Plačiau apie tai – TV3 žiniose.
Į Rusijos gilumą skriejančios ukrainiečių raketos ir dronai spaudžia Kremlių į kampą. Tačiau vietoj to, kad nutrauktų karą, Vladimiras Putinas gali ryžtis naujiems puolimams ir provokacijoms. Todėl mūsų Vidaus reikalų ministerija pranešė, kad stiprina apsaugą prie kritinės svarbos objektų.
„Mes bendrai vertiname situaciją, girdime ir retoriką, matome galbūt kitose srityse klausimų keliančių infrastruktūros gedimų“, – komentuoja vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.
„Mes matome kiekvieną dieną Rusijos retoriką, kuri nepagrįstai kaltina Baltijos šalis, neva jos suteikia savo erdvę atakoms prieš Rusijos teritoriją, kas yra visiška netiesa. Ir matome, kad Rusijos dezinformacijos kampanijos stiprėja, auga, todėl neatmestina, kad Rusija gali imtis papildomų provokacijų“, – teigia krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Stiprina kritinės infrastruktūros apsaugą
Viešojo saugumo tarnybai pakeltas budrumo lygis, prie saugomų objektų bus siunčiamos papildomos pareigūnų pajėgos. Bet kariuomenė nuošalyje neliks – į pagalbą bus pasitelkti ir kariai, ministras dėl to jau kalbėjosi ir su kariuomenės vadu.
„Vadas įvertins ir pateiks konkrečius planus. Šiandien jis jau dirba prie šio plano, gausime raštą, pasakysime. Tai nėra tūkstantiniai skaičiai, natūralu, bet pagal poreikį yra sutarta su kariuomenės vadu, kada prireiks, skaičius bus didinamas arba mažinamas“, – sako V. Kondratovičius.
Svarbiausius šalies objektus, pavyzdžiui, suskystintų gamtinių dujų terminalą Klaipėdos uoste, saugo VST pareigūnai. O tokių objektų Lietuvoje ne vienas ir ne du.
„Elektros pastotės, uostas, kai kurie tiltai, dujų tiekimo sistemos – tai, kas yra mums gyvybiškai reikalinga egzistuoti kaip šaliai, lygiai taip pat ryšių mazgai“, – sako R. Kaunas.
Papildomas dėmesys ir prie Mažeikių esančiai naftos perdirbimo gamyklai „Orlen“.
„Kalbėjom jau gal ir prieš pusmetį, buvome susitikę ir su „Orlen“ gamykla, nes jie turi ir savo privatų saugumą, bet dėl tam tikrų sprendimų, tarkime, artimiausiu metu, jeigu niekas nepasikeis, kaip mane informuoja VST vadas, planuojama kalbėtis dėl bendradarbiavimo sutarties pasirašymo, kur tam tikra įranga, kurios negali naudoti privačios kompanijos, būtų pasitelkta per VST“, – teigia V. Kondratovičius.
Rusija nerimauja dėl Kaliningrado srities
Ministrai sako, kad išpuoliai gali būti įvairūs – tiek dronų pavojus, tiek ir pasamdytų nusikaltėlių diversiniai veiksmai.
Pastaruoju metu vis garsiau skamba rusų nerimas dėl Kaliningrado srities. Ši vieta iš esmės lieka dar nepaliesta ukrainiečių atakų, o Kremlius bijo, kad ilgai taip nesitęs.
O V. Putinas pats ne kartą viešai yra paaiškinęs savo gatvės bandito logiką – jeigu manai, kad muštynės neišvengiamos, smūgiuok pirmas.
„Rusija viešai pareiškė kaltinimus mums tik prieš kelias savaites ir mes supratome iš tų kaltinimų, kad yra ieškoma preteksto ir priežasčių. Galbūt nusitaikant į mūsų kritinės infrastruktūros projektus ar galbūt išprovokuojant tam tikrus veiksmus“, – komentuoja Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas.
Siųs karius į Hormuzo sąsiaurį
Įtampa kyla kaip tik tuo metu, kai dar nėra išspręstas JAV karių buvimo Lietuvoje klausimas. Bet Seimas šiandien priėmė sprendimą, kuris turėtų patikti Donaldo Trumpo administracijai – palaimintas Lietuvos dalyvavimas Hormuzo sąsiaurio operacijoje. Mūsų šalis siųs iki 40 karių ir civilių išminavimo operacijoms.
Lietuva siųs tik žmones su įranga, bet ne su visu laivu. Kol kas laukiama žinių iš sąjungininkų, prie kurios šalies pajėgų lietuviai prisijungs. Kada mūsų kariai išvyks į misiją, taip pat dar neaišku.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
