Mindaugas Vasiliauskas

Kariuomenei ir krašto apsaugos ministerijai pradėjus dairytis vietos naujam poligonui, pasigirdo išsigandusių gyventojų balsai. Tačiau ekspertai ir šalies vadovai siūlo žmonėms pažvelgti į poligonus per ekonominę prizmę – tai ne tik nauda kariams, kurių užduotis mus visus ginti karo atveju. Pasak ekspertų, atsiradus kariniams objektams, pagyvėja ekonomika, atsigauna vietos verslai.

Naujausia gyventojų apklausa rodo, kad užklupus ekstremaliai situacijai, tik 2 gyventojai iš 10 tam yra pasiruošę. Nors jau keletą metų kalbama apie civilinę saugą, tačiau valstybės vadovai pripažįsta, jog padaryta vis dar nepakankamai. Rusijos invazija į Ukrainą prasidėjo prieš daugiau nei trejus metus. Ir nors nuo tada tarnybos ir politikai žmonėms kartoja, kad reikia būti pasiruošus viskam, realybė kiek kitokia.

Dar vienas akibrokštas iš Europos Sąjungos valdininkų – Baltijos šalys ir Lenkija teikė paraišką, kad Briuselis finansuotų vadinamąją „dronų sieną“ pasienyje su Rusija ir Baltarusija. O suma, kurios šalys paprašė, bendrijos mastais itin maža – vos keliolika milijonų eurų. Ir nors Briuselio valdininkai šimtamilijonines sumas skirsto įvairiems projektams, jie nusprendė, kad išorinės ES sienos saugumui pinigų skirti nereikia.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) žiniasklaida skelbia, kad iš Europos turėtų būti išvesta apie 10 tūkstančių karių – tikėtina, iš Rytų Europos. Nors Lietuva šiuose ganduose neminima, bet mūsų politikai sako, kad nėra gavę jokių signalų apie amerikiečių karių išvedimą iš mūsų šalies. Tiesa, krašto apsaugos ir užsienio reikalų ministrai pripažįsta, jog didelė tikimybė, kad Europoje amerikiečių sumažės, tik neaišku kur.

„Vatnikais“ išvadinti parlamentarai gudrauja ir bando taisytis. Nors kiek anksčiau nepalaikė sankcijų rusams ir baltarusiams pratęsimo, šiandien svarstymo stadijoje jie jau balsavo už. Tiesa, ne visi – kai kurie, nors ir buvo salėje, bet apskritai nusprendė nebalsuoti. Dalis pripažino, kad juos šiek tiek paveikė gyventojų nuomonė, o kai kurie pabūgo paaiškinti rinkėjams, kas vyksta su jų balsavimais ir pažiūromis.

Dar vienas akibrokštas iš Europos Sąjungos (ES) valdininkų. Baltijos šalys ir Lenkija teikė paraišką, kad Briuselis finansuotų vadinamąją „dronų sieną“ pasienyje su Rusija ir Baltarusija. O suma, kurios šalys paprašė, bendrijos mastais itin maža – vos keliolika milijonų eurų. Ir nors Briuselio valdininkai šimtamilijonines sumas skirsto įvairiems projektams, jie nusprendė, kad išorinės Europos Sąjungos sienos saugumui pinigų skirti nereikia.

Europai bandant užkurti savo karo pramonę ir apsiginkluoti, Lietuvai tai gali tapti auksine proga. Ekonomistai, verslininkai ir politikai sako, kad dabar metas, kai į Lietuvą galime pritraukti stambių ginkluotės gamintojų, kurie čia sukurtų darbo vietas ir mokėtų mokesčius į šalies biudžetą. Tuo pačiu tai ir galimybė mūsų verslininkams gauti bent jau dalį užsakymų.

Latvija ir Estija atsisako rusiškų mokyklų, tačiau Lietuvos politikams trūksta ryžto ir noro padaryti tą patį. Nors tokių siūlymų pasigirsta ir Lietuvoje, tačiau atsisakyti rusiškų mokyklų nepadeda net ir argumentas, kad vaikai tokiose mokyklose prasčiau išlaiko egzaminus. O naikinti rusakalbius darželius, bet ne mokyklas dabar siūlo konservatorius Laurynas Kasčiūnas.  Estijoje politikai dar pernai sutarė, kad metas padaryti galą rusiškoms mokykloms.

