Mindaugas Vasiliauskas

Istorinis Valstybinės gynimo tarybos sprendimas – artimiausiais metais bus dvigubinamas krašto gynybai skiriamas biudžetas, jis sieks 5–6 procentus nuo bendrojo vidaus produkto. Toks sprendimas su naująja – socdemų – valdžia priimtas, nes norima paspartinti nacionalinės divizijos sukūrimą.   Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Tai reiškia, kad vietoj šiemet suplanuotų 2 su puse milijardo eurų, gynybai reikės skirti 5 ar net daugiau milijardų kasmet.

Ar Vilnius tapo Šaltojo karo laikų Viena? Toks klausimas kyla po įtakingo amerikiečių leidinio publikacijos, kurioje remiantis šaltiniais amerikiečių žvalgyboje konstatuojama, kad būtent Vilniuje Rusija išlaiko reikšmingus žvalgybinius pajėgumus. Tai, kad mūsų šalyje ir sostinėje aktyviai veikia rusų šnipai, neneigia ir politikai. Tačiau sako, kad situacija nėra tragiška, mūsų saugumiečiai taip pat nemiega.

Lietuvos žmonės atiduoda pagarbą žuvusiems Laisvės gynėjams, bet kartu ir švenčia tai, kad tauta sugebėjo apginti šalies Nepriklausomybę. Vis tik minint 1991-ųjų sausio įvykius skamba perspėjimai ir nuojautos, kad kova už laisvę dar nesibaigė. Štai ir prieš keletą dienų Rusijos Dūmos atstovas pareiškė, kad Lietuva yra Rusijos teritorija. Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad rusų grasinimų lietuviai jau nebebijo.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Lietuva mini tragiškus, bet pergalingus 1991-ųjų sausio įvykius. Prieš sovietų karius ir tankus stoję beginkliai Lietuvos žmonės apgynė šalies laisvę. Savo gyvybes laisvės vardan paaukojo 14 tautiečių, bet jų atminimas vis dar gyvas. Šiuo metu laužai liepsnoja Vilniuje, prie televizijos bokšto, radijo ir televizijos, bei parlamento. Seime dieną kalbą sakė ir pirmasis atkurtos Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis.

Vyriausioji rinkimų komisija kirto prezidentui Gitanui Nausėdai. Komisija pripažino, kad Nausėdos dalyvavimas pokalbių laidoje prieš prezidento rinkimus buvo paslėpta politinė reklama. Tik per plauką Nausėda išvengė ir prievolės už tai sumokėti 18 tūkstančių eurų. Prezidento advokatas sako, kad VRK sprendimas nelogiškas ir žada jį skųsti teismui.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Suformuotas naujas šauktinių sąrašas. Šiemet atlikti privalomą karinę tarnybą bus pašaukti 4 tūkst. jaunuolių, nors į sąrašą jų pateko 25 tūkstančiai. Toks išplėstinis sąrašas būtinas, nes kas antras pašauktas jaunuolis tarnauti Tėvynei negali dėl prastos sveikatos. Tiesa, kai kurie tik apsimetinėja negaluojančiais.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Jaunuolių šaukimas į kariuomenę atkurtas lygiai prieš 10 metų – 2015-aisiais.

„Teltonikos“ įkūrėjas ir savininkas Arvydas Paukštys pažėrė aštrios kritikos darbą baigusiam Ingridos Šimonytės ministrų kabinetui. Dėl gruodį priimto sankcijų sugriežtinimo, „Teltonika“ negali siųsti savo prekių į Aziją, ar Pietų Ameriką. Sandėliuose dabar tuščiai stovi ir kitų įmonių prekės. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. 2021-aisiais, kai valdžioje buvo dešinieji, garsiai skambėjo frazės apie tai, kokia puiki yra Ingridos Šimonytės vyriausybė.

