Mindaugas Vasiliauskas

Po prezidento Gitano Nausėdos susitikimo su Seimo valdyba – tikra mįslė: kas, ką išgirdo. Liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako girdėjusi „Nemuno aušros“ atstovų atsiprašymą dėl Remigijaus Žemaitaičio kalbų. „Aušriečiai“ tikina, kad atsiprašymo nebuvo – tik paaiškinimas, kad tai, ką kalba jų lyderis, yra tik jo asmeninė nuomonė.

Lietuvos karinė žvalgyba visiems optimistams, kurie tikisi, kad Rusijos karo mašina sustos, siūlo neturėti tokių iliuzijų. Nors Rusija susiduria su ekonominėmis problemomis, tai nemažina Kremliaus noro tęsti karą. Nors ir lėčiau, bet Rusija didina karinius pajėgumus. Tuo pačiu metu organizuoja išpuolius Lietuvoje. Tik kaip su tuo sekasi kovoti mūsų žvalgyboms, lieka neaišku – nei VSD, nei karinė žvalgyba negali visuomenei atsakyti, kiek rusų operacijų jau užkardė ir kiek šnipų sulaikė.

Karas Irane parodė, kad nei Vakarai, nei kitos šalys vis dar neišmoko karo Ukrainoje pamokų. Iraniečiai leidžia ne tik brangias raketas, bet ir pigius „Shahed“ dronus, o jiems numušti tiek JAV, tiek ir kitų šalių pajėgos vis dar eikvoja brangias raketas. Nesimokę iš ukrainiečių, jie dabar jau prašo Ukrainos pagalbos.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Nors Lietuva ir palaiko Amerikos operaciją Irane, didesnio pavojaus mums nefiksuojama – nėra indikacijų ir dėl galimų teroristinių išpuolių. Tą pareiškė Gitanas Nausėda. Tiesa, jau prasidėjo svarstymai, ką darytume, jei Amerika paprašytų pagalbos siunčiant karius į patį Iraną. Diskusijos įsibėgėja ir dėl Prancūzijos prezidento planų plėsti prancūziško branduolinio ginklo išdėstymą Europos žemyne. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Artimuosiuose rytuose įstrigę apie 2 tūkstančiai Lietuvos piliečių – užsienio reikalų ministras sako, kad evakuacijos bent kol kas Vyriausybė nepradės, lauks Europos Sąjungos sprendimo. Anot Seimo komiteto vadovo, atsakomybę turi prisiimti ir patys keliautojai, kad situacija regione kaista, buvo aišku ne vieną savaitę. O Lietuva palaiko Amerikos ir Izraelio operaciją, ypač turint omenyje tai, kad krenta dar vienas Rusijos sąjungininkas. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Vilniaus centre, prie pat Vyriausybės rūmų, raudonais dažais išterliotas Vinco Kudirkos paminklas. Prieš savaitę buvo apipaišytas ir Karaliaus Mindaugo paminklas – ant jo kirilica užrašyta „Vilnius mūsų“. Nors abu paminklai stovi sostinės centre, teisėsauga vandalų kol kas nesulaikė. Neabejojama, kad tai gali būti ne paprastas vandalizmas, o organizuota hibridinė ataka prieš Lietuvą.

Europa ir Lietuva gali pasitikėti Jungtinėmis Amerikos Valstijomis – taip sako į Vilnių atvykęs Amerikos lietuvis, priklausantis ir Respublikonų partijai. Bet vis labiau ryškėja problema, kad silpna Europa darosi nebeįdomi amerikiečiams. Todėl į Vilniaus saugumo forumą atvykę tarptautiniai ekspertai pataria tiek Lietuvai, tiek ir visai Europai kuo greičiau stiprinti savo kariuomenes. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Kol minimos Rusijos invazijos į Ukrainą metinės, mūsų Seime surengtas slaptas pasitarimas, kaip parlamentas dirbtų kilus karui. Seimo vadovai sako, kad metinės tik sutapimas, o saugumo situacija šalyje nėra pablogėjusi. Vis tik nuolat ragindami Lietuvos žmones būti pasiruošus įvairioms krizėms, parlamentarai niekaip negali pasirengti patys. Metai slenka, o politikai vis tariasi, diskutuoja ir posėdžiauja, bet pripažįsta, kad iki galo nėra pasiruošę.

