2 iš 10 gyventojų nėra pasiruošę dienai X: „Jeigu pats žmogus nesusidūrė su problema, jis neįvertina“

Rusijos invazija į Ukrainą prasidėjo prieš daugiau nei trejus metus. Ir nors nuo tada tarnybos ir politikai žmonėms kartoja, kad reikia būti pasiruošus viskam, realybė kiek kitokia. Naujausia LRT užsakymu „Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa parodė, kad tik 2 iš 10 gyventojų jaučiasi pasiruošę ekstremalioms situacijoms, 7 jaučiasi nepasiruošę, o dešimtadalis nežino.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Paluckas: nespėjome paskambinti D. Trumpui, nes jis gan greitai persigalvojo dėl muitų

Verslo atstovai bijo mokesčių reformos, Gintautas Paluckas atkerta: „Nereikia gąsdintis“

Paluckas – prieš siūlymą griežtinti sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams: neadekvatu kiekviename matyti šnipą

„Dažniausiai, jeigu pats žmogus nesusidūrė su problema, jis neįvertina to poreikio, galbūt paima tik iš savo praktikos. Normali, bet nereiškia, kad gera. Mes turėjome panašią situaciją su eismo sauga. Per 20 metų nuosekliai dirbant toje srityje, skirtingomis priemonėmis pavyko prieiti prie to, ką mes šiandien turime“, – komentuoja vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius. 

Tiesa, ministras sako, kad ministerijos užsakyta apklausa rodo, jog pasiruošę ekstremalioms situacijoms yra 5 iš 10.

„Turime planą, turime priemonių, turime planą, kaip dirbsime su bendruomenėm, su pareigūnais, su savivaldybėmis, per skirtingus kanalus, viešinimo priemones, per televiziją, per spaudą, tikrai paketas yra didelis“, – teigia V. Kondratovičius.

Atsakomybė tenka visiems

Tiesa, politikai sako, kad atsakomybė tenka ir patiems gyventojams.

„Mumyse yra problema, nes tol, kol tu galvoji, kad ta grėsmė yra kažkur toli, nors ji galbūt ir reali, bet toli ir gal to nereikės, tai tas pasiruošimas toks ir būna“, – sako Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis.

„Ruošimasis ar nesiruošimas jau yra asmeninis pasirinkimas. Tiesą pasakius, tie žmonės, tie asmenys, kurie specifiškai nesiruošia, matyt, jie ruošiasi toliau gyventi Lietuvoje, kurti Lietuvos ūkį, rūpintis savo šeimos reikalais ir tai irgi yra labai didelis pliusas Lietuvai“, – komentuoja premjeras Gintautas Paluckas.

Tačiau pasiruošimas ekstremaliai situacijai – tai ne tik karo grėsmė ar bandymas išvažiuoti iš Lietuvos. Gali užklupti ir gamtos stichija, potvyniai, audros. Vien dingęs internetas, neveikiantys bankomatai, ar degalinės, gali sukelti daug chaoso.

Pagal apklausą, labiau pasiruošę ir pagalvoję, ką reikėtų daryti vienu, ar kitu atveju yra didmiesčių gyventojai, gaunantys aukštesnes pajamas.

Turėti maisto, vandens ar kitų būtinų dalykų atsargas bent 3 paroms, neseniai visiems europiečiams rekomendavo Europos Komisija.

Daugiau apie tai sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.

VISAS TV3 ŽINIAS ŽIŪRĖKITE ČIA: