Asamblėja priėmė rezoliuciją, kurioje pareiškė remianti „Ukrainos suverenumą, nepriklausomybę, vienybę ir teritorinį vientisumą tarptautiniu mastu pripažintų sienų ribose“.
Rezoliucija buvo priimta 107 balsais už, 12 balsų prieš ir susilaikius 51 šaliai, tarp kurių buvo ir Jungtinės Valstijos.
Rezoliucijoje taip pat raginama nedelsiant ir besąlygiškai nutraukti ugnį ir siekti „visapusiškos, teisingos ir ilgalaikės taikos“.
JAV delegacija spaudė, kad būtų surengtas atskiras balsavimas dėl pastraipų, susijusių su Ukrainos teritoriniu vientisumu ir tarptautine teise, tačiau ši idėja buvo atmesta.
Nuo praėjusių metų sausio, kai Joe Bideną Baltuosiuose rūmuose pakeitė Donaldas Trumpas, JAV valdžios požiūris į paramą Ukrainai, kuri anksčiau buvo tvirta ir besąlygiška, smarkiai pakito.
Trumpas grąžino Putiną iš diplomatinės izoliacijos
D. Trumpas grąžino Rusijos lyderį Vladimirą Putiną iš diplomatinės izoliacijos, o Vašingtonas ne kartą atsisakė pasmerkti 2022 metais Rusijos pradėtą invaziją.
JAV ambasadoriaus JT pavaduotoja Tammy Bruce sakė, kad ji palankiai vertina JT raginimą nutraukti ugnį.
Tačiau ji teigė, kad rezoliucijoje yra „formuluočių, kurios gali nukreipti dėmesį“ nuo diplomatinių pastangų užbaigti karą, užuot jas parėmus. Ji nenurodė, kokios tai formuluotės.
Vis dėlto Didžiojo septyneto (G-7) lyderiai, įskaitant D. Trumpą, antradienį per ketvirtąsias invazijos metines paskelbtame pareiškime dar kartą patvirtino savo „nepalaužiamą paramą Ukrainai“.
Praėjus mėnesiui po to, kai D. Trumpas 2025 metų sausį grįžo į valdžią, JAV balsavo prieš JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją, kurioje buvo raginama siekti „teisingos ir ilgalaikės taikos“, kad būtų užbaigtas karas.
Vėliau JAV delegacija pasiekė, kad Saugumo Taryba priimtų Rusijos remiamą rezoliuciją, kurioje buvo raginama siekti taikos, bet nebuvo paminėtas Ukrainos teritorinis vientisumas, o tai sukėlė Ukrainos sąjungininkų Europoje nepasitenkinimą.
Iki tol Taryba nesugebėjo pareikšti savo nuomonės apie karą, nes Rusija nuolat naudojosi savo veto teise.
„Nepaisant JAV vadovaujamų ir Europos remiamų taikos pastangų, Rusija ir toliau nerodo tikro noro sustabdyti šią agresiją“, – sakė Ukrainos užsienio reikalų viceministrė Mariana Beca.
Rusijos nuolatinio pasiuntinio prie JT pavaduotoja Ana Jevstignejeva atsikirto, kad Ukraina, siekdama užbaigti karą, turėtų sutelkti dėmesį į diplomatiją, „užuot inicijavusi dar vieną politizuotą balsavimą“.
Tuo metu Ukrainos ambasadorė Vašingtone Olha Stefanišyna paragino D. Trumpo administraciją sustiprinti spaudimą Rusijai.
„Tikimės, kad šią ypatingą dieną JAV vyriausybė ... supras, kad rusai supranta ne dialogo ar diplomatinių pastangų kalbą, o spaudimą“, – žurnalistams sakė O. Stefanišyna.
Ji išreiškė viltį, kad JAV įstatymų leidėjai netrukus priims įstatymą, kuriuo bus įvesti muitai ir antrinės sankcijos su Rusija prekiaujančioms šalims, siekiant daryti spaudimą Rusijos ekonomikai ir galimybėms finansuoti karą.
O. Stefanišyna pridūrė, kad Ukrainai labai reikia oro gynybos priemonių tuo metu, kai Rusija žiemos metu intensyvina savo atakas prieš civilius ir ypač svarbią infrastruktūrą.
Ji pripažino, kad „dar per anksti kalbėti apie bet kokį susitarimą artimiausiu metu“, bet pabrėžė, kad bet koks susitarimas dėl karo pabaigos turi apimti tvirtas JAV ir Europos Sąjungos (ES) saugumo garantijas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
