Kremliaus derybininkas Ženevoje susitiks su JAV atstovais
Specialusis Kremliaus pasiuntinys ekonomikos reikalams Kirilas Dmitrijevas ketvirtadienį planuoja vykti į Ženevą susitikti su JAV derybininkais, pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra „Tass“.
„Forbes“: Rusijai netekus „Starlink“ smuko vieno iš svarbiausių ginklų efektyvumas
Užblokavus Rusijos prieigą prie „Starlink“, ženkliai sumažėjo rusiškų dronų atakų efektyvumas. Tačiau tai ne vienintelė priešo ginkluotė, kurios veiksmingumas nukentėjo dėl šio sprendimo. Kaip rašo „Forbes“, dėl prieigos prie „Starlink“ blokavimo rusai susidūrė su rimtomis problemomis naudodami artileriją. Turimais duomenimis, Rusijos padaliniuose šiuo metu vyrauja sumaištis, mažinanti pajėgų, kurios ilgą laiką buvo Maskvos kovinių operacijų pagrindas, efektyvumą.
Zelenskis atskleidė pokalbio su Trumpu detales
Volodymyras Zelenskis trumpai apžvelgė šio vakaro pokalbį su Donaldu Trumpu, kuriame, jo teigimu, taip pat dalyvavo JAV pasiuntiniai Steve‘as Witkoffas ir Jaredas Kushneris, rašo „Sky News“.
„Mūsų komandos šiuo metu intensyviai dirba, ir aš joms padėkojau už visas pastangas ir įsitraukimą į derybas siekiant užbaigti karą“, – teigė V. Zelenskis.
Artėja naujas derybų etapas: Trumpas savo derybų komandai jau davė nurodymą
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pavedė Amerikos derybininkams siekti „nutraukti žudynes“ kare Ukrainoje, pareiškė JAV viceprezidentas J. D. Vance‘as, rašo „RBC-Ukraina“.
Vokietijoje suimtas įtariamas buvusio Ukrainos parlamento nario žudikas
Trečiadienį Ispanijos policija pranešė, kad Vokietijoje suimtas įtariamas buvusio prorusiško Ukrainos įstatymų leidėjo, nušauto pernai prie privačios mokyklos Madride, žudikas.
51 metų Andrijus Portnovas buvo nušautas 2025 m. gegužę prie Amerikos privačios mokyklos Pozuelo de Alarkone, turtingame Madrido priemiestyje, atvežęs savo vaikus.
Ispanijos policijos pareigūnai, bendradarbiaudami su Vokietijos federaline policija, suėmė įtariamą šaulį Heinsberge netoli Nyderlandų sienos, sakoma Ispanijos policijos pranešime. Kada tai įvyko, jame nepasakyta.
A. Portnovas buvo prezidento administracijos vadovo pavaduotojas, kai Ukrainos prezidentas buvo Viktoras Janukovyčius, Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas, 2014 m. pabėgęs į Rusiją per proeuropietiškus protestus Ukrainoje.
Jungtinės Amerikos Valstijos 2021 m. įvedė A. Portnovui sankcijas dėl įtariamos korupcijos ir teigė, kad jis pasinaudojo savo įtaka teismų sistemoje ir teisėsaugoje, kad nusipirktų prieigą prie Ukrainos teismų ir pakenktų reformų pastangoms.
A. Portnovas gyveno Rusijoje ir Austrijoje, o po prezidento Volodymyro Zelenskio išrinkimo grįžo į gimtąją šalį.
Pasak žiniasklaidos, jis pasinaudojo savo ryšiais valdžios sferose ir 2022 m. pabėgo iš Ukrainos, nepaisant draudimo šaukiamo amžiaus vyrams išvykti iš šalies, kai Rusija pradėjo invaziją.
Iš pradžių pareigūnai sakė, kad nužudymas gali būti susijęs su organizuotu nusikalstamumu.
2026 m. Norvegija skirs Ukrainai 9 mlrd. JAV dolerių paramą
Pagal Nanseno programą Norvegija šiais metais Ukrainai suteiks 9 mlrd. JAV dolerių paramą kariniams ir civiliniams poreikiams, „Telegram“ žinutėje pranešė Ukrainos ministrė pirmininkė Julija Svyrydenko.
