Mindaugas Vasiliauskas

Į Lietuvą atvykę buvę Donaldo Trumpo pirmosios kadencijos administracijos nariai ramina – Amerika nepaliks Europos vienos, tuo labiau, Lietuvos, kurią įvardija kaip pavyzdinę sąjungininkę. Buvę generolai ir patarėjai tiki, kad skandalingi JAV lyderio pareiškimai leis pasiekti gerus Europai susitarimus su Putinu. Nors buvęs jo nacionalinio saugumo patarėjas pripažįsta, kad Trumpas galbūt ne iki galo supranta ilgalaikius Putino kėslus.

Naujas šerifas mieste, kaip buvo pavadintas Trumpas, Europos politikus privertė pykti, verkti ir net kalbėti apie draugystės tarp JAV ir Europos pabaigą. Ir nors tokiu atveju Lietuvai gresia likti vienai, be užnugario tų, kurie galėtų mums labiausiai padėti apsiginti karo atveju, ekspertai ir politikai sako, kad Amerika nuo mūsų nusigręžti neturėtų. Italija į Lietuvą atgabeno oro gynybos sistemas SAMP/T. Italai su šiomis oro gynybos sistemomis į Lietuvą atvyko tik trumpam, pratyboms.

Šokas, kurį Donaldas Trumpas sukėlė Europai, neaplenkia ir Lietuvos. Mūsų politikai ir ekspertai kalba, kad paliaubos Ukrainoje gali uždegti žalią šviesą tolimesnėms Kremliaus imperijos kruvinoms ambicijoms. Nors premjeras Gintautas Paluckas ramina žmones, kad Lietuva yra saugiausioje situacijoje, tačiau realybėje kyla klausimas, kuo Lietuva dabar išvis gali pasitikėti, nes stoti į konfrontaciją su Rusija Europa nepajėgi, o amerikiečiai galbūt jau nebenori. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Tarptautinėje žiniasklaidoje pasirodė pranešimai, kad Donaldas Trumpas gali nusileisti Vladimiro Putino sąlygoms ir netgi atitraukti amerikiečių karius iš Baltijos šalių. Tiesa, mūsų politikai ir ekspertai neskuba dėl to panikuoti, sako, kad iš pačių amerikiečių tokių signalų negirdėti. Vis tik jie pripažįsta, kad Jungtinių Valstijų karių buvimas mūsų šalyje, nors ir simbolinis, bet itin svarbus.

Lietuva švenčia vasario 16-ąją, Valstybės atkūrimo dieną. Prieš daugiau nei šimtą metų Lietuvos Taryba paskelbė, kad atkuriama nepriklausoma valstybė su sostine Vilniuje. Šiandien į gatves su trispalvėmis išėjo tūkstančiai švenčiančių žmonių. Pagerbti Nepriklausomybės akto signatarai, apdovanoti Lietuvai nusipelnę žmonės.

Šokas, kurį Donaldas Trumpas sukėlė Europai, neaplenkia ir Lietuvos. Mūsų politikai ir ekspertai kalba, kad paliaubos Ukrainoje gali uždegti žalią šviesą tolimesnėms Kremliaus imperijos kruvinoms ambicijoms. Nors premjeras Gintautas Paluckas ramina žmones, kad Lietuva yra saugiausioje situacijoje, tačiau realybėje kyla klausimas, kuo šalis dabar išvis gali pasitikėti, nes stoti į konfrontaciją su Rusija Europa nepajėgi, o amerikiečiai galbūt jau nebenori.