Viktoras Uspaskichas ir vėl prisivirė košės. Šį kartą jį pasivijo dar vasarą Kėdainiuose vykusios ledų šventės atgarsiai – Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pripažino Uspaskichą pažeidus įstatymą, kai jis nuo scenos žmonės dalijo ledų kuponus. Reklama pripažintas ir danguje nušvitęs žodis „Taika“. Būtent su „Taikos koalicija“ Uspaskichas ir bandė patekti į Seimą, bet nei jis, nei dalinti ledai rinkėjų nesužavėjo. Dabar Uspaskichui gresia bauda.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Paaiškėjo, kas varžysis dėl pirmininko kėdės konservatorių partijoje. Rinkimuose dalyvauja 5 kandidatai – Ingridai Šimonytei atsisakius kandidatuoti, dabar favoritu laikomas Laurynas Kasčiūnas. Šie partijos pirmininko rinkimai gali rodyti, kokią kryptį Tėvynės sąjunga pasirinks ateityje – ar toliau tęsti liberalios politikos liniją ir vilioti didmiesčių jaunimą, ar sugrįžti prie konservatyvumo ir rinkėjų visoje Lietuvoje, kurie pastaruoju metu nuo partijos nusigręžė.

Remigijus Žemaitaitis jau pykstasi ne tik su koalicijos partneriais, bet ir su savo bendražyge Agne Širinskiene. Nuo šiol A. Širinskienei draudžiama viešai kalbėti apie koalicijos reikalus, tą galės daryti tik pats R. Žemaitaitis. A. Širinskienė sako, kad jau nebesupranta, kas vyksta Žemaitaičio vadovaujamoje frakcijoje ir net susigraudino prieš kameras, vos tramdė ašaras.  Agnė Širinskienė į Seimą pirmą kartą pateko 2016 m. kartu su Ramūnu Karbauskiu.

Valdančiosios koalicijos drama dėl Remigijaus Žemaitaičio noro tapti Seimo vicepirmininku tęsiasi toliau. Šiandien dėl to rinkosi aiškintis koalicijos vadovai, bet sutarimo rasti nepavyko. Tiek Žemaitaitis, tiek ir skersai kelio jam stojantis Skvernelis kartoja, kad nei vienas nežada savo principų atsisakyti. Skvernelis sako, kad „Nemuno aušra“ gali teikti kitą kandidatą, bet Žemaitaitis atkerta, kad niekas negali jiems nurodinėti.

Teisingumo ministras Rimantas Mockus atsiprašo, kad dalyvavo vakarėlyje su striptizo šokėja, tačiau kategoriškai neigia, kad ji buvo prostitutė. Mockų į ministrus pasiūlęs Remigijus Žemaitaitis taip pat problemos nemato, sako, kad tai yra įprasta praktika, kad į vakarėlius kviečiamos striptizo šokėjos. Panašiai kalba ir premjeras Gintautas Paluckas. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Amžiaus projektas „Rail Baltica“ jau turi pirmąją auką – latviai nusprendė, kad vėžės į Rygą, bent jau kol kas, jie neties. Taip nuspręsta, nes visos Baltijos šalys nežino, iš kur gauti trūkstamus milijardus eurų, kai pats projektas išbrango net 4 kartus. Baltijos šalių prezidentai jau sugalvojo, kaip įtikinės Briuselio politikus skirti daugiau pinigų. Bet jie, geriausiu atveju, bus tik 2028 m. O iki tol darbus reikės finansuoti iš nacionalinių biudžetų.

Prezidentas Gitanas Nausėda, patvirtinęs būsimąją Vyriausybę be dviejų ministrų, ją vis tiek apipylė pagyromis – sako, kad naujoji Vyriausybė atrodo pajėgesnė nei buvusi. Išgirdusi tai, Šimonytė Nausėdą pavadino ketvirtuoju koalicijos nariu. Kiti konservatoriai sako, kad reikia sulaukti pirmųjų darbų, o Vyriausybės programa rodo, kad darbai bus panašūs, kaip ir dešiniųjų.

