Mindaugas Vasiliauskas

Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka, nors ir kartoja, kad neketina įsitraukti į karą Ukrainoje, pareiškė, neva karas neišvengiamas, jei jį iš Ukrainos užpuls baltarusių opozicija. Neva ji, pasitelkusi ukrainiečių, lenkų ir lietuvių kovotojus, gali užimti kokią nors gyvenvietę Baltarusijoje, o tada karas neišvengiamas.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Nors iš Lietuvos išvyksta čia dislokuotas sunkusis amerikiečių karių batalionas, bet mūsų šalyje vis dar lieka keli šimtai Jungtinių Valstijų karių. Politikai kartoja, kad reikia laukti žinių iš Vašingtono, amerikiečiai esą žada, kad liks mūsų šalyje. Tačiau ar bus išlaikytas toks pat pajėgumas, ar liks tik žymiai silpnesnės pajėgos – niekas nežino.

Amerikiečių kariai palieka Lietuvą. Pabradėje dislokuoto Jungtinių Valstijų bataliono buvimo laikas mūsų šalyje baigiasi, jie pagal rotacinius planus jau pakuojasi daiktus grįžti namo į Ameriką, kelionei jau ruošiama ir Pabradėje esanti jų technika. Nors juos turėtų pakeisti kitas rotacinis batalionas, tačiau Pentagonui dar anksčiau sustabdžius rotaciją į Europą, lieka neaišku, ar atvyks į mūsų šalį nauji JAV kariai, ar liksime be jų.

Metų pradžioje Kanados premjeras garsiai nuskambėjo ne tik Lietuvoje, bet ir visame Vakarų pasaulyje. Tuomet Markas Carney pareiškė, kad Amerika keičia pasaulio tvarką, o mažoms ir vidutinėms šalims būtina vienytis, kad galėtų atsilaikyti prieš supervalstybes. Tiesa, kai atėjo laikas vienytis ir sutarti dėl paramos Ukrainai, Kanada pasakė ne. Paprieštaravo ir didžiosios Europos šalys, kurios taip pat garsiai kalba apie Europos įtakos atgavimą.

Jungtinės Valstijos iš Europos gali išvesti ne tik karius, bet ir kritinę ginkluotę bei įrangą, kurios europiečiai neturi arba turi per mažai. Tai Vilniuje pareiškė Europos gynybos ir kosmoso komisaras Andrius Kubilius. Anot jo, Europai prireiktų ne vienų metų ir maždaug 500 mlrd. eurų, kad būtų galima pakeisti tai, ką mūsų žemyne šiuo metu užtikrina amerikiečiai. Tačiau NATO šalys vis dar netrykšta noru daugiau investuoti į bendrą gynybą.

„Sužeistas žvėris gali imtis desperatiškų veiksmų, todėl turime ruoštis“, – taip apie Rusijos elgesį dabar sako prezidentas Gitanas Nausėda. Jis perspėja, kad pavojus Baltijos šalims auga. Reaguoja ir NATO aljansas, peržiūrintis Baltijos šalių gynybos planus. Žvalgybos ataskaitą išgirdę šalies vadovai trečiadienį nusprendė, kad Lietuvai reikia pirkti dar beveik tūkstantį šarvuočių, o saugantis nuo dronų grėsmės – neskaičiuoti pinigų ir prireikus numušti juos brangiomis raketomis.

Lietuva, Lenkija ir net Ukraina gavo iš Amerikos administracijos laiškus, kuriuose prašoma leisti tranzitu vežti baltarusiškas Lukašenkos trąšas. Mūsų politikai nenuilsdami kartoja, kad spręsti šio klausimo nė negali, nes galioja bendros europinės sankcijos. Bet kaip laviruosime su amerikiečiais ir kokią Lietuvos strategiją toliau taikysime Baltarusijos atžvilgiu – lieka neaišku.

Į ežerą Latvijoje nukritęs ir sprogęs karinis dronas sukėlė skirtingas vietinių reakcijas. Vieni sunerimo dėl savo saugumo, tačiau kai kurie žvejai patys ėmė rinkti bepiločio nuolaužas ir jas mėtyti, nors griežtai perspėjama to nedaryti. Tuo metu Lietuvos kariuomenė nutraukė galbūt įskridusių dronų paieškas Utenos ir Panevėžio apskrityse.