Pagaliau paaiškėjo, koks bus realus Lietuvos gynybos finansavimas šiemet. Mat dar pernai, priimant rekordinį gynybos biudžetą, liko neaišku, kiek pinigų atiteks keliams ir tiltams remontuoti. Opozicija tąkart gąsdino, kad dalis pinigų nukeliaus trinkelėms kloti ir asfaltui tiesti, o ne gynybai. Dabar aiškėja, kad tam bus skirta vos keli procentai viso gynybos biudžeto.

Lenkijos saugumas skelbia sulaikęs Baltarusios pilietį, kuris Minskui šnipinėjo strateginius ir saugumui svarbius objektus. Baltarusių šnipas veikė ne tik Lenkijoje, bet ir Lietuvoje bei Vokietijoje. O kol lenkų saugumiečiai gaudo šnipus, šalies prezidentas Karolis Nawrockis viešai iškėlė naują ambiciją – pasigaminti Lenkijai nuosavus branduolinius ginklus. Apie norą savo teritorijoje turėti tokius ginklus, paskelbė ir Estijos ministras. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Lietuva bandys taikytis su Kinija, bet kartu ir išlaikyti draugiškus santykius su Taivanu. Tokią žinią pranešė Gitanas Nausėda. Šalies vadovas pareiškė, kad ant kelių nesiklaupsime ir nesakysime, kad Taivano atstovybės atidarymas buvo klaida. Taip pat sako, kad Taivano pažadai dėl investicijų į Lietuvą iš esmės buvo niekiniai. Nausėda sklaido dvejones ir dėl sankcijų Lukašenkos režimui – anot jo, Europos Sąjungoje jau sutarta, kad sankcijos bus pratęstos dar metams.

Lietuva žengia latviams iš paskos. Kaimynai penktadienį atidarė naująjį kariuomenės poligoną, nors iš pradžių ir susidūrė su kliūtimis. Tai, kas dabar vyksta dėl būsimo Kapčiamiesčio poligono, prieš keletą metų vyko ir pas kaimynus latvius. Ten taip pat dalis vietinių kalbėjo, kad poligonas nereikalingas, rengė protestus, o prorusiški veikėjai skleidė melą ir kurstė žmonių emocijas. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Prieš keletą metų Rygoje vyko protestas.