Ingridos Šimonytės vadovaujama Vyriausybė trečiadienį susirinko į paskutinį posėdį. Vieni ministrai į jį keliavo su palengvėjimu ir mintimis apie būsimą poilsį, kiti su kartėliu, mat norėjo ministrauti ilgiau. Vis tik dauguma sako nepasiilgsiantys įtampos, kuri šią Vyriausybę lydėjo visus ketverius metus. Prieš ketverius metus Ingridos Šimonytės vadovaujamas naujasis ministrų kabinetas į pirmąjį posėdį rinkosi neįprastu metu – sekmadienį.

Konservatorių partijos narys įkliuvo teisėsaugai dėl šnipinėjimo Rusijai. Dvigubą Lietuvos ir Rusijos pilietybę turintis Eduardas Manovas priklausė ir konservatorių partijai, ir tremtinių sąjungai. Jis rinko ir Rusijos karinei žvalgybai siuntė informaciją apie Lietuvos karinius pajėgumus, vidaus ir užsienio politiką. Jis buvo vadinamasis nelegalas – rusų tarnybų paruoštas ir apmokytas profesionalus agentas. Vyro namuose buvo rasta ir sudėtinga informacijos perdavimo įranga.

Baigėsi kandidatų į ministrus susitikimai su prezidentu. Paskutinieji prisistatė dar 2 „Nemuno aušros“ kandidatai. Dėl ūkininko, pretenduojančiu tapti žemės ūkio ministru, jau nuo ryto sukilo nevyriausybininkai – sako, kad jam svarbiau pelningai veikiantys ūkiai, o ne aplinkosauga ir klimato kaita. O kandidatas į aplinkos ministrus sukėlė dvejonių pačiam prezidentui. Tiesa, jam teko aiškintis ir dėl savo santykių su Žemaitaičiu. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Gitanui Nausėdai pagaliau prisistatė pirmasis į ministrus teikiamas „Nemuno aušros“ kandidatas. Teisingumo ministro postą nori užimti Virginijus Kulikauskas, nors dar iki vakar pagrindinis kandidatas buvo kitas. Jam prezidentas iškėlė sunkiai įgyvendinamą užduotį – nubausti Kremlių už karo nusikaltimus. O socdemų teikiama kandidatė į sveikatos apsaugos ministres sulaukė kritikos iš prezidento. Ji nesugebėjo atsakyti į visus Nausėdos klausimus. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Lietuva su Vokietijos gynybos pramonės milžinu „Rheinmetall“ pasirašė pirmąsias sutartis dėl būsimos artilerijos šaudmenų gamyklos Radviliškio rajone. Vokiečiai investuos beveik 200 milijonų eurų ir sukurs apie pusantro šimto darbo vietų. Nors statybos turėjo prasidėti dar spalį, bet užtruko derybos. Baisogalos gyventojai, kurių pašonėje gamykla ir atsiras, džiaugiasi, kad bus ir darbo vietų, ir galbūt suklestės miestelyje jau esantys verslai.

Tęsiasi Prezidento susitikimai su kandidatais į ministrus. Ketvirtadienį jam prisistatė dar trys kandidatai. Kas atitinka prezidento lūkesčius, o kas ne, galima suprasti jau iš pirmųjų susitikimų akimirkų. Vieną kandidatę prezidentas su šypsena vadino „Gerovės valstybe“, kito klausė, ar jis pats nori būti ministru, ar tik pasidavė Palucko įkalbinėjimams. Patys kandidatai, vardijo, ką reikia gerinti Lietuvoje, tačiau nė vienas nenurodė iš kur paims trūkstamų pinigų.

Prieš ketverius metus niukso iš prezidento sulaukęs Lukas Savickas dabar vėl bando tapti ministru. Sauliaus Skvernelio bendražygis pretenduoja perimti darbus iš Aušrinės Armonaitės Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje. Aiškėja ir Remigijaus Žemaitaičio partijos kandidatai į ministrus, nors dar antradienį Gitanas Nausėda sakė, kad jų ieškoti sekasi sunkiai.  Prieš ketverius metus Lukas Savickas jau ėjo prisistatyti Gitanui Nausėdai.