Dzūkijoje Karo policija toliau ieško nukritusio karinio bepiločio. Pareigūnai žvalgo apylinkes, apklausia vietos gyventojus, ar jie ką nors vakar matė, ar girdėjo praskrendantį droną. Kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras tvirtina, kad drono paieškas apsunkina miškingi ir pelkėti plotai. Varėnos vicemeras juokauja – jeigu drono neras kariai, jį vis tiek po kurio laiko suras grybautojai.

Apie Lietuvos link skrendantį droną mūsų oro pajėgas informavo baltarusiai – pasinaudojo karštąja linija tarp Vilniaus ir Minsko. Nors bepilotį kone iš karto pradėjo persekioti sąjungininkų naikintuvai, tačiau jo aptikti danguje nepavyko.  Vis tik radarai aiškiai rodė, kad bepilotis judėjo skersai visą šalį – įveikė apie 200 kilometrų, praskrido pro Vilniaus pašonę, o skrydis truko mažiausiai pusantros valandos.  Plačiau apie tai – TV3 žiniose.

NATO sąjungininkai virš Estijos numušė karinį droną. Tai pirmas toks Baltijos šalių oro erdvę saugančių oro misijų laimikis. Tą padarė iš Šiaulių pakilę rumunai. O Lietuvai dėl skraidančių dronų praėjusią savaitę buvo kilęs rimtas pavojus iš Rusijos. Prezidento patarėjas užsiminė, kad rusai, kaltindami Baltijos šalis, kad šios leidžia naudoti savo oro erdvę ukrainiečiams, nuo piktų žodžių planavo pereiti prie veiksmų.

Utenos rajone nukritęs ukrainietiškas dronas buvo su sprogmenimis – tai paaiškėjo šiandien išsamiau apžiūrėjus vietą, kurioje bepilotis sudužo. Sprogmenis vietoje detonavo „Aro“ išminuotojai, todėl daliai vietos gyventojų teko palikti namus. Iš gyventojų liudijimų paaiškėjo, kad sekmadienį apie 4 valandą ryto į Lietuvą įskridęs dronas judėjo Latvijos link.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pripažino, kad amerikiečiai jau spaudžia Lietuvą dėl baltarusiškų trąšų tranzito. Tą jis pasakė Seime socdemams už uždarų durų. Tiesa, prezidentas Gitanas Nausėda Budrio žodžius griežtai neigia tikindamas, kad jokio spaudimo iš amerikiečių nėra. Kiti politikai amerikiečių veiksmus interpretuoja, kaip tiesiog tam tikrą aktyvumą.

Į Vilnių atvykęs Suomijos prezidentas sako, kad metas galvoti apie europiečių pokalbius su Vladimiru Putinu. Esą tai gali padėti užbaigti karą Ukrainoje, tačiau jam prieštarauja mūsų prezidentas. Anot G. Nausėdos, pirmiau reikia sulaukti rusų sprendimo baigti karą ir tik tuomet sėstis pokalbiui.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.  1992-aisiais kaip studentas Lietuvoje lankęsis Alexandras Stubbas, šiandien antrą kartą mūsų šalyje.

Aliaksandras Lukašenka paskelbė, kad tęsia mobilizaciją Baltarusijoje, kad parengtų pajėgas galimiems karo veiksmams. Spaudos tarnyba viešina diktatoriaus pasisakymą, kuriame jis teigia, kad nors baltarusių kariuomenė ir turi problemų, bet ji ir toliau ruošiasi karui. Vladimiras Putinas jau kurį laiką nori įtraukti Baltarusiją į tiesioginį karą prieš Ukrainą, tačiau A. Lukašenka kaip įmanydamas bando nuo to išsisukti – bijo, kad Ukrainos atsakas būtų labai skaudus.

Valstybės vadovai nusprendė siųsti Lietuvos karius į pagalbą Amerikai, atblokuojant Hormuzo sąsiaurį prie Irano. Tiesa, tokią misiją dar turės palaiminti Seimas, siųstume iki 40 karių ir civilių. Tik Seime ir vėl gali kilti ginčai – Žemaitaitis jau pareiškė, kad kol kas nemato pagrindo dalyvauti tokioje operacijoje. Jam trūksta misijos detalių. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Į Baltijos šalis vis įskrendantys ukrainietiški dronai pareikalavo pirmosios aukos. Tiesa, auka – politinė: iš posto pasitraukė Latvijos gynybos ministras. Šalies premjerė jį atleido iš pareigų teigdama, kad ministras nesuvaldė situacijos dėl į Latviją įskridusių Ukrainos dronų. Po dronų incidentų savo pagalbą jau siūlo ukrainiečiai – jų ekspertai netrukus turėtų lankytis ir Lietuvoje.

