Mindaugas Vasiliauskas

Praūžusi audra apnuogino dar vieną valstybės žaizdą. Politikai ir tarnybų vadai jau kone ketverius metus kartoja, kad rimtai ruošiasi įvairioms krizėms ir vadinamajai dienai X, tačiau dabar visi pamatė – net su audros padariniais susitvarkyti nepavyksta. Šimtai tūkstančių žmonių vis dar gyvena be elektros, genda maistas, daliai trūksta ir vandens. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose. Praūžusi audra ne tik vertė kelius ir gadino žmonių turtą, – ji kartu surengė ir realias pratybas valstybei.

Grėsmės niekur nedingo, o Lietuvos strateginiai objektai turi būti saugomi akylai – tokią žinią po ekskursijos suskystintų gamtinių dujų terminale skelbia Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas. Tačiau panašu, kad viešųjų ryšių frazėmis maskuojama didžioji problema – dauguma strategiškai svarbių objektų nėra tinkamai saugomi. Kai žvalgyba, o kartu ir politikai perspėjo, kad rusai gali dronu smogti į svarbų objektą, papildomi pajėgumai dislokuoti vos keliose vietose.

Mįslinga ir netikėta didžiulė NATO operacija Lietuvos pašonėje. Į orą aljansas pakėlė žvalgybinius orlaivius, kurie suko ratus aplink Kaliningradą. Juos lydėjo tiek naikintuvai, tiek degalų papildymo ore orlaiviai. Kaip pabrėžia įvairūs ekspertai, šį kartą neįprastas buvo pačios operacijos mastas – įvairiais vertinimais, ore buvo dešimtys skirtingų lėktuvų. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Vokiečių žiniasklaida atskleidė, kokį Baltijos šalių gynybos planą parengė NATO generolai. Anot planų, jeigu rusai įsiveržtų į Lietuvą, Latviją, ar Estiją, okupantai būtų naikinami nuotoliniu būdu – pasitelkus dronus, robotus ir giliai į Rusiją galinčias smūgiuoti sistemas. NATO smogtų tiek Kaliningradui, tiek ir kitoms, giliau Rusijoje esančioms vietoms.

Britų žiniasklaida praneša, kad Rusija pastatė bent 10 įslaptintų bazių, skirtų kariniams dronams leisti. Vietos parinktos taip, kad Kremlius laisvai galėtų leisti bepiločius į NATO šalis – skaičiuojama, kad dronai pasiektų ir Varšuvą. Kartu iš Kremliaus lyderių toliau liejasi grasinimai Vakarams. Buvęs kariuomenės vadas Jonas Vytautas Žukas sako, kad dabar didžioji problema – Vakarų politikų baimė ir nenoras duoti rusams atkirtį. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Paryčiais iš Šiaulių į orą pakilę Italijos pilotai su naikintuvais, virš Latvijos susekė ir numušė įskridusį droną. Ukrainos pajėgoms vėl surengus ataką prieš Ust Lugos uostą, vienas dronas nuklydo ir įskrido pas kaimynus latvius. Pasienio su Rusija gyventojai 4 ryto gavo pranešimus slėptis, dalis jų taip ir padarė. Lietuvos Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako, kad operacija buvo sėkminga – droną radaruose stebėjo ir mūsų kariai.

Rusų provokacijos ir dronų antskrydžiai siutina vokiečius – jie svarsto smogti Rusijai atgal ir kalba apie kibernetines atakas prieš rusiškų dronų gamintojus. Ar Lietuva galvoja panašiai, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas neatskleidžia. Ministras nesako, ar turime planą, kaip atgrasyti rusus bei ką darytume, jeigu jie iš tiesų surengtų išpuolį, apie kurį perspėja žvalgyba.

