Mindaugas Vasiliauskas

Per dvi dienas nuvirtę du geležinkelio sąstatai kursto ne tik gyventojų, bet ir politikų vaizduotę – sunku patikėti, kad tai galėjo būti tik nelaimingų įvykių sutapimas. Susisiekimo ministras šiandien nuvyko į Valstybės saugumo departamentą, tačiau po susitikimo nieko konkretaus Lietuvos žmonėms paaiškinti nesugebėjo. Tiek jis, tiek „Lietuvos geležinkeliai“ kartoja, kad vyksta tyrimas. Penktadienio naktį nuo bėgių nuvirto keli krovininiai vagonai Kėdainių rajone.

Estijos prezidentas paragino Europą pradėti galvoti apie tai, kaip reikės bendrauti su Rusija po karo Ukrainoje. Jis leidžia suprasti, kad nėra jokios strategijos, o jeigu karas netikėtai staiga baigtųsi, neaišku, kokios politikos laikysis Europos sąjunga. Tokie žodžiai kiek nustebino mūsų politikus, kurie sako, kad su karo nusikaltėliu Putinu, apskritai nėra ką kalbėtis. Nors, kad kalbėtis reikia, neseniai buvo pareiškęs konservatorius Andrius Kubilius.

Įtampa tarp Europos ir Amerikos vis didėja. Vakarų žiniasklaida skelbia, kad supykęs Donaldas Trumpas nurodė savo administracijai sudaryti „gerųjų“ ir „blogųjų“ europiečių sąrašą – pagal tai, kiek kuri šalis padėjo Amerikai kare su Iranu. Tuo metu Pentagonas jau svarsto suspenduoti Ispanijos narystę NATO. Europos šalių lyderiai jau viešai abejoja NATO 5-ojo straipsnio patikimumu ir kurpia planus, kaip europiečiai kariautų su Rusija vieni, be Jungtinių Valstijų paramos.

Kapčiamiesčio poligonas bus. Seimo nariai galutinai apsisprendė ir poligoną palaimino. Nors po priėmimo krašto apsaugos ministras dar spėjo pasidžiaugti, bet iš karto po to jam teko stoti į akistatą su keliais pasipiktinusiais dzūkais. Keli šimtai žmonių susirinko ir prie Seimo – surengė protestą prieš Kapčiamiesčio poligoną, tačiau atėjo pavėlavę – jau po galutinio balsavimo.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Didelė tikimybė, kad Lietuva gaus vietą po Prancūzijos branduoliniu skėčiu. Apie tai užsiminė krašto apsaugos ministras, pareiškęs, kad šiuo metu vyksta techninės derybos su prancūzais. Jeigu susitarti pavyks, teks keisti ir Konstituciją – opozicija jau dabar žada paramą, sako, kad branduolinis atgrasymas yra aukščiausia saugumo lyga pasaulyje. O gyventojų apklausa rodo, kad 4 iš 10 Lietuvos gyventojų pritartų Konstitucijos keitimui ir prancūzų saugumo garantijoms.

Situacija prie Lietuvos sienos kaista. Baltarusijos diktatorius Lukašenka jau kurį laiką savo generolams kartoja, kad vyksta karas, ir jie turi būti pasiruošę. O viską prižiūri rusų karininkai. Maža to, rusai dislokuoja papildomas oro gynybos sistemas pačioje Baltarusijoje. Lukašenka kartoja, kad pavojus jam gresia iš vakarų, – pirmiausia Lenkijos ir Baltijos šalių. Bet ukrainiečiai sako, kad Putinas ir vėl bando Lukašenką tiesiogiai įtraukti į karą Ukrainoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Kremlius galbūt planuoja naują, masinę mobilizaciją Rusijoje, kad pradėtų dar vieną karinę ataką. Ir, anot V. Zelenskio, taikiniu gali tapti ne tik Ukraina, bet ir Baltijos šalys. Nes, anot jo, Lietuva, Latvija ir Estija nėra pasiruošusios rimtesniam pasipriešinimui Rusijai. Tą patį kartoja ir amerikiečių žiniasklaidos kalbinti ekspertai.

Kokie tie pagarsėję premjerės planai A, B ir C, jeigu Amerika pasitrauktų iš NATO? Apie juos Inga Ruginienė užsiminė dar metų pradžioje, bet tik dabar atvyko į uždarą Seimo posėdį jų pristatyti. Opozicija sako, kad apie planus jie neišgirdo, jiems liko neaišku, ar ruošiamės prireikus gintis vieni, be sąjungininkų pagalbos.