Savaitgalį įvykusios 2 avarijos geležinkeliuose ir vėl parodė, kaip sekasi savo darbą dirbti susisiekimo ministrui Jurui Taminskui. Bėdų buvo jau ne viena, tačiau kone per visas krizes J. Taminskui sunkiai sekėsi. Lietuvos žmonėms paaiškinti, kas nutiko ir ką ministerija daro, kaip sprendžia konkrečias problemas. Dažnai net siūlo klausimus uždavinėti kitiems ministrams ar pačiai premjerei ir tenka perimti iš J. Taminsko krizių sprendimą.

Nerami naktis šalia Lietuvos – į Latvijos oro erdvę įskrido keletas kovinių dronų, greičiausiai ukrainietiškų. Vienas dronų rėžėsi į Rezeknės mieste esančias naftos talpyklas – visa laimė, jos buvo tuščios.  Dar bent dviejų nukritusių dronų ieško tarnybos ir kariuomenė, dirba ugniagesiai. Latvijos premjerė pareiškė, kad perspėjimai gyventojams apie pavojų išsiųsti pavėluotai – jau po smūgio į naftos saugyklą. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Sabotažo Vyriausybė ir tarnybos nemato – tokią žinią pasiuntė premjerė Inga Ruginienė, kalbėdama apie savaitgalį įvykusias dvi avarijas geležinkeliuose. Esą nelaimes lėmė techninės ir žmogiškos klaidos. I. Ruginienė „Lietuvos geležinkelių“ vadovams davė dvi savaites pateikti aiškų planą, ką ir kaip reikia gerinti, kad tokie incidentai nepasikartotų. Latvijoje, Daugpilio apskrityje, sustojo keleivinis traukinys, o iš jo lokomotyvo veržėsi liepsnos. Iš traukinio evakavosi apie 60 keleivių.

Per ilgąjį savaitgalį nuo geležinkelio bėgių vagonai nuriedėjo greičiausiai dėl techninių problemų. Tokią versiją pagaliau iškėlė Lietuvos geležinkelių vadovybė – esą piktavalių įsikišimo tikimybė menka. Tačiau buvę susisiekimo ministrai svarsto, kad du vienas po kito įvykę mįslingi incidentai iki galo neišsklaido diversijos tikimybės, kyla klausimas ir dėl Lietuvos geležinkelių infrastruktūros būklės.

Pasaulyje įsisuko seniai regėtos ginklavimosi varžybos. Pernai buvo pasiektas rekordinis gynybos išlaidų lygis – apie du su puse trilijono eurų. Išlaidų augimas fiksuojamas jau 11 metų iš eilės. Nors tai viso pasaulio šalių išleisti pinigai karinei galiai, didžiausi pokyčiai fiksuojami Europoje.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.  Po Antrojo pasaulinio karo prasidėjęs Šaltasis karas truko kelis dešimtmečius.

Per dvi dienas nuvirtę du geležinkelio sąstatai kursto ne tik gyventojų, bet ir politikų vaizduotę – sunku patikėti, kad tai galėjo būti tik nelaimingų įvykių sutapimas. Susisiekimo ministras šiandien nuvyko į Valstybės saugumo departamentą, tačiau po susitikimo nieko konkretaus Lietuvos žmonėms paaiškinti nesugebėjo. Tiek jis, tiek „Lietuvos geležinkeliai“ kartoja, kad vyksta tyrimas. Penktadienio naktį nuo bėgių nuvirto keli krovininiai vagonai Kėdainių rajone.

Estijos prezidentas paragino Europą pradėti galvoti apie tai, kaip reikės bendrauti su Rusija po karo Ukrainoje. Jis leidžia suprasti, kad nėra jokios strategijos, o jeigu karas netikėtai staiga baigtųsi, neaišku, kokios politikos laikysis Europos sąjunga. Tokie žodžiai kiek nustebino mūsų politikus, kurie sako, kad su karo nusikaltėliu Putinu, apskritai nėra ką kalbėtis. Nors, kad kalbėtis reikia, neseniai buvo pareiškęs konservatorius Andrius Kubilius.