Europos Parlamentas priėmė rekomendacijas Europos Tarybai, kurioje visų šalių ministrai formuoja bendrijos politiką. Tarp siūlymų – translyčių pripažinimas, raginimas ratifikuoti Stambulo konvenciją šalims, kurios to dar nepadarė ir raginimas, kad Europos Sąjunga vykdytų feministinę užsienio bei saugumo politiką.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Amžiaus projektas, Baltijos šalis jungianti „Rail Baltica“ geležinkelio vėžė, kuo toliau, tuo labiau tolsta, pučiasi ir kaina. Projektas pabrango kone 4 kartus – iki 24 milijardų. Nors buvo iškeltas tikslas 2030-aisiais sujungti Baltijos šalių sostines su Lenkija bent jau viena vėže, atrodo, kad ir šis planas pasmerktas. Estų premjeras jau viešai kalba, kad su latviais – vienos bėdos, juos būtina spausti.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Vokietijai sunkiai sekasi rasti savanorių karių, kurie norėtų tarnauti Lietuvoje. Vokietijos žiniasklaida „Der Spiegel“ skelbia, kad jų trūkumas kai kuriuose daliniuose svyruoja nuo 50 iki 90 proc. Kol kas kariai į brigadą viliojami savanoriškai, dėl to jiems žadamos išankstinės ekskursijos Lietuvoje. Prezidentas Gitanas Nausėda po pokalbio su Vokietijos kancleriu, sako, kad planai nesikeičia. O Lietuva bandys įrodyti, kad mūsų šalis yra saugi. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Ar pažadėti dešimtys tūkstančių eurų moralinės kompensacijos nuramins tuos, kuriems dėl būsimo Kapčiamiesčio poligono teks išsikraustyti? Patys dzūkai sako, kad esmė – ne piniguose. Kai kurie aiškina esą ir už milijoną neparduotų savų namų, todėl ir toliau pasisako prieš naująjį poligoną. Yra ir tokių, kurie apskritai netiki, kad valdžia pinigus mokės. Vis tik bent 13 sodybų savininkams valstybė privalės sumokėti ne tik turto vertę, bet ir minėtą kompensaciją.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) pagaliau paskelbė, kiek mokės pinigų tiems, kurie parduos savo turtą dėl būsimo Kapčiamiesčio poligono. Už parduodamus namus mokės ne tik turto vertę, bet pridės ir dešimtis tūkst. moralinės kompensacijos. Daugiau, gaus ir tie, kurie parduos žemės sklypus. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Dėl būsimo Kapčiamiesčio poligono vietos gyventojams buvo surengta beveik 250 konsultacijų – KAM ir kariuomenės žmonės aiškino, kas, kaip, kada ir kodėl.

Krašto apsaugos ministerija vis dar nepasikalbėjo su visais gyventojais, kurių sklypai papuls į būsimo Kapčiamiesčio poligono teritoriją. Ministras Robertas Kaunas sako, kad kai kurie žmonės tiesiog ignoruoja ministerijos laiškus ir žinutes. Panašu, kad vardan šalies gynybos, teks paimti ir daugiau sklypų – jau atrinktos 7 vietos pasienyje, kur atsiras kelių, ar keliolikos kilometrų gynybinės linijos. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Valdžios viršūnėse sumaištis dėl politikos Baltarusijos atžvilgiu. Užsienio reikalų komiteto pirmininkas pareiškė, kad Lietuva planuoja susitikimą su Lukašenkos režimu viceministrų lygiu. Tiesa, vėliau puolė taisytis – esą susitikimas neplanuojamas, bet tiesiog svarstoma, apie ką būtų galima kalbėtis su baltarusiais. Visgi politikai sutartinai kartoja, kad dėl trąšų tranzito per Lietuvą kompromisų neplanuoja – prašo Europos partnerių sankcijas pratęsti ir toliau.

Baltarusiškų trąšų tranzito klausimas kelia įtampą. Nors iš kai kurių politikų pasigirsta kalbų, kad Lietuvai būtų naudinga atnaujinti trąšų tranzitą, buvę valdantieji ir toliau kartoja – to daryti negalima, nes tai būtų tik nuolaidžiavimas ir pagalba Lukašenkai, kuris kenkia Lietuvai. Tad nors tokios politikos rezultatai dviprasmiški, bet prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad dėl jos mus ir gerbia kitos valstybės. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Teisėsaugos operacija Šalčininkų krašte – sulaikyti penki gaujų lyderiai, organizavę kontrabandinių cigarečių gabenimą iš Baltarusijos į Lietuvą meteorologiniais balionais. Anksčiau teisti vyrai, dauguma jų – bedarbiai, gyveno prabangiai. Nors sulaikyti tik Šalčininkų krašto kontrabandininkai, prokurorai žada pasibelsti ir į kitų regionų nusikaltėlių duris. Šalčininkų rajone „Aro“ pareigūnai atvyko pas penkis vietos gyventojus, kurie įtariami vadovavę kontrabandininkų grupuotėms.