Dėl karo Irane Baltijos šalims gali vėluoti amerikietiškos amunicijos, o galbūt ir ginkluotės pristatymai. Tokią žinią perdavė Pentagonas. Premjerė Inga Ruginienė pareiškė, kad Lietuvai tai kol kas nesukelia problemų.

Estija kartu su Lietuva nebepirks kovos mašinų, o pusę milijardo eurų skirs oro gynybos, tarp jų ir antidroninių sistemų įsigijimui. Lietuva savo pirkimo neatšaukia, nors ir pasigirsta kalbų, kad ir mums reikėtų sekti estų pavyzdžiu. Bet iš tiesų estai seka mums iš paskos – Lietuva dar pernai nusprendė oro gynybai skirti pusę milijardo.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Kapčiamiesčio poligonas skinasi kelią Seime – šį kartą padaugėjo net ir „Nemuno aušros“ narių, kurie palaikė šį projektą. Tiesa tokie vis dar skaičiuojami vienetais. Bet vis garsiau skamba ir kitų koalicijos partnerių, „valstiečių“ balsas, prieštaraujantis poligono projektui. Garsiai skambėjo ir po Seimo langais surengtas protestas, kuriame keli šimtai žmonių sakė: „Poligonui – ne“. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Seime laukia dar vienas egzaminas dėl aistras keliančio Kapčiamiesčio poligono. Krašto apsaugos ministerija pirmadienį nusprendė parodyti, kad žmonėms turėti poligonus savo pašonėje apsimoka – ministerija pasirašė susitarimą su savivaldybėmis, pagal kurį joms skirs papildomus milijonus. Skiriami pinigai nėra dideli, o dalis jų bus skirta projektams, kuriuos ministerija bet kokiu atveju įgyvendintų.

Estijos ir Suomijos danguje keisti reiškiniai – žmonės užfiksavo po kelias dešimtis skrendančių ir švytinčių objektų. Gyventojai kelia klausimą, ar iš tiesų Ukraina savo atakos dronus leidžia per jų šalis. Apie tai trimituoja ir Kremlius. Tiesa, Baltijos šalių ir Suomijos valdžia tokius pasvarstymus kategoriškai neigia. Tą patį kartoja ir mūsų premjerė. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Donaldui Trumpui peikiant Europą ir bandant ją spausti, kad padėtų atblokuoti Hormūzo sąsiaurį, pagaliau surengtas daugybės šalių pasitarimas. Vietą prie stalo gavo ir Lietuva, tik kol kas neaišku, ką mes siūlome. Užsienio reikalų ministras sako, kad kol kas siūlome toliau sankcionuoti Iraną.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.  Viso pasaulio akys dabar nukreiptos į Hormūzo sąsiaurį, kurį vis dar blokuoja Irano režimas.

Donaldas Trumpas ir vėl reiškia nepasitenkinimą NATO aljansu, tiksliau – Vakarų Europos šalimis, kurias kaltina nepakankamai padedant JAV operacijose prieš Iraną. D. Trumpas sako rimtai svarstantis galimybę trauktis iš NATO – esą, užbaigus operacijas Irane, bus peržiūrėti aljanso veikimo principai, o galbūt apskritai pasitraukta. Anot jo, europiečiai nuolat prašo JAV pagalbos, tačiau kai jos prireikia pačiai Amerikai – atsuka nugarą.

Krūva Ukrainos dronų naktį įskrido į Estijos teritoriją, šalies valdžia žmones kėlė naktį iš miego ir pranešė jiems apie būtinybę slėptis ir saugotis. Nors, kaip pranešė estų kariškiai, į šalį įskrido „mažiau nei 10“ bepiločių ir mažiausiai vienas sprogo ore – tikslaus skaičiaus jie negalėjo įvardinti, realus pavojus niekam nekilo. Dronai buvo priartėję ir prie Latvijos sienos, žmonės ten taip pat sulaukė perspėjimo žinučių.