Įtampa tarp Europos ir Amerikos vis didėja. Vakarų žiniasklaida skelbia, kad supykęs Donaldas Trumpas nurodė savo administracijai sudaryti „gerųjų“ ir „blogųjų“ europiečių sąrašą – pagal tai, kiek kuri šalis padėjo Amerikai kare su Iranu. Tuo metu Pentagonas jau svarsto suspenduoti Ispanijos narystę NATO. Europos šalių lyderiai jau viešai abejoja NATO 5-ojo straipsnio patikimumu ir kurpia planus, kaip europiečiai kariautų su Rusija vieni, be Jungtinių Valstijų paramos.

Kapčiamiesčio poligonas bus. Seimo nariai galutinai apsisprendė ir poligoną palaimino. Nors po priėmimo krašto apsaugos ministras dar spėjo pasidžiaugti, bet iš karto po to jam teko stoti į akistatą su keliais pasipiktinusiais dzūkais. Keli šimtai žmonių susirinko ir prie Seimo – surengė protestą prieš Kapčiamiesčio poligoną, tačiau atėjo pavėlavę – jau po galutinio balsavimo.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Didelė tikimybė, kad Lietuva gaus vietą po Prancūzijos branduoliniu skėčiu. Apie tai užsiminė krašto apsaugos ministras, pareiškęs, kad šiuo metu vyksta techninės derybos su prancūzais. Jeigu susitarti pavyks, teks keisti ir Konstituciją – opozicija jau dabar žada paramą, sako, kad branduolinis atgrasymas yra aukščiausia saugumo lyga pasaulyje. O gyventojų apklausa rodo, kad 4 iš 10 Lietuvos gyventojų pritartų Konstitucijos keitimui ir prancūzų saugumo garantijoms.

Situacija prie Lietuvos sienos kaista. Baltarusijos diktatorius Lukašenka jau kurį laiką savo generolams kartoja, kad vyksta karas, ir jie turi būti pasiruošę. O viską prižiūri rusų karininkai. Maža to, rusai dislokuoja papildomas oro gynybos sistemas pačioje Baltarusijoje. Lukašenka kartoja, kad pavojus jam gresia iš vakarų, – pirmiausia Lenkijos ir Baltijos šalių. Bet ukrainiečiai sako, kad Putinas ir vėl bando Lukašenką tiesiogiai įtraukti į karą Ukrainoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Kremlius galbūt planuoja naują, masinę mobilizaciją Rusijoje, kad pradėtų dar vieną karinę ataką. Ir, anot V. Zelenskio, taikiniu gali tapti ne tik Ukraina, bet ir Baltijos šalys. Nes, anot jo, Lietuva, Latvija ir Estija nėra pasiruošusios rimtesniam pasipriešinimui Rusijai. Tą patį kartoja ir amerikiečių žiniasklaidos kalbinti ekspertai.

Kokie tie pagarsėję premjerės planai A, B ir C, jeigu Amerika pasitrauktų iš NATO? Apie juos Inga Ruginienė užsiminė dar metų pradžioje, bet tik dabar atvyko į uždarą Seimo posėdį jų pristatyti. Opozicija sako, kad apie planus jie neišgirdo, jiems liko neaišku, ar ruošiamės prireikus gintis vieni, be sąjungininkų pagalbos.

Dėl karo Irane Baltijos šalims gali vėluoti amerikietiškos amunicijos, o galbūt ir ginkluotės pristatymai. Tokią žinią perdavė Pentagonas. Premjerė Inga Ruginienė pareiškė, kad Lietuvai tai kol kas nesukelia problemų.

Estija kartu su Lietuva nebepirks kovos mašinų, o pusę milijardo eurų skirs oro gynybos, tarp jų ir antidroninių sistemų įsigijimui. Lietuva savo pirkimo neatšaukia, nors ir pasigirsta kalbų, kad ir mums reikėtų sekti estų pavyzdžiu. Bet iš tiesų estai seka mums iš paskos – Lietuva dar pernai nusprendė oro gynybai skirti pusę milijardo.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Kapčiamiesčio poligonas skinasi kelią Seime – šį kartą padaugėjo net ir „Nemuno aušros“ narių, kurie palaikė šį projektą. Tiesa tokie vis dar skaičiuojami vienetais. Bet vis garsiau skamba ir kitų koalicijos partnerių, „valstiečių“ balsas, prieštaraujantis poligono projektui. Garsiai skambėjo ir po Seimo langais surengtas protestas, kuriame keli šimtai žmonių sakė: „Poligonui – ne“. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Seime laukia dar vienas egzaminas dėl aistras keliančio Kapčiamiesčio poligono. Krašto apsaugos ministerija pirmadienį nusprendė parodyti, kad žmonėms turėti poligonus savo pašonėje apsimoka – ministerija pasirašė susitarimą su savivaldybėmis, pagal kurį joms skirs papildomus milijonus. Skiriami pinigai nėra dideli, o dalis jų bus skirta projektams, kuriuos ministerija bet kokiu atveju įgyvendintų.

