Mindaugas Vasiliauskas

Šiąnakt Lietuvoje jau fiksuotas ir speigas. Radviliškio rajone, Šeduvoje, temperatūra naktį nukrito iki minus 30 laipsnių, paskutinį kartą Lietuvoje taip šalta buvo prieš 14 metų. Bet šaltas žiemiškas oras atneša ir linksmų akimirkų – po dvejų metų pertraukos ir vėl surengtos legendinės Sartų žirgų lenktynės. Tūkstančiai žmonių atvyko į Dusetų hipodromą, kur ristūnai su vadeliotojais ir išsiaiškino, kuris žirgas greičiausias.

Lietuva braziliškų lėktuvų kariuomenei už 700 milijonų jau nepirks. Valstybės gynimo taryba nusprendė atidėti šį pirkimą ketveriems metams. Krašto apsaugos ministras sako, kad atsirado naujų prioritetų, pavyzdžiui, būsimas Kapčiamiesčio poligonas. Bet kaip sekasi tartis su sodybų ir sklypų savininkais, ministras nuo visuomenės slepia, skaičių nesako. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Tris braziliškus karinius transporto orlaivius Lietuva nusprendė pirkti praėjusių metų birželį.

Prezidentas Gitanas Nausėda ir Krašto apsaugos ministerija siūlo kaimynams lenkams steigti naują poligoną prie Suvalkų koridoriaus, Lenkijos pusėje. Tokiu atveju abu poligonai galėtų būti sujungti, o Lietuvos ir Lenkijos kariai galėtų kartu treniruotis ginti šią strategiškai svarbią vietą.

Nors visų dėmesys Donaldo Trumpo Davose išsakytoje kalboje krypo į naujienas dėl Grenlandijos, JAV prezidentas nemažai laiko skyrė ir Europai. Trumpas negailėjo kritikos tiek dėl nelegalių migrantų, kurie, jo teigimu, keičia Vakarų Europos šalių veidą, tiek dėl ekonomikos. Jis baksnojo pirštu į Briuselio vykdomą žaliojo kurso politiką ir verslo sprendimus iškelti gamybą iš Europos.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Pasaulio tvarka žlugo, o mažos ir vidutinės valstybės tampa didžiųjų supervalstybių meniu pasirinkimais. Tokia Kanados premjero kalba Davoso forume plinta internete – daugelis susižavėję giria kanadietį, kad pagaliau aiškiai pasakė, kas vyksta su pasaulio tvarka. Kanados premjeras ragina vienytis vidutinės galios Vakarų pasaulio šalis ir pasipriešinti didiesiems – net ir toms pačioms Jungtinėms Amerikos Valstijoms. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Estija apsisprendė siųsti savo karius į Grenlandiją, tą svarsto daryti ir Latvija. Tuo metu Lietuva teigia, kad karius siųstų tik tuo atveju, jeigu misiją su amerikiečių žinia organizuotų NATO. Mūsų politikai pripažįsta, kad reikia palaikyti Daniją ir bandyti laviruoti, tačiau kartu neerzinti Donaldo Trumpo. Vis dėlto laviruoti sunku ne tik Lietuvai – Vakarų Europos sostinėse vis garsiau skamba mintis, kad Amerika nebėra patikima partnerė.

Estija apsisprendė siųsti savo karius į Grenlandiją, tą svarsto daryti ir Latvija. Tuo metu Lietuva sako, kad karius siųstų, jeigu misija būtų po NATO aljanso vėliava, kartu su amerikiečių žinia. Mūsų politikai pripažįsta, kad reikia palaikyti Daniją ir bandyti laviruoti, bet kartu neerzinti Donaldo Trumpo. Tačiau laviruoti sunku ne tik Lietuvai – vakarų Europos sostinėse vis garsiau skamba mintis, kad Amerika negalima daugiau pasitikėti. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Kapčiamiestyje kariuomenė pradėjo diskusijas akis į akį su žmonėmis, kurių turtas patenka į būsimo poligono teritoriją. Emocijų ir pykčių jau nematyti, nors patenkinti ne visi. „TV3 Žinios“ nuvyko į Žmirklių kaimą, kur sodybų apskritai turės nebelikti. Vietos gyventojai kraustytis nenori, bet Krašto apsaugos ministras žada, kad valstybė sumokės ne tik už turtą, bet ir moralinę kompensaciją.

Lietuva nepritaria Donaldo Trumpo planams dėl Grenlandijos ir stoja Danijos, kartu ir Europos, pusėje. Tą aiškiai paskelbė tiek prezidentas Gitanas Nausėda, tiek užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Pastarasis net kalbėjo, kad reikėtų pagalvoti apie galimą Lietuvos karių siuntimą į Grenlandiją. Tačiau pykdyti D. Trumpą Lietuvai gali būti itin pavojinga – Amerika yra pagrindinis mūsų saugumo garantas.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Jau kitą mėnesį Europos Sąjungos šalys turės nuspręsti, ar tęsti sankcijas Aleksandro Lukašenkos režimui. Ant stalo – ir baltarusiškos trąšos, kurioms sankcijas anksčiau panaikino Jungtinės Amerikos Valstijos. Po pokalbių su Europos šalių lyderiais Gitanas Nausėda nėra tikras, ar sankcijos išliks. Apie svyruojančias kitų šalių nuotaikas kalba ir užsienio reikalų ministras.

Kapčiamiestyje kariuomenė pradėjo diskusijas akis į akį su žmonėmis, kurių turtas patenka į būsimo poligono teritoriją. Emocijų ir pykčių jau nematyti, nors patenkinti ne visi. Tiesa, atsirado jau ir tokių gyventojų, kurie nori parduoti valstybei savo turtą, nors jis į poligono teritoriją ir nepapuola. Vis tik palikti savus namus nori ne visi – „TV3 Žinios“ nuvyko į Žmirklių kaimą, kur sodybų apskritai turės nebelikti.

Ministerija su kariuomene dar tik ruošiasi pokalbiams su žmonėmis, kuriuos reikės iškeldinti iš planuojamo Kapčiamiesčio poligono, o saugomų teritorijų tarnybos vadovė jau pasakė, ką žūtbūt kariams reikėsi išsaugoti – kurtinius. Suplanuotoje poligono teritorijoje gyvena kelios dešimtys šių paukščių, prie jų gyvenimo ciklo kariuomenei gali tekti derinti savo pratybas. Pavasarį jiems reikės duoti daugiau ramybės, šaudyti mažiau.

Poligonas Kapčiamiestyje kaitina ne tik vietos gyventojų aistras. Sukruto ir Lenkijos pusėje, prie pat sienos su Lietuva gyvenantys lenkai. Seinų valdžios atstovai savo nerimą išsakė Gitanui Nausėdai į akis, o vėliau surengtas ir specialus Seinų apskrities administracijos posėdis. Lenkai, panašiai, kaip ir Kapčiamiesčio gyventojai, nerimauja dėl būsimo poligono saugumo. Jie nusprendė kreiptis į Lenkijos Vyriausybę, prašydami pagalbos ir užtarimo prieš Lietuvą.

Įtikinti žmones, kad Kapčiamiesčio poligonas – būtinas, pas vietinius ketvirtadienį vyko prezidentas Gitanas Nausėda su ministrų svita. Tačiau valandą prieš G. Nausėdos vizitą Lazdijuose žmones sukvietė Remigijus Žemaitaitis, kuris anksčiau buvo išreiškęs dvejonių, ar poligono apskritai reikia. Dabar R. Žemaitaitis tokių žodžių purtosi.  O dalies žmonių viltis, kad galbūt poligono nebus, sklaidė pats G. Nausėda.