Lietuva dar ketverius metus neturės pilnai veikiančios oro gynybos sistemos – krašto apsaugos ministras žada, kad ji bus įdiegta tik 2030-aisiais. Sistema leis aptikti į šalį skrendančius dronus. Tokį lėtą tempą kritikuoja tiek opozicija, tiek Ukrainoje kariavę savanoriai ir dronų specialistai.  Pasak Arūno Kumpio, dalis įrangos 2030-aisiais jau gali būti pasenusi, mat bepiločių orlaivių technologijos tobulėja žaibišku greičiu.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai padėkojo Aliaksandrui Lukašenkai ir pakvietė jį atvykti į Ameriką. Kol kas neaišku, ar toks susitikimas įvyks, tačiau akivaizdu, kad Lietuvos diplomatijai tai tampa rimtu iššūkiu – kaip laviruoti šioje situacijoje. Vieni pabrėžia, kad būtina laikytis vertybinės politikos ir vengti bet kokių kontaktų su diktatoriumi, kiti ragina elgtis pragmatiškai ir siekti naudos.

Įkandin Lietuvos Ukrainos dronai šiąnakt sproginėjo ir pas kaimynus – Latvijoje ir Estijoje. Estijoje bepilotis sprogo pataikęs į elektrinės kaminą, ten gyventojams kariuomenė išsiuntė pranešimus slėptis ir saugotis pavojaus iš oro. Latvijoje vienas dronas krito ir sprogo užkliuvęs už medžio viršūnės keli šimtai metrų nuo kaimo sodybos, dar vienas trumpam įskrido ir išskrido iš šalies oro erdvės.

Į Lietuvą įskridęs ir Lavyso ežere sprogęs dronas buvo paleistas ukrainiečių. Jis buvo skirtas atakuoti Rusijos Primorsko uostą šiaurėje. Ir nors laimingo atsitiktinumo dėka jis nepareikalavo aukų, bet šalies vadovai pripažįsta, kad dronų į Lietuvą gali atskristi ir daugiau. Bet ir toliau teks gyventi su viltimi, kad koks nors bepilotis nepataikys į žmonių namus. Tik 2030 metais žadama sukurti pilnai veikiančią radarų ir perėmėjų sistemą.

Prokurorai areštavo buvusios konservatorių ministrės Monikos Navickienės vyrui priklausantį biurų pastatą prie Vilniaus oro uosto. Teisėsauga įtaria, kad politikės vyras statybas galėjo finansuoti iš neaiškių pinigų, be to, gali būti, kad Mindaugas Navickas tik priedanga, o už visko stovi aferomis įtariamas Vilhelmas Germanas. Biurų pastatas yra greta Vilniaus oro uosto ir jį pastatė įmonė, priklausanti M. Navickui.

JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntinys vėl atvyko pas Aliaksandrą Lukašenką, bet prieš tai turėjo ne vieną susitikimą Vilniuje.  Inga Ruginienė tradiciškai prašė išspręsti Lietuvos problemas, suvaldyti mums kenkiantį A. Lukašenką. Gitanas Nausėda amerikietį perspėjo, kad Baltarusijos diktatorius gudrus ir neverta tikėti jo žodžiais.

Kapčiamiesčio poligonas gavo viso ministrų kabineto palaiminimą. Jam Vyriausybė pritarė bendru sutarimu – nė žodžio prieš nepasakė ir „Nemuno aušros“ vadovaujamos ministerijos. Nors pats Remigijus Žemaitaitis net ir po susitikimo su krašto apsaugos ministru pareiškė, kad nėra įtikintas poligono būtinybe. Poligono likimas dabar keliasi į Seimą, kur ir bus priimti galutiniai sprendimai. Būsimo Kapčiamiesčio poligono klausimas laikomas vienu svarbiausių, stiprinant mūsų kariuomenės pajėgumus.

Informacinė Rusijos ataka prieš Baltijos šalis. Šį kartą epicentre atsidūrė Estijos pasienio miestas – Narva. Nuo kovo pradžios socialiniuose tinkluose Rusijos kanalai platina žinutes ir ragina vietinius žmones ginkluotis, atsiskirti nuo Estijos ir įkurti vadinamąją Narvos liaudies respubliką. Reaguodamas į tokią provokaciją Estijos premjeras tvirtina, kad ši ataka surengta iš Rusijos. O jos pagrindinis tikslas kelti sumaištį ir kiršinti žmones.

Kontrabandiniai balionai savaitgalį sutrikdė Vilniaus oro uosto darbą, o premjerė pripažįsta, kad Aliaksandro Lukašenkos režimo hibridinė ataka tęsiasi. Lietuviškų įmonių vilkikai taip pat vis dar Minsko režimo žinioje, ir neaišku, ar A. Lukašenka jų nekonfiskuos. Premjerė viltis deda į JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntinį, kuris dar šią savaitę keliaus pas A. Lukašenką derybų. Tuo metu Vyriausybė dovanų iš verslo gavo naujų dronų, kurie turėtų padėti kovoje su kontrabanda.

