Gabija Kavolėlytė

Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha atkreipė partnerių dėmesį į Rusijos smūgį gimdymo namams Zaporižioje, nepaisant tebevykstančio derybų proceso. Jis paskelbė pareiškimą savo paskyroje platformoje „X“, pridėjęs vaizdo įrašą iš įvykio vietos. Ukrainos URM papasakojo, kad vasario 1 d. Rusijos bepiločiai orlaiviai pataikė į gimdymo namus Zaporižioje, dėl ko buvo sužeistos trys moterys. „Putinas ir toliau kariauja prieš civilius – nepaisydamas taikos pastangų.

Aštuoni žmonės žuvo, o dar 26 buvo sužeisti per autobuso avariją Antalijoje, pakrantės turistiniame mieste Turkijos pietinėje dalyje, sekmadienį pranešė provincijos gubernatorius. „Aštuoni mūsų piliečiai žuvo, o 26 buvo sužeisti. Sužeistieji buvo nugabenti į regiono ligonines“, – sakė Hulusi Sahinas, nenurodydamas, ar tarp aukų buvo užsienio piliečių.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad kol kas tiksliai nežino, ar kandidatuos antrai prezidento kadencijai. Tai priklausys nuo to, kaip baigsis Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą. Tačiau kartais V. Zelenskis vis dėlto apie tai susimąsto, rašo UNIAN. „Kartais pagalvoju. Kartais galvoju, taip“, – pabrėžė V. Zelenskis. Be to, jis buvo paklaustas, ar turi kokį nors asmeninį norą, ką norėtų daryti pasibaigus karui. „Kartais norisi tiesiog šiek tiek daugiau būti su vaikais.

Europa 2026-aisiais keisis – nuo naujų muziejų ir kultūros sostinių iki gastronominių festivalių bei įspūdingo pakrantės tako Didžiojoje Britanijoje. Kol populiariausios kryptys vis dar kenčia nuo turistų antplūdžio, keliautojams atsiveria puiki proga atrasti mažiau išvaikščiotas vietas. „Euronews“ nurodė, kas Europoje 2026 m. vilios kultūros, maisto ir nuotykių ieškančius keliautojus.

Lenkijos kariuomenė paskelbė, kad į šalį iš Baltarusijos naktį įskrido kontrabandiniai balionai. Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operatyvinė vadavietė (DORSZ) socialiniame tinkle „X“ paskelbė, kad į Lenkijos oro erdvė naktį iš šeštadienio į sekmadienį įskridę objektai buvo stebimi kariniuose radaruose ir nekėlė grėsmės Lenkijos oro erdvės saugumui. Sienos apsaugos tarnyba teigia, kad tai greičiausiai buvo kontrabandiniai balionai. Pradėtas tyrimas siekiant nustatyti incidento aplinkybes.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas dabartinę situaciją NATO palygino su krize po 20 metų santuokos, rašo „Evropeiskaja Pravda“. Vokietijos gynybos ministro buvo paklausta, ar vis dar yra pasitikėjimo, kad užpuolus vieną iš Aljanso narių Jungtinės Valstijos, kaip numatyta sutartyje, ateitų į pagalbą. Atsakydamas B. Pistoriusas teigė, kad žmonės, kartu pragyvenę tiek metų santuokoje, susiduria su pasitikėjimo stoka.

Buvęs Rusijos prezidentas, Rusijos Saugumo Tarybos pirmininkas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad Rusijos pergalė jau ryškėja pagal daugelį parametrų, ir pavadino dabartinius JAV bei Rusijos kontaktus produktyviais, rašo UNIAN.

Rusijos sostinėje Maskvoje šį mėnesį iškrito daugiausiai sniego per du šimtmečius. „Neįprastai stiprų“ snygį lėmė „virš Maskvos regiono praslinkę gilūs ir išsitęsę ciklonai su ryškiais atmosferos frontais“, pareiškė Maskvos valstybinio universiteto meteorologai. Sostinėje, anot jų, iškrito  92 mm kritulių.

Pastarosiomis savaitėmis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vis atviriau kritikuoja Europos lyderius. Po aštrios kalbos Davose ir naujų pareiškimų žurnalistams jis pareiškė, kad Europa prisidėjo prie pavojingų oro gynybos spragų, kuriomis pasinaudojo Rusija, smogdama Ukrainos energetikos infrastruktūrai, skelbia „Sky News“. Pastarąsias dvi savaites Ukrainos prezidentas, regis, nuolat konfliktavo su Europos lyderiais.