Socialdemokratų kandidatas į finansų ministro postą Rimantas Šadžius jau kurpia planus, kokius mokesčius didinti, jeigu bus paskirtas į pareigas. Jis finansų ministru kadaise jau buvo, tik tuomet 2008–ųjų krizės išvakarėse tautą ramino ir aiškino, kad jokios krizės nebus. Šalies vadovui prisistatė ir švietimo ministre norinti būti Raminta Popovienė. Ir nors Nausėda šiems kandidatams kritikos neišsakė, užsiminė, kad sunkiai kandidatus sekasi ieškoti Remigijui Žemaitaičiui.

Lukašenkos KGB pačiupo baltarusį, kurį Lietuva anksčiau pripažino keliančiu grėsmę mūsų šalies saugumui ir išprašė ne tik iš Lietuvos, bet ir visos Europos Sąjungos. Dabar Baltarusijoje jam gresia ilgi metai kalėjimo arba net mirties bausmė. 34–erių Vasilijus Verameičikas kadaise tarnavo Lukašenkos režimui, vėliau prieš jį ir protestavo. Išvykęs gyventi į Ukrainą, jis už ją kariavo prieš rusus, tačiau vėliau patys ukrainiečiai jį išvijo iš Ukrainos.

Dėl kokių priežasčių DHL lėktuvas nukrito ir sudužo, dar neaišku, tačiau neatmetamos įvairios versijos – nuo gedimo, žmogiškos klaidos, iki galbūt teroristinio akto. Tiesa, pirminė informacija teroro akto požymių nerodo, nors būtent DHL siuntų lėktuvais, kaip įtarė Vakarai, rusų tarnybos prieš kurį laiką siuntė savaime užsidegančias siuntas – taip testavo galimybes sukelti lėktuvų katastrofas. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Politikai ir institucijos prašo gyventojų nepanikuoti dėl įvairių Kremliaus mūsų šalyje vykdomų sabotažo ar teroro išpuolių, bet tuo pačiu ir slepia, kiek ir kokių išpuolių iš viso Rusija įvykdė. Vietoje to, kartoja, kad valstybė ruošiasi įvairiems išpuoliams ir stiprina svarbių objektų apsaugą. Savaitgalį nutraukti interneto kabeliai Baltijos jūroje – tik vienas iš rusų taikinių. Jie taikosi ir į kitus po vandeniu einančius kabelius ir į ant žemės esančius energetikos objektus.

Lietuva turi naują ministrą pirmininką. Juo tapo šiandien Seimo palaiminimo sulaukęs socialdemokratas Gintautas Paluckas. Nors dar ryte Paluckui teko „atsimušinėti“ į konservatorių klausimus, o ir posėdyje skambėjo ne vienas kritikos žodis, tačiau jis gavo beveik 90 balsų palaikymą. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Vieni paskutiniųjų Gintauto Palucko žingsnių šešėlyje, kol dar visos šviesos į jį nėra nukreiptos.

Prezidentas Gitanas Nausėda Seimui oficialiai pateikė Gintauto Palucko kandidatūrą į ministro pirmininko postą. Nausėda pabrėžė, kokiose srityse tikisi iš naujosios koalicijos pokyčių. Pats Paluckas seimūnams aiškino, kad mėgsta jėgos žaidimą ir yra užsispyręs. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.   Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijoje šiomis dienomis vienas politikas minimas, ko gero, dažniau nei kiti. Gintautas Paluckas šią gimnaziją baigė prieš 27 metus – 1997-aisiais.

Socialdemokratų kandidatas į premjerus Gintautas Paluckas pirmadienį prisistatė ir prezidentui Gitanui Nausėdai. Atėjo su šypsena, išėjo taip pat su ja. Sakė, kad su šalies vadovu jau aptaręs ir kai kurias galimų ministrų pavardes, bet jas vis dar laiko paslaptyje. Jaunystėje jauniesiems konservatoriams priklausęs G. Paluckas, tikėtina, taps pirmuoju premjeru, kuris kadaise buvo teistas.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Seimas gyvena kraustymosi nuotaikomis. Pasikeitus valdžioms, keičiasi ir kabinetų parlamente šeimininkai. Konservatorių flangą jau perėmė rinkimus laimėję socdemai, užimtas ir ištuštintas buvęs Gabrieliaus Landsbergio kabinetas. Seimo naujokų laukia ne tik nauji kabinetai ir iššūkiai – jiems bus mokamos ir gerokai padidintos algos. Eilinis, papildomų pareigų neužimantis Seimo narys nuo šiol gaus beveik 4 tūkstančius eurų į rankas.