Žodžio laisvės pergalė teisme. Išteisinta moteris, kurią prokuroras bandė nuteisti už tai, kad ji parašė straipsnį, kuriame teigė, jog Lietuvoje gyvenantys svetimtaučiai turi išmokti lietuvių kalbą. Prieš keletą metų už tokio pobūdžio straipsnį buvusiai mokytojai buvo iškelta baudžiamoji byla – prokuroras ją apkaltino kurstymu prieš rusakalbius. Kaltinamoji savo žodžių neišsižadėjo ir sako, kad jos nuomonė šiandien tapo dar aktualesnė.

Naujas nakties rekordas – oro erdvė virš Vilniaus uždaryta net tris kartus. Tarp tūkstančių patyrusių nepatogumus ir politikai, o štai suomių kantrybė jau senka. Kompanija „Finnair“ naikina vieną vakarinį skrydį į Vilnių. Oro uostų atstovas ramina, kad kol kas nematyti, jog taip pasielgtų ir kitos kompanijos, joms siūloma perkelti į Kauną. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Dėl Baltarusijos krizės kritikos laviną iš opozicijos premjerė antradienį atmušinėjo kalbomis apie amerikiečių pagalbą, tačiau po pokalbio su Donaldo Trumpo pasiuntiniu ministrė pirmininkė negali pasakyti, ar sulauksime jų pagalbos. Nors, anot Ingos Ruginienės, pasiuntinys mus palaiko, tačiau nežinia, ar tai nebus tik dar vieni eiliniai solidarumo žodžiai.  Politiniais žygiais giriasi ir prezidentas Gitanas Nausėda, bet kol kas krizė tęsiasi, o sąjungininkų veiksmų nesimato.

Lietuvos žmonėms teks susitaikyti – balionai iš Baltarusijos skrenda ir skris. Tokią žinią gyventojams pasiuntė premjerė Inga Ruginienė. Iškviesta pasiaiškinti opozicijai, kaip dorojasi su Baltarusijos krize, premjerė nesugebėjo pasakyti, ką darys dėl piktybinio A. Lukašenkos elgesio. Tikisi, kad balionų problemą išspręs amerikiečiai, dėl to I. Ruginienė pagalbos prašo D. Trumpo pasiuntinio.

Lietuva ir toliau bejėgiškai stebi Aleksandro Lukašenkos patyčias. Savaitgalį kontrabandininkai balionus leido tokiu dažnumu, kad Vilniaus oro uostas buvo uždarytas nuo vėlaus vakaro iki ankstaus ryto. Premjerė Inga Ruginienė, vis dar laukianti A. Lukašenkos geranoriškumo, su žiniasklaida bendrauti atsisakė. Pasigirti, kad kažką daro, pabandė tik Ekonomikos ir inovacijų ministerija – pristatė 3 verslininkų idėjas, kaip būtų galima numušinėti balionus danguje.

Anksčiau laiko atidariusi sieną su Baltarusija, Vyriausybė liko apgauta, tačiau premjerė toliau tiki, kad Aleksandro Lukašenkos širdis suminkštės ir jis geranoriškai paleis įkalintus lietuviškus vilkikus. Toks požiūris stebina opoziciją – sako, kad naivu tikėtis, jog su A. Lukašenka pavyks normaliai sutarti. Juolab kad bandymų normalizuoti šalių santykius kadaise jau buvo. Vis dėlto Valstybės saugumo departamentas perspėja ruoštis naujiems hibridiniams išpuoliams ir nebūti naiviems.

Prie Seimo posėdžių salės – balionai su pririštomis dėžėmis ir Vyriausybės narių skambūs pasisakymai. Tokį šou sugalvojo liberalas Eugenijus Gentvilas, jis kritikuoja Ingą Ruginienę ir ministrus, kad jie nežino, ką daro Baltarusijos krizėje. Ministrai atkerta, kad dabartinė opozicija taip pat neišsprendė šios problemos, o premjerė apskritai pasirinko kitą įėjimą, kad balionų iš arti nematytų.