„Norvegija šiems metams Ukrainai skiria 9 mlrd. dolerių finansavimą. Tai dar vienas karinės ir civilinės pagalbos Ukrainai paketas pagal Nanseno programą“, – sakoma premjerės pranešime.
Pasak J. Svyrydenko, apie tai paskelbta trečiadienį, kai Kyjive lankėsi Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Støre. Ukrainos vyriausybės vadovė pabrėžė, kad naujasis pagalbos paketas tęsia partnerystę su Norvegija, vienu iš didžiausių įnašų prisidėjusia ir prie PURL iniciatyvos, skirtos sustiprinti Ukrainos oro gynybą.
Energetinis saugumas buvo viena iš svarbiausių temų per susitikimą trečiadienį.
„Norvegijos pagalba importuojant dujas, jos įnašai į Energetikos paramos fondą ir dotacijos yra nepaprastai svarbios. Norvegija teikia paskirstyto generavimo įrangą, kuri veiks „Naftogaz“ grupės objektuose. Taip pat aptarėme perspektyvius investicinius projektus, kurie galėtų būti remiami pasitelkiant „Norfund“ priemones“, – pridūrė J. Svyrydenko.
Sausio pradžioje ministrė pirmininkė J. Svyrydenko susitiko su Norvegijos užsienio reikalų ministru Espenu Barthu Eide ir perdavė sutartą sąrašą įrangos, reikalingos remontui po Rusijos atakų ir tolesniam Ukrainos energetinio atsparumo stiprinimui.
Virto „ištisine pelke“: rusai susprogdino užtvanką svarbioje fronto kryptyje
„DeepState“ praneša apie susprogdintą užtvanką Slovjansko–Kramatorsko kryptimi, o tai stipriai apsunkina Ukrainos ginkluotųjų pajėgų logistiką šiame rajone.
Užtvanka buvo susprogdinta netoli Osykovo gyvenvietės, dėl to buvo užlieta vietovė. Vanduo pasiekė Družkivkos–Kostiantynivkos kelią, paversdamas šį ruožą „ištisine pelke“, o patys kariai teigia, kad pravažiavimas ten kol kas neįmanomas.
Analitikai pažymi, kad teigti, jog logistika į Kostiantynivką yra visiškai atkirsta, negalima, nes egzistuoja kiti keliai, kuriais bus organizuojamas tiekimas bei judėjimas. Tačiau rusams tikrai pavyko ją pabloginti, bent jau laikinai.
„Tai dar vienas rodiklis, kad maskvėnai didina dėmesį Kostiantynivkai. Poveikis logistikai yra pasiruošimo pradžia ryžtingesniems tolesniems sukoncentruotų pajėgų veiksmams, nes šiuo metu jie zonduoja mūsų gynybą perimetru ir ieško silpnų vietų, kad pasiektų miestą“, – reziumuoja analitikai.
Rusų kėslai Kostiantynivkos kryptimi
Pasak „DeepState“, užtvankos susprogdinimas yra dalis platesnės strategijos. Rusijos pajėgos šiuo metu aktyviai ieško spragų Ukrainos gynyboje, o logistinių mazgų trikdymas rodo artėjantį bandymą šturmuoti miestą.
Nors potvynis sukėlė rimtų kliūčių kelyje Družkivka–Kostiantynivka, Ukrainos pajėgos ieško alternatyvių maršrutų tiekimui užtikrinti.
Zelenskis: visos paleistos „Flamingo“ raketos pataikė į taikinius
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, komentuodamas vieną iš neseniai įvykdytų atakų panaudojant raketas „Flamingo“, pareiškė, kad visos paleistos raketos pasiekė taikinį.
„Surengėme tikslias atakas raketomis „Flamingo“ į Votkinską, pataikėme į taikinius už 1400 kilometrų. Laikau tai tikra mūsų pramonės sėkme“, – per bendrą su Norvegijos ministru pirmininku Jonu Gahru Støre spaudos konferenciją sakė V. Zelenskis.