Pranešimai iš Vokietijos verčia sunerimti. Vokiečių kariškiai fiksavo bandymus sugadinti karinį laivą, kuris turi patruliuoti Baltijos jūroje. Tiesa, mūsų Valstybės saugumo departamentas pabrėžia, kad Baltijos jūroje nutraukti po vandeniu esantys kabeliai nėra Rusijos sabotažo aktai.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Finansų ministras viešai pripažino, kad didinant išlaidas gynybai teks didinti ir kai kuriuos mokesčius. Tiesa, kokius konkrečiai ir kiek – vis dar paslaptis. O valstybės vadovams taikantis į gyventojų pinigines, paaiškėjo, kad patys savo pinigais paremti kariuomenę ir taip parodyti pavyzdį žmonėms nenori.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Prezidentas Gitanas Nausėda yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas. Kartais, lankydamas karius, net užsideda specialiai jam skirtą kario uniformą.

Politikai ir vėl grįžta prie svarstymų, ar reikia viešinti buvusių KGB bendradarbių pavardes. Remigijus Žemaitaitis su savo frakcija sako, kad jau parengė įstatymo projektą, pagal kurį būtų paviešinti visi kadaise buvę ir apie tai prisipažinę Lietuvos saugumui KGB agentai.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. 1990-aisiais atgavus šalies Nepriklausomybę, Lietuvai be visų valstybės kūrimo iššūkių teko ir dar vienas – sugalvoti, ką daryti su KGB agentais.

Kol premjeras tyli ir nesako, iš kur paims gynybai trūkstamus milijardus, aktyvumą bando demonstruoti prezidentas. Gitanas Nausėda šią savaitę sukvietė verslo atstovus, kuriems pristatė savo idėjas, kur ieškoti pinigų. Tačiau susitikime nedalyvavo pagrindiniai sprendimų priėmėjai – premjeras ir finansų ministras.  Vis tik įdomu tai, kad kol gynybai pinigų nėra, panašus milijardų kiekis yra suplanuotas skirti vadinamajai žaliajai ekonomikai.

Turtingoji Vakarų Europa ir toliau nenori prabusti iš saldaus žiemos miego – tokią išvadą galima daryti po įvykusio Europos Sąjungos vadovų susitikimo. Anot Gitano Nausėdos, toliau nuo Rusijos esančios šalys vis dar nenusiteikusios gerokai didinti savo išlaidas gynybai. Apie tai kalba ne tik mūsų regiono šalys, bet ir naujoji Donaldo Trumpo administracija.  2018-aisiais į Baltuosius rūmus, susitikti su Donaldu Trumpu atvyko Baltijos šalių prezidentai.

Džiaugsmas, kad Baltijos jūra tapo vidiniu NATO ežeru buvo gerokai perdėtas ir per ankstyvas. NATO aljansas kol kas nesugeba pasinaudoti galimybe ir dominuoti Baltijoje, todėl valstybių lyderiai toliau suka galvas, ką daryti su vis nutraukiamais kabeliais. Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys užsimena, kad gali tekti investuoti didžiules sumas į povandeninius stebėjimo įrenginius.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Seime – dar viena idėja, kaip suvaldyti į darbą neinančius politikus. Siūloma, kad už kiekvieną praleistą posėdį be pateisinamos priežasties parlamentarams būtų mažinamos lėšos, skirtos parlamentinės veiklos išlaidoms. Parlamentarai idėjai pernelyg neprieštarauja, tačiau abejoja, ar tai pavers visus pavyzdingais posėdžių lankytojais.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Baisogalos gyventojai su nekantrumu laukia, kada prasidės „Rheinmetall“ artilerijos sviedinių gamyklos statybos jų krašte. Žmonės laukia darbo vietų ir impulso ekonomikai, bet dalis vis dar nerimauja dėl saugumo. O kiršinti vietos gyventojus bandė ir atvykę paleckininkai.    Vis tik patys vokiečiai sako, kad Lietuvoje sukurs daugybę naujų darbo vietų ir galbūt tai bus ne vienintelė jų gamykla mūsų šalyje.

Konservatorių partijai artėja lemiamas metas. Jau kitą savaitę jie rinks naująjį partijos pirmininką, o artėjant balsavimui kyla įtampos ir pačioje partijoje. Didžioji kova vyksta tarp liberaliosios Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės ir konservatyviojo Lauryno Kasčiūno. Konservatorių pirmininko rinkimai įgavo pagreitį ir artėjant balsavimui konkurencija dar labiau paaštrėjo.

