JAV: kare – „kritinis momentas“ Putinui
Per ketverius plataus masto karo prieš Ukrainą metus Kremlius nepasiekė nė vieno iš savo pagrindinių tikslų, kuriuos buvo išsikėlęs prieš invaziją. Tai spaudos konferencijoje pareiškė JAV demokratų senatorius Chrisas Coonsas, rašo „RBC-Ukraina“.
Ar Ukraina ir Rusija pasiekė susitarimą Ženevoje? Skelbiamos susitikimo detalės
Ukrainos delegacijai pavyko atlaikyti Rusijos pusės spaudimą. Pranešama, kad Ukrainos pusė padarė pažangą susitardama dėl procedūrinių klausimų. Pagrindinis Rusijos reikalavimas išlieka nepakitęs – Ukrainos kariuomenės pasitraukimas iš viso Donecko regiono, „RBC-Ukraina“ sakė informuotas šaltinis.
Zelenskis pasiuntė žinutę ukrainiečiams: „Reikia gelbėti valstybę“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis karo metu paragino asmeniškus dalykus atidėti vėlesniam laikui ir „bet kuriose pareigose, bet kuriame darbe, bet kokiose pozicijose“ rūpintis valstybės interesais, rašo „Ukrinform“.
Ukraina Ženevoje atskirai susitiko su Rusijos delegacija: derybos tęsėsi iki paryčių
Taikos derybų Ženevoje metu Ukrainos delegacijos vadovas Rustemas Umerovas susitiko su Rusijos delegacijos vadovu Vladimiru Medinskiu, remiantis R. Umerovo spaudos sekretorės Dianos Davityan komentaru.
Netoli fronto – neįprasta rusų užduotis: rengia „pasiekimų“ demonstraciją
Rusų karinės pajėgos pietų Ukrainoje gavo užduotį keliose netoli kontaktinės linijos esančiose gyvenvietėse iškelti Rusijos vėliavas, kad prieš plataus masto invazijos metines pademonstruotų savo „pasiekimus“.
Derybos baigėsi be proveržio: įvardijo pagrindinį kaltininką
Ženevoje baigėsi antroji trišalių derybų diena, kurioje dalyvavo Rusijos, JAV ir Ukrainos delegacijos. Susitikimas, vykęs už uždarų durų, kaip ir tikėtasi, baigėsi be proveržio.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad dėl karinių klausimų susitarti lengviau nei dėl politinių. Rusijos delegacijos vadovas Vladimiras Medinskis apsiribojo trumpu pareiškimu, pavadindamas pokalbį „sunkiu, bet dalykišku“. „Axios“ šaltinių teigimu, derybos „atsidūrė aklavietėje“ būtent dėl V. Medinskio pozicijos.
Esminiu nesutarimu iki šiol išlieka teritorijų klausimas. V. Zelenskis dar kartą pareiškė, kad Kyjivas nesutiks su teritorinėmis nuolaidomis be patikimų saugumo garantijų, rašoma „Novaja Gazeta“.
Sunkios derybos Ženevoje
Ukrainos delegacijos vadovas, Nacionalinio saugumo tarybos sekretorius Rustemas Umerovas ryte pranešė, kad derybos vėl vyko dviem kryptimis: politine ir karine. Apibendrindamas jis papasakojo, kad „kitas žingsnis – pasiekti konsensusą sprendimų pristatymui prezidentams“: „Mūsų užduotis – parengti praktinį, o ne tiesiog formalų pagrindą tam“. Dalį klausimų pavyko patikslinti, tačiau dėl kitų derinimas tęsiamas, pridūrė jis.
Pasak Ukrainos prezidento V. Zelenskio, kariniai klausimai sprendžiami geriau nei politiniai: politiniame bloke tokios pažangos kaip kariniame kol kas nėra, o šalių pozicijos stipriai skiriasi.
Per du pirmus trišalių derybų raundus JAE Rusijos delegacijai vadovavo GRU viršininkas Igoris Kostiukovas. Šį kartą Rusijos derybininkų komandos vadovas buvo Vladimiro Putino patarėjas Vladimiras Medinskis. Po antrosios susitikimo dienos jis pareiškė, kad derybos buvo „sunkios, bet dalykiškos“. Naujas susitikimas, pasak jo, įvyks „artimiausiu metu“. Kada ir kur tiksliai – jis nepatikslino. Nuo kitų komentarų V. Medinskis susilaikė.
V. Zelenskis pokalbyje su „Axios“ išreiškė būgštavimus, kad Rusijos pusė, į derybas nusiuntusi V. Medinskį, gali bandyti paversti susitikimą tuščiu formalumu arba grįžti į pradines pozicijas, kad laimėtų laiko veiksmams mūšio lauke.
Derybos pateko į aklavietę
Po pirmosios konsultacijų dienos, trukusios apie keturias su puse valandos valandas, šalys nedemonstravo jokių pažangos ženklų, pažymi „The New York Times“. Antradienį derybos, „Axios“ šaltinio duomenimis, „atsidūrė aklavietėje“ dėl V. Medinskio pristatytos pozicijos. Rusijos pusė, pasak leidinio pašnekovo, skundėsi viešais V. Zelenskio pareiškimais, kaltindama jį nenoru vesti rimtų derybų ir bandymais pasididinti savo populiarumą prieš galimus rinkimus.