Andrius Kubilius sugrįžo į Seimą. Tiesa, tik trumpam, kaip Europos gynybos ir kosmoso komisaras. Amžinų varžovų socdemų kvietimu, konservatorius parlamente pristatė Europos gynybos strategiją. Tiesa, pati strategija kol kas tik gražių žodžių rinkinys ant popieriaus, kuris neaišku, ar pavirs realiais darbais. Tą iš dalies pripažįsta ir pats A. Kubilius. O Seimo nariai stebisi, kad Briuselio biurokratai vis dar per mažai rimtai žiūri į karinę grėsmę.

Europos Komisija (EK) dar šią savaitę žada išplatinti gyventojams rekomendaciją namuose turėti būtiniausių atsargų bent 3 paroms. Tokia rekomendacija – ir dėl galimos karo grėsmės ir tiesiog būti pasiruošus įvairioms stichijoms. Tiek Europos politikai, tiek ir kariškiai sako, kad žemyno žmonėms būtina suprasti, jog reikia ne bijoti grėsmės, o tiesiog būti pasiruošus. Tiesa, TV3 Žinioms nuvykus į prie pat Rusijos esantį Kudirkos Naumiestį, paaiškėjo, kad gyventojai kol kas elgiasi priešingai.

Nors Europos Komisija didžiulį dėmesį skiria kovai su klimato kaita, ar lygybės ir įvairovės skatinimui, naujausia Europos Sąjungos piliečių apklausa parodė, kad žmonėms reikia ne to. 26 tūkst. europiečių nurodė, kad labiausiai jiems aktualios temos – ekonomika, kainos ir infliacija, darbo vietos ir saugumas.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. 27 Europos Sąjungos šalyse gyvena beveik 450 mln. gyventojų. O prieš keletą mėnesių nuspręsta išsiaiškinti – ko žmonės nori iš Europos Sąjungos.

Baltijos šalys dar šiemet tikisi savo gynybos biudžetus padidinti iki 4 procentų bendrojo vidaus produkto (BVP). Tokį lygį šiuo metu yra pasiekę tik lenkai, atsilieka ir amerikiečiai. Ir nors mūsų regionas yra pavyzdinis visame aljanse, visos trys šalys vis dar perka skirtingas ginkluotes, naudoja skirtingą amuniciją – karo atveju tai apsunkintų galimybes padėti vieni kitiems.

Briuselio biurokratai kalba apie būtinybę ruoštis karui ir taip atgrasyti Putiną. Ryžtingus žodžius lydi pompastiškai paskelbtas 800 milijardų eurų vertės planas. Tiek Europos Komisija (EK) numatė Europos ginklavimuisi, tačiau po įspūdingais planais slepiasi nepagražinta realybė – pasirodo, kad viskas, ką EK pasiūlė, tai tik pusantro šimto milijardo lengvatinių paskolų fondą.

Dalis valstiečių ir „Nemuno aušros“ Seimo narių sulaukė kaltinimų pataikavimu Rusijai – dalis tautiečių juos jau vadina „vatnikais“, o prie jų nuotraukų kabina vadinamąsias „koloradkes“. Taip kai kurie žmonės reaguoja į faktą, jog 18 parlamentarų nepalaikė lietuviškų sankcijų Rusijai ir Baltarusijai pratęsimo. Praėjusią savaitę užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys stojo priešais Seimą su projektu dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijai ir Baltarusijai.

Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis viešai sako, kad parlamente formuojasi 5-oji kolona. Kitaip tariant, Rusijai naudingi ir jos interesams atstovaujantys politikai. Kartu S. Skvernelis sako, kad dalis parlamentarų vengia ir delsia saugumo departamento patikrinimo ir dėl to gali būti išmesti iš dabar parlamente užimamų pareigų.

Po daugiau nei 30 metų pertraukos Seime surengtas uždaras posėdis. Tokio prireikė, kad kariškiai ir tarnybų vadai informuotų politikus apie Lietuvai gresiančias karines grėsmes ir kaip stiprinama mūsų kariuomenė. Tą nuspręsta padaryti, nes dalis parlamentarų vis dar skeptiškai žiūri į būtinybę kone dvigubinti krašto apsaugos biudžetą. Kai kurie net atvirai šį posėdį vadina cirku.