Lietuvos bankui paprieštaravus prezidento idėjai pinigų gynybai ieškoti naudojant valstybės rezervą, Nausėda į prezidentūrą išsikvietė banko vadovą. Prezidentas su komanda pasiruošęs keisti įstatymus, kad Lietuvos bankas į valstybės biudžetą pervestų daugiau pinigų. Vis tik Vyriausybė, kuriai ir teks užduotis surasti reikalingus milijardus, vis dar tyli. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Anglijos banke Londone esančiose saugyklose iš viso yra apie 400 tūkst.

Švedija sulaikė laivą, kuris, įtariama, Baltijos jūroje nutraukė povandeninį ryšių kabelį. Juo naudojosi ir Lietuvos telekomunikacijų įmonė, nors paslaugų teikimas gyventojams nesutriko. Dabar laivas, išmetęs inkarą, stovi prie Švedijos krantų. Įmonės, kuriai priklauso laivas, vadovas teisinasi, kad kabelis galėjo būti nutrauktas netyčia.

Prieš keletą metų surasti sovietų užkasti partizanų palaikai vis dar deramai nepalaidoti. Daugiau nei 40 partizanų kaulai dabar guli kartoninėse dėžėse Lukiškių kalėjime. Mokslininkai sako, kad jau prieš kelis metus nusprendė, kad palaikus reikia palaidoti, bet viskas įstrigo dėl politikų. Norima partizanus ne tik palaidoti, bet ir sukurti kolumbariumą bei atminimo paminklą – tam reikia maždaug pusantro šimto tūkstančių eurų. 2023 gegužę Leipalingyje surasti ir atkasti 10 partizanų palaikai.

Seimo opozicija jau remia prie sienos socdemus dėl planų didinti gynybos išlaidas. Konservatoriai, kaip ir kone visa Lietuva, nesupranta, iš kur valdantieji paims trūkstamus milijardus krašto apsaugai. Jie svarsto išsikviesti ant kilimo socdemų ministrus, kad šie pateiktų aiškius atsakymus. Tą patį netgi galvoja daryti ir įtakingo socdemo vadovaujamas Seimo Biudžeto ir finansų komitetas. Kol visi laukia atsakymų ir spėlioja, kas bus, skamba ir idėjos, iš kur paimti milijardus.

Didžioji Lietuvos mįslė – iš kur socialdemokratai paims milijardus eurų gynybai. Nors premjeras Gintautas Paluckas užsimena apie europinį finansavimą, tačiau jo bent jau kol kas nėra. Užsimenama apie kai kurių lengvatų naikinimą, bet ekonomistai sako, kad vien mokesčiais milijardų nesurinksime, teks daug skolintis. Finansų ministerija visuomenei atsakyti į klausimus negali, o Vyriausybės kanceliarija išsakė dviprasmišką žinią – kad išlaidos gynybai, tai ne vien pinigai kariuomenei.

Rusų provokacija Latvijoje – Rygos oro uostas net 3 kartus sustabdė savo darbą, atšaukė suplanuotus lėktuvų kilimus ir tūpimus. Taip nutiko dėl to, kad aplink oro uostą skraidė neaiškūs dronai, jie įskrido net į oro uosto teritoriją. Iškart sureagavo latvių pareigūnai ir kariškiai, tačiau nei paimti pačių dronų, nei surasti, kas juos leido, nepavyko. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Suplanuota rusų provokacija vyko prieš kaimynus latvius.