Anksčiau RBK šaltinis Rusijos delegacijoje pirmąją derybų dieną pavadino „labai įtempta“. Pokalbiai vyko tiek dvišaliu, tiek trišaliu formatu. Be to, kaip pranešė V. Zelenskis, Ukrainos ir Amerikos delegacijos išvakarėse susitiko su Europos atstovais: Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos ir Šveicarijos.
„Vakar tikrai buvo nelengvi susitikimai, ir mes galime konstatuoti, kad Rusija bando tempti derybas, kurios jau galėtų išeiti į finalinį etapą. Dėkoju Amerikos pusei už dėmesį detalėms ir kantrybę pokalbiuose su dalyvaujančiais Rusijos atstovais“, – pareiškė V. Zelenskis.
Kitų susitikimo detalių nei iš Rusijos, nei iš Ukrainos, nei iš JAV kol kas nėra.
Pagrindiniu nesutarimų objektu, kartu su saugumo garantijomis Ukrainai iš Vakarų pusės, išlieka Donbaso kontrolė, pažymi „Axios“. Ukrainos prezidentas V. Zelenskis interviu leidiniui pareiškė, kad proveržis teritoriniu klausimu įmanomas tik jam asmeniškai susitikus su Vladimiru Putinu, ir pavedė savo delegacijai iškelti klausimą dėl tokio aukščiausio lygio susitikimo rengimo Ženevoje.
„Prioritetas – saugumo garantijos Ukrainai“, – parašė V. Zelenskis po antrosios derybų dienos.
„Ukrainos atstovai turi aiškias direktyvas dėl kiekvieno derybų aspekto. Tikiuosi išsamios ataskaitos po visų susitikimų“, – pridūrė jis.
Išvakarėse V. Zelenskis taip pat išreiškė susirūpinimą: pasak jo, Amerikos pusė sako, kad pirmiausia reikia išspręsti teritorijų klausimą, o tik tada – saugumo garantijas. Jis gi primygtinai reikalauja atvirkštinės tvarkos: pirmiausia garantijos, ir tik tada galima kalbėti apie kompromisus, bet ne tokius, kurie leistų Rusijai „greitai atsistatyti, sugrįžti ir okupuoti“ Ukrainą.
Kaip pokalbyje su NYT teigė tyrimų organizacijos „Rasmussen Global“ vyresnysis direktorius Harry Nedelcu, prioritetinis teritorijų klausimo sprendimas taps spąstais Kyjivui, nes Rusija gali panaudoti pauzę naujam puolimui. Ypač pavojinga tai Donecko srityje: jei Ukrainos pajėgos paliks gerai įtvirtintas pozicijas, Rusija gaus placdarmą atakų atnaujinimui, pridūrė ekspertas. Jei gi pirmiausia bus suteiktos saugumo garantijos, Ukraina gaus įtakos svertų derybose ir tarptautinę apsaugą, pažymėjo H. Nedelcu. Tokiu atveju, jo nuomone, Kyjivas galės vesti derybas užtikrintai, ir net teritorinės nuolaidos gali tapti priimtinos Ukrainos visuomenei.
Ukrainos tauta neleis perduoti Rusijai rytinio Donbaso teritorijos, pažymėjo V. Zelenskis interviu „Axios“. Pasak jo, bet koks taikos susitarimas, numatantis vienašališką Ukrainos kariuomenės išvedimą iš Donbaso ir jo perdavimą Rusijai, bus atmestas gyventojų.
V. Zelenskio teigimu, Amerikos tarpininkai Steve'as Witkoffas ir Jaredas Kushneris informavo jį apie tai, kad Rusija esą nuoširdžiai trokšta užbaigti karą, ir patarė jo komandai derybas grįsti tuo. Tačiau jis perspėjo JAV nebandyti siūlyti taikos sandorio, kurį ukrainiečiai palaikys „žlugusia istorija“.
V. Zelenskis sukritikavo, jo nuomone, nesąžiningus viešus Donaldo Trumpo raginimus, kuris reikalauja nuolaidų būtent iš Kyjivo, o ne iš Maskvos. Ukrainos prezidentas mano, kad nors spausti Ukrainą D. Trumpui paprasčiau nei kur kas didesnę Rusiją, kelias į tvarią taiką veda ne per „pergalės dovanojimą“ Vladimirui Putinui. Kartu V. Zelenskis išreiškė viltį, kad griežti D. Trumpo pareiškimai – tik taktika, o ne galutinis sprendimas, ir padėkojo JAV prezidentui už pastangas siekiant taikaus sureguliavimo.
Remiantis „Axios“ informacija, Amerikos tarpininkai pasiūlė variantą, pagal kurį Ukrainos pajėgos pasitrauktų iš užimamų pozicijų Donbase, ir ši teritorija taptų demilitarizuota „laisvąja ekonomine zona“. Tačiau Vašingtonas kol kas neapsisprendė, kuri šalis turės suverenitetą šioje teritorijoje. V. Zelenskis „Axios“ pareiškė, kad yra pasiruošęs aptarti pajėgų atitraukimą, tačiau reikalauja veidrodinio Rusijos padalinių atitraukimo.
Vašingtonas ir Kyjivas susitarė, kad bet koks sandoris turi būti pateiktas Ukrainos tautos referendumui, pabrėžė V. Zelenskis interviu „Axios“. Jei ši sutartis reikš Ukrainos pusės pasitraukimą iš Donbaso su suvereniteto atsisakymu, tauta jį atmes, pridūrė Ukrainos prezidentas: „Emociškai žmonės niekada to neatleis. Niekada. Jie neatleis... man, jie netleis [JAV]“, – sakė V. Zelenskis. Jis pridūrė, kad ukrainiečiai „negali suprasti, kodėl“ iš jų reikalaujama užleisti „dalį jų šalies“.