Lietuvos vardas ir vėl skamba istorijoje, susijusioje su rusų bandymu surengti teroro išpuolį Europoje. Praėjusią savaitę į lėktuvą Leipcigo oro uoste atsitrenkęs, ir tik per atsitiktinumą nesprogęs dronas ant savęs turėjo DNR pėdsakų, kurie užfiksuoti Lietuvoje. Prie šio drono lietėsi žmogus, kuris lietė ir prieš kelis metus iš Lietuvos į Europą siųstas savaime užsidegančias siuntas, kurios taip pat turėjo sukelti aviakatastrofas.

Londone įsikūrę tarptautiniai ekspertai patvirtina, ką daugelis įsivaizdavo jau seniai – NATO šalys nėra pasiruošusios apsiginti nuo kovinių dronų. Ir šios bėdos kamuoja ne tik Baltijos šalis – štai savaitgalį dronai krito ir sprogo tiek Bulgarijoje, tiek ir Moldovoje. Bulgarija oficialiai skelbia, kad pasienyje su Rumunija sprogo ukrainietiškas dronas, atsitiktinumas ar ne, bet jis susprogo visai prie pat strateginio dujotiekio. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Didėja rizika, kad Lietuva neteks dalies skrydžių į ir iš mūsų šalies. Latvių oro bendrovė „airBaltic“ išgyvena sunkius laikus – įmonė dirba nuostolingai, todėl Latvijos valdžia jau kalba, kad gali tekti mažinti skrydžių skaičių. Tai pakenktų ne tik turizmui, bet ir verslo aplinkai. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose. Vienintelės Baltijos šalių avialinijos „airBaltic“ pastaruoju metu perveža vis daugiau keleivių, auga jos apyvarta, tačiau, nepaisant to, kompanija ir vėl ant prarajos krašto.

Paaiškėjus, kad pasieniečiai ne tik nuo visuomenės, bet ir nuo politikų nuslėpė informaciją apie nelegalų užpultus pareigūnus, kilo pasipiktinimas. Šalies vadovai pyksta, kad jiems apie tai nebuvo pranešta, o dalis visuomenės piktinasi, kad pareigūnai prieš nelegalus nepanaudojo tarnybinių ginklų. Pasieniečių profsąjungos pirmininkas sako, kad pareigūnai vengia naudoti ginklus, nes jau būta pavyzdžių, kai dėl to jie vėliau būna teisiami.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Gitanas Nausėda nusprendė savaitę dirbti ne Lietuvoje. Jis išskrido į tolimąją Madeirą. Tiesa, šalies vadovo komanda to prezidento atostogomis nevadina – sako, kad Nausėda dirbs nuotoliu. Dėl to iš jo jau suskubo juoktis kai kurie jį ne itin mėgstantys gyventojai. Nei prezidento, nei seimo narių atostogos nėra apibrėžtos įstatymais, tačiau kiti politikai sako, kad jie visi yra žmonės – tad atostogų reikia net ir prezidentui. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Prieš daugiau nei metus, 2025-ųjų vasarą Lietuva patyrė savotišką šoką – pirmą kartą į mūsų oro erdvę įskrido kovinis dronas. Nors vėliau tokių įskridimų buvo ne vienas ir valdžia pradėjo kartoti, kad ši sritis dabar tapo prioritetine, tačiau, net ir praėjus metams po pirmojo incidento, apie sustiprėjusius mūsų pajėgumus negirdėti. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Daugėja gerų žinių dėl Amerikos karių mūsų regione. Lenkai jau giriasi, kad Vašingtonas siunčia savo pajėgas į Lenkiją, tačiau dėl Lietuvos atsakymų vis dar nėra. Tiesa, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad daugėja požymių, kad ir su mumis viskas bus gerai. G. Nausėdos patarėjas pažymi, kad situacija gali išsispręsti jau artimiausiomis dienomis, o karių į Lietuvą galbūt atvyks ir daugiau nei iki šiol buvęs tūkstantis.