Sausio 30 d. vakarą Vilniaus rajone įvyko avarija. A2 kelyje automobilis apvirto ant stogo. Priešgaisrinės apsaugos gelbėjimo departamento Situacijų koordinavimo skyrius nurodė, kad sausio 30 dieną, apie 16.43 val. Vilniaus rajone, A2 kelyje, šalia Putiniškių kaimo apsivertė automobilis. Pranešama, kad prispaustų asmenų nėra. Į įvykio vietą išsiųstos tarnybos Į nelaimės vietą buvo išsiųstos visos tarnybos: policija, greitosios medicinos pagalbos medikai ir ugniagesiai.

Rusijos parlamento pirmininkas teigia, kad įstatymų leidėjai nori, jog Maskva panaudotų galingesnius ginklus prieš Ukrainą, rašoma „Sky News“. Rusijos įstatymų leidėjai ragina Maskvą panaudoti galingesnius ginklus, kad būtų pasiekti jos tikslai Ukrainoje, šiandien pareiškė parlamento žemųjų rūmų pirmininkas.

Šiuo metu nėra jokių sąlygų, kurios priverstų Rusiją jau šiais metais nutraukti karą prieš Ukrainą. Tai pareiškė Ukrainos Aukščiausiosios Rados narys, Nacionalinio saugumo, gynybos ir žvalgybos komiteto sekretorius Romanas Kostenko. Jis pažymėjo, kad pažadai nutraukti karą skambėjo jau ne kartą, taip pat ir iš JAV prezidento Donaldo Trumpo. „Tačiau taika taip ir neateina, o daugelis žmonių dėl to nusivilia“, – pabrėžė parlamentaras.

Rusijos Nacionalinio gerovės fondas gali būti visiškai išeikvotas kiek daugiau nei per metus, jei naftos kainos išliks dabartiniame lygyje. Tokią prognozę pateikia Rusijos valstybinis „Gazprombank“, rašo „The Moscow Times“....

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) teigia, kad po dviejų Indijoje patvirtintų atvejų rizika europiečiams užsikrėsti Nipos virusu yra labai maža. Nors negalima visiškai atmesti įvežtinių atvejų tikimybės, tačiau tai mažai tikėtina, ketvirtadienį pareiškė Stokholme įsikūrusi institucija. Kadangi virusą pernešantys vaisėdžiai šikšnosparniai Europoje neaptinkami, tolesnio viruso plitimo rizika  po galimo įvežimo esą yra maža.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas ketvirtadienį paragino Europos lyderius vienytis ir įsitvirtinti kaip nepriklausoma jėga naujojoje pasaulio tvarkoje, kurioje vis labiau dominuoja Jungtinės Valstijos, Kinija ir kiti galingi žaidėjai. „(Europa yra – ELTA) alternatyva imperializmui ir autokratijai pasaulyje“, – savo kalboje apie užsienio politiką parlamentui sakė Vokietijos kancleris, praėjus savaitei nuo JAV prezidento Donaldo Trumpo retorikos sušvelnėjimo Grenlandijos atžvilgiu.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad susitarimas dėl smūgių energetikos infrastruktūrai nutraukimo turėtų įsigalioti jau artimiausią naktį. Pasak jo, šis žingsnis yra itin svarbus Ukrainai, ypač sudėtingu žiemos laikotarpiu, kai stabilus elektros tiekimas tampa gyvybiškai būtinas.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas trečiadienį pareiškė, kad Irano vyriausybės „dienos suskaičiuotos“, JAV prezidentui Donaldui Trumpui vėl pagrasinus intervencija į Iraną dėl susidorojimo su šalyje vykstančiais taikiais protestais.  „Režimo, kuris gali išlaikyti valdžią tik brutaliu smurtu ir teroru prieš savo paties gyventojus, dienos suskaičiuotos“, – spaudos konferencijoje kartu su Rumunijos ministru pirmininku Ilie Bolojanu sakė F. Merzas.

Rusijos Užsienio reikalų ministerijos spaudos atstovė Marija Zacharova apkaltino Lenkijos prezidentą Karolį Nawrockį „istorijos klastojimu“ ir patarė jam perskaityti Vladimiro Putino straipsnį, skirtą Rusijos interpretacijai apie Antrojo pasaulinio karo priežastis ir padarinius. Apie tai M. Zacharova parašė savo „Telegram“ kanale. K. Nawrockis dalyvavo iškilmėse, skirtose 81-osioms nacių koncentracijos stovyklos Aušvico išlaisvinimo metinėms.