Ant politinės padangės atsarginių suolelio prisėdę konservatoriai jau žeria patarimus, kaip dirbti socialdemokratams. Siūlo idėjas, kurių nepavyko įgyvendinti jiems patiems. Tiesa, socdemai tokiais dešiniųjų priekaištais stebisi ir klausia, ar konservatorius ištiko amnezija. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Dar neseniai valdžioje buvę, bet dabar opozicijoje atsidūrę konservatoriai pristatė savo gynybos stiprinimo planą Lietuvai.

Kaimynų lenkų pasiruošimas galimam Rusijos puolimui – pavydėtinas. Neseniai paaiškėjo, kad Lenkijos kariuomenė dabar – didžiausia Europoje, lenkai jau prašo amerikiečių, kad Lenkijoje būtų dislokuotas branduolinis ginklas, o premjeras Donaldas Tuskas paskelbė, kad planuoja į specialius apmokymus pakviesti visus šalies vyrus. Ir nors grėsmes tiek lenkai, tiek lietuviai suvokia vienodai, tačiau mūsų politikai niekaip nesugeba išjudinti spartesnio ir masiškesnio pasiruošimo.

Donaldui Trumpui suartėjus su Kremliumi, pasigirdo kalbos ir apie galimybę Europai vėl pirkti rusiškas dujas ir naftą. Nors per pirmąją kadenciją D. Trumpas aršiai kritikavo „Nord Stream“ projektą, bet dabar užsienio žiniasklaida skelbia, kad būtent amerikiečiai gali tapti tarpininkais šiuose susitarimuose tarp Vokietijos ir Rusijos.  „Liūdna, kai Vokietija sudarinėja didžiulius sandorius su Rusija dėl naftos ir dujų.

Donaldo Trumpo kalba prikaustė viso pasaulio dėmesį, ne išimtis ir Lietuva. Nors mūsų politikai ir apžvalgininkai sako, kad nieko naujo neišgirdo, bet pripažįsta, kad dėmesio Europai ir NATO aljansui tikėjosi daugiau. Tam turi ir paaiškinimą – esą Trumpas kol kas neturi kuo pasigirti užsienio politikos srityje. Nors skamba ir nuomonė, kad Trumpui užsienio politika viso labo tėra verslo interesai.

Jungtinės Valstijos yra didžiausia Ukrainos rėmėja, skaičiuojant absoliučiais skaičiais, amerikiečiai skiria tiek, kiek ir kitos likusios šalys, remiančios ukrainiečius. Mūsų politikai ir ekspertai sako, kad dabar teks pasitempti Europai – paramą reikia dvigubinti. Tiesa, tai nebus lengva padaryti, nes kai kurios amerikietiškos ginklų sistemos yra kur kas pranašesnės, nei gaminamos kitose šalyse.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Kol pasaulyje vyksta dideli geopolitiniai pokyčiai, Lietuvos vadovai lieja ašaras, kad savaitgalį nebuvo pakviesti į Londoną, kur europiečiai tarėsi, ką daryti toliau. Prezidentas ir užsienio reikalų ministras sako, kad tai buvo britų klaida, tačiau po Gitano Nausėdos ir Gabrieliaus Landsbergio viešų pykčių praėjusią kadenciją, Lietuva iki šiol net neturi ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje.

Vištyčio miestelyje žmonės gyvena vos keliolika metrų nuo rusiško pasaulio. Valstybių siena eina ir per ežerą, ir per gyvenvietę. Nors dalis gyventojų ramūs, kai kurie prisipažįsta, kad gyventi šalia agresoriaus – nei smagu, nei labai ramu.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Mažai kam matytas vaizdas – Vištyčio ežere skriejantis rusų pasieniečių laivas su oro pagalve. Tai – netipinis pasienis.

Didžiosioms Europos valstybėms svarstant apie karių siuntimą į Ukrainą, Lietuvai taip pat teks apsispręsti – siųsime savo karius, ar ne. Premjeras Gintautas Paluckas į kalbas apie lietuvių karių siuntimą nesileidžia, bet krašto apsaugos ministrė tikina, kad svarstyti yra ką.  Europos šalių kariai netrukus iš poligonų gali persikelti arčiau realaus karo – į Ukrainą. Apie tai vis dažniau kalba didžiųjų Europos šalių lyderiai, tą patį jiems kartoja ir Jungtinių Valstijų prezidentas.

Ukrainos kare šviečiasi paliaubos, bet per trejus karo metus Lietuvos politikai ir valdininkai taip ir nesugebėjo deramai pasiruošti galimam pavojui. Dar prieš keletą mėnesių valdžią turėję konservatoriai šiandien ant kilimo išsikvietė naująjį vidaus reikalų ministrą ir jam papriekaištavo, kad priedangų įrengimas Lietuvoje vyksta per lėtai, o žmonės iki šiol nežino, ką daryti atėjus dienai X. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Europa vis nedrįsta panaudoti įšaldyto Rusijos turto, kurio vertė siekia tris šimtus milijardų eurų. Nors Lietuva ir kitos regiono šalys jau ne vienerius metus kalba, kad tuos pinigus būtina panaudoti Ukrainos labui, tačiau didžiosios Europos valstybės to padaryti nedrįsta – tikėtina, kad bijo, jog taip pasielgus, kiti pasaulio diktatoriai nebenorės saugoti savo kruvinų pinigų Europos bankuose.

Ką reiškia Vokietijos rinkimų rezultatai Lietuvai? Vokietija yra didžiausia mūsų eksporto partnerė, ruošiamės priimti ir vokiečių karių brigadą. Anot politikų ir ekspertų, rezultatai mums, lietuviams, nėra blogi. Būsimas Vokietijos kancleris jau garsiai pasakė, kad Lietuvos brigados projektas bus tęsiamas, be to, prabilo ir apie poreikį stiprinti karinę Europos galią.  Rinkimai Vokietijoje vadinti svarbiausiais šių metų rinkimais visoje Europoje.

Neeilinė diena – naujojo Seimo šimtadienis. Tautos atstovai dirba lygiai 100 dienų. Ir nors įprastai toks laikas suteikiamas pirmiesiems darbams, stengiantis mažiau kritikuoti, tačiau ši valdančioji koalicija nuo pat pirmųjų dienų chaosą kelia savo viduje. Tuo stebisi ir opozicija, ir patys valdantieji.  Nemaža dalis naujų parlamentarų spėjo ir pavargti – patraukė į egzotines šalis atostogų.

Į Lietuvą atvykę buvę Donaldo Trumpo pirmosios kadencijos administracijos nariai ramina – Amerika nepaliks Europos vienos, tuo labiau, Lietuvos, kurią įvardija kaip pavyzdinę sąjungininkę. Buvę generolai ir patarėjai tiki, kad skandalingi JAV lyderio pareiškimai leis pasiekti gerus Europai susitarimus su Putinu. Nors buvęs jo nacionalinio saugumo patarėjas pripažįsta, kad Trumpas galbūt ne iki galo supranta ilgalaikius Putino kėslus.

Naujas šerifas mieste, kaip buvo pavadintas Trumpas, Europos politikus privertė pykti, verkti ir net kalbėti apie draugystės tarp JAV ir Europos pabaigą. Ir nors tokiu atveju Lietuvai gresia likti vienai, be užnugario tų, kurie galėtų mums labiausiai padėti apsiginti karo atveju, ekspertai ir politikai sako, kad Amerika nuo mūsų nusigręžti neturėtų. Italija į Lietuvą atgabeno oro gynybos sistemas SAMP/T. Italai su šiomis oro gynybos sistemomis į Lietuvą atvyko tik trumpam, pratyboms.

Šokas, kurį Donaldas Trumpas sukėlė Europai, neaplenkia ir Lietuvos. Mūsų politikai ir ekspertai kalba, kad paliaubos Ukrainoje gali uždegti žalią šviesą tolimesnėms Kremliaus imperijos kruvinoms ambicijoms. Nors premjeras Gintautas Paluckas ramina žmones, kad Lietuva yra saugiausioje situacijoje, tačiau realybėje kyla klausimas, kuo Lietuva dabar išvis gali pasitikėti, nes stoti į konfrontaciją su Rusija Europa nepajėgi, o amerikiečiai galbūt jau nebenori. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Tarptautinėje žiniasklaidoje pasirodė pranešimai, kad Donaldas Trumpas gali nusileisti Vladimiro Putino sąlygoms ir netgi atitraukti amerikiečių karius iš Baltijos šalių. Tiesa, mūsų politikai ir ekspertai neskuba dėl to panikuoti, sako, kad iš pačių amerikiečių tokių signalų negirdėti. Vis tik jie pripažįsta, kad Jungtinių Valstijų karių buvimas mūsų šalyje, nors ir simbolinis, bet itin svarbus.