Be to, V. Zelenskis pripažino, kad Ukrainos tauta gali priimti sandorį, jei jis įšaldys dabartinę fronto liniją Donbase. Jo nuomone, referendume žmonės palaikytų status quo išsaugojimą.
Budanovas: Ukrainos delegacija rengiasi ateinančiomis dienomis tęsti derybas
Po dar vieno Ženevoje įvykusio Ukrainos, JAV ir Rusijos derybų raundo Prezidento kanceliarijos vadovas Kyrylo Budanovas pareiškė, kad Ukrainos komanda ruošiasi artimiausiu metu tęsti derybas.
Apie tai jis pranešė platformoje „Telegram“.
„Paskutinis derybų etapas Ženevoje baigtas. Derybos buvo sudėtingos, bet svarbios. Kartu su komanda ruošiamės artimiausioje ateityje jas tęsti. Mes nugalėsime!“ – rašė jis.
Pasak Užsienio reikalų ministerijos atstovo Heorhijaus Tychyjaus, trišalių derybų Ženevoje dalyviai pasiekė principinį susitarimą surengti kitą susitikimą.
„Taip pat galiu pasakyti, kad yra principinis susitarimas dėl kito susitikimo, tačiau dėl akivaizdžių priežasčių daugiau informacijos ir jo datos kol kas neatskleisime“, – sakė H. Tychyjus.
Jis pridūrė, kad daugiau informacijos bus pateikta po to, kai Ukrainos delegacija grįš ir pateiks Ukrainos prezidentui išsamią ataskaitą apie derybas Ženevoje.
Kaip pranešė „Ukrinform“, po derybų Ženevoje prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad buvo pasiekta pažanga kariniais klausimais, būtent dėl paliaubų stebėjimo, tačiau politiniais klausimais, tokiais kaip teritorijos, Zaporižios atominė elektrinė ir kiti jautrūs klausimai, šalių pozicijos tebėra skirtingos.
Šiandien Ženevoje baigėsi trišalės Ukrainos, Jungtinių Valstijų ir Rusijos atstovų derybos.
Po oficialių derybų įvyko slaptas Rusijos ir Ukrainos atstovų susitikimas
Rusijos delegacijos vadovas derybose Ženevoje Vladimiras Medinskis grįžo į susitikimo vietą „Intercontinental“ viešbutyje. Oficialiai šalys apie papildomus susitikimus neskelbė, tačiau vėliau pats V. Medinskis patvirtino, kad įvyko Rusijos ir Ukrainos delegacijos narių susitikimas „uždarame formate“.
Į viešbutį V. Medinskis atvyko nebe su tokia gausia delegacija, kuri dvi dienas dalyvavo derybose. BBC paprašė V. Medinskio pakomentuoti susitikimo rezultatus, tačiau šis atsakė, kad komentarų neteiks.
Vėliau Rusijos naujienų agentūrai TASS jis patvirtino, kad įvyko „uždaro formato“ susitikimas.
Tuomet BBC pasiteiravo, ar derybose buvo aptarta tiesioginio Rusijos ir Ukrainos prezidentų susitikimo galimybė (su tokia iniciatyva anksčiau buvo išstojęs Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis).
„Jūs paklausėte, o aš jums neatsakiau“, – su šypsena atsakė Vladimiro Putino padėjėjas. Po to jis nuėjo lydimas apsaugos.
Ukrainos delegacija taip neišvyko
BBC duomenimis, bent kai kurie Ukrainos delegacijos nariai taip pat tuo metu liko viešbutyje, nors oficialiai šios dienos derybos jau buvo baigtos.
Viešbučio fojė BBC korespondentai sutiko Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GUR) viršininko pavaduotoją Vadymą Skibickį. Kaip ir V. Medinskis, jis susitikimo rezultatų nekomentavo. Į klausimą apie nuotaikas jis atsakė:
„Nuotaika normali, važiuojame namo.“
Zalužnas pirmą kartą viešai prakalbo apie gilią nesantaiką su Zelenskiu
Nuo tada, kai 2024 m. Valerijus Zalužnas buvo nušalintas iš Ukrainos kariuomenės vado pareigų ir paskirtas šalies ambasadoriumi Didžiojoje Britanijoje, jis yra laikomas pagrindiniu Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio politiniu konkurentu, rašo „The Associated Press“ (AP).
Rodydamas galimą norą kandidatuoti į prezidento postą po karo pabaigos, V. Zalužnas neseniai duotame interviu „The Associated Press“ pirmą kartą viešai kalbėjo apie gilią nesantaiką tarp jo ir V. Zelenskio
Zelenskis: per derybas Ženevoje dėl pagrindinių klausimų nesusitarta
Ukraina ir Rusija JAV tarpininkaujamose derybose Ženevoje nesusitarė dėl pagrindinių klausimų, kaip užbaigti ketverius metus trunkantį karą, trečiadienį pareiškė ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Jungtinės Valstijos siekė užbaigti beveik ketverius metus trunkantį karą, per kurį žuvo šimtai tūkstančių žmonių ir buvo sunaikinta didelė dalis rytų ir pietų Ukrainos, tačiau Maskva ir Kyjivas nesutaria dėl teritorijų.