Balionais skraidinama kontrabanda Lietuvoje užsiima kelios dešimtys grupuočių, o Lietuva mūšyje su Aliaksandru Lukašenka iš esmės yra viena. Tokios išvados šiandien skambėjo Seime, kur opozicija iškvietė 3 ministrus pasiaiškinti, ką ir kaip Vyriausybė darys, kad išspręstų šią krizę. Daug kritikos sulaukė Kęstutis Budrys. Jis peiktas už tai, kad nepavyksta kaimynų ir europiečių įtikinti imtis realių veiksmų prieš Lukašenkos režimą. Plačiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Įstrigę vilkikai Baltarusijoje toliau nejuda, priešingai nei balionai ir migrantai. O kol nepavyksta susitvarkyti su Aliaksandru Lukašenka, socdemai pradeda didinti spaudimą mūsų tarnyboms, kad jie sutvarkytų kontrabandininkus Lietuvoje.  Policijos generalinis komisaras sako, kad susidoroti su šia problema jau tapo policijos garbės reikalas, bet prašo nereikalauti greitų rezultatų – esą kontrabandistus įveikti nelengva.

Aliaksandras Lukašenka toliau tyčiojasi ir provokuoja – įstrigusių vilkikų vis dar neišleidžia. Maža to, vakar vakare į Lietuvą paleistas didelis kiekis kontrabandinių balionų – vien skrydžių saugai grėsmę kėlė apie 40 balionų, o Vilniaus oro uostas darbą stabdė net du kartus. Balionai skrido ir į Latviją. Prie sienos užfiksuoti ir nelegalūs migrantai, kurių nesimatė visą lapkritį. Premjerė Inga Ruginienė sako, kad artimiausiu metu bus svarstomas atsakas A. Lukašenkai.

Lietuvą apgavęs, Aliaksandras Lukašenka dar nusprendė ir pasityčioti – iš Baltarusijos vėl skrido kontrabandiniai balionai, vėl buvo sustabdytas Vilniaus oro uosto darbas. Nors dar prieš kelias dienas valstybės vadovai aiškino, kad privertė A. Lukašenką nusileisti ir balionų krizė išspręsta, bet paaiškėjo, kad nors ir atidarėme sieną, bet sulaukėme ne savų vilkikų, o kontrabandinių balionų. Sunkvežimiai iki šiol neišleidžiami iš Baltarusijos.

Aleksandras Lukašenka apgavo Lietuvą. Iki šiol jis kartojo, kad kai Lietuva atidarys sieną, įstrigę vilkikai galės laisvai išvažiuoti iš Baltarusijos. Vidurnaktį pasienio postai pradėjo veikti, tačiau baltarusiai sunkvežimių neišleidžia. Kai kurie vežėjai net ir susimokėję po 1,2 tūkst. eurų už stovėjimą aikštelėse liko jose – važiuoti link pasienio jiems neleidžia baltarusių pareigūnai. O A. Lukašenkos režimas reikalauja užsienio reikalų ministrų susitikimo.

Įvyko tai, kas ir buvo prognozuota – Vyriausybė nesulaukė sankcijų termino pabaigos ir šiandien jau oficialiai nusprendė vėl atidaryti sieną su Baltarusija. Atidaromi du punktai – Medininkų ir Šalčininkų. Tiesa, nesulaukę oficialaus sprendimo, baltarusių verslininkai jau pradėjo skelbti, kad atkuriami autobusų maršrutai iš Minsko į Lietuvą ir paragino baltarusius pirkti bilietus. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Uždarytame Lavoriškių pasienio punkte susitiko Lietuvos ir Baltarusijos pasieniečiai kalbėtis, kaip išspręsti esamą tarpvalstybinę krizę. A. Lukašenkos režimo atstovams mūsiškiai iškėlė reikalavimus, o baltarusiai deklaravo norą bendradarbiauti su Lietuva. Tik ar jis nuoširdus, neaišku. Bet nuoširdus noras jau nuskambėjo Vyriausybėje – anot premjerės, rytoj ministrų kabinetas svarstys, ar nelaukti gruodžio ir atidaryti Medininkų bei Šalčininkų pasienio postus.