„Nesakysiu, kiek „Flamingo“ raketų buvo panaudota šį kartą. Noriu tik pabrėžti, kad kai kurias iš jų perėmė Rusijos oro gynyba, kai kurių – ne, ir buvo tikslių pataikymų. Svarbiausia, kad visos paleistos raketos pasiekė savo taikinį“, – pridūrė jis.
Prezidentas taip pat pabrėžė, kad Rusijos pajėgos bando susekti, kur gaminamos raketos „Flamingo“.
„Dėl Rusijos atakų turėjome ilgai laukti, kol bus atnaujintos gamybos linijos. Gamintojai padidins gamybą. Tai priklauso nuo finansavimo ir kai kurių komponentų prieinamumo“, – sakė V. Zelenskis.
Pranešta, kad vasario 21-osios naktį atakos taikinys buvo gamykla Votkinske, Udmurtijoje, ji gamina raketas „Iskander“ ir „Orešnik“.
Apsirūpinimo nafta pavojaus Vengrijai ir Slovakijai nėra, skelbia Europos Komisija
Vengrijai ir Slovakijai šiuo metu nekyla naftos trūkumo pavojus, nepaisant to, kad yra nutrūkęs rusiškos naftos tiekimas naftotiekiu „Družba“, trečiadienį pranešė Europos Komisija (EK).
Alternatyvūs šaltiniai užtikrina tiekimą, sakė EK atstovė spaudai po ekspertų susitikimo padėčiai aptarti.
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, vienas iš nedaugelio Europos Sąjungos lyderių, artimų Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, vetavo 90 mlrd. eurų ES paskolą Ukrainai, taip pat naują sankcijų Rusijai paketą, kol Kyjivas atnaujins tiekimą per „Družba“.
V. Orbanas kaltina Ukrainą tyčiniu delsimu suremontuoti naftotiekį, kuris, pasak Kyjivo, buvo pažeistas per Rusijos smūgius sausio mėnesį.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad remonto darbai dar nebaigti, ir pasiūlė Budapeštui šį klausimą spręsti su Maskva, kuri, pasak jo, kelis kartus bombardavo naftotiekį.
Vengrija ir Slovakija buvo priverstos pradėti naudoti savo skubios pagalbos naftos atsargas, kurios yra ribotos iki trijų mėnesių importo. Tačiau jos turi ir kitų tiekimo šaltinių, pavyzdžiui, Adrijos naftotiekį, einantį per Kroatiją, po ekspertų susitikimo sakė EK atstovė spaudai Anna-Kaisa Itkonen.
„Kroatija susitikime patvirtino, kad ne rusiška žaliavinė nafta yra transportuojama Adrijos naftotiekiu į Vengriją ir Slovakiją“, – nurodė ji.
„Tai išlieka pagrindinis alternatyvus naftotiekis Vengrijai ir Slovakijai, siekiant patenkinti jų poreikius, o naftotiekis turi pakankamai pajėgumų padidinti apimtis, kad visiškai patenkintų Vengrijos ir Slovakijos reikalavimus“, – pridūrė EK atstovė.
Lenkijos prezidentas kritikuoja dronų diegimo tempą ir ragina mokytis iš Ukrainos patirties
Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis trečiadienį sukritikavo dronų diegimo kariuomenėje tempą ir ragino aktyviau perimti Ukrainos patirtį, kad būtų sustiprintas šalies gynybos potencialas.
Prezidentas kartu su gynybos ministru Wladyslawu Kosiniaku-Kamyszu ir ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo viršininku generolu Wieslawu Kukula trečiadienį dalyvavo metiniame karinių vadų instruktaže.
Pasak K. Nawrockio, Lenkija turi stiprią mokslinę ir inžinerinę bazę, kuri galėtų būti efektyviau panaudota gynybos reikmėms.
„Neigiamai vertinu dronų integravimo į Lenkijos ginkluotąsias pajėgas tempą“, – pareiškė prezidentas.
„Sisteminiai viešųjų pirkimų taisyklių, mokymo naudojimo ir personalo komplektavimo pokyčiai įgyvendinami per lėtai“, – pridūrė jis.