STT agentų kratos Sauliaus Skvernelio kabinete supykdė dalį jo rinkėjų. Naujausioje visuomenės apklausoje S. Skvernelio vadovaujami demokratai „Vardan Lietuvos“ gavo gerokai mažiau simpatijų nei anksčiau. Nors Skvernelio bendražygiai į reitingus žiūri atsargiai, mat jie ne kartą yra apgavę, pripažįsta, kad skandalas jiems kenkia. Priešingai nei konservatoriams. Nors teisėsauga pričiupo ir Kazį Starkevičių, bet Tėvynės sąjungos rinkėjams tai nė motais – reitingas net šiek tiek ūgtelėjo.

Kovo 11 d. įvykęs Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas buvo revoliucija, sukilimas ir net perversmas – tokį akibrokštą tėškė nuolat prisišnekantis Remigijus Žemaitaitis. Perversmo sąvoka naudojama, kai valdžia nuverčiama neteisėtais būdais. R. Žemaitaitis sako, kad taip ir buvo – nuversta ir Tarybų Sąjunga, ir pati tarybų valdžia. Nepriklausomybės Akto signatarai sako, kad tai visiška nesąmonė, šalies laisvė atkurta demokratiniu būdu.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Seimas po žiemos pertraukos susirinko į pavasario sesiją, kuri prasidėjo nuo premjerės Ingos Ruginienės pasiaiškinimų. Ministrė pirmininkė aiškinosi, kodėl į Vatikaną ir olimpines žaidynes už valstybės pinigus skraidino šeimos narius. I. Ruginienė teisinasi, kad taip siekė geriau atstovauti Lietuvai, nors Remigijus Žemaitaitis krizena ir sako, kad premjerė tapo labiau tikinti.

Po prezidento Gitano Nausėdos susitikimo su Seimo valdyba – tikra mįslė: kas, ką išgirdo. Liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako girdėjusi „Nemuno aušros“ atstovų atsiprašymą dėl Remigijaus Žemaitaičio kalbų. „Aušriečiai“ tikina, kad atsiprašymo nebuvo – tik paaiškinimas, kad tai, ką kalba jų lyderis, yra tik jo asmeninė nuomonė.

Lietuvos karinė žvalgyba visiems optimistams, kurie tikisi, kad Rusijos karo mašina sustos, siūlo neturėti tokių iliuzijų. Nors Rusija susiduria su ekonominėmis problemomis, tai nemažina Kremliaus noro tęsti karą. Nors ir lėčiau, bet Rusija didina karinius pajėgumus. Tuo pačiu metu organizuoja išpuolius Lietuvoje. Tik kaip su tuo sekasi kovoti mūsų žvalgyboms, lieka neaišku – nei VSD, nei karinė žvalgyba negali visuomenei atsakyti, kiek rusų operacijų jau užkardė ir kiek šnipų sulaikė.

Karas Irane parodė, kad nei Vakarai, nei kitos šalys vis dar neišmoko karo Ukrainoje pamokų. Iraniečiai leidžia ne tik brangias raketas, bet ir pigius „Shahed“ dronus, o jiems numušti tiek JAV, tiek ir kitų šalių pajėgos vis dar eikvoja brangias raketas. Nesimokę iš ukrainiečių, jie dabar jau prašo Ukrainos pagalbos.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Nors Lietuva ir palaiko Amerikos operaciją Irane, didesnio pavojaus mums nefiksuojama – nėra indikacijų ir dėl galimų teroristinių išpuolių. Tą pareiškė Gitanas Nausėda. Tiesa, jau prasidėjo svarstymai, ką darytume, jei Amerika paprašytų pagalbos siunčiant karius į patį Iraną. Diskusijos įsibėgėja ir dėl Prancūzijos prezidento planų plėsti prancūziško branduolinio ginklo išdėstymą Europos žemyne. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Artimuosiuose rytuose įstrigę apie 2 tūkstančiai Lietuvos piliečių – užsienio reikalų ministras sako, kad evakuacijos bent kol kas Vyriausybė nepradės, lauks Europos Sąjungos sprendimo. Anot Seimo komiteto vadovo, atsakomybę turi prisiimti ir patys keliautojai, kad situacija regione kaista, buvo aišku ne vieną savaitę. O Lietuva palaiko Amerikos ir Izraelio operaciją, ypač turint omenyje tai, kad krenta dar vienas Rusijos sąjungininkas. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Vilniaus centre, prie pat Vyriausybės rūmų, raudonais dažais išterliotas Vinco Kudirkos paminklas. Prieš savaitę buvo apipaišytas ir Karaliaus Mindaugo paminklas – ant jo kirilica užrašyta „Vilnius mūsų“. Nors abu paminklai stovi sostinės centre, teisėsauga vandalų kol kas nesulaikė. Neabejojama, kad tai gali būti ne paprastas vandalizmas, o organizuota hibridinė ataka prieš Lietuvą.