Estijos ir Suomijos danguje keisti reiškiniai – žmonės užfiksavo po kelias dešimtis skrendančių ir švytinčių objektų. Gyventojai kelia klausimą, ar iš tiesų Ukraina savo atakos dronus leidžia per jų šalis. Apie tai trimituoja ir Kremlius. Tiesa, Baltijos šalių ir Suomijos valdžia tokius pasvarstymus kategoriškai neigia. Tą patį kartoja ir mūsų premjerė. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Donaldui Trumpui peikiant Europą ir bandant ją spausti, kad padėtų atblokuoti Hormūzo sąsiaurį, pagaliau surengtas daugybės šalių pasitarimas. Vietą prie stalo gavo ir Lietuva, tik kol kas neaišku, ką mes siūlome. Užsienio reikalų ministras sako, kad kol kas siūlome toliau sankcionuoti Iraną.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.  Viso pasaulio akys dabar nukreiptos į Hormūzo sąsiaurį, kurį vis dar blokuoja Irano režimas.

Donaldas Trumpas ir vėl reiškia nepasitenkinimą NATO aljansu, tiksliau – Vakarų Europos šalimis, kurias kaltina nepakankamai padedant JAV operacijose prieš Iraną. D. Trumpas sako rimtai svarstantis galimybę trauktis iš NATO – esą, užbaigus operacijas Irane, bus peržiūrėti aljanso veikimo principai, o galbūt apskritai pasitraukta. Anot jo, europiečiai nuolat prašo JAV pagalbos, tačiau kai jos prireikia pačiai Amerikai – atsuka nugarą.

Krūva Ukrainos dronų naktį įskrido į Estijos teritoriją, šalies valdžia žmones kėlė naktį iš miego ir pranešė jiems apie būtinybę slėptis ir saugotis. Nors, kaip pranešė estų kariškiai, į šalį įskrido „mažiau nei 10“ bepiločių ir mažiausiai vienas sprogo ore – tikslaus skaičiaus jie negalėjo įvardinti, realus pavojus niekam nekilo. Dronai buvo priartėję ir prie Latvijos sienos, žmonės ten taip pat sulaukė perspėjimo žinučių.

Lietuva dar ketverius metus neturės pilnai veikiančios oro gynybos sistemos – krašto apsaugos ministras žada, kad ji bus įdiegta tik 2030-aisiais. Sistema leis aptikti į šalį skrendančius dronus. Tokį lėtą tempą kritikuoja tiek opozicija, tiek Ukrainoje kariavę savanoriai ir dronų specialistai.  Pasak Arūno Kumpio, dalis įrangos 2030-aisiais jau gali būti pasenusi, mat bepiločių orlaivių technologijos tobulėja žaibišku greičiu.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai padėkojo Aliaksandrui Lukašenkai ir pakvietė jį atvykti į Ameriką. Kol kas neaišku, ar toks susitikimas įvyks, tačiau akivaizdu, kad Lietuvos diplomatijai tai tampa rimtu iššūkiu – kaip laviruoti šioje situacijoje. Vieni pabrėžia, kad būtina laikytis vertybinės politikos ir vengti bet kokių kontaktų su diktatoriumi, kiti ragina elgtis pragmatiškai ir siekti naudos.

Įkandin Lietuvos Ukrainos dronai šiąnakt sproginėjo ir pas kaimynus – Latvijoje ir Estijoje. Estijoje bepilotis sprogo pataikęs į elektrinės kaminą, ten gyventojams kariuomenė išsiuntė pranešimus slėptis ir saugotis pavojaus iš oro. Latvijoje vienas dronas krito ir sprogo užkliuvęs už medžio viršūnės keli šimtai metrų nuo kaimo sodybos, dar vienas trumpam įskrido ir išskrido iš šalies oro erdvės.