Trečiadienį prezidentas taip pat paragino supaprastinti valdymo procesus ir stiprinti ministerijų bendradarbiavimą, teigdamas, kad Lenkija turėtų geriau panaudoti Ukrainos kariavimo dronais patirtį.
Renginio metu W. Kukula pabrėžė, kad Rusija kelia „egzistencinę grėsmę“ Lenkijai ir pažymėjo, jog šalies kariuomenė turi tam tikrų trūkumų.
NATO rytiniame sparne esanti Lenkija, kuri turi sieną ir su karo draskoma Ukraina, ir su Rusijos Kaliningrado sritimi, yra tarp daugiausiai karinėms reikmėms išleidžiančių NATO narių.
Lenkija savo išlaidas gynybai smarkiai padidino po to, kai 2022 metų vasarį Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
Pagal šių metų biudžetą 4,8 proc. Lenkijos bendrojo vidaus produkto (BVP) bus skirta gynybai.
W. Kukula teigė, kad šios rekordinės išlaidos nėra pakankamos „kompensuoti beveik tris dešimtmečius trukusį chroniškai nepakankamą ginkluotųjų pajėgų finansavimą“.
Generolas taip pat pabrėžė lėtą techninės modernizacijos tempą, lyginant su kariuomenės plėtra.
Jis teigė, kad iki 2039 metų Lenkijos kariuomenę turėtų sudaryti apie 500 tūkst. karių. Šiuo metu Lenkijos kariuomenėje yra apie 210 tūkst. karių.
W. Kukula sakė, kad kai kurie nauji Lenkijos daliniai nepasiekia kovinės parengties ne dėl personalo trūkumo, o dėl nepakankamos įrangos ir atnaujinimų stygiaus.
Jis pridūrė, kad Rusija vis dar kelia egzistencinę grėsmę Lenkijai, nuolat reorganizuoja savo pajėgas, remiasi pamokomis Ukrainoje ir didina pajėgumus konvenciniam konfliktui su NATO šalimis.
„Aktyviai siekia pakenkti NATO vienybei“
Pasak K. Nawrockio, Maskva laiko NATO savo didžiausiu priešu ir aktyviai siekia pakenkti Aljanso vienybei – ypač 5-ojo straipsnio, kuriame teigiama, kad ginkluotas išpuolis prieš vieną narę laikomas išpuoliu prieš visas, patikimumui.
„(Rusija) ir toliau grasins valstybėms visame (NATO) rytiniame flange (...), vykdydama didelio masto hibridinį karą ir įtakos veiklą visoje Europoje“, – sakė prezidentas ir įspėjo dėl realios rizikos, kad geopolitinė situacija gali tapti vis labiau konfrontacinė.
„Tokiu atveju (...) turime būti pasirengę reaguoti į įvykių seriją, incidentus ant karo ribos išbandant mūsų atsparumą“, – sakė K. Nawrockis, nurodydamas NATO ir strateginį aljansą su Vašingtonu kaip Varšuvos saugumo ramsčius.
Jo nuomone, visos NATO valstybės narės privalo įsitraukti į Aljanso gynybos ir atgrasymo pajėgumų stiprinimą.
„Amerikiečiai tikisi, kad jų sąjungininkai Europoje prisiims didžiąją dalį kolektyvinės gynybos pareigų“, – sakė jis ir pridūrė, kad šių lūkesčių įgyvendinimas atitinka visų europiečių interesus.
K. Nawrockis taip pat teigė, kad strateginės partnerystės su Jungtinėmis Valstijomis gilinimas ir JAV karinio buvimo Lenkijoje stiprinimas yra ir išliks vienu iš jo prezidentavimo prioritetų.
Ukraina pademonstravo galią: smogė raketa giliai į užnugarį, Rusija net nedrįso pripažinti
Smūgis, keičiantis pusiausvyrą: BBC ir „Pravda Heraščenka“ pažymima, kas ukrainiečiai pademonstravo unikalią raketos „Flamingo“ galią prieš kelias dienas surengus ataką prieš Votkinsko raketų gamyklą.