Prisiekė ir dirbti pradėjo naujas, 14-asis Seimas. Dešimtys Seimo naujokų iš karto susipažino su nacionalinės politikos teatru – nuo ryto kalbos sukosi apie tai, kaip Konstituciją sulaužęs Remigijus Žemaitaitis vėl dės ant jos ranką ir prisieks jos laikytis. Dėl to konservatoriai su liberalais net surengė demaršą – Žemaitaičiui stojus sakyti priesaikos, jie demonstratyviai paliko salę.

Aiškėja, kaip atrodys naujoji Vyriausybė. Ką į ministrų kabinetą deleguos „Vardan Lietuvos“ žinoma jau kuris laikas, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) kandidatai taip pat beveik visi aiškūs. Daugiausia klaustukų dėl „Nemuno aušrai“ atitekusių 3 ministerijų. Po Nausėdos sprendimo netvirtinti partinių kandidatų, Remigijus Žemaitaitis turi surasti partijai nepriklausančius žmones.

Remigijui Žemaitaičiui pažadėjus daugiau nebesiautėti feisbuke, naktį prabilo „Nemuno aušros“ Klaipėdos skyrius. Prezidentą lygino su kaprizingu monarchu ir pareiškė, kad jis peržengė ribas, sakydamas, jog partinių kandidatų ministrais netvirtins. Pats Žemaitaitis sako už tokius naktinius įrašus kolegai davęs lupti, o Agnė Širinskienė net atsiprašė prezidento. Su prezidentu gerų santykių valdantiesiems dar reikės, mat būsimų ministrų paieškos tik įsibėgėja.

Lietuva perka naujas pėstininkų kovos mašinas (PKM) „Vilkas“. Tik gerokai brangesnes, nei anksčiau. Jeigu pirmajame etape viena mašina vidutiniškai kainavo virš 7 milijonų, tai dabar teks pakloti kone dvigubai brangiau. Už 370 mln. eurų bus nupirkti 27 „Vilkai“. Vienos kaina – beveik 14 milijonų. Krašto apsaugos ministerija aiškina, kad kaina auga dėl to, jog prie dalies mašinų bus pritaisomi vadinamieji „plūgai“, kurie skirti kliūčių šalinimui.

Pagaliau susitarta dėl valdančiosios koalicijos. Ją formuoja socialdemokratai, „Nemuno aušra“ ir „Vardan Lietuvos“. Nors dar vakar ant atsarginių suolo buvo pasodinti valstiečiai, bet šiandien galutinai paaiškėjo, kad jie lieka už borto. Tiesa, dar vakar tiek Saulius Skvernelis, tiek ir Remigijus Žemaitaitis svaidėsi kritika socdemams, bet šiandien po pokalbio su Gintautu Palucku jie sutarė, kad valdys šalį drauge.

Ir toliau neaišku, su kuo socialdemokratai formuos valdančiąją daugumą, kuri ketverius metus valdys Lietuvą. Pasikalbėti jie susitiko su Liberalų sąjūdžiu, tačiau ir po susitikimo nepadaugėjo šansų, kad šie bus pakviesti jungtis. Socdemai bando sutaikyti ir Saulių Skvernelį su Ramūnu Karbauskiu, bet, kaip patys sako, psichoterapijos seansas vyksta itin sunkiai. Praėjo pusantros savaitės nuo Seimo rinkimų, kai Lietuvos žmonės daugiau balsų skyrė centro kairės politinėms partijoms.