Lietuva švenčia vasario 16-ąją, Valstybės atkūrimo dieną. Prieš daugiau nei šimtą metų Lietuvos Taryba paskelbė, kad atkuriama nepriklausoma valstybė su sostine Vilniuje. Šiandien į gatves su trispalvėmis išėjo tūkstančiai švenčiančių žmonių. Pagerbti Nepriklausomybės akto signatarai, apdovanoti Lietuvai nusipelnę žmonės.

Šokas, kurį Donaldas Trumpas sukėlė Europai, neaplenkia ir Lietuvos. Mūsų politikai ir ekspertai kalba, kad paliaubos Ukrainoje gali uždegti žalią šviesą tolimesnėms Kremliaus imperijos kruvinoms ambicijoms. Nors premjeras Gintautas Paluckas ramina žmones, kad Lietuva yra saugiausioje situacijoje, tačiau realybėje kyla klausimas, kuo šalis dabar išvis gali pasitikėti, nes stoti į konfrontaciją su Rusija Europa nepajėgi, o amerikiečiai galbūt jau nebenori.

Pranešimai iš Vokietijos verčia sunerimti. Vokiečių kariškiai fiksavo bandymus sugadinti karinį laivą, kuris turi patruliuoti Baltijos jūroje. Tiesa, mūsų Valstybės saugumo departamentas pabrėžia, kad Baltijos jūroje nutraukti po vandeniu esantys kabeliai nėra Rusijos sabotažo aktai.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Finansų ministras viešai pripažino, kad didinant išlaidas gynybai teks didinti ir kai kuriuos mokesčius. Tiesa, kokius konkrečiai ir kiek – vis dar paslaptis. O valstybės vadovams taikantis į gyventojų pinigines, paaiškėjo, kad patys savo pinigais paremti kariuomenę ir taip parodyti pavyzdį žmonėms nenori.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Prezidentas Gitanas Nausėda yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas. Kartais, lankydamas karius, net užsideda specialiai jam skirtą kario uniformą.

Politikai ir vėl grįžta prie svarstymų, ar reikia viešinti buvusių KGB bendradarbių pavardes. Remigijus Žemaitaitis su savo frakcija sako, kad jau parengė įstatymo projektą, pagal kurį būtų paviešinti visi kadaise buvę ir apie tai prisipažinę Lietuvos saugumui KGB agentai.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. 1990-aisiais atgavus šalies Nepriklausomybę, Lietuvai be visų valstybės kūrimo iššūkių teko ir dar vienas – sugalvoti, ką daryti su KGB agentais.

Kol premjeras tyli ir nesako, iš kur paims gynybai trūkstamus milijardus, aktyvumą bando demonstruoti prezidentas. Gitanas Nausėda šią savaitę sukvietė verslo atstovus, kuriems pristatė savo idėjas, kur ieškoti pinigų. Tačiau susitikime nedalyvavo pagrindiniai sprendimų priėmėjai – premjeras ir finansų ministras.  Vis tik įdomu tai, kad kol gynybai pinigų nėra, panašus milijardų kiekis yra suplanuotas skirti vadinamajai žaliajai ekonomikai.

Turtingoji Vakarų Europa ir toliau nenori prabusti iš saldaus žiemos miego – tokią išvadą galima daryti po įvykusio Europos Sąjungos vadovų susitikimo. Anot Gitano Nausėdos, toliau nuo Rusijos esančios šalys vis dar nenusiteikusios gerokai didinti savo išlaidas gynybai. Apie tai kalba ne tik mūsų regiono šalys, bet ir naujoji Donaldo Trumpo administracija.  2018-aisiais į Baltuosius rūmus, susitikti su Donaldu Trumpu atvyko Baltijos šalių prezidentai.

Džiaugsmas, kad Baltijos jūra tapo vidiniu NATO ežeru buvo gerokai perdėtas ir per ankstyvas. NATO aljansas kol kas nesugeba pasinaudoti galimybe ir dominuoti Baltijoje, todėl valstybių lyderiai toliau suka galvas, ką daryti su vis nutraukiamais kabeliais. Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys užsimena, kad gali tekti investuoti didžiules sumas į povandeninius stebėjimo įrenginius.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Seime – dar viena idėja, kaip suvaldyti į darbą neinančius politikus. Siūloma, kad už kiekvieną praleistą posėdį be pateisinamos priežasties parlamentarams būtų mažinamos lėšos, skirtos parlamentinės veiklos išlaidoms. Parlamentarai idėjai pernelyg neprieštarauja, tačiau abejoja, ar tai pavers visus pavyzdingais posėdžių lankytojais.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Baisogalos gyventojai su nekantrumu laukia, kada prasidės „Rheinmetall“ artilerijos sviedinių gamyklos statybos jų krašte. Žmonės laukia darbo vietų ir impulso ekonomikai, bet dalis vis dar nerimauja dėl saugumo. O kiršinti vietos gyventojus bandė ir atvykę paleckininkai.    Vis tik patys vokiečiai sako, kad Lietuvoje sukurs daugybę naujų darbo vietų ir galbūt tai bus ne vienintelė jų gamykla mūsų šalyje.

