O štai socialdemokratas, Seimo milijonierius Gintautas Paluckas sako svarstantis krašto apsaugai ne aukoti, o skolinti. Tik dar neišsiaiškino, ar pakankamai uždirbs iš siūlomų palūkanų.
Kai politikai svarstė, kuriuos mokesčius didinti ir taip finansuoti krašto apsaugą, kai kurios partijos siūlė sukurti mechanizmą, kad kiekvienas gyventojas galėtų paaukoti pinigų.
„Ministre, pirmiausia, ar pats paaukojote gynybos fondui? – Tikrai taip, praėjusią savaitę. – Kiek? – 50 eurų, su planu kiekvieną mėnesį po 50 eurų į Lietuvos gynybos fondo biudžetą. – Kiek šiuo metu yra surinkta į tą fondą? – 19 tūkstančių eurų. Per savaitę”, – tikino krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
Prisipažino, kad patys neaukoja
Ir nors politikai ragina žmones aukoti pinigus gynybai, patys to daryti neskuba. Pasivaikščiojus po Seimą, dauguma TV3 žinioms prisipažino asmeninių pinigų gynybos fondui neskyrę.
„Ar aukojote gynybos fondui, kur jau savaitę galima? – Dar ne. – Nespėjote, ar neplanuojate? – Ne, nemačiau informacijos“, – kalbėjo socialdemokratų frakcijos narys Julius Sabatauskas.
„Ne, neaukojau nieko gynybos fondui“, – pripažino demokratų „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis.
Net ir buvęs krašto apsaugos ministras to nedaro. Sakė, kad ir taip moka mokesčius.
„Gynybos fondui? – Taip. Kur paleistas nuo spalio pradžios. – Ne dar. Tikrai ne. – Kodėl? – Iš tikrųjų gynybos fondas suformuotas iš valstybės lėšų, iš mokesčių mokėtojų visų pinigų. Kiekvienas iš mūsų esame mokesčių mokėtojai, taip kad, nori nenori, vis tiek visi prisidedame“, – teigė Arvydas Anušauskas.
„Dar kol kas nespėjau to padaryti, bet tikrai padarysiu ir raginu kitus tai padaryti. – Kiek planuojat? – Nežinau dar, pasitarsiu, pagal galimybes. Bet, žinoma, tai labai svarbu, kiekvienam prisidėti“, – kalbėjo vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Galimybės aukoti norėjo ir ja džiaugiasi Laisvės partijos nariai.
„Dabar pagaliau galime savanoriškai finansuoti, prisidėti prie gynybos fondo ir obligacijos taip pat išleistos, tai yra puiku. Dabar tai turi veikti ir aš tiesiog tikiuosi, kad kuo daugiau žmonių sužinos apie galimybes paskolinti, šiuo atveju, valstybei“, – džiaugėsi Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė.
Bet prisidėti iš savų pinigų taip pat neskuba.
„Pati, asmeniškai, aukojote? – Dar ne. – Kodėl? – Dar nespėjau, dar prasidėjo tiktai viskas“, – aiškino A. Armonaitė.
Skaičiuoja, ar apsimoka investuoti
O kai kurie politikai svarsto ne apie aukojimą, o apie skolinimą. Ir skaičiuoja, ar jiems tai apsimoka, ar pakankamai uždirbs iš 2 proc. palūkanų.
„Ar paaukojote gynybos fondui? – Dar nespėjau. – Savaitę laiko veikia, neatrandate laiko? – Žinokite, neatrandu, dabar rinkimų agitacija vyksta. Aš galvoju apie tai, domiuosi ir tom obligacijom, galvoju ar 2 procentai palūkanų yra sąžininga“, – teigė valstiečių frakcijos narys Giedrius Surplys.
Uždirbti iš krašto gynybos, o ne jai aukoti, nori ir Seimo milijonierius, socialdemokratas Gintautas Paluckas. Jo turto vertė viršija 2 milijonus eurų, o vien pernai jis uždirbo daugiau nei ketvirtį milijono eurų. Vidutiniškai po daugiau nei 22 tūkst. eurų kiekvieną mėnesį.
„Ar paaukojote gynybos fondui? – Dar nespėjau, reikia įsivertinti, kokį siūlo obligacijų pajamingumą, nespėjau, tiesą pasakius, perskaityti ir pasižiūrėti, bet tokios galimybės tikrai neatmetu, jeigu obligacijų pajamingumas didesnis, nei indelis banke, tai bet kuris protingas, apskritai finansinės grąžos siekiantis žmogus, tai darys“, – tikino jis.
Gyventojai prašo rodyti pavyzdį
Eiliniai gyventojai sako suprantantys, kad būtina remti savo kariuomenę. Tiesa, tvirtina, kad pavyzdį turi rodyti politikai:
„O patys neturi pinigų, ane? Tegul iš mūsų pasiskolina, darbininkų, ir perves.“
„Jie iškyla į tas viršūnes ir pamiršta pažadus, jiems ten atrodo viskas kitaip.“
„O kada jie laiko ten turėjo? Jie niekad laiko neturi.“
„Aš manau, kad pavyzdys yra būtinas, manau, kad dabar, po šito reportažo, atsiras daugiau politikų, kurie paaukos ir apie tai paskelbs, ir paragins padaryti kitus“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Nors kai kuriems politikams atrodo, kad prašyti aukų iš gyventojų tokiam reikalui – nelogiška.
„Pagalbos prašymas iš gyventojų yra visiškai neadekvatus, nes gyventojai, taip pat ir aš, mes aukojame ten, kur valstybė negali prisidėti. Kada žmonėms reikalinga pagalba, kada yra skurde, kada reikalinga gydymui skubi arba brangi pagalba, tai čia aš matau prasmę. O šiaip gynybos poreikius turi užtikrinti valstybė“, – įsitikinęs S. Skvernelis.
Tiesa, per savaitę į gynybos fondą surinktų 19 tūkst. eurų mažai kam pakaktų. Vien 3 tūkstančius kainavo paties puslapio sukūrimas. O už 16 tūkstančių būtų galima nupirkti 8 kariuomenės naudojamus automatinius ginklus. Bet neužtektų net naujam kulkosvaidžiui, kurio kaina apie 20 tūkst. eurų.
Vis tik krašto apsaugos ministras sako, kad ateityje bus ir viešinimo kampanijos, kurių metų prašys žmones paaukoti konkrečiam pirkiniui, kuris atiteks mūsų kariams.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