Rusijos tarnybos ir toliau rengia išpuolius prieš NATO valstybes, bet apie tinkamą atsaką vis dar negirdėti. Amerikiečių žurnalistai paskelbė, kad Rusijos karinė žvalgyba iš Lietuvos į Angliją ir Vokietiją siuntė savaimę užsidegančius krovinius. Diversiniai paketai turėjo sukelti gaisrus į Ameriką bei Kanadą skrendančiuose lėktuvuose. Tą dabar patvirtino ir mūsų prezidentūra.

Detektyvas Seime – nuo politikų ir visuomenės slepiama, ar skandalingieji Vilhelmas Germanas ir Ieva Trinkūnaitė lankėsi parlamente. To klausia ir patys Seimo nariai, ir žiniasklaida, tačiau atsakymo nei Seimo vadovybė, nei Vadovybės apsaugos tarnyba visuomenei nepateikia. Parlamentarai svarsto, kad taip bandoma nuslėpti faktą, kad šie vadinamoje „Foxpay“ byloje įsipainioję verslininkai buvo kažkieno pakviesti į Seimą.

Nors koalicija dar tik lipdoma, bet partijos viena akimi jau žvalgosi ir po geidžiamiausias ministerijas. Socialdemokratai kol kas tyli, bet „Vardan Lietuvos“ ir valstiečiai vardina, kuriose srityse jų kandidatai būtų stipriausi. Pirmosios būsimų ministrų pavardės jau sklando politikos užkulisiuose. Į postų dalybas įsitraukti norėtų ir Žemaitaičio vedama „Nemuno aušra“, ji svajoja apie ministerijas, pro kurias sukasi didžiuliai pinigų srautai.

Lietuva perka vokiškus tankus „Leopard 2“. Taip nusprendė Valstybės gynimo taryba, o tankai kainuos pustrečio milijardo eurų. Bus perkamos ir naujos pėstininkų kovos mašinos. Jos bus švediškos ir vikšrinės. Viso to reikia naujai divizijai Lietuvos kariuomenėje sukurti, tačiau šiandien valstybės vadovai konstatuoja, kad jos kūrimas nuo plano gali atsilikti net dešimtmetį. Sprendimus dėl divizijos ir milijardinių pirkimų lydi ir įtampa tarp aukščiausių šalies vadovų.

Konservatoriai ilgą laiką visuomenei kalbėjo, kad galbūt artėja karas ir turime kuo greičiau pasiruošti bei sustiprinti savo gynybą. Tiesa, paskutiniais savo kadencijos, rinkiminiais metais auginti gynybos biudžetą nustojo. Jis kitiems metams iš esmės suplanuotas toks, koks šiemet. Konservatoriai teisinasi, kad naujoji Vyriausybė galės skolintis. Vis tik sparčiau didinti mūsų gynybos pajėgumus ragina ne tik kariuomenės vadas, bet ir verslininkai.

Politinės partijos rinkimams jau surinko puspenkto milijono eurų. Pinigus, norintieji pakliūti į Seimą, leidžia kas kaip išmano – perka ne tik tradicinę reklamą, bet ir patys bando sužibėti sava kūryba. Vis tik milijonai eurų dar ne pabaiga – istorija rodo, kad norint laimėti rinkimus Lietuvoje, reikia išleisti gerokai daugiau, tad sumos neabejotinai augs. Tiesa, sumos augs ne tiek daug, kiek išleidžia kaimynų lenkų politikai, bet žymiai daugiau, nei rinkimai kainuoja latviams.

32 kratos, 7 sulaikyti įtariamieji, prabangūs laikrodžiai, meno kūriniai ir pusė milijono eurų grynaisiais – tokias detales teisėsauga atskleidė „Foxpay“ skandalo tyrime. Įtariama, kad buvo išplauta 17 milijonų eurų, kyšiams skirta per 100 tūkstančių eurų. Konservatorės Monikos Navickienės vyras įtariamas papirkimu, pinigų plovimu ir didelės vertės turto pasisavinimu. Pačiai Monikai Navickienei, teisėsauga sako, kad pretenzijų bent jau kol kas, neturi. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

