Visgi Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad grėsmės lygis Lietuvai nepakitęs, panikuoti nereikia.
Plačiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Estai nesistebi rusų provokacijomis
7 ginkluoti vyrai be aiškių atpažinimo ženklų ant kelio, kuriuo naudojasi Estijos piliečiai. Toks vaizdas užfiksuotas penktadienį privertė estus sunerimti – kas tai, ir ką tai galėtų reikšti?
„Galbūt specialiai pasiųsti Rusijos kariuomenės galbūt žvalgai, galbūt kažkoks padalinys, kuris specialiai, atvirai pasirodė ant kelio, kad matytų estų pasieniečiai. Tą ir padarė, kad sukeltų kažkokią sumaištį“, – situaciją Estijoje TV3 Žinioms pakomentavo buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius.
Vadinamasis Saatse batas yra Rusijos teritorijos dalis, įsiterpusi tarp Estijos žemių – nuo seno likęs kelias, kertantis Rusijos teritoriją, o žmonėms palikta galimybė juo naudotis su sąlyga, kad jie nesustos ir neišlips Rusijoje.
„Iš Rusijos to buvo galima tikėtis. Mes ilgai laukėme, kada viskas prasidės, tai dabar ir prasidėjo. Jeigu pažiūrėtume į Latviją – ten jau visa tai vyko“, – nesistebėjo vietinis Olegas.
„Žinoma, mes vietiniai, čia jau užsigrūdinę. Nuolat girdisi visoks triukšmas – praėjusią savaitę buvo oro antskrydis, dronai skraidė greta. Jie rengia pratybas, didesnes ar mažesnes, girdisi trenksmai, skraido dronai – mes jau nebijome“, – teigė vietos kavinės savininkė Sirje Kruusamae.
Tarptautinio karo studijų instituto analitikai šią rusų provokaciją pavadino nuline faze, kuomet Rusija stiprina informacinį ir psichologinį spaudimą prieš galbūt ateityje planuojamą Rusijos karą prieš NATO.
„Čia tiesiog buvo toks jėgos pademonstravimas ir daugiau toks „psy ops“ pasirodymas. Laikyti įtampoje, demonstruoti savo galią, tiesiog tokios provokacijos yra daromos ne pirmą kartą“, – provokacijas vertino A. Pocius.
Kelias lieka uždarytas
Dabar norintys pasiekti kitą rajono miestelį, turi daryti lankstą, važiuoti žvyrkeliu per mišką.
„Suskaičiavau, kiek žmonių gyvena kaime, kuriuos liečia ši problema – kelio uždarymas paveikė 192 žmones“, – sakė Setomaa savivaldybės meras Raul Kudre.
Nors dalis vietinių skundžiasi, kad negali patogiai keliauti, kiti svarsto, kad apskritai tuo keliu nebenorės važiuoti.
„Įsivaizduokite situaciją, jeigu kelyje priešais mane būtų septyni, nežinau, ar jie kareiviai, ar kažkas kito, tiesiog rusai. Negalima nei pravažiuoti, nei sustoti. Sustosite – galite atsidurti Pskove. Estijos vyriausybei reikėtų daug pastangų, kad iš ten pargabentų žmones, kad ir kas jie būtų“, – apie kylančias grėsmes svarstė vietos kavinės savininkė.
Pagal naujausią informaciją, kelias bus uždarytas iki ketvirtadienio, o tuomet miesto valdžią spręs, ką su juo daryti.
„Jaučiu, kad artėja metas, kai šis kelias bus uždarytas visam laikui“, – tvirtino Setomaa savivaldybės meras R. Kudre.
Vietos valdžia sako, kad yra planų tiesti naują kelią, aplenkiant Rusijos teritoriją.
„Planuoja kelią, bet viskas vyksta labai lėtai. Seniai reikėjo tai sutvarkyti“, – sakė vietos gyventojas Olegas.
Tačiau paaiškėjo, kad estų valdžia kelio niekaip nepradeda statyti, nes apylinkėse gamtininkai aptiko retų augalų – todėl dabar reikia atlikti poveikio aplinkai vertinimą, ar naujas kelias nepakenks augalams.