Rusai sabotažais jau ne vienerius metus demonstruoja agresiją Lietuvos ir apskritai Vakarų atžvilgiu, bet Lietuvos politikai žino, kaip galime atsakyti į Rusijos vykdomas hibridines ir sabotažo diversijas. Politikai sudarė veiksmų sąrašą, koks galėtų būti Lietuvos ar Vakarų atsakas. Nors sąrašas įslaptintas, jame numatyta tai, kas Rusijai būtų itin skausminga – pavyzdžiui, sutrikdytas jų tranzitas į Kaliningrado sritį. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Istorinis Valstybinės gynimo tarybos sprendimas – artimiausiais metais bus dvigubinamas krašto gynybai skiriamas biudžetas, jis sieks 5–6 procentus nuo bendrojo vidaus produkto. Toks sprendimas su naująja – socdemų – valdžia priimtas, nes norima paspartinti nacionalinės divizijos sukūrimą.   Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Tai reiškia, kad vietoj šiemet suplanuotų 2 su puse milijardo eurų, gynybai reikės skirti 5 ar net daugiau milijardų kasmet.

Ar Vilnius tapo Šaltojo karo laikų Viena? Toks klausimas kyla po įtakingo amerikiečių leidinio publikacijos, kurioje remiantis šaltiniais amerikiečių žvalgyboje konstatuojama, kad būtent Vilniuje Rusija išlaiko reikšmingus žvalgybinius pajėgumus. Tai, kad mūsų šalyje ir sostinėje aktyviai veikia rusų šnipai, neneigia ir politikai. Tačiau sako, kad situacija nėra tragiška, mūsų saugumiečiai taip pat nemiega.

Lietuvos žmonės atiduoda pagarbą žuvusiems Laisvės gynėjams, bet kartu ir švenčia tai, kad tauta sugebėjo apginti šalies Nepriklausomybę. Vis tik minint 1991-ųjų sausio įvykius skamba perspėjimai ir nuojautos, kad kova už laisvę dar nesibaigė. Štai ir prieš keletą dienų Rusijos Dūmos atstovas pareiškė, kad Lietuva yra Rusijos teritorija. Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad rusų grasinimų lietuviai jau nebebijo.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Lietuva mini tragiškus, bet pergalingus 1991-ųjų sausio įvykius. Prieš sovietų karius ir tankus stoję beginkliai Lietuvos žmonės apgynė šalies laisvę. Savo gyvybes laisvės vardan paaukojo 14 tautiečių, bet jų atminimas vis dar gyvas. Šiuo metu laužai liepsnoja Vilniuje, prie televizijos bokšto, radijo ir televizijos, bei parlamento. Seime dieną kalbą sakė ir pirmasis atkurtos Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis.

Vyriausioji rinkimų komisija kirto prezidentui Gitanui Nausėdai. Komisija pripažino, kad Nausėdos dalyvavimas pokalbių laidoje prieš prezidento rinkimus buvo paslėpta politinė reklama. Tik per plauką Nausėda išvengė ir prievolės už tai sumokėti 18 tūkstančių eurų. Prezidento advokatas sako, kad VRK sprendimas nelogiškas ir žada jį skųsti teismui.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Suformuotas naujas šauktinių sąrašas. Šiemet atlikti privalomą karinę tarnybą bus pašaukti 4 tūkst. jaunuolių, nors į sąrašą jų pateko 25 tūkstančiai. Toks išplėstinis sąrašas būtinas, nes kas antras pašauktas jaunuolis tarnauti Tėvynei negali dėl prastos sveikatos. Tiesa, kai kurie tik apsimetinėja negaluojančiais.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Jaunuolių šaukimas į kariuomenę atkurtas lygiai prieš 10 metų – 2015-aisiais.

„Teltonikos“ įkūrėjas ir savininkas Arvydas Paukštys pažėrė aštrios kritikos darbą baigusiam Ingridos Šimonytės ministrų kabinetui. Dėl gruodį priimto sankcijų sugriežtinimo, „Teltonika“ negali siųsti savo prekių į Aziją, ar Pietų Ameriką. Sandėliuose dabar tuščiai stovi ir kitų įmonių prekės. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. 2021-aisiais, kai valdžioje buvo dešinieji, garsiai skambėjo frazės apie tai, kokia puiki yra Ingridos Šimonytės vyriausybė.