Rusija siekia visiškos Ukrainos rytinės Donecko srities kontrolės kaip bet kokio susitarimo dalies ir pagrasino ją užimti jėga, jei Kyjivas nepasiduos prie derybų stalo.
Tačiau Ukraina atmetė šį reikalavimą, kuris yra politiškai ir kariniu požiūriu sudėtingas, ir signalizavo, kad nepasirašys susitarimo be saugumo garantijų, kurios atgrasytų Rusiją nuo pakartotinės invazijos.
„Matome, kad tam tikras įdirbis padarytas, tačiau kol kas pozicijos skiriasi, nes derybos nebuvo lengvos“, – pasibaigus derybininkų susitikimui Šveicarijoje žurnalistams sakė V. Zelenskis.
Jis teigė, kad okupuotų teritorijų Rytų Ukrainoje likimas ir Rusijos pajėgų užimtos Zaporižios atominės elektrinės būsimas statusas liko neišspręsti „jautrūs klausimai“.
Abi pusės susitarė dėl beveik visų klausimų, susijusių su paliaubų stebėjimo mechanizmu, kuriame dalyvaus Jungtinės Valstijos, sakė V. Zelenskis.
Rusijos delegacijos vadovas savo ruožtu teigė, kad derybos buvo „sunkios, bet dalykiškos“ ir kad ateityje planuojami tolesni susitikimai.
Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą 2022 metų vasarį.
Aklavietė
Į Ženevą Kremlius pasiuntė nacionalistą ir buvusį kultūros ministrą Vladimirą Medinskį kaip pagrindinį savo derybininką.
Ukrainos nacionalinio saugumo sekretorius Rustemas Umerovas vadovavo Kyjivo pusei.
R. Umerovas po to trumpame pareiškime žurnalistams teigė, kad derybos buvo „intensyvios ir turiningos“.
Jis teigė, kad kitas žingsnis yra bandyti pasiekti sutarimo lygį, kad „parengti sprendimai būtų pateikti svarstyti prezidentams“.
D. Trumpas pirmadienį spaudė Ukrainą sudaryti susitarimą, sakydamas, kad ji „geriau greitai sėstų prie stalo“.
Tačiau V. Zelenskis antradienį „Axios“ sakė, kad nesąžininga, jog Ukraina, o ne Rusija, patiria didesnį spaudimą, pridurdamas, kad ilgalaikė taika nebus pasiekta, jei pergalė bus tiesiog atiduota Maskvai.
„Tikiuosi, kad tai tik jo taktika, o ne sprendimas“, – sakė V. Zelenskis.
Rusija okupavusi maždaug penktadalį Ukrainos – įskaitant Krymo pusiasalį, kurį užėmė 2014-aisiais, ir teritorijas, kurias Maskvos remiami separatistai užėmė prieš 2022 metų invaziją.
Ukraina teigia, kad atidavus Rusijai daugiau teritorijos, tai iš esmės apdovanos Rusiją už invaziją ir paskatins ją vėl pulti.
Rusijos dronų ir artilerijos atakos naktį ir vėlai antradienį sužeidė mažiausiai vieną žmogų ir apgadino pastatus, pranešė Ukrainos regioninės valdžios institucijos.
V. Zelenskis sakė, kad pareigūnai iš Jungtinės Karalystės (JK), Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos taip pat buvo Ženevoje derybose su ukrainiečiais, nes, pasak jo, Europos dalyvavimas yra nepakeičiamas, kad bet koks galutinis susitarimas būtų tvarus.
Rusija jau kelis mėnesius lėtai užiminėja teritorijas visoje plačioje fronto linijoje, o trečiadienį pareiškė užėmusi keletą kaimų pietinėje Zaporižios srityje ir šiaurinėje Sumų srityje.
Tačiau jos karo meto ekonominiai rūpesčiai didėja, ekonomikos augimas stovi vietoje, o biudžeto deficitas didėja, sankcijų paveiktoms pajamoms iš naftos nukritus iki penkerių metų žemiausio lygio.
Kremlius: Kubos užsienio reikalų ministras trečiadienį susitiks su Putinu
Trečiadienį Kremlius pranešė, kad Kubos užsienio reikalų ministras Bruno Rodriguezas Maskvoje susitiks su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Vizitas į tradicinę socialistinės salos sąjungininkę surengtas JAV taikant Kubai niokojantį naftos embargą.
Maskva kaltina Jungtines Amerikos Valstijas taikant Havanai „dusinančias priemones“ ir sako svarstanti galimybę siųsti pagalbą Kubai. JAV prezidentas Donaldas Trumpas nutraukė svarbius Venesuelos naftos tiekimus Kubai, nuvertęs Venesuelos prezidentą Nicolą Maduro. Jis taip pat pagrasino įvesti sankcijas šalims, kurios Kubai parduoda naftą.
Sala jau seniai susiduria su dideliu degalų trūkumu, tačiau JAV embargas dar labiau pagilino krizę.
„Putinas priims Bruno Rodriguezą Kremliuje“, – žurnalistams sakė Rusijos vadovo atstovas Dmitrijus Peskovas ir pridūrė, kad Rusija pasisako prieš Kubos blokadą ir „teikia pagalbą savo draugams“.
Kuba yra Maskvos sąjungininkė nuo pat praėjusio amžiaus septintąjį dešimtmetį įvykusios socialistinės revoliucijos ir daugelį dešimtmečių buvo priklausoma nuo Sovietų Sąjungos ekonominės ir politinės paramos. Kremlius ir toliau palaikė glaudžius ryšius su šia Karibų jūros sala ir po SSRS subyrėjimo.
