Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnai išsirikiavo prieš būsimą užduotį.
Kariūnams šį kartą teko užduotis, kurios eiliniai gyventojai taip dažnai nepamatys.
Netrukus kariūnų technika pasirodė Vilniaus centre. Iš jos išsilaipinę kariūnai užėmė jiems numatytas pozicijas.
„Paprastai rengiant kariūnus, parengties pratybos baigiasi kažkokia praktine užduotimi, tai šiandien tema buvo strateginių objektų apsauga. Tai buvo pasirinkti Prezidentūra ir Krašto apsaugos ministerija. Dalis kariūnų buvo atvežti į Vilniaus miesto centrą ir vykdė apsaugos užduotis“, – aiškino Generolo J. Žemaičio karo akademijos viršininkas Ričardas Dumbliauskas.
Tokia sustiprinta fizinė svarbių objektų apsauga pirmiausia reikalinga, jeigu Lietuvos viduje ima siausti diversantų grupės, arba, pavyzdžiui, prisidengiant gyventojų protestais, priešas bandytų sukelti chaosą šalies viduje, panašiai kaip rusai darė Ukrainoje 2014-aisiais. Dėl to Karo akademijos kariūnams mokymus, kaip tramdyti neramumus vedė ir riaušių malšinimu užsiimanti Viešojo saugumo tarnyba.
Taline rinkosi vidaus reikalų ministrai
Kaip parodė įvykiai Ukrainoje, dar iki plataus masto invazijos, priešas gali panaudoti įvairius hibridinius scenarijus. Tiek žalius žmogeliukus, tiek ir sutelkęs prorusiškus veikėjus, kurie apsimeta valdžia nepatenkintais gyventojais. Kaip pasiruošti tokiems ir panašiems hibridiniams scenarijams, šiomis dienomis Taline tarėsi ir regiono vidaus reikalų ministrai, o praktiškai kiekviena valstybė turi nemalonios patirties su Rusija.
„Drįstu teigti, kad mes kariaujame hibridiniame kare kiekvieną dieną. Rusija tikrina mūsų gebėjimą reaguoti ir atsakyti į išpuolius. Tai daroma tiek skleidžiant dezinformaciją, tiek ir vykdant realų sabotažą“, – kalbėjo Latvijos vidaus reikalų ministras Rihards Kozlovskis.
Latviai dabar kovoja su nelegaliais migrantais – vien šiemet 5 tūkstančius kartų neįleido jų į šalį. Anksčiau tokių bėdų turėjo ir suomiai.
„Šiuo metu mūsų rytinė siena rami, bet, žinoma, situacija įtempta. Pasienyje gali būti labai greiti pokyčiai, todėl nežinome, kas laukia rytoj“, – sakė Suomijos vidaus reikalų ministrė Riika Purra.
Siūlo prisidėti turima ginkluote
Aišku tai, kad kitą savaitę Nyderlanduose jau susitiks NATO šalių lyderiai. Į Hagos susitikimą mūsų regionas deda daug vilčių, kad NATO matydama rusų veiksmus pagaliau susiims. O ant stalo – diskusija dėl 5 procentų gynybos finansavimo.
„Akivaizdu, kad bus labai sunku, matyt, dalį, ypač pietinės Europos šalių, įtikinti, kad tai gali būti ir jų kelias. Labai tikėtina, kad čia bus sukryžiuota labai daug iečių. Jeigu ir bus pasiektas įsipareigojimas kažkoks, matyt, jis bus labai labai ilgalaikis ir išdėliotas laike“, – kalbėjo konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Bet veikti reikia greitai. Daug ekspertų ir sprendimų priėmėjų kalba, kad Europa turi būti pasiruošusi po 5 metų. L. Kasčiūnas siūlo Lietuvai į priekį stumti naują idėją – kad pinigų gynybai leisti nenorintys pietiečiai, prisidėtų savo turima ginkluote.
„Tai jeigu mes visi esame NATO rytų flange, bet ne visi norime kelti gynybos finansavimą taip, kaip reikia kelti, tada tai, ką jūs turite – jau dabar sukurtą pajėgumą – kelkite į rytų flangą. Ir tokiu būdu mes galėtume užskaityti, kaip kažkokią kontribuciją į gynybą ir rasti formulę, kaip valstybės tokiu būdu prisideda prie gynybos“, – sakė politikas.
Bet mažai tikėtina, kad toks siūlymas greitai taptų realybe. Be to, daug kas priklausys ir nuo Donaldo Trumpo, mat būtent Vašingtonas iš esmės diriguoja aljansui. Tačiau problema, anot konservatorių, kad mūsų regiono šalims dar reikia daug dirbti su Trumpu ir jo aplinka.
Vilniuje lankėsi Kipro prezidentas
Tarptautinį susitikimą Gitanas Nausėda turėjo ir penktadienį. Bet ne su amerikiečiais ar kitos didžiosios vakarų šalies atstovais, o su Kipro prezidentu. Pirmą kartą į Vilnių atvyko šios Viduržemio jūros salos vadovas.
Kipras nepriklauso NATO aljansui, tačiau yra Europos Sąjungoje. O kitų metų pirmąjį pusmetį pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai. Žada skirti dėmesio ir Europos saugumui.
„Žinoma, šiandien diskutavome ir apie besitęsiančią Rusijos agresiją prieš Ukrainą. Tai karas prieš mūsų vertybes. Mes niekada nepriimsime nepriklausomumo, suverenumo ir teritorinio vientisumo pažeidimų prieš bet kurią valstybę“, – kalbėjo Kipro prezidentas Nikos Christodoulides.
Vis tik pirmiausia teks laukti žinių, ką NATO lyderiai sutars dėl aljanso ateities Hagoje. Istoriniu galintis tapti susitikimas prasidės jau antradienį.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:
Viskas pagal jo knygą toliau landsdergijoje vyksta.