Viktoras Uspaskichas ir vėl prisivirė košės. Šį kartą jį pasivijo dar vasarą Kėdainiuose vykusios ledų šventės atgarsiai – Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pripažino Uspaskichą pažeidus įstatymą, kai jis nuo scenos žmonės dalijo ledų kuponus. Reklama pripažintas ir danguje nušvitęs žodis „Taika“. Būtent su „Taikos koalicija“ Uspaskichas ir bandė patekti į Seimą, bet nei jis, nei dalinti ledai rinkėjų nesužavėjo. Dabar Uspaskichui gresia bauda.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Paaiškėjo, kas varžysis dėl pirmininko kėdės konservatorių partijoje. Rinkimuose dalyvauja 5 kandidatai – Ingridai Šimonytei atsisakius kandidatuoti, dabar favoritu laikomas Laurynas Kasčiūnas. Šie partijos pirmininko rinkimai gali rodyti, kokią kryptį Tėvynės sąjunga pasirinks ateityje – ar toliau tęsti liberalios politikos liniją ir vilioti didmiesčių jaunimą, ar sugrįžti prie konservatyvumo ir rinkėjų visoje Lietuvoje, kurie pastaruoju metu nuo partijos nusigręžė.

Remigijus Žemaitaitis jau pykstasi ne tik su koalicijos partneriais, bet ir su savo bendražyge Agne Širinskiene. Nuo šiol A. Širinskienei draudžiama viešai kalbėti apie koalicijos reikalus, tą galės daryti tik pats R. Žemaitaitis. A. Širinskienė sako, kad jau nebesupranta, kas vyksta Žemaitaičio vadovaujamoje frakcijoje ir net susigraudino prieš kameras, vos tramdė ašaras.  Agnė Širinskienė į Seimą pirmą kartą pateko 2016 m. kartu su Ramūnu Karbauskiu.

Valdančiosios koalicijos drama dėl Remigijaus Žemaitaičio noro tapti Seimo vicepirmininku tęsiasi toliau. Šiandien dėl to rinkosi aiškintis koalicijos vadovai, bet sutarimo rasti nepavyko. Tiek Žemaitaitis, tiek ir skersai kelio jam stojantis Skvernelis kartoja, kad nei vienas nežada savo principų atsisakyti. Skvernelis sako, kad „Nemuno aušra“ gali teikti kitą kandidatą, bet Žemaitaitis atkerta, kad niekas negali jiems nurodinėti.

Teisingumo ministras Rimantas Mockus atsiprašo, kad dalyvavo vakarėlyje su striptizo šokėja, tačiau kategoriškai neigia, kad ji buvo prostitutė. Mockų į ministrus pasiūlęs Remigijus Žemaitaitis taip pat problemos nemato, sako, kad tai yra įprasta praktika, kad į vakarėlius kviečiamos striptizo šokėjos. Panašiai kalba ir premjeras Gintautas Paluckas. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Amžiaus projektas „Rail Baltica“ jau turi pirmąją auką – latviai nusprendė, kad vėžės į Rygą, bent jau kol kas, jie neties. Taip nuspręsta, nes visos Baltijos šalys nežino, iš kur gauti trūkstamus milijardus eurų, kai pats projektas išbrango net 4 kartus. Baltijos šalių prezidentai jau sugalvojo, kaip įtikinės Briuselio politikus skirti daugiau pinigų. Bet jie, geriausiu atveju, bus tik 2028 m. O iki tol darbus reikės finansuoti iš nacionalinių biudžetų.

Prezidentas Gitanas Nausėda, patvirtinęs būsimąją Vyriausybę be dviejų ministrų, ją vis tiek apipylė pagyromis – sako, kad naujoji Vyriausybė atrodo pajėgesnė nei buvusi. Išgirdusi tai, Šimonytė Nausėdą pavadino ketvirtuoju koalicijos nariu. Kiti konservatoriai sako, kad reikia sulaukti pirmųjų darbų, o Vyriausybės programa rodo, kad darbai bus panašūs, kaip ir dešiniųjų.