Vieno JAV analitinio centro antradienį paskelbtose tyrimo išvadose teigiama, kad sekinanti Rusijos invazija į Ukrainą pareikalavo beveik dviejų milijonų karinių aukų – tai abiejų šalių kariuomenių žuvusieji, sužeistieji ir dingusieji be žinios. Strateginių ir tarptautinių studijų centro (CSIS) duomenimis, didžiausius nuostolius patyrė Maskvos pajėgos: nuo invazijos į Ukrainą pradžios prieš beveik ketverius metus žuvo iki 325 tūkst.

Kinija padeda Rusijai plėsti balistinių raketų „Orešnik“ gamybą, tiekdama specialią įrangą ir stakles. Kaip informuoja naujienų agentūra „Ukrinform“, apie tai pranešė laikraštis „The Telegraph“. Pasak laikraščio, bendra Rusijai pristatytos kiniškos įrangos vertė siekia 10,3 mlrd. JAV dolerių (apie 8,6 mlrd. eurų). Ukrainos karinė žvalgyba Votkinsko gamykloje nustatė pagrindinį komponentą – tai kompiuterinio skaitmeninio valdymo (angl.

Kremliuje pažanga kelyje į taiką laikomas jau pats trijų šalių derybų pradžios faktas. Tai pareiškė Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas, kurį cituoja TASS. „Apskritai pats faktas, kad ekspertų lygmeniu aptariamas visas sudėtingų temų rinkinys, susijęs su sureguliavimu, jau gali būti laikomas pažanga – dialogo pradžia“, – sakė jis. Pasak D. Peskovo, tolesnė pažanga derybose priklausys nuo derybininkų konstruktyvumo. „Be abejo, darbas vyksta.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio Donbaso būsimo statuso klausimą pavadino vienu sudėtingiausių taikos derybų etapų, prie kurio sprendimo šalys dar nėra priartėjusios, rašo „Evropeiskaja Pravda“....

Rusija dronais smogė keleiviniam traukiniui Charkivo srityje, skelbia UNIAN. Charkivo srities prokuratūros duomenimis, yra aukų. „Šiuo metu rasti penkių kūnų fragmentai. Aukų tapatybė bus nustatyta tik po DNR ekspertizės“, – cituojama prokuratūra.

Kol Ukraina ginasi nuo Rusijos agresijos, šalyje vyksta ir kitas, ne mažiau svarbus mūšis – kova su korupcija. Į šalį plūstant paramai, rizikos dėl korupcijos tampa dar didesnės. Naujausios Ukrainos Nacionalinio antikorupcijos biuro (NABU) ataskaitos rodo, kad nepaisant karo sąlygų, aukšto lygio pareigūnai vis dažniau atsiduria teisėsaugos akiratyje.

Augant įtampai prie Europos sienų, ES teigia, kad naujos gynybos priemonės padės jai iki 2030 m. susidoroti su kylančiomis grėsmėmis. Nuo „dronų sienų“ Baltijos šalyse iki šimtų milijardų eurų gynybai – žemynas skuba stiprinti savo saugumą. Dėl Rusijos visapusiškos invazijos į Ukrainą ir nuolatinio JAV spaudimo Europos Sąjungai neliko kito pasirinkimo, kaip tik rimtai spręsti gynybos ir saugumo pajėgumų klausimus.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas išreiškė palengvėjimą dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimo, kad jis atsisako įvesti papildomus muitus kai kurioms Europos šalims, atsižvelgiant į galimą susitarimą dėl Grenlandijos, rašo „Evropeiskaja Pravda“....

Abu Dabyje penktadienio vakarą baigėsi pirmasis JAV, Rusijos ir Ukrainos derybininkų derybų ratas, pranešė Ukrainos pareigūnai. Naujos diskusijos numatytos šeštadienį.

Davose. Pasak prezidento komandos, susitikimas truko vieną valandą, rašo „Sky News“. Jis teigė, kad pokalbiai su Ukrainos prezidentu buvo „geri“. Paklaustas, ar yra galimybė šiandien pasiekti susitarimą, jis atsakė: „Reikės pamatyti, kas nutiks.“ „Mes susitiksime su Rusija – tai įvyks rytoj, taip pat susitiksime su prezidentu Putinu“, – sakė jis. „Visi nori, kad karas baigtųsi“ „Turėjau labai gerą susitikimą su prezidentu Zelenskiu, visi nori, kad karas baigtųsi.