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova anksčiau pranešė, kad B. Rodriguezas vadovauja Kubos delegacijai, kuri „šiuo metu yra Maskvoje“.
B. Rodriguezas taip pat surengs derybas su kolega iš Rusijos Sergejumi Lavrovu, sakė M. Zacharova.
V. Putinas, buvęs KGB šnipas, lankėsi Kuboje 2014 m. ir susitiko su salos revoliucijos lyderiu Fideliu Castro, šis mirė po dvejų metų.
Ukrainos vyriausiasis derybininkas mato pažangą JAV tarpininkaujamose derybose su Rusija
Ukrainos vyriausiasis derybininkas Rustemas Umerovas pareiškė, kad Jungtinių Valstijų tarpininkaujamose derybose su Rusija dėl karo užbaigimo pasiekta pažanga.
„Esame susikoncentravę į pagrindinių nuostatų, reikalingų procesui užbaigti, derinimą. Tai sudėtingas darbas, reikalaujantis visų šalių sutarimo ir pakankamai laiko. Pažanga yra, tačiau šiame etape jokių detalių atskleisti negalima“, – žurnalistams sakė R. Umerovas, trečiadienį Ženevoje pasibaigus susitikimui.
Rusija derybas su Ukraina vadina sunkiomis
Vyriausiasis Rusijos derybininkas pareiškė, kad dvi dienas trukusios derybos su Ukraina ir Jungtinėmis Valstijomis, kuriomis siekiama užbaigti ketverius metus trunkantį karą, buvo sunkios, bet dalykiškos.
Jis sakė, kad netrukus bus surengtos naujos derybos.
„Jos buvo sunkios, bet dalykiškos. Kitas susitikimas įvyks artimiausiu metu“, – po derybų Ženevoje valstybinės žiniasklaidos žurnalistams sakė Rusijos atstovas Vladimiras Medinskis.
Zelenskis: Europos vaidmuo Ženevos derybose su Rusija yra būtinai reikalingas
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad Europos dalyvavimas derybose Ženevoje su JAV ir Rusijos delegacijomis yra gyvybiškai svarbus siekiant susitarimo užbaigti karą.
„Mes manome, kad Europos dalyvavimas šiame procese yra būtinas norint sėkmingai įgyvendinti visiškai įvykdomus susitarimus“, – pareiškime socialiniuose tinkluose teigė Ukrainos lyderis.
Jis taip pat patvirtino, po ankstesnių pranešimų, kad Ukrainos ir JAV derybininkai antradienį susitiko su Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos ir Šveicarijos pareigūnais.
Trečiadienį V. Zelenskis taip pat pareiškė, kad derybos su Rusija ir Jungtinėmis Amerikos Valstijomis siekiant nutraukti Maskvos invaziją buvo sunkios, ir apkaltino Rusijos komandą proceso vilkinimu.
„Vakar dienos susitikimai iš tiesų buvo sunkūs, ir galime teigti, kad Rusija bando vilkinti derybas, kurios jau galėjo pasiekti paskutinį etapą“, – socialiniuose tinkluose sakė V. Zelenskis, gavęs jo komandos informaciją apie antrąją derybų dieną Ženevoje.
Ženevoje baigėsi Rusijos, Ukrainos ir JAV derybos
Antroji Rusijos, Ukrainos ir JAV derybų diena Ženevoje dėl karo Ukrainoje užbaigimo baigėsi po maždaug dviejų valandų, trečiadienį pranešė Kyjivas ir Maskva.
Abi pusės pranešė, kad derybos baigėsi, o Rusijos valstybinė žiniasklaida, cituodama vyriausiąjį Maskvos derybininką Vladimirą Medinskį, pranešė, kad daugiau derybų numatyta „artimiausioje ateityje“.
Zelenskis sako, kad Rusija bando vilkinti derybas Ženevoje
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad derybos su Rusija ir Jungtinėmis Valstijomis, kuriomis siekiama užbaigti Maskvos invaziją, einasi sunkiai, ir apkaltino Rusijos delegaciją proceso vilkinimu.
„Vakarykščiai susitikimai iš tiesų buvo sunkūs, ir galime teigti, kad Rusija bando vilkinti derybas, kurios jau galėjo pasiekti galutinį etapą“, – socialiniuose tinkluose teigė V. Zelenskis, prasidėjus antrajai derybų dienai Ženevoje.
Iranas ir Rusija surengs bendras pratybas Omano jūroje
Irano žiniasklaida pranešė, kad ketvirtadienį Iranas ir Rusija surengs karinius jūrų manevrus Omano jūroje. Pratybos rengiamos po naujausio Teherano ir Vašingtono derybų rato Ženevoje.
Pirmadienį Revoliucinė gvardija, ideologinis Irano kariuomenės sparnas, taip pat pradėjo pratybas strateginiame Hormūzo sąsiauryje, mesdamos iššūkį regione dislokuotoms JAV karinėms jūrų pajėgoms.
„Rytoj (ketvirtadienį) Omano jūroje ir šiaurinėje Indijos vandenyno dalyje vyks bendros Irano Islamo Respublikos ir Rusijos karinės jūrų pratybos“, – pranešė agentūra ISNA, remdamasi pratybų atstovu kontradmirolu Hassanu Maghsoudloo.