Ingridos Šimonytės vadovaujama Vyriausybė trečiadienį susirinko į paskutinį posėdį. Vieni ministrai į jį keliavo su palengvėjimu ir mintimis apie būsimą poilsį, kiti su kartėliu, mat norėjo ministrauti ilgiau. Vis tik dauguma sako nepasiilgsiantys įtampos, kuri šią Vyriausybę lydėjo visus ketverius metus. Prieš ketverius metus Ingridos Šimonytės vadovaujamas naujasis ministrų kabinetas į pirmąjį posėdį rinkosi neįprastu metu – sekmadienį.

Konservatorių partijos narys įkliuvo teisėsaugai dėl šnipinėjimo Rusijai. Dvigubą Lietuvos ir Rusijos pilietybę turintis Eduardas Manovas priklausė ir konservatorių partijai, ir tremtinių sąjungai. Jis rinko ir Rusijos karinei žvalgybai siuntė informaciją apie Lietuvos karinius pajėgumus, vidaus ir užsienio politiką. Jis buvo vadinamasis nelegalas – rusų tarnybų paruoštas ir apmokytas profesionalus agentas. Vyro namuose buvo rasta ir sudėtinga informacijos perdavimo įranga.

Baigėsi kandidatų į ministrus susitikimai su prezidentu. Paskutinieji prisistatė dar 2 „Nemuno aušros“ kandidatai. Dėl ūkininko, pretenduojančiu tapti žemės ūkio ministru, jau nuo ryto sukilo nevyriausybininkai – sako, kad jam svarbiau pelningai veikiantys ūkiai, o ne aplinkosauga ir klimato kaita. O kandidatas į aplinkos ministrus sukėlė dvejonių pačiam prezidentui. Tiesa, jam teko aiškintis ir dėl savo santykių su Žemaitaičiu. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Gitanui Nausėdai pagaliau prisistatė pirmasis į ministrus teikiamas „Nemuno aušros“ kandidatas. Teisingumo ministro postą nori užimti Virginijus Kulikauskas, nors dar iki vakar pagrindinis kandidatas buvo kitas. Jam prezidentas iškėlė sunkiai įgyvendinamą užduotį – nubausti Kremlių už karo nusikaltimus. O socdemų teikiama kandidatė į sveikatos apsaugos ministres sulaukė kritikos iš prezidento. Ji nesugebėjo atsakyti į visus Nausėdos klausimus. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Lietuva su Vokietijos gynybos pramonės milžinu „Rheinmetall“ pasirašė pirmąsias sutartis dėl būsimos artilerijos šaudmenų gamyklos Radviliškio rajone. Vokiečiai investuos beveik 200 milijonų eurų ir sukurs apie pusantro šimto darbo vietų. Nors statybos turėjo prasidėti dar spalį, bet užtruko derybos. Baisogalos gyventojai, kurių pašonėje gamykla ir atsiras, džiaugiasi, kad bus ir darbo vietų, ir galbūt suklestės miestelyje jau esantys verslai.

Tęsiasi Prezidento susitikimai su kandidatais į ministrus. Ketvirtadienį jam prisistatė dar trys kandidatai. Kas atitinka prezidento lūkesčius, o kas ne, galima suprasti jau iš pirmųjų susitikimų akimirkų. Vieną kandidatę prezidentas su šypsena vadino „Gerovės valstybe“, kito klausė, ar jis pats nori būti ministru, ar tik pasidavė Palucko įkalbinėjimams. Patys kandidatai, vardijo, ką reikia gerinti Lietuvoje, tačiau nė vienas nenurodė iš kur paims trūkstamų pinigų.