NATO idėja eižėja, o dėl Aljanso silpnėjimo mūsu regionas tampa nestabilesnis, interviu britų transliuotojui BBC trečiadienį sakė buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. BBC paklaustas, ar NATO narės Europoje jaučiasi užtikrintos, kad Amerika jas gins, G. Landsbergis kvietė pažvelgti į dabartinę situaciją iš Rusijos perspektyvos. „Aš, kaip ir daugelis kitų, esu beveik tikras, kad NATO idėja eižėja. Ką mes apie tai manome yra vienas dalykas.

Prasidėjo JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu Davoe. Pasak Ukrainos prezidento biuro, Donaldas Trumpas ir Volodymyras Zelenskis šiuo metu susitiko Davose.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atvyko į Šveicariją dalyvauti Pasaulio ekonomikos forume ir susitikti su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. Apie tai žurnalistams pranešė prezidento atstovas spaudai Serhijus Nykyforovas. „Ukrainos prezidentas atvyko į Šveicariją dalyvauti Pasaulio ekonomikos forume ir susitikti su prezidentu Trumpu“, – sakė S. Nykyforovas. Atskleidė Zelenskio ir Trumpo susitikimo detales Pasak jo, susitikimas su D. Trumpu turėtų įvykti apie 14 val.

Po dviejų savaičių grasinimų Europai eskalavimo JAV prezidentas Donaldas Trumpas, panašu, atsitraukė Grenlandijos klausimu, tačiau per tą laiką jis spėjo pridaryti tiek žalos, kad galutinai pakirstų europiečių pasitikėjimą savo sąjungininke JAV, rašo „Politico“....

Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) specialiųjų operacijų centras „Alfa“ dronais atakavo naftos terminalą „Tamannaftohaz“ Krasnodaro krašte, Rusijoje. Preliminariais skaičiavimais, nuostoliai siekia apie 50 mln. JAV dolerių, praneša „Unian“, remdamasis šaltiniu tarnyboje.

Kremliaus vadovo Vladimiro Putino specialusis pasiuntinys Kirilas Dmitrijevas šią savaitę lankysis Šveicarijos kurorte Davose, kur Pasaulio ekonomikos forume susitiks su Amerikos delegacijos nariais, rašo „Evropeiskaja Pravda“. Ukrainos vyriausiasis derybininkas Rustemas Umerovas sekmadienį pareiškė, kad derybos su Amerikos pareigūnais dėl beveik ketverius metus trunkančio karo su Rusija sprendimo bus tęsiamos šią savaitę Pasaulio ekonomikos forume.

Aliaksandras Lukašenka nesutinka su Donaldo Trumpo atvirais pareiškimais, kad JAV nori gauti vertingų išteklių Venesueloje ir Grenlandijoje. Baltųjų rūmų vadovas, jo nuomone, turėtų kitaip formuluoti savo grasinimus. Tokią poziciją Baltarusijos politikas išsakė sausio 19 d. susitikime su Rusijos Kirovo srities gubernatoriumi Aleksandru Sokolovu, rašo „Zerkalo“. „Žiūrėkite, jis (D. Trumpas) atvirai sako: „Mums reikia Venesuelos, nes ten yra naftos.

Rusija šiais metais planuoja suformuoti mažiausiai 11 divizijų ir pašaukti 409 tūkst. karių. Kaip praneša „Ukrinform“, tai interviu portalui LB.ua pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis. „(Rusijos pajėgos – red.) planuoja suformuoti mažiausiai 11 divizijų ir tęsti praėjusiais metais neužbaigtus planus ir uždavinius“, – sakė O. Syrskis. Jis pažymėjo, kad Rusija taip pat ketina pašaukti 409 tūkst. karių.

Kremliaus atsisakymas remti Venesuelos prezidentą Nicolą Maduro, su kuriuo Vladimiras Putinas pasirašė strateginio ir karinio-techninio bendradarbiavimo sutartį, sukėlė nuostabą Kinijoje ir privertė Pekino strategus susimąstyti apie partnerystės su Maskva perspektyvas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo vakariniame kreipimesi į tautiečius pranešė, kad žvalgybos duomenys rodo, kad Rusijos okupantai ruošiasi surengti masinį smūgį Ukrainai. Tuo tarpu Kyjivo ambasadorė JAV praneša, kad Ukraina ir Jungtinės Valstijos šeštadienį Majamyje surengs derybas.

