdemokratai, tiek ir „Nemuno aušra“ išlaikė savo turėtus reitingus ir net truputį juos paaugino. Tiesa, jau trečią mėnesį iš eilės smunka Gitano Nausėdos populiarumas.

Sustabdytas dar vienas teroro išpuolis Lenkijoje, kurį organizavo Rusijos tarnybos. Sprogmenis teroristai slėpė ir Lietuvoje – tai praneša Lenkijos žiniasklaida. Jos teigimu, nors Lenkijoje sprogmenų lenkų teisėsauga nesurado, Lietuvos žvalgyba nustatė, kad mūsų šalyje nusikaltėliai juos buvo paslėpę vienose Kauno kapinėse. Savaitės pradžioje įtakingi Europos politikai rinkosi į Varšuvoje vykusį saugumo forumą, kuriame tradiciškai daugiausia dėmesio skiriama Rusijos keliamos grėsmės analizei.

Krašto apsaugos ministrei Dovilei Šakalienei skrieja nauji įtarimai iš opozicijos – naujų klausimų sukėlė svarbios, milijardinius kariuomenės pirkimus vykdančios agentūros vadovo pasitraukimas. Į viešumą iškeltos detalės apie D. Šakalienės susitikimą su braziliškus lėktuvus gaminančios kompanijos vadovu – vos keliomis dienomis prieš sprendimą Lietuvai pirkti transporto lėktuvus.

Krašto apsaugos ministrės Dovilės Šakalienės komandą palieka dar vienas jos narys – šį kartą traukiasi jos adjutantas. Pati ministrė šios žinios nors ir nepatvirtina, bet ir neneigia. Nors adjutanto pareigos kariams padeda kopti karjeros laiptais ateityje, bet, opozicijos žiniomis, D. Šakalienės adjutantas nusprendė apskritai trauktis iš kariuomenės. Tai jau trečias ministrės komandos nario pasitraukimas, tad politiniai konkurentai kalba, kad situacija negera.

Dronų sienos teks palaukti – kol kas dar nėra atsakymo, ar Europos Sąjunga šį projektą finansuos. Kariuomenė anksčiau skaičiavo, kad reikia bent pusės mlrd. eurų, kad būtų įsigytos priemonės, kurios padės apsisaugoti nuo rusiškų dronų. Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė žada, kad nepaisant Briuselio sprendimo dėl pinigų, priemonės kariams vis tiek bus nupirktos. Tačiau pats kariuomenės vadas perspėja valdyti lūkesčius – pusė mlrd. eurų vis tiek nepadės uždengti viso pasienio.

Nepaisant protestų ir kritikos, Lietuva turi naują Vyriausybę, vadovaujamą Ingos Ruginienės. Seime prisiekė visi paskirtieji ministrai. Tiesa, salėje skambėjo ne viena aštri frazė – opozicija naująją Vyriausybę prilygino su Vladimiru Romanovu ir Kauno „Žalgiriu“, 5-ąją kolona, teroristais ir nerealiais pažadais programoje, kuriems neaišku, iš kur bus paimti reikalingi pinigai. Nors premjerė laikėsi diplomatiškai, bet atsikirsdamas Žemaitaitis  žodžių nerinko.

Socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius pareiškė, kad partijos valdoma Krašto apsaugos ministerija turi stabdyti braziliškų transporto lėktuvų pirkimą. Jis prašo paskirtosios premjerės Ingos Ruginienės sudaryti Vyriausybinę darbo grupę, kuri aiškintųsi, ar lėktuvai dabar yra prioritetas Lietuvai. Tačiau Dovilė Šakalienė sako, kad stabdyti derybų dėl lėktuvų nežada. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Teismas pagaliau išnagrinėjo prieš 4 metus prie Seimo vykusių riaušių bylą. Antanas Kandrotas-Celofanas, kaip ir Andrejus Lobovas pripažinti kaltais. A. Lobovui skirta lygtinė bausmė, o A. Kandrotui subendrinus kitus nuosprendžius, skirtas kalėjimas 4 metams. Tiek jis, tiek A. Lobovas, pripažinti recidyvistais. Panašias, lygtines bausmes gavo ir kiti riaušių dalyviai, nors keletas buvo ir išteisintų.

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė, nors vis dar serga, bet pagaliau paaiškino, iš kokių pinigų planuoja pirkti braziliškus transporto lėktuvus. Esą šimtus milijonų eurų planuoja paimti iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondų. Tai reiškia, kad turės būti mažinamas finansavimas kitiems, jau suplanuotiems projektams – kokiems, paskirtoji premjerė nesugebėjo atsakyti. D. Šakalienė pranešė, kad svarsto konservatorių lyderį Lauryną Kasčiūną paduoti į teismą.

Amerika šildo santykius su Aliaksandru Lukašenka – Donaldas Trumpas A. Lukašenkai rašo asmeninius sveikinimus ir laiškus, panaikino sankcijas baltarusių aviakompanijai. Jo pasiuntinys žada, kad tai – dar ne pabaiga ir prognozuoja, kad sankcijas su laiku Minskui panaikins ir europiečiai. Tad klausimas, ką tai reiškia Lietuvai? Mūsų užsienio politikos strategijoje numatyti priešingi tikslai – spausti A. Lukašenkos režimą ir didinti tarptautinę Minsko izoliaciją.