Daugiau skaitykite: Ukraina pademonstravo galią: smogė raketa giliai į užnugarį, Rusija net nedrįso pripažinti
Jungtinėje Karalystėje pradėjo veikti pirmoji Ukrainos dronų gamykla
Jungtinėje Karalystėje pradeda veikti pirmoji Ukrainos gynybos gamykla – „Ukrspecsystems“ gamybos kompleksas, kurio dronai jau įrodė savo veiksmingumą aukštųjų technologijų kare.
Apie tai „Telegram“ žinutėje pranešė Ukrainos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Valerijus Zalužnas.
Diplomatas pabrėžė, kad Ukraina nuolat patiria raketų smūgius, infrastruktūros žalą ir grėsmes gamybos įrenginiams, todėl gamybos pradžia Jungtinėje Karalystėje turi didelę strateginę prasmę.
„Tai nereiškia mūsų svorio centro perkėlimo iš Ukrainos. Tai reiškia, kad plečiame mūsų bendrus pajėgumus ir kuriame antrąjį atsparumo sluoksnį, kad būtų garantuota nepertraukiama gamyba. Mes išlaikome inžinerinę patirtį Ukrainoje ir kartu integruojame gamybą į JK gynybos erdvę“, – parašė ambasadorius.
Šį požiūrį jis apibūdino kaip naują partnerystės lygį, kai sąjungininkės ne tik remia viena kitą, bet ir kuria bendrą pramonės saugumo bazę.
Taip pat pranešta, kad Ukraina ir Jungtinė Karalystė pradėjo projektą OCTOPUS, pagal jį Jungtinėje Karalystėje serijiniu būdu bus gaminami dronai perėmėjai. Tikimasi, kad kiekvieną mėnesį bus pagaminta tūkstančiai dronų, skirtų pristatymui į Ukrainą.
Dronų projektas OCTOPUS buvo sukurtas Ukrainoje, padedant britų mokslininkams ir technikams. Šių dronų didelis veiksmingumas jau įrodytas mūšio lauke, ypač prieš „Shahed“ tipo dronus.
Dronai perėmėjai yra žymiai pigesni nei įprastos oro gynybos raketos ir parodė didelį veiksmingumą prieš Rusijos kamikadzėmis vadinamų dronų, paleidžiamų į Ukrainos miestus, bangas. Jie greitai perima ir sunaikina dronus bei raketas, jiems nepasiekus taikinių.
Lenkijos prezidentas perspėja dėl Rusijos planų: „Susidursime su jo padariniais visame rytiniame flange“
Maskva laiko NATO, įskaitant Lenkiją, pagrindiniu savo priešu ir bandys įvaryti pleištą tarp Šiaurės Atlanto Aljanso sąjungininkių. Net jei Rusijos ir Ukrainos karas bus įšaldytas, Rusija išliks revizionistinė ir pasirengusi tolesniems agresyviems veiksmams, trečiadienį pareiškė Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis, kai Varšuvoje sakė kalbą Lenkijos karinei vadovybei.
K. Nawrockis pabrėžė, kad Rusija laiko Aljansą, o ypač Lenkiją, „pagrindiniu savo priešu civilizaciniame kare su Vakarais“. Pasak jo, siekdamas susilpninti Aljansą, Kremlius imasi priemonių, kad pakirstų pasitikėjimą NATO sutarties 5 straipsnio taikymo mechanizmu. Jo įsitikinimu, Rusija ir toliau baugins valstybes visame rytiniame Aljanso flange, vykdys hibridinius veiksmus ir įtakos operacijas visoje Europoje“.
Lenkijos prezidentas taip pat sakė, kad Rusija vis glaudžiau bendradarbiauja su Kinija, formuoja platesnį valstybių, abejojančių Vakarų tarptautinės tvarkos modeliu, bloką. Šiame kontekste „Europa tampa vienu iš svarbiausių šių varžybų teatrų“.
Jis taip pat pabrėžė, kad Rusijos neigiama įtaka saugumo aplinkai nesiliaus, o tai gali lemti Lenkijai nepalankius įvykius.
„Esant tokiam scenarijumi, net jei konflikto Ukrainoje intensyvumas pasikeis, susidursime su jo padariniais visame rytiniame flange. Turime atsižvelgti į būtinybę reaguoti į daugybę įvykių ir incidentų, kurie dar nėra tikras karas, bet išbandys mūsų atsparumą“, – sakė Lenkijos prezidentas.