Rusijos antskrydžiai naktį Ukrainoje sukėlė tolesnius didelio masto elektros energijos tiekimo sutrikimus, ketvirtadienį Kyjive paskelbė energetikos ministerija. Pasak jos, elektros neturi vartotojai Charkivo ir Žytomyro srityse. Ministerija pažymėjo, kad avariniai ir atkūrimo darbai „vykdomi visur, kur tai leidžia saugumo padėtis“. Teigiama, kad Dnipropetrovsko srityje dėl ankstesnių tinklo pažeidimų valstybinė įmonė „Ukrenergo“ nurodė taikyti avarinius išjungimus.

Ukrainoje po Rusijos smūgių energetikos infrastruktūrai žmonės susiduria su atšiauriomis sąlygomis – kai kur temperatūra namuose nukrito iki -15 °C. Dėl nutrūkusio elektros tiekimo gyventojai neturi šildymo, glaudžiasi po storomis antklodėmis, o prezidentas Volodymyras Zelenskis skelbia nepaprastąją padėtį energetikos sektoriuje.

Rusijos nuostoliai fronte artėja prie lūžio taško, po kurio agresorius gali susidurti su personalo trūkumu, rašo „Business Insider“, remdamasis ekspertais ir oficialiais pareigūnais.

Europos Sąjunga (ES) iškvietė Irano ambasadorių Briuselyje dėl Islamo Respublikos atsako į visoje šalyje vykstančius protestus, antradienį pranešė vienas bloko pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.  Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen anksčiau antradienį pareiškė, kad skubiai pasiūlys įvesti naujas sankcijas Iranui, dramatiškai išaugus aukų skaičiui per susidorojimą su masiniais protestais.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas paragino Irano demonstrantus „tęsti protestus“....

Intensyvėjant Rusijos atakoms prieš Ukrainos civilius gyventojus ir infrastruktūrą, įskaitant raketų „Orešnik“ naudojimą, tampa akivaizdu, kad Ukrainą būtina skubiai aprūpinti priešlėktuvinės gynybos sistemomis, teigia NATO generalinis sekretorius Markas Rutte.

Rusai rengia naują masinį smūgį Ukrainos teritorijai. Apie savo vakariniame kreipimesi, paskelbtame „Telegram“ kanale, pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Jis paragino ukrainiečius būti pasiruošusius ir itin atidžiai reaguoti į oro pavojaus signalus šalyje.

Šis testas kviečia pasitikrinti žinias apie svarbiausius Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovus ir lemtingus valstybės istorijos momentus. Klausimai apima laikotarpį nuo Mindaugo karūnavimo iki Vytauto Didžiojo valdymo – epochą, kai formavosi Lietuvos valstybingumas, buvo sprendžiami jos santykiai su kaimyninėmis valstybėmis ir klojami politiniai pamatai ateičiai.

Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas naujos vidutinio nuotolio raketos „Orešnik“ panaudojimą prieš Ukrainą pavadino raminamųjų injekcija. „Pavojingiems psichams reikia tramdomųjų marškinių arba gelbstinčios haloperidolio injekcijos“, – savo „Telegram“ kanale rašė nacionalinės saugumo tarybos vicepirmininkas. Taip esą nutiko praėjusią naktį Vakarų Ukrainoje. Haloperidolis yra medikamentas šizofrenijai gydyti.

Suomijos užsienio reikalų ministrė Elina Valtonen pasipiktino Rusijos smūgiais Ukrainai praėjusią naktį, kurie, be kita ko, paliko didelę dalį Kyjivo be šildymo artėjant stipriems šalčiams, skelbia „Evropeiskaja Pravda“. E. Valtonen pažymėjo, kad po naktinių smūgių pusė Kyjivo namų liko be šildymo. „Suomijoje, kaip ir kitose šalyse, kur žiemos yra atšiaurios, mes žinome, ką gali reikšti didelis šaltis. Tai gali būti gyvybės ir mirties klausimas.

Italijos premjerė Giorgia Meloni mano, kad Europai atėjo laikas pradėti derybas su Rusija dėl karo Ukrainoje nutraukimo, skelbia „Evropeiskaja Pravda“. G. Meloni sutiko su Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono nuomone, kuris anksčiau teigė, kad Europa turėtų atkurti tam tikrą tiesioginį dialogą su Rusija. „Šiuo atžvilgiu, manau, Macronas yra teisus. Manau, kad atėjo laikas Europai kalbėtis su Rusija (dėl karo nutraukimo) kitaip mūsų įtaka bus ribota.