Nauja idėja Briuselyje – steigti Europos saugumo tarybą, kurioje didžiosios šalys spręstų žemyno saugumo klausimus. Tokią mintį viešai išsakė gynybos ir kosmoso komisaras Andrius Kubilius. Tai būtų Europos biurokratų atsakas Donaldui Trumpui ir Jungtinėms Valstijoms, kuriomis dalis Vakarų europiečių jau pradeda nepasitikėti. Tačiau ekspertai sako, kad kol kas tai panašu tik į eilines gražias, bet tuščias europiečių kalbas.

Šiąnakt Lietuvoje jau fiksuotas ir speigas. Radviliškio rajone, Šeduvoje, temperatūra naktį nukrito iki minus 30 laipsnių, paskutinį kartą Lietuvoje taip šalta buvo prieš 14 metų. Bet šaltas žiemiškas oras atneša ir linksmų akimirkų – po dvejų metų pertraukos ir vėl surengtos legendinės Sartų žirgų lenktynės. Tūkstančiai žmonių atvyko į Dusetų hipodromą, kur ristūnai su vadeliotojais ir išsiaiškino, kuris žirgas greičiausias.

Lietuva braziliškų lėktuvų kariuomenei už 700 milijonų jau nepirks. Valstybės gynimo taryba nusprendė atidėti šį pirkimą ketveriems metams. Krašto apsaugos ministras sako, kad atsirado naujų prioritetų, pavyzdžiui, būsimas Kapčiamiesčio poligonas. Bet kaip sekasi tartis su sodybų ir sklypų savininkais, ministras nuo visuomenės slepia, skaičių nesako. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Tris braziliškus karinius transporto orlaivius Lietuva nusprendė pirkti praėjusių metų birželį.

Prezidentas Gitanas Nausėda ir Krašto apsaugos ministerija siūlo kaimynams lenkams steigti naują poligoną prie Suvalkų koridoriaus, Lenkijos pusėje. Tokiu atveju abu poligonai galėtų būti sujungti, o Lietuvos ir Lenkijos kariai galėtų kartu treniruotis ginti šią strategiškai svarbią vietą.

Nors visų dėmesys Donaldo Trumpo Davose išsakytoje kalboje krypo į naujienas dėl Grenlandijos, JAV prezidentas nemažai laiko skyrė ir Europai. Trumpas negailėjo kritikos tiek dėl nelegalių migrantų, kurie, jo teigimu, keičia Vakarų Europos šalių veidą, tiek dėl ekonomikos. Jis baksnojo pirštu į Briuselio vykdomą žaliojo kurso politiką ir verslo sprendimus iškelti gamybą iš Europos.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Pasaulio tvarka žlugo, o mažos ir vidutinės valstybės tampa didžiųjų supervalstybių meniu pasirinkimais. Tokia Kanados premjero kalba Davoso forume plinta internete – daugelis susižavėję giria kanadietį, kad pagaliau aiškiai pasakė, kas vyksta su pasaulio tvarka. Kanados premjeras ragina vienytis vidutinės galios Vakarų pasaulio šalis ir pasipriešinti didiesiems – net ir toms pačioms Jungtinėms Amerikos Valstijoms. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Estija apsisprendė siųsti savo karius į Grenlandiją, tą svarsto daryti ir Latvija. Tuo metu Lietuva teigia, kad karius siųstų tik tuo atveju, jeigu misiją su amerikiečių žinia organizuotų NATO. Mūsų politikai pripažįsta, kad reikia palaikyti Daniją ir bandyti laviruoti, tačiau kartu neerzinti Donaldo Trumpo. Vis dėlto laviruoti sunku ne tik Lietuvai – Vakarų Europos sostinėse vis garsiau skamba mintis, kad Amerika nebėra patikima partnerė.