Baltarusijos krizėje į kampą save įspraudusi Vyriausybė, panašu, kad atsitraukia. Nors kontrabandiniai balionai ir toliau skrenda į Lietuvą, bet politikai sako, kad situacija išspręsta, nes nebeuždarome Vilniaus oro uosto. Užsienio reikalų ministras kalba, kad pasienio punktai gali būti atidaryti ir nelaukiant gruodžio, kaip numato Vyriausybės nutarimas. Jau pasirodė ir pranešimų, kad siena gali būti atidaryta dar šią savaitę. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Baltarusijos propaganda suskubo „patvirtinti“ Aleksandro Lukašenkos versiją, kad balionus į Lietuvą iš Baltarusijos leidžia patys lietuviai. Vis tik mūsų tarnybos tvirtina, kad baltarusių informacija pasitikėti negalima, o apie Lietuvos piliečius, kurie būtent A. Lukašenkos valdose leidžia balionus, patikimų žinių neturi.

Sprendžiant Baltarusijos krizę, jau planuojamas Lietuvos ir Baltarusijos atstovų susitikimas, tartis, ką daryti dėl įstrigusių vilkikų, skraidančių kontrabandininkų balionų ir uždarytos sienos. Kad galime pradėti techninio lygio derybas su Aliaksandro Lukašenkos režimu, pareiškė ir prezidentas, kuris iki šiol kartojo, kad su A. Lukašenka nėra apie ką kalbėtis.

Baltarusijoje įstrigusių vilkikų krizė niekaip neišsisprendžia – Aleksandras Lukašenka atmetė jau trečią Lietuvos prašymą išleisti sunkvežimius. Verslininkai, kurių automobiliai su vairuotojais ten įstrigę pyksta, kaltina valdžią ir grasina blokuoti kelius čia, Lietuvoje, taip didinant spaudimą Vyriausybei, kad ši nusileistų A. Lukašenkos reikalavimams. Vidaus reikalų ministras siūlo vežėjams protestuoti ne Lietuvoje, o Baltarusijoje.

Aliaksandras Lukašenka dėl įstrigusių Lietuvos vilkikų ir uždarytų pasienio punktų savo Vyriausybei nurodė pradėti derybas su Lietuva, nors mūsų šalies vadovai ir toliau kartoja, kad tartis su Minsku nėra ko. Maža to, spaudimą mūsų politikams didina ir vežėjai – jie jau reikalauja ne tik atidaryti pasienio punktus, bet ir atkurti diplomatinius santykius su A. Lukašenkos režimu ir kompensuoti jiems patirtus nuostolius. Plačiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Aleksandras Lukašenka didina spaudimą Lietuvai ir svaidosi grasinimais. A. Lukašenkos nurodymu Baltarusijoje įstrigę Lietuvos įmonėms priklausantys vilkikai pervežti į specialias aikšteles. Jose, anot A. Lukašenkos, vien už stovėjimą teks mokėti 120 eurų per parą. Diktatorius grasina konfiskuoti Lietuvos įmonių sunkvežimius. Visais šiais veiksmais jis spaudžia Lietuvą atidaryti pasienio punktus, kurie buvo uždaryti dėl į mūsų šalį skrendančių kontrabandinių balionų.

Lukašenkos režimas atmetė Lietuvos prašymą išleisti Baltarusijoje įstrigusius vilkikus ir priekabas per Šalčininkų pasienio punktą. Baltarusiai laikosi savo – arba punktas bus atidarytas pilnai, arba nebus atidarytas visai. Dabar klausimas, kokį naują žingsnį šioje krizėje žengs mūsų valdžia – tikėtina, kad bus priimtas sprendimas uždrausti baltarusiškų krovinių gabenimą geležinkeliais. Maža to, pasidžiaugus keliomis dienomis be kontrabandinių balionų, šiąnakt jie vėl fiksuoti mūsų danguje.