Tvyrant įtampai regione ir svarstant apie galimą Rusijos karą su NATO – Lietuvos politikai nori branduolinio ginklo šalyje. Prezidentas Gitanas Nausėda sukvietė svarbiausius šalies politikus ir sutarė, kad atėjo metas keisti Konstituciją ir išbraukti dabar ten esantį tokį draudimą. Lietuva dabar vienintelė regiono šalis, kurioje negalėtų atskristi ar atplaukti sąjungininkai su masinio naikinimo ginklu, o tai esą karo atveju galėtų būti kliūtis kariškiams planuoti operacijas.

Amerika – šalis, į kurią šiuo metu nukreiptas viso pasaulio dėmesys. Saugumui užtikrinti sutelkta dešimtys tūkstančių pareigūnų, pasitelkti ir Nacionalinės gvardijos kariai. Kasdien fiksuojami įvairūs incidentai – nuo viešosios tvarkos pažeidimų iki mįslingų dronų skrydžių aplink stadionus. Tuo metu Kalifornijos San Chosė mieste įvykdytas išpuolis – prie pat sirgalių zonos vienas žmogus buvo nušautas, kitas sužeistas. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Amerikoje kas ketverius metus vyksta Pasaulio futbolo čempionatas nulemia ne tik kas taps stipriausia futbolo šalimi planetoje, bet kartu tai – milžiniška verslo mašina. Šis čempionatas išskirtinis – išplėtus komandų skaičių ir gerokai padidinus rungtynių kiekį, išaugo ir ekonominis turnyro poveikis. Jau dabar skaičiuojami dešimtys milijardų eurų, kuriuos futbolo fanai iš viso pasaulio suneš šalims organizatorėms, ir žinoma, FIFA organizacijai.

Rusijos kaltinimai Baltijos šalims ir į mūsų oro erdvę įskrendantys dronai gali būti ne šiaip sau sutapimai, sako kariuomenės vadas. Anot jo, akivaizdu, kad Kremlius turi tikslą ir strategiją, kodėl būtent dabar užsipuolė mūsų regioną. Drąsos jam suteikia ir amerikiečių noras bent kažkiek atsitraukti iš Europos. Kad saugumo situacija sudėtinga, kartoja ir Valstybės saugumo departamento vadovas ir mįslingai užsimena apie vykdomus tyrimus. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Krašto apsaugai skiriant vis daugiau pinigų, paaiškėjo, kad tapo problema juos greitai ir tinkamai išleisti. Valstybės kontrolierė situaciją prilygino Dakaro lenktynėms už saugumą, kur vaizdingai tariant, Lietuva į lenktynes atvyksta su patikimu Passatu, tačiau persėsti reiktų į modernesnį transportą. Auditas konstatavo, kad biurokratinis mechanizmas klampus, sudėtingas, dėl to nukenčia ir gynybos pirkimų greitis.

Rusijos grėsmės auga, bet savo valstybę griauname ir iš vidaus – taip savo metiniame pranešime kalbėjo prezidentas Gitanas Nausėda. Jis perskaitė savo jau septintą tokį pranešimą parlamente. Nors daugiausia dėmesio skyrė gynybai ir saugumui, tačiau priekaištų pažėrė ir visiems politikams – tiek valdantiesiems, tiek opozicijai.

Rytinis NATO flangas toliau ruošiasi galimam pavojui iš Rusijos – Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje dislokuoti didžiųjų šalių kariai išvien treniruojasi, kaip dirbti su įvairių rūšių dronais. Patys kariai neslepia, kad bepiločių panaudojimas kare žymi vieną didžiausių lūžių karyboje per pastaruosius kelis dešimtmečius, todėl dabar jie mokosi stebėdami tai, kas vyksta Ukrainoje. Maža to, amerikiečiai Latvijoje mokosi įrenginėti ir betoninius įtvirtinimus pasienyje.