Estija apsisprendė siųsti savo karius į Grenlandiją, tą svarsto daryti ir Latvija. Tuo metu Lietuva sako, kad karius siųstų, jeigu misija būtų po NATO aljanso vėliava, kartu su amerikiečių žinia. Mūsų politikai pripažįsta, kad reikia palaikyti Daniją ir bandyti laviruoti, bet kartu neerzinti Donaldo Trumpo. Tačiau laviruoti sunku ne tik Lietuvai – vakarų Europos sostinėse vis garsiau skamba mintis, kad Amerika negalima daugiau pasitikėti. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Kapčiamiestyje kariuomenė pradėjo diskusijas akis į akį su žmonėmis, kurių turtas patenka į būsimo poligono teritoriją. Emocijų ir pykčių jau nematyti, nors patenkinti ne visi. „TV3 Žinios“ nuvyko į Žmirklių kaimą, kur sodybų apskritai turės nebelikti. Vietos gyventojai kraustytis nenori, bet Krašto apsaugos ministras žada, kad valstybė sumokės ne tik už turtą, bet ir moralinę kompensaciją.

Lietuva nepritaria Donaldo Trumpo planams dėl Grenlandijos ir stoja Danijos, kartu ir Europos, pusėje. Tą aiškiai paskelbė tiek prezidentas Gitanas Nausėda, tiek užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Pastarasis net kalbėjo, kad reikėtų pagalvoti apie galimą Lietuvos karių siuntimą į Grenlandiją. Tačiau pykdyti D. Trumpą Lietuvai gali būti itin pavojinga – Amerika yra pagrindinis mūsų saugumo garantas.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Jau kitą mėnesį Europos Sąjungos šalys turės nuspręsti, ar tęsti sankcijas Aleksandro Lukašenkos režimui. Ant stalo – ir baltarusiškos trąšos, kurioms sankcijas anksčiau panaikino Jungtinės Amerikos Valstijos. Po pokalbių su Europos šalių lyderiais Gitanas Nausėda nėra tikras, ar sankcijos išliks. Apie svyruojančias kitų šalių nuotaikas kalba ir užsienio reikalų ministras.

Kapčiamiestyje kariuomenė pradėjo diskusijas akis į akį su žmonėmis, kurių turtas patenka į būsimo poligono teritoriją. Emocijų ir pykčių jau nematyti, nors patenkinti ne visi. Tiesa, atsirado jau ir tokių gyventojų, kurie nori parduoti valstybei savo turtą, nors jis į poligono teritoriją ir nepapuola. Vis tik palikti savus namus nori ne visi – „TV3 Žinios“ nuvyko į Žmirklių kaimą, kur sodybų apskritai turės nebelikti.

Ministerija su kariuomene dar tik ruošiasi pokalbiams su žmonėmis, kuriuos reikės iškeldinti iš planuojamo Kapčiamiesčio poligono, o saugomų teritorijų tarnybos vadovė jau pasakė, ką žūtbūt kariams reikėsi išsaugoti – kurtinius. Suplanuotoje poligono teritorijoje gyvena kelios dešimtys šių paukščių, prie jų gyvenimo ciklo kariuomenei gali tekti derinti savo pratybas. Pavasarį jiems reikės duoti daugiau ramybės, šaudyti mažiau.

Poligonas Kapčiamiestyje kaitina ne tik vietos gyventojų aistras. Sukruto ir Lenkijos pusėje, prie pat sienos su Lietuva gyvenantys lenkai. Seinų valdžios atstovai savo nerimą išsakė Gitanui Nausėdai į akis, o vėliau surengtas ir specialus Seinų apskrities administracijos posėdis. Lenkai, panašiai, kaip ir Kapčiamiesčio gyventojai, nerimauja dėl būsimo poligono saugumo. Jie nusprendė kreiptis į Lenkijos Vyriausybę, prašydami pagalbos ir užtarimo prieš Lietuvą.