Vyriausybėje – chaosas ir visiškas pasimetimas. Baltarusijos balionų, o dabar ir Aliaksandro Lukašenkos šalyje įstrigusių tūkstančių lietuviams priklausančių vilkikų krizę spręsti turinti komisija neranda išeities iš aklavietės. Premjerė Inga Ruginienė spaudos konferencijoje nepasirodė, ministrai nuo žurnalistų kamerų bėgo, o apie rimtą krizės sprendimo planą net negirdėti.

Baltarusijoje įstrigo tūkstančiai Lietuvos firmoms priklausančių vilkikų su vairuotojais. Pasienio punktus uždarė Ingos Ruginienės Vyriausybė, o atsakydamas Aleksandras Lukašenka įvedė draudimą sunkvežimiams iš Lietuvos apskritai važinėti po Baltarusiją. Todėl dabar vežėjų asociacija prašo Vyriausybės pagalbos. Iš pradžių griežta A. Lukašenkos atvžilgiu buvusi premjerė dabar jau prašo jo pagalbos – leisti į Lietuvą sugrįžti įstrigusiems vairuotojams su sunkvežimiais.

Sausio 13-osios byloje pusantrų metų kalėjimo bausme už tai, kad kartu su kitais kariais, vairuodamas tanką, bandė išvaikyti laisvę gynusius lietuvius prie Spaudos rūmų, nuteistas Aleksandras Radkevičius šiuo metu yra Ukrainoje. Dar neseniai jis kariavo Ukrainos pusėje prieš Rusiją. Lietuva turėtų prašyti, kad Ukraina jį išduotų, tačiau to nedaro.

Baisogaloje prasideda Vokietijos „Rheinmetall“ amunicijos fabriko statybos. Mūsų politikai fabriku džiaugiasi, nors estai tokį patį pasiūlymą iš vokiečių atmetė kaip finansiškai nenaudingą, bet anot mūsų politikų, ekonominį aspektą pildo ir gamybos linijų turėjimas šalyje. Savų dividendų laukia ir Baisogalos gyventojai – nori naujų darbo vietų, juolab jau aiškėja ir kokias algas siūlys vokiečiai. Vis tik miestelis pajuto ir kitą investicijų pusę – būsto kainos Baisogaloje šovė į viršų.

Aliaksandras Lukašenka paleido grasinimų tiradą Lietuvai ir Lenkijai. Anot Baltarusijos diktatoriaus – tiek Lietuva, tiek Lenkija pačios provokuoja Minską ir Maskvą. A. Lukašenka sako, kad jie su Putinu pasirengę suduoti ir smūgius, jeigu to prireiks ir perspėja, kad viskas veda link karo. Vis tik tokios diktatoriaus kalbos ne naujiena. Prezidento patarėjas Deividas Matulionis sako, kad tai tik įrodymas, jog A. Lukašenkai skauda dėl Lietuvos įvestų sankcijų.

Politikų ir tarnybų vadų pagyros, kad pavyksta suvaldyti balionų krizę, bliūkšta. Vakar vakare balionai vėl pasirodė Lietuvos danguje, tad skrydžiai Vilniaus oro uoste buvo sustabdyti. Prezidentas Gitanas Nausėda žadėjo, kad balionus numušinės kariškiai, bet taip nenutiko. Vidaus reikalų ministras sako, kad kariškiai kažką darė, bet nesėkmingai.

Kontrabandinių balionų krizė vis nesibaigia. Premjerė Inga Ruginienė sako gaunanti pirmuosius signalus iš Aleksandro Lukašenkos režimo, tačiau kaip reaguoja A. Lukašenka, neatskleidžia. Premjerė džiaugiaisi, kad lenkai atideda sprendimą atidaryti du pasienio punktus su Baltarusija. Tiesa, patys lenkai patikslino, kad sprendimas atidėtas tik kelioms savaitėms.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Sąmyšis dėl balionų ir stojantis oro uosto darbas – naujas, bet pati problema sena. Balionai su kontrabanda į Lietuvą pradėjo skraidyti dar prieš dvejus metus, o pernai tokie skrydžiai įsibėgėjo. Tiesa, oro uosto darbas nebuvo stabdomas, nes anot „Oro navigacijos“, tuomet grėsmių skrydžių saugai nebuvo. Toks pasakymas stebina daugelį, mat vienas balionas su cigarečių dėže leidosi net pačiame Vilniaus oro uoste.