Europa ir Lietuva gali pasitikėti Jungtinėmis Amerikos Valstijomis – taip sako į Vilnių atvykęs Amerikos lietuvis, priklausantis ir Respublikonų partijai. Bet vis labiau ryškėja problema, kad silpna Europa darosi nebeįdomi amerikiečiams. Todėl į Vilniaus saugumo forumą atvykę tarptautiniai ekspertai pataria tiek Lietuvai, tiek ir visai Europai kuo greičiau stiprinti savo kariuomenes. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Kol minimos Rusijos invazijos į Ukrainą metinės, mūsų Seime surengtas slaptas pasitarimas, kaip parlamentas dirbtų kilus karui. Seimo vadovai sako, kad metinės tik sutapimas, o saugumo situacija šalyje nėra pablogėjusi. Vis tik nuolat ragindami Lietuvos žmones būti pasiruošus įvairioms krizėms, parlamentarai niekaip negali pasirengti patys. Metai slenka, o politikai vis tariasi, diskutuoja ir posėdžiauja, bet pripažįsta, kad iki galo nėra pasiruošę.

Pagaliau paaiškėjo, koks bus realus Lietuvos gynybos finansavimas šiemet. Mat dar pernai, priimant rekordinį gynybos biudžetą, liko neaišku, kiek pinigų atiteks keliams ir tiltams remontuoti. Opozicija tąkart gąsdino, kad dalis pinigų nukeliaus trinkelėms kloti ir asfaltui tiesti, o ne gynybai. Dabar aiškėja, kad tam bus skirta vos keli procentai viso gynybos biudžeto.

Lenkijos saugumas skelbia sulaikęs Baltarusios pilietį, kuris Minskui šnipinėjo strateginius ir saugumui svarbius objektus. Baltarusių šnipas veikė ne tik Lenkijoje, bet ir Lietuvoje bei Vokietijoje. O kol lenkų saugumiečiai gaudo šnipus, šalies prezidentas Karolis Nawrockis viešai iškėlė naują ambiciją – pasigaminti Lenkijai nuosavus branduolinius ginklus. Apie norą savo teritorijoje turėti tokius ginklus, paskelbė ir Estijos ministras. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Lietuva bandys taikytis su Kinija, bet kartu ir išlaikyti draugiškus santykius su Taivanu. Tokią žinią pranešė Gitanas Nausėda. Šalies vadovas pareiškė, kad ant kelių nesiklaupsime ir nesakysime, kad Taivano atstovybės atidarymas buvo klaida. Taip pat sako, kad Taivano pažadai dėl investicijų į Lietuvą iš esmės buvo niekiniai. Nausėda sklaido dvejones ir dėl sankcijų Lukašenkos režimui – anot jo, Europos Sąjungoje jau sutarta, kad sankcijos bus pratęstos dar metams.

Lietuva žengia latviams iš paskos. Kaimynai penktadienį atidarė naująjį kariuomenės poligoną, nors iš pradžių ir susidūrė su kliūtimis. Tai, kas dabar vyksta dėl būsimo Kapčiamiesčio poligono, prieš keletą metų vyko ir pas kaimynus latvius. Ten taip pat dalis vietinių kalbėjo, kad poligonas nereikalingas, rengė protestus, o prorusiški veikėjai skleidė melą ir kurstė žmonių emocijas. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Prieš keletą metų Rygoje vyko protestas.