Įtikinti žmones, kad Kapčiamiesčio poligonas – būtinas, pas vietinius ketvirtadienį vyko prezidentas Gitanas Nausėda su ministrų svita. Tačiau valandą prieš G. Nausėdos vizitą Lazdijuose žmones sukvietė Remigijus Žemaitaitis, kuris anksčiau buvo išreiškęs dvejonių, ar poligono apskritai reikia. Dabar R. Žemaitaitis tokių žodžių purtosi.  O dalies žmonių viltis, kad galbūt poligono nebus, sklaidė pats G. Nausėda.

Žodžio laisvės pergalė teisme. Išteisinta moteris, kurią prokuroras bandė nuteisti už tai, kad ji parašė straipsnį, kuriame teigė, jog Lietuvoje gyvenantys svetimtaučiai turi išmokti lietuvių kalbą. Prieš keletą metų už tokio pobūdžio straipsnį buvusiai mokytojai buvo iškelta baudžiamoji byla – prokuroras ją apkaltino kurstymu prieš rusakalbius. Kaltinamoji savo žodžių neišsižadėjo ir sako, kad jos nuomonė šiandien tapo dar aktualesnė.

Naujas nakties rekordas – oro erdvė virš Vilniaus uždaryta net tris kartus. Tarp tūkstančių patyrusių nepatogumus ir politikai, o štai suomių kantrybė jau senka. Kompanija „Finnair“ naikina vieną vakarinį skrydį į Vilnių. Oro uostų atstovas ramina, kad kol kas nematyti, jog taip pasielgtų ir kitos kompanijos, joms siūloma perkelti į Kauną. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Dėl Baltarusijos krizės kritikos laviną iš opozicijos premjerė antradienį atmušinėjo kalbomis apie amerikiečių pagalbą, tačiau po pokalbio su Donaldo Trumpo pasiuntiniu ministrė pirmininkė negali pasakyti, ar sulauksime jų pagalbos. Nors, anot Ingos Ruginienės, pasiuntinys mus palaiko, tačiau nežinia, ar tai nebus tik dar vieni eiliniai solidarumo žodžiai.  Politiniais žygiais giriasi ir prezidentas Gitanas Nausėda, bet kol kas krizė tęsiasi, o sąjungininkų veiksmų nesimato.

Lietuvos žmonėms teks susitaikyti – balionai iš Baltarusijos skrenda ir skris. Tokią žinią gyventojams pasiuntė premjerė Inga Ruginienė. Iškviesta pasiaiškinti opozicijai, kaip dorojasi su Baltarusijos krize, premjerė nesugebėjo pasakyti, ką darys dėl piktybinio A. Lukašenkos elgesio. Tikisi, kad balionų problemą išspręs amerikiečiai, dėl to I. Ruginienė pagalbos prašo D. Trumpo pasiuntinio.

Lietuva ir toliau bejėgiškai stebi Aleksandro Lukašenkos patyčias. Savaitgalį kontrabandininkai balionus leido tokiu dažnumu, kad Vilniaus oro uostas buvo uždarytas nuo vėlaus vakaro iki ankstaus ryto. Premjerė Inga Ruginienė, vis dar laukianti A. Lukašenkos geranoriškumo, su žiniasklaida bendrauti atsisakė. Pasigirti, kad kažką daro, pabandė tik Ekonomikos ir inovacijų ministerija – pristatė 3 verslininkų idėjas, kaip būtų galima numušinėti balionus danguje.

Anksčiau laiko atidariusi sieną su Baltarusija, Vyriausybė liko apgauta, tačiau premjerė toliau tiki, kad Aleksandro Lukašenkos širdis suminkštės ir jis geranoriškai paleis įkalintus lietuviškus vilkikus. Toks požiūris stebina opoziciją – sako, kad naivu tikėtis, jog su A. Lukašenka pavyks normaliai sutarti. Juolab kad bandymų normalizuoti šalių santykius kadaise jau buvo. Vis dėlto Valstybės saugumo departamentas perspėja ruoštis naujiems hibridiniams išpuoliams ir nebūti naiviems.