„Tikslas – stiprinti jūrų saugumą ir gilinti abiejų šalių karinių jūrų pajėgų santykius“, – sakė jis, nenurodydamas pratybų trukmės.
Karinės pratybos rengiamos Iranui optimistiškai prakalbus po antrojo Omano tarpininkautų derybų rato antradienį Ženevoje. Ankstesnės dviejų priešininkių derybos žlugo po precedento neturinčių Izraelio smūgių Iranui 2025 m. birželį, išprovokavusių 12 dienų karą, prie kurio trumpam prisidėjo Jungtinės Valstijos.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas regione dislokavo reikšmingas karinio jūrų laivyno pajėgas, kurias vadina „armada“.
Irano pareigūnai ne kartą grasino blokuoti Hormūzo sąsiaurį, ypač įtampos su Jungtinėmis Valstijomis laikotarpiu, tačiau šis jūrų kelias niekada nebuvo uždarytas.
Hormūzo sąsiauris, svarbus pasaulinių naftos ir suskystintų gamtinių dujų tiekimo kelias, praeityje buvo kelių incidentų vieta ir vėl atsidūrė dėmesio centre, didėjant spaudimui per JAV ir Irano derybas.
Antradienį Iranas paskelbė, kad saugumo sumetimais per pratybas sąsiauryje kelioms valandoms jį iš dalies uždarys.
ES padarė nuolaidą Putino „draugams“: Rusijos nafta tekės į Europą aplenkdama „Družbą“
Vengrija galės importuoti Rusijos naftą Kroatijos naftotiekiu „Adria“, kol bus remontuojamas naftotiekis „Družba“, kuris nustojo veikti dėl Rusijos atakos. Apie tai per spaudos konferenciją pranešė Europos Komisijos atstovės Anna-Kaisa Itkonen ir Shivonne McGarry.
Pasak Annos-Kaisos Itkonen, Vengrija informavo Europos Komisiją, kad nori importuoti rusišką naftą per naftotiekį „Adria“ kaip išimtį iš Europos sankcijų Rusijai.
Ji pabrėžė, kad Briuselis palaiko ryšį su Ukraina dėl naftotiekio „Družba“ remonto terminų.
Europos Komisijos atstovė pridūrė, kad Vengrija ir Slovakija turi 90 dienų atsargas ir „nepatiria energetinės krizės“.
EK atstovė: sankcijų išimtis pateisinama
Kita EK atstovė paaiškino, kad sankcijų taikymo reglamentas dėl Rusijos naftos leidžia išimtis, jei „žalios naftos tiekimas naftotiekiu iš Rusijos į valstybę narę, neturinčią išėjimo į jūrą, yra nutraukiamas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo tos valstybės narės“.
Ji pažymėjo, kad Vengrija galės laikinai transportuoti naftą Kroatijos naftotiekiu – iki „Družba“ naftotiekio remonto pabaigos. Europos Komisijos atstovė pridūrė, kad Budapeštas kas tris mėnesius turi teikti ataskaitas Briuseliui apie importuotos Rusijos naftos kiekį.
Užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pranešė, kad sausio 27 d. Rusija atakavo Ukrainos teritorijoje esančią naftotiekio „Družba“ dalį, dėl ko buvo nutrauktas Rusijos naftos tranzitas į Vengriją.
Peteris Szijjarto: ES draudimas yra beprotiškas
Trečiadienį Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto pareiškė, kad ES draudimas Rusijos naftai yra „beprotiškas“.
„ES draudimas importuoti Rusijos naftą ir dujas yra beprotiškas. Tikrai beprotiškas. Nacionalinio energijos tiekimo užtikrinimas yra nacionalinio suvereniteto dalis. Dėka mūsų susitarimo su JAV, mes galime pirkti Rusijos naftą ir dujas už mažesnes kainas“, – kalbėjo jis.
Realaus poreikio nėra?
Tuo tarpu vasario 16 d. analitinio centro „Center for the Study of Democracy“ (CSD) paskelbtame pranešime teigiama, kad Vengrija neturi poreikio importuoti rusišką naftą, nes yra kitų lengvai prieinamų šaltinių.
„Nėra jokių techninių ar ekonominių priežasčių tęsti sankcijų išimtį rusiškai naftai Vidurio Europoje. Nuolatinė Vengrijos priklausomybė yra politinis pasirinkimas, kuris silpnina ES vienybę ir kenkia pasitikėjimui sankcijų režimu. Laipsniškas atsisakymas naudoti Rusijos žalią naftą iki 2026 m. pabaigos yra įmanomas ir būtinas ilgalaikiam Europos energetiniam saugumui užtikrinti“, – teigiama CSD pranešime.
Ukraina įvedė sankcijas Lukašenkai
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė, kad Kyjivas įveda sankcijas Baltarusijos diktatoriui Aliaksandrui Lukašenkai. Tai jis pranešė „Telegram“ kanale.
A. Lukašenka ne tik suteikė Baltarusijos teritoriją „Orešnik“ raketų dislokavimui, bet ir leido tiekti Rusijai kritinius šių ginklų komponentus, rašė V. Zelenskis.
Anot jo, komponentų Rusijos vidutinio nuotolio raketoms „Oreschnik“, kurios gali nešti branduolinį užtaisą, tiekimas iš Baltarusijos tęsiasi ir 2026 m.
„Šiandien Ukraina įvedė sankcijas A. Lukašenkai. Mes žymiai aktyviau kovosime su visomis jo bendrininkavimo žudant ukrainiečius formomis. Dirbsime su partneriais taip, kad tai turėtų globalų poveikį“, – teigiama pranešime.