„Toks politikų požiūris yra gėdingas. Buvo kalbų, jos tęsiasi daug metų, nežinau, jau turbūt 10 metų. Bet jis vis dar nepadarytas“, – ant valdžios pyksta estė S. Kruusamae.
Vokietijoje – griežtėjantys pasisakymai Rusijos atžvilgiu
Nesugebėjimas nutiesti naujo kelio, tik iškalbingas pavyzdys Vakarų biurokratijos ir negebėjimo veikti. Nors Vokietijos Bundestage savo situacijos vertinimą pateikė Vokietijos žvalgybų vadai. Savo politikams jie apie Rusiją kalbėjo be pagražinimų.
„Mūsų dabartis apibūdinama kaip auganti konfrontacija. Krizių ir karų skaičius, kuriuose dalyvauja valstybės, padvigubėjo nuo 2010-ųjų“, – apie pavojų įspėjo Vokietijos federalinės žvalgybos tarnybos vadovas Martinas Jägeris.
Vokiečių tarnybos aiškiai konstatuoja, kad rusai ne tik rengia sabotažus ir provokacijas, bet ir infiltruojasi į kariuomenę ar kitas svarbias institucijas. Išskiriama ir Lietuva.
„Bundesveras Lietuvoje, žinoma, yra taikinys sabotažams, šnipinėjimui ir galimam kontaktui. Jis yra ypatingoje padėtyje, ypatingoje aplinkoje. Dėl to mes perkeliame savo darbuotojus į Lietuvą. Tai – pirmas kartas mūsų tarnybos istorijoje. To reikia, kad būtų apsaugoti mūsų kariai, o taip pat ir civiliai darbuotojai bei jų šeimų nariai“, – rėžė Vokietijos karinės kontržvalgybos tarnybos vadovė Martina Rosenberg.
Anot vokiečių žvalgybos – nėra garantijos, kad Rusija pajėgumą karui prieš NATO pasieks tik po 4–5 metų. Kai kuriais vertinimais, ji jau dabar galėtų surengti lokalaus masto karą prieš Vakarus.
„Svarbiausias – laiko faktorius. Mūsų oponentas nežino, kas yra ramybė ir atsipalaidavimas. Mes negalime sėdėti ir manyti, kad potenciali Rusijos ataka įvyks anksčiausiai 2029-aisiais. Mes jau atakuojamii“, – akcentavo Vokietijos federalinės žvalgybos tarnybos vadovas.
„Mes prie to esame labiau pripratę ir galbūt nepuolame taip karštai vertinti, kaip vertina dabar tie patys vokiečiai, kitos šalys. Danams šokas buvo, kai jie visą laiką jautėsi saugūs, bet kažkoks, va, incidentas ir jiems čia jau kažkoks baisus įvykis“, – sakė buvęs kariuomenės vadas A. Pocius.
Nors G. Nausėda ir toliau ramina Lietuvos piliečius.
„Norėčiau nuraminti žmones, bendras rizikos lygis nėra padidėjęs“, – padidėjusio pavojaus nemato G. Nausėda.
Kai kurie Rusijos tinklaraštininkai akcentuoja, kad Kremlius tvarko kelius ir geležinkelio linijas, vedančias Baltijos šalių link. Esą karo pramonė užkurta pilnu pajėgumu, bet, pavyzdžiui, naujai pagaminami tankai fronto Ukrainoje nepasiekia. Išvada, kad Rusija puls NATO galbūt per Baltijos šalis ir sako, kad klausimas ne „ar“, o „kada“?
„Galime vertinti situaciją, kaip... taip, pakankamai įtemptą, tačiau ji bendrai geopolitiškai yra visiškai kitokia, nei kad buvo prieš dar keletą metų, tačiau dinamikos požiūriu, ji tikrai kažkokiu būdu nėra smarkiai pablogėjusi, ir dėl tos priežasties mūsų tarnybos konstatuoja grėsmės lygį, kaip tokį patį, normalų, kaip ir buvo anksčiau“, – teigė G. Nausėda.
Lietuvos gyventojams panikuoti, ar nerimauti nereikia, tačiau, anot politikų ir ekspertų – neturime prarasti ir budrumo.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
