Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Politikos užkulisiuose jau senokai sklando kalbos ir pasvarstymai, kad amerikiečiai nori padėti Lukašenkai vėl eksportuoti baltarusiškas trąšas. Ir nors diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys vis kartojo, kad Lietuvos Amerika dėl to nespaudžia, bet šią savaitę neviešame socdemų frakcijos posėdyje Budrys pripažino, kad spaudimas iš Amerikos jaučiamas.
„Ministras Budrys, turbūt, pavartojo tą terminą, kad spaudimas, gal tikslesnis būtų, aš išgirdau, irgi dalyvaudamas tame posėdyje, gal kad suaktyvėjo, zonduoja JAV įvairias galimybes. Mes žinome, kad yra kalbėta ir su Lenkija, ir pan., svarstomi įvairūs variantai“, – kalbėjo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas.
Vis tik Gitanas Nausėda savo buvusio patarėjo žodžius neigia.
„Nėra jokio spaudimo. Taip, mes kartas nuo karto apsikeičiame informacija, kai ką papasakojame mūsų draugams amerikiečiams, jie taip pat pristato savo požiūrį į Baltarusią“, – sakė Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.
Nausėda primena, kad Lukašenkos trąšoms galioja europinės sankcijos.
„Nieko čia pakeisti mes net ir norėdami negalėtume. Ar mes norime keisti? Aš manau, kad turime pakankamai daug požymių rodančių, kad Baltarusios režimas nekeičia savo esmės, toliau aktyviai talkina Rusijai“, – kalbėjo G. Nausėda.
Ingos Ruginienės patarėjas perdavė premjerės poziciją. Nors ar Lietuva spaudžiama, ar ne, lieka neaišku.
„Jokios derybos dėl baltarusiškų trąšų tranzito per Lietuvą nevyksta. Lietuvos pozicija išlieka aiški ir nuosekli – laikomės bei palaikome Europos Sąjungos sankcijas Baltarusijai. Šiuo metu galiojant ES sankcijoms, trąšų tranzito klausimas negali būti svarstomas“, – aiškino Ministrė Pirmininkė Inga Ruginienė
Premjerė: tranzito klausimas negali būti svarstomas
Nors dar rudenį premjerė viešai kalbėjo, kad amerikiečiams mūsų paspausti tranzito klausimu nepavyks.
„Tai gali būti, kad JAV spaus, bet aš manau, kad mes čia nepalenkiami. – Esame nepalenkiami JAV raginimams? – Aš labai tikiuosi, kad kol kas mūsų diplomatinis korpusas dirba pakankamai sėkmingai įtikinant, kad sankcijų paketas turi likti ir griežtėti“, – į klausimus atsakinėjo I. Ruginienė.
Nors mūsų politikai nori išlikti griežti Lukašenkos atžvilgiu, bet jie nedrįsta atvirai priekaištauti amerikiečiams. Juolab būtent Amerika yra mūsų pagrindinis saugumo garantas, Pabradėje dislokuota apie tūkstantis Amerikos karių.
„Aš ir tikėjausi, kad toks spaudimas bus, nes per eilę metų tokiame politiniame gyvenime, puikiai žinau JAV tam tikrą daromą politinę įtaką kitoms šalims, siekiant savo valstybei tam tikros naudos. Ir ten dažniausiai vyrauja tas požiūris, kad viską įsigyti kuo pigiau“, – pasakojo buvęs premjeras Algirdas Butkevičius.
„Mažos šalys gali atlaikyti įvairius spaudimus, būdamos kartu aljansuose, sąjungose. Ir mes esame ES dalis“, – sakė Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Būtent kelti šį klausimą į Europos sąjungos lyderių darbotvarkę siūlo opozicija. Esą prieš Ameriką reikia ieškoti užtarimo Europos sostinėse.
„ES užsienio reikalų ministrų taryboje turi gimti sprendimas, kuris turi persikelti į EVT posėdį, ir EVT posėdžio metu turėtų aiškiai būti priimtas galutinis sprendimas, vienas arba kitas. Teigiamas, arba neigiamas“, – minėjo A. Butkevičius.
Tik klausimas, ar tokiu atveju mes nesupykdysime Trumpo administracijos. Ar ant kortos nėra pastatytas mūsų šalies saugumas ir apginamumas.
„Rizikų yra įvairiausių, bet labai svarbu Amerikos pusei išsakyti atvirai ir įvairiuose formatuose, koks yra Lietuvos interesas ir kad tas interesas neprieštarauja JAV interesui“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Tiesa, tiek dalis socdemų, tiek ir „aušriečiai“ ne kartą užsiminė, kad gal ir būtų naudinga grąžinti trąšų tranzitą į Lietuvą. Tai mums leidžia uždirbti, o dabar, kai sankcijos galioja, daugiausia naudos iš to turi Rusija.
„Mes esame išdėstę, kas galėtų leisti mums tuos dalykus svarstyti – politinių kalinių paleidimas, Ukrainos saugumas, neleidimas naudotis Baltarusios teritorija, kiti akylai, tai tada ir svarstysime. Kol kas jokio kito pasiūlymo mes neturime“, – sakė Seimo pirmininkas Juozas Olekas.
Bet dėl europinių sankcijų amerikiečiai galvoja, ir kaip jas būtų galima apeiti. Tarp variantų ir trąšas pirkti Amerikos kompanijai ir tuomet būtų gabenamos jau ne baltarusiškos, o amerikietiškos trąšos. Tarp variantų ir trąšų gabenimas humanitariniu pagrindu. Jei trąšos važiuotų ne per Lietuvą yra keli kiti variantai – arba per kaimynus latvius, arba per Lenkiją. Nors šiomis dienomis lenkai taip pat patiria savotišką spaudimą iš Vašingtono – sustbadytas 4 tūkstančių karių perkėlimas į Lenkiją. Lenkijos valdžia nesupranta kokios to priežastys,
„Nesvarbu kokia įmonė prekiautų tomis trąšomis, tai būtų baltarusiškos trąšos. Vis tiek patenka į sankcijas. Kaip mes benorėtume ar patikti, ar įtikti amerikiečiams, ar nusileisti ,ar pasiduoti tam spaudimui, mes nieko negalėtume padaryti iki vasario 22 dienos, kol galioja tos sankcijos“, – aiškino R. Motuzas.
Bet net jeigu europinių sankcijų ir nebeliktų, turime ir nacionalinių stabdžių. Teismas yra išaiškinęs, kad tranzitu per Lietuvą gabenamos trąšos kelia grėsmę mūsų nacionaliniam saugumui, nes tai padeda uždirbti Lukašenkai. Iš esmės tai reiškia, kad kol Lukašenkos režimas nepasikeis, tol vežti trąšų negalime. O Lukašenka, nepanašu, kad pasikeis. Net ir dabar jis mobilizuoja šalies vyrus ir liepia kariuomenei ruoštis karui.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