Tarptautinis žurnalistų tyrimas atskleidė daugiau detalių apie Rusijos užsakytus ir Vilniuje rengtus teroro aktus Vakarų Europoje. Būtent Lietuvos sostinėje rusų teroristai aktyvavo ir per siuntų tarnybas išsiuntė sprogstamuosius užtaisus, kurie vėliau užsidegė Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje ir Lenkijoje.   Juos siuntė Lietuvos pilietis, tačiau jis buvo tik viena iš visos operacijos grandžių. Prokurorai skelbia išaiškinę visą tinklą, kuris organizavo šiuos išpuolius.

Ar per rusiškų dronų ataką prieš Lenkiją bepiločiai buvo įskridę ir į Lietuvą – vis dar nežinia. Tą slaptame posėdyje trečiadienį bandė aiškintis Seimo nariai, bet tiek Krašto apsaugos ministerijai, tiek ir kariuomenei teko pripažinti, kad Lietuva nežino – buvo pažeista oro erdvė, ar ne. Nors į orą kilo sąjungininkų naikintuvai, bet jie nieko neaptiko, todėl šis klausimas taip ir liko neatsakytas.

Tęsiasi rusų pratybos „Zapad“, tačiau prie Lietuvos sienų kariuomenė nieko pavojingo nefiksuoja. Situacija rami, nors pareigūnai ir kariškiai išlieka aukštoje parengtyje. Tačiau Lietuvos krašto apsaugos ministrei įtampos nuo to ne mažiau. Seimo opozicija viešai pareiškė įtarianti, kad ministrė slepia nuo Lietuvos gyventojų informaciją apie galimą dronų įskridimą į Lietuvą praėjusią savaitę. Rusija ir Baltarusija viešina savųjų „Zapad“ pratybų vaizdus.

Prasidėjo Rusijos ir Baltarusijos pratybų „Zapad“ aktyvioji fazė, kurių tikslas treniruotis karui prieš Vakarus. Lietuvos, o taip pat ir Vakarų karininkai sako, kad nerimauti žmonėms dėl to nereikia – pratybos žymiai mažesnio masto, nei anksčiau. Tiesa, provokacijų tikimybė didesnė, bet kariškiai žmones ragina nepasiduoti baimei ir panikai, nors būtent to rusai ir siekia. Prieš kelias savaites mūsų kariuomenė pradėjo blokuoti nenaudojamus kelius, vedančius į Baltarusiją ir Rusiją.

Kelioms dešimtims rusiškų dronų vakar įskridus į Lenkijos teritoriją ir Vokietijos žiniasklaidai paskelbus, kad buvo pažeista ir Lietuvos oro erdvė, ministrė Dovilė Šakalienė teigia, jog jokių signalų mūsų kariuomenė nefiksavo. Vis dėlto kariuomenės vadas pripažino, kad NATO sąjungininkų naikintuvai į orą kilo net tris kartus – tačiau neatskleidė, kodėl reikėjo tiek kartų reaguoti.

Prasidėjo naujas politinis sezonas. Seimo nariai susirinko į naujos sesijos pradžią ir ją pradėjo nuo Seimo pirmininko atsistatydinimo. Iš pareigų pasitraukė Saulius Skvernelis. Šias pareigas iš jo turėtų perimti socialdemokratas Juozas Olekas. Dėmesio sulaukė ir paskirtoji premjerė, pristačiusi Vyriausybės programą. Tiesa, joje vietos neatsirado Žemaitaičio pažadui, kurį jis dalino rinkėjams.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Seimas grįžta prie darbų, prasidėjo rudens sesija, o kartu su ja teks rinkti ir naują Seimo pirmininką. Demokratus iš koalicijos išmetus, Saulius Skvernelis taps eiliniu Seimo nariu. Koalicija sutarė, kad naujuoju parlamento vadovu taps socdemas Juozas Olekas, tačiau Remigijus Žemaitaitis pradėjo svaidytis grasinimais – žaisdamas savo žaidimus dėl ministrų skyrimo, Žemaitaitis pagrasino nebalsuoti už Oleką.

Jungtinės Amerikos Valstijos mažina karinę paramą Baltijos šalims. Krašto apsaugos ministerija skaičiuoja, kad tokio sprendimo kaina – apie 60 milijonų eurų kasmet. Bet kur kas svarbesnė politinė žinia, kurią siunčia Donaldas Trumpas. Klausimas, ar JAV nenusisuka nuo mūsų regiono. O kol D. Trumpas sprendžia, kur ir kiek būti amerikiečiams, Lietuvos diplomatai pasimetę. Mūsų šalies diplomatai iš pradžių kalbėjo, kad tai viso labo tik gandai, nors vėliau pripažino, kad gandai teisingi.

Europos krepšinio čempionato Baltų derbis, Lietuva prieš Latviją, prie ekranų sutraukė minias lietuvių. Vilniuje, tiek baruose, tiek ir specialiose fanų zonose susirinko tūkstančiai lietuvių, ir nors iš pradžių nedidelį nerimą dėl rungtynių baigties dangstė patriotišku optimizmu, vėliau, rungtynių eigoje tikėjimas mūsiškių pergale tik stiprėjo.  Prieš 2 metus Pasaulio krepšinio čempionate latviai pažemino lietuvius taip, kaip dar niekas nebuvo to padaręs.

„Nemuno aušros“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio noras, kad valstybė išpirktų „Ignitis“ akcijas ir bendrovė vėl priklausytų tik valstybei, kelia aistras. Tokį siūlymą kritikuoja ir ekonomistai, ir opozicija. Sako, kad valstybė taip tiesiog tuščiai išmestų gynybai reikalingą pusę milijardo eurų, nedrąsiai apie tai kalba ir vis dar pareigas einantis energetikos ministras.