Birželio 14-oji liūdna diena Lietuvos istorijoje – lygiai prieš 85-erius metus sovietai pradėjo masinius lietuvių trėmimus į Sibirą. Gyvuliniais vagonais Ištrėmė ir suaugusiuosius, ir vaikus, net kūdikius. Daugelis jų trėmimų neatlaikė, taip ir mirė toli nuo Lietuvos. Tremtinių prisiminimai, o taip pat ir pagarbos žodžiai jiems, šiandien skambėjo sostinės centre. Birželio 14-oji amžiams į Lietuvos istoriją įsirašė kaip Gedulo ir vilties diena.

Lietuvoje ir vėl buvo paskelbtas oro pavojus. Priešpiet gyventojai gavo pranešimus, kad greičiausiai karinis dronas skrenda Vilniaus apskrityje. Tiesa, į orą pakilus sąjungininkų naikintuvams, paaiškėjo, kad tai viso labo buvo meteorologinis balionas, todėl pavojus neilgai trukus buvo atšauktas. Nors gyventojams buvo išsiųsti pranešimai pasiruošti prireikus eiti į priedangas, bet į jas keliauti neprireikė.

Didėja rizika, kad Rusija Lietuvoje gali surengti išpuolį, todėl prie saugomų kritinės svarbos objektų Viešojo saugumo tarnybai (VST) siunčia papildomų pareigūnų. Tiek vidaus reikalų, tiek ir krašto apsaugos ministrai sako, kad Rusijos retorika ir kaltinimai Baltijos šalims stiprėja, todėl gali būti, jog bus surengtas išpuolis prieš energetikos ar infrastruktūros objektus, kurie svarbūs visai Lietuvai.  Plačiau apie tai – TV3 žiniose.

Kariuomenės vadas sako, kad netrukus Vilnius ir jo gyventojai bus gerokai geriau apsaugoti nuo dronų grėsmės. Lietuvos kariai jau dabar mokosi dirbti su naujai gauta NASAMS vidutinio nuotolio oro gynybos sistema, o, anot kariuomenės vado ir krašto apsaugos ministro, gali būti, kad ši sistema bus dislokuota taip, jog saugotų sostinę. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Tiesa, tai reikštų, kad į keliasdešimt tūkstančių eurų kainuojančius dronus būtų taikomasi raketomis, kurių vertė siekia milijonus.

Valdantieji blokavo opozicijos idėją Seime suburti laikiną tyrimo komisiją, kuri aiškintųsi Registrų centro duomenų nutekėjimo skandalą. Opozicinės partijos užsimanė išsiaiškinti kaip ir kokie politikai kalti dėl šio skandalo, tačiau nesugebėjo surinkti pakankamai balsų. Tiesa, R. Žemaitaičio vedami „aušriečiai“ nors ir nepalaikė komisijos sudarymo, bet pagudravo ir suteikė konservatoriams dar vieną progą – būtent jų dėka Seimas prie šio klausimo dar galės sugrįžti.

Iš Šiaulių pakilę NATO naikintuvai Latvijoje numušė karinį droną. Į Latvijos oro erdvę jis įskrido ryte, kelių regionų gyventojams buvo išsiųsti oro pavojaus pranešimai, raginantys skubėti į priedangas. Į orą pakilę prancūzų pilotai su naikintuvais „Rafale“ bepilotį aptiko ir numušė.  Vėliau Latvija paskelbė ir apie antrą bepilotį, tačiau jis nebuvo surastas. Naktį vienas dronas nukrito ir sprogo Moldovos teritorijoje. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Gitanas Nausėda sulaukė Donaldo Trumpo laiško su padėka Lietuvai. Taip Amerikos lyderis sureagavo į Lietuvos sprendimą prisidėti prie Hormūzo sąsiaurio atlaisvinimo operacijos. Tačiau šalia formalios padėkos jokios užuominos apie Amerikos karių likimą mūsų šalyje. Gali būti, kad karių klausimas spręsis tik tuomet, kai amerikiečiai susiderės su lenkais. Kaimynai lenkai prisiminė seną idėją ir pasiūlė Pentagonui nuolatinę Amerikos karių bazę Lenkijoje.

Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka, nors ir kartoja, kad neketina įsitraukti į karą Ukrainoje, pareiškė, neva karas neišvengiamas, jei jį iš Ukrainos užpuls baltarusių opozicija. Neva ji, pasitelkusi ukrainiečių, lenkų ir lietuvių kovotojus, gali užimti kokią nors gyvenvietę Baltarusijoje, o tada karas neišvengiamas.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Nors iš Lietuvos išvyksta čia dislokuotas sunkusis amerikiečių karių batalionas, bet mūsų šalyje vis dar lieka keli šimtai Jungtinių Valstijų karių. Politikai kartoja, kad reikia laukti žinių iš Vašingtono, amerikiečiai esą žada, kad liks mūsų šalyje. Tačiau ar bus išlaikytas toks pat pajėgumas, ar liks tik žymiai silpnesnės pajėgos – niekas nežino.

Amerikiečių kariai palieka Lietuvą. Pabradėje dislokuoto Jungtinių Valstijų bataliono buvimo laikas mūsų šalyje baigiasi, jie pagal rotacinius planus jau pakuojasi daiktus grįžti namo į Ameriką, kelionei jau ruošiama ir Pabradėje esanti jų technika. Nors juos turėtų pakeisti kitas rotacinis batalionas, tačiau Pentagonui dar anksčiau sustabdžius rotaciją į Europą, lieka neaišku, ar atvyks į mūsų šalį nauji JAV kariai, ar liksime be jų.

Metų pradžioje Kanados premjeras garsiai nuskambėjo ne tik Lietuvoje, bet ir visame Vakarų pasaulyje. Tuomet Markas Carney pareiškė, kad Amerika keičia pasaulio tvarką, o mažoms ir vidutinėms šalims būtina vienytis, kad galėtų atsilaikyti prieš supervalstybes. Tiesa, kai atėjo laikas vienytis ir sutarti dėl paramos Ukrainai, Kanada pasakė ne. Paprieštaravo ir didžiosios Europos šalys, kurios taip pat garsiai kalba apie Europos įtakos atgavimą.

Jungtinės Valstijos iš Europos gali išvesti ne tik karius, bet ir kritinę ginkluotę bei įrangą, kurios europiečiai neturi arba turi per mažai. Tai Vilniuje pareiškė Europos gynybos ir kosmoso komisaras Andrius Kubilius. Anot jo, Europai prireiktų ne vienų metų ir maždaug 500 mlrd. eurų, kad būtų galima pakeisti tai, ką mūsų žemyne šiuo metu užtikrina amerikiečiai. Tačiau NATO šalys vis dar netrykšta noru daugiau investuoti į bendrą gynybą.

„Sužeistas žvėris gali imtis desperatiškų veiksmų, todėl turime ruoštis“, – taip apie Rusijos elgesį dabar sako prezidentas Gitanas Nausėda. Jis perspėja, kad pavojus Baltijos šalims auga. Reaguoja ir NATO aljansas, peržiūrintis Baltijos šalių gynybos planus. Žvalgybos ataskaitą išgirdę šalies vadovai trečiadienį nusprendė, kad Lietuvai reikia pirkti dar beveik tūkstantį šarvuočių, o saugantis nuo dronų grėsmės – neskaičiuoti pinigų ir prireikus numušti juos brangiomis raketomis.

Lietuva, Lenkija ir net Ukraina gavo iš Amerikos administracijos laiškus, kuriuose prašoma leisti tranzitu vežti baltarusiškas Lukašenkos trąšas. Mūsų politikai nenuilsdami kartoja, kad spręsti šio klausimo nė negali, nes galioja bendros europinės sankcijos. Bet kaip laviruosime su amerikiečiais ir kokią Lietuvos strategiją toliau taikysime Baltarusijos atžvilgiu – lieka neaišku.