Ženevoje prasidėjo antroji Rusijos, Ukrainos ir JAV derybų diena
Ženevoje trečiadienį prasidėjo antroji JAV tarpininkaujamų derybų su Rusija ir Ukraina diena, siekiant užbaigti ketverius metus trunkantį karą, pranešė šaltinis rusų delegacijoje.
„Prasidėjo uždari posėdžiai“, – žurnalistams su anonimiškumo sąlyga sakė šaltinis.
Ukraina pasmerkė leidimą rusams ir baltarusiams dalyvauti paralimpiadoje su savo vėliavomis
Ukraina trečiadienį pasmerkė sprendimą leisti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams su savo nacionalinėmis vėliavomis varžytis 2026 metų Milano ir Kortinos paralimpinėse žaidynėse.
Sportininkams iš Rusijos ir Baltarusijos buvo uždrausta dalyvauti žaidynėse nuo 2022 metų, kai Rusija surengė invaziją į Ukrainą.
„Paralimpiados organizatorių sprendimas leisti žudikams ir jų bendrininkams varžytis paralimpinėse žaidynėse su nacionalinėmis vėliavomis kelia ir nusivylimą, ir pasipiktinimą“, – socialiniuose tinkluose pareiškė Ukrainos sporto ministras Matvijus Bidnas.
Zelenskis apie viešus Trumpo raginimus: „Tikiuosi, tai tik taktika“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas daro jam pernelyg didelį spaudimą, bandydamas paspartinti beveik ketverius metus trunkančio plataus masto karo užbaigimą, nors karą pradėjo Rusiją.
Balistinė raketa ir dronai: kol vyksta derybos – okupantai atakuoja Ukrainą
Rusijos pajėgos naktį surengė naujų oro atakų prieš Ukrainą, trečiadienį, prieš antrąją Kyjivo ir Maskvos pareigūnų derybų dieną, Ženevoje pranešė ukrainiečių oro pajėgos,
Ukrainos oro pajėgos pranešime teigė, kad Rusijos pajėgos per šį puolimą paleido vieną balistinę raketą ir 126 atakos dronus, pridurdamos, kad oro gynybos daliniai numušė 100 bepiločių orlaivių.
Rusija per praėjusią parą kare prieš Ukrainą neteko 740 karių
Nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. vasario 18 d. Rusija Ukrainoje neteko maždaug 1 256 080 karių, įskaitant dar 740 kariškių, kurie buvo nukauti arba sužeisti per pastarąsias 24 valandas, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Nuo plataus masto karo pradžios Ukrainos pajėgos sunaikino 11 681 Rusijos tanką (+3), 24 051 šarvuotąją kovos mašiną (+6), 37 363 artilerijos sistemas (+40), 1 648 reaktyvines salvinės ugnies sistemas, 1 302 oro gynybos sistemas (+1) ir 4 314 kruizinių raketų (+26). Rusijos kariuomenė taip pat neteko 435 lėktuvų, 347 sraigtasparnių, 137 924 bepiločių orlaivių (+1 851), 29 laivų, 2 povandeninių laivų, 78 919 automobilių ir degalų cisternų (+194) bei 4 072 specialiosios technikos vienetų (+1).
Pažymima, kad šie duomenys tikslinami.
Zelenskis atviras referendumui dėl konflikto įšaldymo palei dabartinę fronto liniją
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė esąs atviras referendumui dėl konflikto įšaldymo palei dabartinę fronto liniją.
„Manau, kad žmonės referendume su tuo sutiktų. Tai mano nuomonė“, – sakė V. Zelenskis JAV žinių portalui „Axios“. Toks referendumas esą galėtų būti surengtas paraleliai su prezidento rinkimais. Pasak V. Zelenskio, jo vyriausybė ir Vašingtonas susitarė, kad bet koks susitarimas turi būti referendume patvirtintas Ukrainos gyventojų.
Derybos Ženevoje pateko į aklavietę: „Axios“ įvardijo, kas dėl to kaltas
Rusijos ir Ukrainos derybos, vykusios antradienį Ženevoje, pateko į aklavietę, praneša „Axios“ korespondentas Barakas Ravidas, remdamasis dviem su situacija susipažinusiais šaltiniais.
Pasak jų, priežastis – Vladimiras Medinskis, kuris vadovavo Rusijos delegacijai, skirtingai nuo ankstesnių derybų raundų, kuriuose Kremliaus pusėje derybas vedė kariuomenės atstovai. Dėl V. Medinskio išsakytų pozicijų derybos „pateko į aklavietę“, rašo B. Ravidas
„Interfax“ šaltinis iš Rusijos pusės susitikimą pavadino „labai įtemptu“. Jis truko apie 6 valandas „Rusijos ir JAV, Rusijos ir Ukrainos bei Rusijos, JAV ir Ukrainos derybų formatu“, sakė šaltinis.
Tuo tarpu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu „Axios“ paaiškino, kad V. Medinskis, kaip ir Vladimiras Putinas, mėgsta filosofuoti apie „istorines karo šaknis“.
„Mes neturime laiko šitoms nesąmonėms, – sakė V. Zelenskis. – Mes turime priimti sprendimą, mes turime užbaigti šį karą“.