Lietuvos sprendimą uždaryti pasienio punktus Aleksandras Lukašenka skambiai pavadino beprotiška afera, o visą paniką iš Lietuvos pusės sieja su vykstančiomis Baltarusijos ir Jungtinių Valstijų derybomis. Iš Minsko sklinda žinia, kad situacija dėl kontrabandos iš esmės nepasikeitė – kokia buvo anksčiau, tokia tęsiasi ir dabar. Pasikeitė tik Lietuvos reakcija į kontrabandinius balionus. Prezidentas Gitanas Nausėda savo ruožtu pareiškė, kad kariams duotas įsakymas šaudyti į balionus.

Vyriausybė mėnesiui pratęsė pasienio punktų su Baltarusija uždarymą. Po mėnesio bus sprendžiama, kaip elgtis toliau – stebima, ar tęsis kontrabandinių balionų skrydžiai, trikdantys oro uostų darbą. Kaimynai lenkai elgiasi priešingai – jų premjeras viešai pranešė, kad lapkritį planuoja atidaryti 2 dabar uždarytus punktus su Baltarusija. Lenkų apžvalgininkai svarsto, kad toks valdančiųjų sprendimas gali būti neviešų derybų tarp Minsko ir Varšuvos pasekmė.

Du Rusijos kariniai orlaiviai vakar įskrido į Lietuvos teritoriją. Kaip pranešė Lietuvos kariuomenė, oro erdvės pažeidimas padarytas ties Kybartais, iš karto į incidentą sureagavo Šiauliuose dislokuoti NATO oro policijos kariai – su naikintuvais į orą pakilo ispanų kariai.  TV3 Žinių kalbinti Kybartų gyventojai sako vakar girdėję virš galvos skraidančius karinius lėktuvus. Kol kas neaišku, ar tai buvo tyčinė rusų provokacija, ar tiesiog klaida pratybų metu.

Iš ministrės kėdės išmesta Dovilė Šakalienė padarė klaidų, kurios negalėjo baigtis be pasekmių – taip kalba iki šiol ją užstojęs prezidentas Gitanas Nausėda. Jis pripažino, kad ministerijoje dėl D. Šakalienės elgesio emocinis fonas buvo nenormalus. Nors D. Šakalienė džiaugiasi, kad per 10 mėnesių pavyko nemažai nuveikti, opozicija sako, jog pagyros sau iš dalies yra pritemptos. Faktas, kad būtent šiemet gynybos finansavimas gerokai išaugo, o kitąmet jis didės rekordiškai.

Dovilė Šakalienė atstatydinta iš krašto apsaugos ministrės pareigų. Tokį sprendimą ryte premjerė pateikė šalies prezidentui, o Gitanas Nausėda jos nuomonės nepakeitė. Tą sužinojusi, atsistatydinimo pareiškimą išsiuntė ir pati D. Šakalienė. Abi Vyriausybės moterys dar spėjo viešai viena kitą pakritikuoti. Premjerė sako, kad D. Šakalienė melavo, nebendradarbiavo, blogai elgėsi su ministerijos žmonėmis. D. Šakalienė atkerta, kad ginant gynybos biudžetą visos priemonės pateisinamos.

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė, panašu, skaičiuoja paskutines dienas, o galbūt ir valandas savo poste. Po praėjusią savaitę kilusios įtampos tarp jos ir premjerės Ingos Ruginienės, pirmadienį abi Vyriausybės narės susitiko pasikalbėti akis į akį. Po susitikimo premjerė dar griežtesnė – pareiškė, kad pasitikėjimas sušlubavęs, iš ministerijos atėmė vieną kuruojamą sritį – gynybos pramonę ir iškėlė papildomų klausimų. Į juos D. Šakalienė turi atsakyti per šią savaitę.