Į ežerą Latvijoje nukritęs ir sprogęs karinis dronas sukėlė skirtingas vietinių reakcijas. Vieni sunerimo dėl savo saugumo, tačiau kai kurie žvejai patys ėmė rinkti bepiločio nuolaužas ir jas mėtyti, nors griežtai perspėjama to nedaryti. Tuo metu Lietuvos kariuomenė nutraukė galbūt įskridusių dronų paieškas Utenos ir Panevėžio apskrityse.

Dzūkijoje Karo policija toliau ieško nukritusio karinio bepiločio. Pareigūnai žvalgo apylinkes, apklausia vietos gyventojus, ar jie ką nors vakar matė, ar girdėjo praskrendantį droną. Kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras tvirtina, kad drono paieškas apsunkina miškingi ir pelkėti plotai. Varėnos vicemeras juokauja – jeigu drono neras kariai, jį vis tiek po kurio laiko suras grybautojai.

Apie Lietuvos link skrendantį droną mūsų oro pajėgas informavo baltarusiai – pasinaudojo karštąja linija tarp Vilniaus ir Minsko. Nors bepilotį kone iš karto pradėjo persekioti sąjungininkų naikintuvai, tačiau jo aptikti danguje nepavyko.  Vis tik radarai aiškiai rodė, kad bepilotis judėjo skersai visą šalį – įveikė apie 200 kilometrų, praskrido pro Vilniaus pašonę, o skrydis truko mažiausiai pusantros valandos.  Plačiau apie tai – TV3 žiniose.

NATO sąjungininkai virš Estijos numušė karinį droną. Tai pirmas toks Baltijos šalių oro erdvę saugančių oro misijų laimikis. Tą padarė iš Šiaulių pakilę rumunai. O Lietuvai dėl skraidančių dronų praėjusią savaitę buvo kilęs rimtas pavojus iš Rusijos. Prezidento patarėjas užsiminė, kad rusai, kaltindami Baltijos šalis, kad šios leidžia naudoti savo oro erdvę ukrainiečiams, nuo piktų žodžių planavo pereiti prie veiksmų.

Utenos rajone nukritęs ukrainietiškas dronas buvo su sprogmenimis – tai paaiškėjo šiandien išsamiau apžiūrėjus vietą, kurioje bepilotis sudužo. Sprogmenis vietoje detonavo „Aro“ išminuotojai, todėl daliai vietos gyventojų teko palikti namus. Iš gyventojų liudijimų paaiškėjo, kad sekmadienį apie 4 valandą ryto į Lietuvą įskridęs dronas judėjo Latvijos link.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pripažino, kad amerikiečiai jau spaudžia Lietuvą dėl baltarusiškų trąšų tranzito. Tą jis pasakė Seime socdemams už uždarų durų. Tiesa, prezidentas Gitanas Nausėda Budrio žodžius griežtai neigia tikindamas, kad jokio spaudimo iš amerikiečių nėra. Kiti politikai amerikiečių veiksmus interpretuoja, kaip tiesiog tam tikrą aktyvumą.

Į Vilnių atvykęs Suomijos prezidentas sako, kad metas galvoti apie europiečių pokalbius su Vladimiru Putinu. Esą tai gali padėti užbaigti karą Ukrainoje, tačiau jam prieštarauja mūsų prezidentas. Anot G. Nausėdos, pirmiau reikia sulaukti rusų sprendimo baigti karą ir tik tuomet sėstis pokalbiui.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.  1992-aisiais kaip studentas Lietuvoje lankęsis Alexandras Stubbas, šiandien antrą kartą mūsų šalyje.