Witkoffas: derybose pasiekta reikšmingos pažangos
JAV pasiuntinys Steve'as Witkoffas trečiadienį pareiškė, kad Ukrainos ir Rusijos derybos „paskatino reikšmingą pažangą“ Vašingtono vadovaujamose pastangose nutraukti karą Ukrainoje, abiem pusėms ruošiantis pradėti antrąją derybų dieną Ženevoje.
„Prezidento Trumpo sėkmė suvienijant abi šio karo puses lėmė reikšmingą pažangą, ir mes didžiuojamės galėdami dirbti jam vadovaujant, kad sustabdytume žudynes šiame siaubingame konflikte. Abi šalys susitarė informuoti savo atitinkamus lyderius ir toliau siekti susitarimo“, – socialiniame tinkle „X“ parašė jis.
Witkoffas: Ukrainos ir Rusijos derybose pasiekta reikšmingos pažangos
JAV pasiuntinys Steve'as Witkoffas trečiadienį pareiškė, kad Ukrainos ir Rusijos derybos „paskatino reikšmingą pažangą“ Vašingtono vadovaujamose pastangose nutraukti karą Ukrainoje, abiem pusėms ruošiantis pradėti antrąją derybų dieną Ženevoje.
„Prezidento Trumpo sėkmė suvienijant abi šio karo puses lėmė reikšmingą pažangą, ir mes didžiuojamės galėdami dirbti jam vadovaujant, kad sustabdytume žudynes šiame siaubingame konflikte. Abi šalys susitarė informuoti savo atitinkamus lyderius ir toliau siekti susitarimo“, – socialiniame tinkle „X“ parašė jis.
Trečiadienį bus tęsiamos Ukrainos ir Rusijos derybos, bet kol kas pažangos ženklų nėra
Ukrainos ir Rusijos derybininkai trečiadienį Ženevoje turėtų atnaujinti antrąjį JAV tarpininkaujamų taikos derybų ratą, nors nė viena pusė neužsiminė, kad yra priartėjusi prie kruviniausio ginkluoto konflikto Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos.
Šios derybos yra naujausias diplomatinis bandymas sustabdyti kovas, per kurias žuvo šimtai tūkstančių žmonių, milijonai gyventojų buvo priversti palikti savo namus, o rytinė ir pietinė Ukrainos dalys buvo nuniokotos.
Jungtinės Valstijos siekė užbaigti beveik ketverius metus trunkantį karą, tačiau Maskva ir Kyjivas vis dar nesutaria dėl pagrindinio teritorijų klausimo.
Du ankstesni derybų ratai Abu Dabyje proveržio nedavė.
Naujausios derybos buvo „labai įtemptos“, naujienų agentūrai AFP pareiškė Rusijos delegacijai artimas šaltinis,
„Truko šešias valandas. Dabar jos baigtos“, – žurnalistams sakė šaltinis, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo vakariniame kreipimesi į tautą pareiškė esąs pasirengęs „greitai žengti link vertingo susitarimo, kuris užbaigtų karą“, tačiau suabejojo, ar Rusija rimtai ketina siekti taikos.
„Ko jie nori?“ – pridūrė jis, kaltindamas juos teikiant pirmenybę raketų smūgiams, o ne „tikrai diplomatijai“.
Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą 2022 metų vasarį, per kurią su žemėmis sulyginti ištisi miestai.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
_lumina_rose
geri klipai
rusų prostitutkoms reikia plano B: arba Fansly arba VPN jei dar veiks
Derybos Ženevoje baigtos: Zelenskis įvertino situaciją
Vasario 18 dieną Ženevoje baigėsi derybos dėl karo nutraukimo, kuriose dalyvavo Ukraina, Jungtinės Amerikos Valstijos ir Rusija. Apie jas vakarinėje vaizdo kalboje kalbėjo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Pasak jo, susitikimas buvo rimtas ir turiningas.
„Klausimai dėl galimų kompromisų ir būtino lyderių susitikimo dar nėra pakankamai išnagrinėti. Tikimės kito susitikimo, ir būtų teisinga jį surengti dar vasarį. Svarbu, kad dalyvavo europiečiai – Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Vokietija, Italija, o Šveicarija buvo priimančioji šalis“, – pažymėjo valstybės vadovas. Jis pabrėžė, kad Europa turi būti derybų dalyvė, ir Ukraina visada laikosi šios pozicijos.
Atskirai prezidentas pabrėžė, kad delegacijai buvo pavesta aptarti humanitarinę kryptį: „Reikalingi karo belaisvių mainai, civilių išlaisvinimas. Dėl kiekvieno žmogaus ieškome informacijos ir visada dirbame tam, kad susigrąžintume savuosius – parvežtume ukrainiečius namo. Kiekvieni mainai turi reikšmę.“
Vasario 17 dieną Ženevoje prasidėjo naujas trišalių derybų raundas tarp Ukrainos, JAV ir Rusijos Federacijos delegacijų. Susitikimai truko dvi dienas.
Pasak prezidento V. Zelenskio, Ženevos derybose pasiekta tam tikra pažanga dėl galimybės įgyvendinti paliaubų stebėseną, jei būtų pasiekti atitinkami susitarimai.
Valstybės vadovas pažymėjo, kad derybų Šveicarijoje turinys apėmė dvi kryptis – karinę ir politinę.
Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadorius prie NATO Matthew Whitakeris pabrėžė, kad sudėtingiausias klausimas derybose yra teritorijų problema.
Jis taip pat pridūrė, kad Vašingtonas kol kas nėra įsitikinęs, jog Rusija rimtai nusiteikusi nutraukti kovos veiksmus.