Prieš ketverius metus niukso iš prezidento sulaukęs Lukas Savickas dabar vėl bando tapti ministru. Sauliaus Skvernelio bendražygis pretenduoja perimti darbus iš Aušrinės Armonaitės Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje. Aiškėja ir Remigijaus Žemaitaičio partijos kandidatai į ministrus, nors dar antradienį Gitanas Nausėda sakė, kad jų ieškoti sekasi sunkiai.  Prieš ketverius metus Lukas Savickas jau ėjo prisistatyti Gitanui Nausėdai.

Socialdemokratų kandidatas į finansų ministro postą Rimantas Šadžius jau kurpia planus, kokius mokesčius didinti, jeigu bus paskirtas į pareigas. Jis finansų ministru kadaise jau buvo, tik tuomet 2008–ųjų krizės išvakarėse tautą ramino ir aiškino, kad jokios krizės nebus. Šalies vadovui prisistatė ir švietimo ministre norinti būti Raminta Popovienė. Ir nors Nausėda šiems kandidatams kritikos neišsakė, užsiminė, kad sunkiai kandidatus sekasi ieškoti Remigijui Žemaitaičiui.

Lukašenkos KGB pačiupo baltarusį, kurį Lietuva anksčiau pripažino keliančiu grėsmę mūsų šalies saugumui ir išprašė ne tik iš Lietuvos, bet ir visos Europos Sąjungos. Dabar Baltarusijoje jam gresia ilgi metai kalėjimo arba net mirties bausmė. 34–erių Vasilijus Verameičikas kadaise tarnavo Lukašenkos režimui, vėliau prieš jį ir protestavo. Išvykęs gyventi į Ukrainą, jis už ją kariavo prieš rusus, tačiau vėliau patys ukrainiečiai jį išvijo iš Ukrainos.

Dėl kokių priežasčių DHL lėktuvas nukrito ir sudužo, dar neaišku, tačiau neatmetamos įvairios versijos – nuo gedimo, žmogiškos klaidos, iki galbūt teroristinio akto. Tiesa, pirminė informacija teroro akto požymių nerodo, nors būtent DHL siuntų lėktuvais, kaip įtarė Vakarai, rusų tarnybos prieš kurį laiką siuntė savaime užsidegančias siuntas – taip testavo galimybes sukelti lėktuvų katastrofas. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Politikai ir institucijos prašo gyventojų nepanikuoti dėl įvairių Kremliaus mūsų šalyje vykdomų sabotažo ar teroro išpuolių, bet tuo pačiu ir slepia, kiek ir kokių išpuolių iš viso Rusija įvykdė. Vietoje to, kartoja, kad valstybė ruošiasi įvairiems išpuoliams ir stiprina svarbių objektų apsaugą. Savaitgalį nutraukti interneto kabeliai Baltijos jūroje – tik vienas iš rusų taikinių. Jie taikosi ir į kitus po vandeniu einančius kabelius ir į ant žemės esančius energetikos objektus.

Lietuva turi naują ministrą pirmininką. Juo tapo šiandien Seimo palaiminimo sulaukęs socialdemokratas Gintautas Paluckas. Nors dar ryte Paluckui teko „atsimušinėti“ į konservatorių klausimus, o ir posėdyje skambėjo ne vienas kritikos žodis, tačiau jis gavo beveik 90 balsų palaikymą. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Vieni paskutiniųjų Gintauto Palucko žingsnių šešėlyje, kol dar visos šviesos į jį nėra nukreiptos.

Prezidentas Gitanas Nausėda Seimui oficialiai pateikė Gintauto Palucko kandidatūrą į ministro pirmininko postą. Nausėda pabrėžė, kokiose srityse tikisi iš naujosios koalicijos pokyčių. Pats Paluckas seimūnams aiškino, kad mėgsta jėgos žaidimą ir yra užsispyręs. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.   Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijoje šiomis dienomis vienas politikas minimas, ko gero, dažniau nei kiti. Gintautas Paluckas šią gimnaziją baigė prieš 27 metus – 1997-aisiais.