Tokį lėtą tempą kritikuoja tiek opozicija, tiek Ukrainoje kariavę savanoriai ir dronų specialistai.
Pasak Arūno Kumpio, dalis įrangos 2030-aisiais jau gali būti pasenusi, mat bepiločių orlaivių technologijos tobulėja žaibišku greičiu. Ministras pripažįsta, kad nors Lietuva ir prašo pagalbos, jos iš Ukrainos sulaukia nepakankamai.
Pernai liepą į Lietuvą įskridę du rusiški dronai sukėlė nerimą: vienas perskrido pusę Lietuvos ir nukrito Gaižiūnų poligone. Jo ieškota net keturias paras. Tuomet Lietuvos žmonėms buvo žadama, kad spragos danguje bus skubiai užtaisytos.
Praėjus aštuoniems mėnesiams vėl atskrido dronas. Šįkart jis sprogo ir nukrito Varėnos rajone, prie Lavyso ežero. Kariūnai jo nematė – droną paryčiais užfiksavo žmonių pastatytos kameros.
Įranga žadama tik 2030-aisiais
Problemos priežastis paprasta: mūsų kariai vis dar neturi reikiamos įrangos, galinčios stebėti žemiau nei 300 metrų skrendančius bepiločius. Ministras teigia, kad viskas bus tik 2030-aisiais.
„Kalbame apie oro gynybos sistemas, kurias įsigysime iki 2027 m. ir instaliuosime iki 2030-ųjų. Galima daryti prielaidą, kad jos jau bus pasenusios, ir mums reikės visiškai kitų sprendimų“, – sakė A. Kumpis.
Kad įranga bus pasenusi, pripažįsta ir kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras.
„Procesas yra tęstinis. Net jei viską turėsime kažkelintais metais, turbūt reikės peržiūrėti turimas priemones, nes jos sensta ir keičiasi technologijos. Norėtųsi greičiau, bet gyvenimas diktuoja savo tempą“, – tikino kariuomenės vadas.
„Jeigu dronas nukristų į daugiabutį, ligoninę ar mokyklą, pasekmės būtų daug rimtesnės. Bet nenorime prieiti iki tokios situacijos.
Be saugios oro erdvės Lietuvos saugumas neįmanomas“, – įspėjo „Vardan Lietuvos“ frakcijos narys Giedrimas Jeglinskas.
Ministras ir premjerė aiškina, kad karinės įrangos lengvai prekybos centre nenusipirksi. Tuo tarpu kaimyninė Latvija jau turi efektyvias antidronines sistemas: kai ukrainiečių dronas įskrido į jų teritoriją, jį stebėjo radarai ir akustiniai sensoriai, kurie fiksuoja garso bangas. Lietuva tokių sensorių neturi.
Gali būti per vėlu
Geriausią dronų stebėjimo ir gynybos sistemą sukūrė ukrainiečiai. 2024 m. Gitanas Nausėda pasirašė sutartį su Volodymyru Zelenskiu dėl bendradarbiavimo gynybos pramonėje, o šiemet toks pat susitarimas buvo pasirašytas dar kartą. Tačiau bendrų gamyklų vis dar nėra.
Nepaisant to, vilties valdžia nepraranda: ministras neseniai Ukrainoje pasirašė dar vieną susitarimą dėl bendradarbiavimo.
„Tikiu, kad radome teisingus kelius, kaip efektyviai judėti į priekį ir kartu dirbti šioje srityje“, – sakė krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys, įsipareigojusi Ukrainai kasmet teikti paramą už šimtus milijonų eurų. Bendra mūsų parama jau siekia milijardus eurų. Pasak opozicijos, tai vienas iš argumentų, siekiant įtikinti ukrainiečius padėti Lietuvai stiprinti oro gynybą.
Tuo tarpu vienintelė aiški išvada kol kas – reikia veikti sparčiau. Baltijos šalių ministrai neseniai vėl sutarė, kad oro gynybą būtina stiprinti.
Anksčiau skelbta, kad bepiločių aptikimo ir naikinimo sistemoms reikalinga įranga Lietuvai gali kainuoti apie pusę milijardo eurų.
Daugiau sužinokite aukščiau esančiame video.