Europos Parlamentas priėmė rekomendacijas Europos Tarybai, kurioje visų šalių ministrai formuoja bendrijos politiką. Tarp siūlymų – translyčių pripažinimas, raginimas ratifikuoti Stambulo konvenciją šalims, kurios to dar nepadarė ir raginimas, kad Europos Sąjunga vykdytų feministinę užsienio bei saugumo politiką.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Amžiaus projektas, Baltijos šalis jungianti „Rail Baltica“ geležinkelio vėžė, kuo toliau, tuo labiau tolsta, pučiasi ir kaina. Projektas pabrango kone 4 kartus – iki 24 milijardų. Nors buvo iškeltas tikslas 2030-aisiais sujungti Baltijos šalių sostines su Lenkija bent jau viena vėže, atrodo, kad ir šis planas pasmerktas. Estų premjeras jau viešai kalba, kad su latviais – vienos bėdos, juos būtina spausti.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Vokietijai sunkiai sekasi rasti savanorių karių, kurie norėtų tarnauti Lietuvoje. Vokietijos žiniasklaida „Der Spiegel“ skelbia, kad jų trūkumas kai kuriuose daliniuose svyruoja nuo 50 iki 90 proc. Kol kas kariai į brigadą viliojami savanoriškai, dėl to jiems žadamos išankstinės ekskursijos Lietuvoje. Prezidentas Gitanas Nausėda po pokalbio su Vokietijos kancleriu, sako, kad planai nesikeičia. O Lietuva bandys įrodyti, kad mūsų šalis yra saugi. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Ar pažadėti dešimtys tūkstančių eurų moralinės kompensacijos nuramins tuos, kuriems dėl būsimo Kapčiamiesčio poligono teks išsikraustyti? Patys dzūkai sako, kad esmė – ne piniguose. Kai kurie aiškina esą ir už milijoną neparduotų savų namų, todėl ir toliau pasisako prieš naująjį poligoną. Yra ir tokių, kurie apskritai netiki, kad valdžia pinigus mokės. Vis tik bent 13 sodybų savininkams valstybė privalės sumokėti ne tik turto vertę, bet ir minėtą kompensaciją.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) pagaliau paskelbė, kiek mokės pinigų tiems, kurie parduos savo turtą dėl būsimo Kapčiamiesčio poligono. Už parduodamus namus mokės ne tik turto vertę, bet pridės ir dešimtis tūkst. moralinės kompensacijos. Daugiau, gaus ir tie, kurie parduos žemės sklypus. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Dėl būsimo Kapčiamiesčio poligono vietos gyventojams buvo surengta beveik 250 konsultacijų – KAM ir kariuomenės žmonės aiškino, kas, kaip, kada ir kodėl.

Krašto apsaugos ministerija vis dar nepasikalbėjo su visais gyventojais, kurių sklypai papuls į būsimo Kapčiamiesčio poligono teritoriją. Ministras Robertas Kaunas sako, kad kai kurie žmonės tiesiog ignoruoja ministerijos laiškus ir žinutes. Panašu, kad vardan šalies gynybos, teks paimti ir daugiau sklypų – jau atrinktos 7 vietos pasienyje, kur atsiras kelių, ar keliolikos kilometrų gynybinės linijos. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Valdžios viršūnėse sumaištis dėl politikos Baltarusijos atžvilgiu. Užsienio reikalų komiteto pirmininkas pareiškė, kad Lietuva planuoja susitikimą su Lukašenkos režimu viceministrų lygiu. Tiesa, vėliau puolė taisytis – esą susitikimas neplanuojamas, bet tiesiog svarstoma, apie ką būtų galima kalbėtis su baltarusiais. Visgi politikai sutartinai kartoja, kad dėl trąšų tranzito per Lietuvą kompromisų neplanuoja – prašo Europos partnerių sankcijas pratęsti ir toliau.

Baltarusiškų trąšų tranzito klausimas kelia įtampą. Nors iš kai kurių politikų pasigirsta kalbų, kad Lietuvai būtų naudinga atnaujinti trąšų tranzitą, buvę valdantieji ir toliau kartoja – to daryti negalima, nes tai būtų tik nuolaidžiavimas ir pagalba Lukašenkai, kuris kenkia Lietuvai. Tad nors tokios politikos rezultatai dviprasmiški, bet prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad dėl jos mus ir gerbia kitos valstybės. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Teisėsaugos operacija Šalčininkų krašte – sulaikyti penki gaujų lyderiai, organizavę kontrabandinių cigarečių gabenimą iš Baltarusijos į Lietuvą meteorologiniais balionais. Anksčiau teisti vyrai, dauguma jų – bedarbiai, gyveno prabangiai. Nors sulaikyti tik Šalčininkų krašto kontrabandininkai, prokurorai žada pasibelsti ir į kitų regionų nusikaltėlių duris. Šalčininkų rajone „Aro“ pareigūnai atvyko pas penkis vietos gyventojus, kurie įtariami vadovavę kontrabandininkų grupuotėms.