Prie Seimo posėdžių salės – balionai su pririštomis dėžėmis ir Vyriausybės narių skambūs pasisakymai. Tokį šou sugalvojo liberalas Eugenijus Gentvilas, jis kritikuoja Ingą Ruginienę ir ministrus, kad jie nežino, ką daro Baltarusijos krizėje. Ministrai atkerta, kad dabartinė opozicija taip pat neišsprendė šios problemos, o premjerė apskritai pasirinko kitą įėjimą, kad balionų iš arti nematytų.

Balionais skraidinama kontrabanda Lietuvoje užsiima kelios dešimtys grupuočių, o Lietuva mūšyje su Aliaksandru Lukašenka iš esmės yra viena. Tokios išvados šiandien skambėjo Seime, kur opozicija iškvietė 3 ministrus pasiaiškinti, ką ir kaip Vyriausybė darys, kad išspręstų šią krizę. Daug kritikos sulaukė Kęstutis Budrys. Jis peiktas už tai, kad nepavyksta kaimynų ir europiečių įtikinti imtis realių veiksmų prieš Lukašenkos režimą. Plačiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Įstrigę vilkikai Baltarusijoje toliau nejuda, priešingai nei balionai ir migrantai. O kol nepavyksta susitvarkyti su Aliaksandru Lukašenka, socdemai pradeda didinti spaudimą mūsų tarnyboms, kad jie sutvarkytų kontrabandininkus Lietuvoje.  Policijos generalinis komisaras sako, kad susidoroti su šia problema jau tapo policijos garbės reikalas, bet prašo nereikalauti greitų rezultatų – esą kontrabandistus įveikti nelengva.

Aliaksandras Lukašenka toliau tyčiojasi ir provokuoja – įstrigusių vilkikų vis dar neišleidžia. Maža to, vakar vakare į Lietuvą paleistas didelis kiekis kontrabandinių balionų – vien skrydžių saugai grėsmę kėlė apie 40 balionų, o Vilniaus oro uostas darbą stabdė net du kartus. Balionai skrido ir į Latviją. Prie sienos užfiksuoti ir nelegalūs migrantai, kurių nesimatė visą lapkritį. Premjerė Inga Ruginienė sako, kad artimiausiu metu bus svarstomas atsakas A. Lukašenkai.

Lietuvą apgavęs, Aliaksandras Lukašenka dar nusprendė ir pasityčioti – iš Baltarusijos vėl skrido kontrabandiniai balionai, vėl buvo sustabdytas Vilniaus oro uosto darbas. Nors dar prieš kelias dienas valstybės vadovai aiškino, kad privertė A. Lukašenką nusileisti ir balionų krizė išspręsta, bet paaiškėjo, kad nors ir atidarėme sieną, bet sulaukėme ne savų vilkikų, o kontrabandinių balionų. Sunkvežimiai iki šiol neišleidžiami iš Baltarusijos.

Aleksandras Lukašenka apgavo Lietuvą. Iki šiol jis kartojo, kad kai Lietuva atidarys sieną, įstrigę vilkikai galės laisvai išvažiuoti iš Baltarusijos. Vidurnaktį pasienio postai pradėjo veikti, tačiau baltarusiai sunkvežimių neišleidžia. Kai kurie vežėjai net ir susimokėję po 1,2 tūkst. eurų už stovėjimą aikštelėse liko jose – važiuoti link pasienio jiems neleidžia baltarusių pareigūnai. O A. Lukašenkos režimas reikalauja užsienio reikalų ministrų susitikimo.

Įvyko tai, kas ir buvo prognozuota – Vyriausybė nesulaukė sankcijų termino pabaigos ir šiandien jau oficialiai nusprendė vėl atidaryti sieną su Baltarusija. Atidaromi du punktai – Medininkų ir Šalčininkų. Tiesa, nesulaukę oficialaus sprendimo, baltarusių verslininkai jau pradėjo skelbti, kad atkuriami autobusų maršrutai iš Minsko į Lietuvą ir paragino baltarusius pirkti bilietus. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.