Į Lietuvą įskridęs ir Lavyso ežere sprogęs dronas buvo paleistas ukrainiečių. Jis buvo skirtas atakuoti Rusijos Primorsko uostą šiaurėje. Ir nors laimingo atsitiktinumo dėka jis nepareikalavo aukų, bet šalies vadovai pripažįsta, kad dronų į Lietuvą gali atskristi ir daugiau. Bet ir toliau teks gyventi su viltimi, kad koks nors bepilotis nepataikys į žmonių namus. Tik 2030 metais žadama sukurti pilnai veikiančią radarų ir perėmėjų sistemą.

Prokurorai areštavo buvusios konservatorių ministrės Monikos Navickienės vyrui priklausantį biurų pastatą prie Vilniaus oro uosto. Teisėsauga įtaria, kad politikės vyras statybas galėjo finansuoti iš neaiškių pinigų, be to, gali būti, kad Mindaugas Navickas tik priedanga, o už visko stovi aferomis įtariamas Vilhelmas Germanas. Biurų pastatas yra greta Vilniaus oro uosto ir jį pastatė įmonė, priklausanti M. Navickui.

JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntinys vėl atvyko pas Aliaksandrą Lukašenką, bet prieš tai turėjo ne vieną susitikimą Vilniuje.  Inga Ruginienė tradiciškai prašė išspręsti Lietuvos problemas, suvaldyti mums kenkiantį A. Lukašenką. Gitanas Nausėda amerikietį perspėjo, kad Baltarusijos diktatorius gudrus ir neverta tikėti jo žodžiais.

Kapčiamiesčio poligonas gavo viso ministrų kabineto palaiminimą. Jam Vyriausybė pritarė bendru sutarimu – nė žodžio prieš nepasakė ir „Nemuno aušros“ vadovaujamos ministerijos. Nors pats Remigijus Žemaitaitis net ir po susitikimo su krašto apsaugos ministru pareiškė, kad nėra įtikintas poligono būtinybe. Poligono likimas dabar keliasi į Seimą, kur ir bus priimti galutiniai sprendimai. Būsimo Kapčiamiesčio poligono klausimas laikomas vienu svarbiausių, stiprinant mūsų kariuomenės pajėgumus.

Informacinė Rusijos ataka prieš Baltijos šalis. Šį kartą epicentre atsidūrė Estijos pasienio miestas – Narva. Nuo kovo pradžios socialiniuose tinkluose Rusijos kanalai platina žinutes ir ragina vietinius žmones ginkluotis, atsiskirti nuo Estijos ir įkurti vadinamąją Narvos liaudies respubliką. Reaguodamas į tokią provokaciją Estijos premjeras tvirtina, kad ši ataka surengta iš Rusijos. O jos pagrindinis tikslas kelti sumaištį ir kiršinti žmones.

Kontrabandiniai balionai savaitgalį sutrikdė Vilniaus oro uosto darbą, o premjerė pripažįsta, kad Aliaksandro Lukašenkos režimo hibridinė ataka tęsiasi. Lietuviškų įmonių vilkikai taip pat vis dar Minsko režimo žinioje, ir neaišku, ar A. Lukašenka jų nekonfiskuos. Premjerė viltis deda į JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntinį, kuris dar šią savaitę keliaus pas A. Lukašenką derybų. Tuo metu Vyriausybė dovanų iš verslo gavo naujų dronų, kurie turėtų padėti kovoje su kontrabanda.

STT agentų kratos Sauliaus Skvernelio kabinete supykdė dalį jo rinkėjų. Naujausioje visuomenės apklausoje S. Skvernelio vadovaujami demokratai „Vardan Lietuvos“ gavo gerokai mažiau simpatijų nei anksčiau. Nors Skvernelio bendražygiai į reitingus žiūri atsargiai, mat jie ne kartą yra apgavę, pripažįsta, kad skandalas jiems kenkia. Priešingai nei konservatoriams. Nors teisėsauga pričiupo ir Kazį Starkevičių, bet Tėvynės sąjungos rinkėjams tai nė motais – reitingas net šiek tiek ūgtelėjo.

Kovo 11 d. įvykęs Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas buvo revoliucija, sukilimas ir net perversmas – tokį akibrokštą tėškė nuolat prisišnekantis Remigijus Žemaitaitis. Perversmo sąvoka naudojama, kai valdžia nuverčiama neteisėtais būdais. R. Žemaitaitis sako, kad taip ir buvo – nuversta ir Tarybų Sąjunga, ir pati tarybų valdžia. Nepriklausomybės Akto signatarai sako, kad tai visiška nesąmonė, šalies laisvė atkurta demokratiniu būdu.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.