Aliaksandras Lukašenka paskelbė, kad tęsia mobilizaciją Baltarusijoje, kad parengtų pajėgas galimiems karo veiksmams. Spaudos tarnyba viešina diktatoriaus pasisakymą, kuriame jis teigia, kad nors baltarusių kariuomenė ir turi problemų, bet ji ir toliau ruošiasi karui. Vladimiras Putinas jau kurį laiką nori įtraukti Baltarusiją į tiesioginį karą prieš Ukrainą, tačiau A. Lukašenka kaip įmanydamas bando nuo to išsisukti – bijo, kad Ukrainos atsakas būtų labai skaudus.

Valstybės vadovai nusprendė siųsti Lietuvos karius į pagalbą Amerikai, atblokuojant Hormuzo sąsiaurį prie Irano. Tiesa, tokią misiją dar turės palaiminti Seimas, siųstume iki 40 karių ir civilių. Tik Seime ir vėl gali kilti ginčai – Žemaitaitis jau pareiškė, kad kol kas nemato pagrindo dalyvauti tokioje operacijoje. Jam trūksta misijos detalių. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Į Baltijos šalis vis įskrendantys ukrainietiški dronai pareikalavo pirmosios aukos. Tiesa, auka – politinė: iš posto pasitraukė Latvijos gynybos ministras. Šalies premjerė jį atleido iš pareigų teigdama, kad ministras nesuvaldė situacijos dėl į Latviją įskridusių Ukrainos dronų. Po dronų incidentų savo pagalbą jau siūlo ukrainiečiai – jų ekspertai netrukus turėtų lankytis ir Lietuvoje.

Savaitgalį įvykusios 2 avarijos geležinkeliuose ir vėl parodė, kaip sekasi savo darbą dirbti susisiekimo ministrui Jurui Taminskui. Bėdų buvo jau ne viena, tačiau kone per visas krizes J. Taminskui sunkiai sekėsi. Lietuvos žmonėms paaiškinti, kas nutiko ir ką ministerija daro, kaip sprendžia konkrečias problemas. Dažnai net siūlo klausimus uždavinėti kitiems ministrams ar pačiai premjerei ir tenka perimti iš J. Taminsko krizių sprendimą.

Nerami naktis šalia Lietuvos – į Latvijos oro erdvę įskrido keletas kovinių dronų, greičiausiai ukrainietiškų. Vienas dronų rėžėsi į Rezeknės mieste esančias naftos talpyklas – visa laimė, jos buvo tuščios.  Dar bent dviejų nukritusių dronų ieško tarnybos ir kariuomenė, dirba ugniagesiai. Latvijos premjerė pareiškė, kad perspėjimai gyventojams apie pavojų išsiųsti pavėluotai – jau po smūgio į naftos saugyklą. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Sabotažo Vyriausybė ir tarnybos nemato – tokią žinią pasiuntė premjerė Inga Ruginienė, kalbėdama apie savaitgalį įvykusias dvi avarijas geležinkeliuose. Esą nelaimes lėmė techninės ir žmogiškos klaidos. I. Ruginienė „Lietuvos geležinkelių“ vadovams davė dvi savaites pateikti aiškų planą, ką ir kaip reikia gerinti, kad tokie incidentai nepasikartotų. Latvijoje, Daugpilio apskrityje, sustojo keleivinis traukinys, o iš jo lokomotyvo veržėsi liepsnos. Iš traukinio evakavosi apie 60 keleivių.

Per ilgąjį savaitgalį nuo geležinkelio bėgių vagonai nuriedėjo greičiausiai dėl techninių problemų. Tokią versiją pagaliau iškėlė Lietuvos geležinkelių vadovybė – esą piktavalių įsikišimo tikimybė menka. Tačiau buvę susisiekimo ministrai svarsto, kad du vienas po kito įvykę mįslingi incidentai iki galo neišsklaido diversijos tikimybės, kyla klausimas ir dėl Lietuvos geležinkelių infrastruktūros būklės.