Konservatorių partijai artėja lemiamas metas. Jau kitą savaitę jie rinks naująjį partijos pirmininką, o artėjant balsavimui kyla įtampos ir pačioje partijoje. Didžioji kova vyksta tarp liberaliosios Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės ir konservatyviojo Lauryno Kasčiūno. Konservatorių pirmininko rinkimai įgavo pagreitį ir artėjant balsavimui konkurencija dar labiau paaštrėjo.

Lietuvos bankui paprieštaravus prezidento idėjai pinigų gynybai ieškoti naudojant valstybės rezervą, Nausėda į prezidentūrą išsikvietė banko vadovą. Prezidentas su komanda pasiruošęs keisti įstatymus, kad Lietuvos bankas į valstybės biudžetą pervestų daugiau pinigų. Vis tik Vyriausybė, kuriai ir teks užduotis surasti reikalingus milijardus, vis dar tyli. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Anglijos banke Londone esančiose saugyklose iš viso yra apie 400 tūkst.

Švedija sulaikė laivą, kuris, įtariama, Baltijos jūroje nutraukė povandeninį ryšių kabelį. Juo naudojosi ir Lietuvos telekomunikacijų įmonė, nors paslaugų teikimas gyventojams nesutriko. Dabar laivas, išmetęs inkarą, stovi prie Švedijos krantų. Įmonės, kuriai priklauso laivas, vadovas teisinasi, kad kabelis galėjo būti nutrauktas netyčia.

Prieš keletą metų surasti sovietų užkasti partizanų palaikai vis dar deramai nepalaidoti. Daugiau nei 40 partizanų kaulai dabar guli kartoninėse dėžėse Lukiškių kalėjime. Mokslininkai sako, kad jau prieš kelis metus nusprendė, kad palaikus reikia palaidoti, bet viskas įstrigo dėl politikų. Norima partizanus ne tik palaidoti, bet ir sukurti kolumbariumą bei atminimo paminklą – tam reikia maždaug pusantro šimto tūkstančių eurų. 2023 gegužę Leipalingyje surasti ir atkasti 10 partizanų palaikai.

Seimo opozicija jau remia prie sienos socdemus dėl planų didinti gynybos išlaidas. Konservatoriai, kaip ir kone visa Lietuva, nesupranta, iš kur valdantieji paims trūkstamus milijardus krašto apsaugai. Jie svarsto išsikviesti ant kilimo socdemų ministrus, kad šie pateiktų aiškius atsakymus. Tą patį netgi galvoja daryti ir įtakingo socdemo vadovaujamas Seimo Biudžeto ir finansų komitetas. Kol visi laukia atsakymų ir spėlioja, kas bus, skamba ir idėjos, iš kur paimti milijardus.

Didžioji Lietuvos mįslė – iš kur socialdemokratai paims milijardus eurų gynybai. Nors premjeras Gintautas Paluckas užsimena apie europinį finansavimą, tačiau jo bent jau kol kas nėra. Užsimenama apie kai kurių lengvatų naikinimą, bet ekonomistai sako, kad vien mokesčiais milijardų nesurinksime, teks daug skolintis. Finansų ministerija visuomenei atsakyti į klausimus negali, o Vyriausybės kanceliarija išsakė dviprasmišką žinią – kad išlaidos gynybai, tai ne vien pinigai kariuomenei.

Rusų provokacija Latvijoje – Rygos oro uostas net 3 kartus sustabdė savo darbą, atšaukė suplanuotus lėktuvų kilimus ir tūpimus. Taip nutiko dėl to, kad aplink oro uostą skraidė neaiškūs dronai, jie įskrido net į oro uosto teritoriją. Iškart sureagavo latvių pareigūnai ir kariškiai, tačiau nei paimti pačių dronų, nei surasti, kas juos leido, nepavyko. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Suplanuota rusų provokacija vyko prieš kaimynus latvius.