„Foxpay“ skandale sulaikius konservatorės Monikos Navickienės vyrą, pradingo ir pati buvusi ministrė. Darbe ketvirtadienį nepasirodė, kur ji, nežino ir jos kolegos, bet ją užjaučia ir gina. Ingrida Šimonytė sako, kad teisėsauga nėra pareiškusi jokių įtarimui nei Navickienei, nei kokiam nors kitam partijos nariui. Vis tik nei ji, nei kiti politikai vis dar negauna atsakymų, kodėl valstybinė agentūra su „Foxpay“ sudarė itin nenaudingą sutartį, dėl kurios buvo gerokai permokėta.

Koalicijos dėlionė – kas su kuo ir kaip valdys Lietuvą artimiausius ketverius metus? Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) su „Vardan Lietuvos“ demokratais skaičiuoja ir svarsto – iš ko sulipdyti būsimą koaliciją. O lipdyti nelengva, mat socdemai vengia ir konservatorių, ir Žemaitaičio „Nemuno aušros“. O kviestis valstiečius trukdo Sauliaus Skvernelio ir Ramūno Karbauskio pykčiai. Bet panašu, kad socdemai imsis taikdario vaidmens.

Paaiškėjo, kad naujos kadencijos Seime netrūks ir gerai praeityje žinomų veidų. Po keliolikos metų pertraukos į Parlamentą, tikėtina, sugrįš Antanas Nedzinskas, šį kartą su socdemais. Nemaži šansai, kad į parlamentą grįš ir jame jau buvusi Birutė Vėsaitė. O štai su valstiečiais į Seimą patekti šansų dar nelaidoja ir galiūnas Žydrūnas Savickas. Viskas bus aišku po antro rinkimų turo.

Tęsiasi išankstinis balsavimas Seimo rinkimuose. Balsuoti atvyko premjerė Ingrida Šimonytė. Ji atsikirto vakar konservatoriams įgėlusiai socdemų pirmininkei Vilijai Blinkevičiūtei. Pašiepė dėl neva pakilusio spaudimo. Balsuoti atvykęs valstiečių pirmininkas Karbauskis išvardino su kuo tikrai nedirbs naujos sudėties Seime. Ingrida Šimonytė balsuoti turėjo atvykti į Lukiškių aikštę Vilniaus centre, tačiau paskutinę akimirką planus teko keisti.

Antrąją išankstinio balsavimo Seimo rinkimuose dieną prie balsadėžių patraukė ir rinkimų favoritais vadinami partijų lyderiai. Ir iš karto pažėrė skambių frazių apie konkurentus. Žemaitaitis sako, kad laukia konservatorių ir socdemų vaivorykštinė Vyriausybė 2G. Blinkevičiūtė tokias mintis veja į šoną ir kartoja, kad Landsbergiui jau „šakės“. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.  Socdemai, anot apklausų, šių rinkimų favoritai.

Politikai aktyviai ragina gyventojus aukoti krašto apsaugai ir net sukūrė specialų gynybos fondą, tačiau patys to daryti neskuba. Tik keletas TV3 žinių apklaustų Seimo narių nusprendė skirti dalį savo pinigų, bet kur kas daugiau tokių politikų, kurie teisinasi paaukoti pinigų gynybos labui dar nespėję. O štai socialdemokratas, Seimo milijonierius Gintautas Paluckas sako svarstantis krašto apsaugai ne aukoti, o skolinti. Tik dar neišsiaiškino, ar pakankamai uždirbs iš siūlomų palūkanų.

Du Latvijos parlamentarai gali būti išmesti iš parlamento, nes nėra išlaikę latvių kalbos egzamino. Politiniai oponentai jau renka parašus, kad jie būtų pašalinti, o epicentre atsidūrę politikai teisinasi, kad egzaminus bando laikyti. Kaimynų latvių situacija nesvetima ir Lietuvoje. Štai Visagino taryboje vis dar yra politikų, kurie lietuviškai nesupranta, per posėdžius tyli arba kalba rusiškai. Tokie politikai dabar laimę bando ir Seimo rinkimuose.