Jis pridūrė, kad šių veiksmų tikslas taip pat yra pamėginti suskaldyti NATO vienybę. K. Nawrockis perspėjo, kad „įsivaizduojamas deeskalavimas, konflikto įšaldymas ir dalinis dabartinės fronto linijos ir Rusijos kontrolės Rytų Ukrainoje pripažinimas gali privesti prie ilgalaikio susiskaldymo Europoje“.
„Tokiu atveju Rusija išliks dar labiau revizionistinė – išoriškai atrodytų susilpnėjusi, bet iš tikrųjų, deja, vis dar pasirengusi karui“, – pabrėžė Lenkijos prezidentas.
Anksčiau K. Nawrockis yra sakęs, kad Rusija – nesvarbu ar carinė, komunistinė, ar putinistinė – šimtus metų kelia grėsmę regiono šalims.
Aiškėja naujos detalės apie teroro išpuolį Lvive: 18-metė kaltinama įviliojusi policininkus
Ukrainos saugumo tarnyba (SSU) ir nacionalinė policija oficialiai pateikė kaltinimus 18-metei moteriai iš Charkivo, kuri vasario 22-osios naktį įviliojo policijos pareigūnus į teroristinio išpuolio vietą Lvive. Kaip praneša „Ukrinform“, apie tai informavo SSU.
Tyrimo metu nustatyta, kad, vykdydama savo prižiūrėtojo nurodymus, minima moteris, būdama Charkive, paskambino į pagalbos liniją ir perskaitė iš anksto parengtą tekstą, kuriame teigiama, kad ji tariamai matė, kaip du nežinomi asmenys įsilaužia į maisto prekių parduotuvę Lvive.
Kai į iškvietimą atvyko policijos patrulis, Rusijos operatyvininkai nuotoliniu būdu susprogdino netoliese padėtą savadarbį sprogstamąjį įtaisą. Į įvykio vietą atvykus antram policijos būriui ir Nacionalinės gvardijos pėsčiajam patruliui, įvyko dar vienas sprogimas.
Tyrėjai nustatė, kad anoniminio skambučio autorė šių metų sausio mėnesį patraukė Rusijos žvalgybos operatyvininkų dėmesį, nes „Telegram“ kanaluose ieškojo „lengvų pinigų“. Ji sutiko perduoti melagingą pranešimą teisėsaugai ir tikėjosi gauti 100 JAV dolerių (apie 85 eurus) už melagingą skambutį pagalbos numeriu 112.
Įtariamajai pateikti kaltinimai pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso 383 straipsnio 2 dalį (sąmoningas melagingas pranešimas apie nusikalstamą veiką).
SSU nurodė, kad teisėsaugos pareigūnai per 10 valandų po sprogimų serijos sulaikė teroristinio išpuolio kaltininką. Tyrimas tęsiamas, siekiant nustatyti ir patraukti atsakomybėn visus prie šio nusikaltimo prisidėjusius asmenis.
Kaip jau skelbė „Ukrinform“, vasario 22 d. naktį Lvivo centre pasigirdo du sprogimai. Buvo nustatyta, kad kiek anksčiau, nuo 23 iki 23.30 val., adresu Danylyšynos g. 20 buvo padėti du savadarbiai sprogstamieji įtaisai.
Žuvo 23-ejų policininkė Viktorija Špylka ir buvo sužeisti 24 žmonės. 10 nukentėjusiųjų vis dar yra hospitalizuoti, trijų būklė sunki. Teisėsaugos pareigūnai greitai nustatė prie išpuolio prisidėjusį asmenį – moteris buvo sulaikyta Staryj Sambire.
Lenkijos pateikė kaltinimus 6 asmenis dėl bandymo į Rusiją gabenti dronų gamybos įrangą
Lenkijos prokurorai pateikė kaltinimus keturiems baltarusiams ir dviem lenkams dėl bandymo į Rusiją kontrabanda gabenti dronų gamybai būtiną įrangą, trečiadienį pranešė „TVP World“.
Lenkijos vidaus saugumo tarnyba (ABW) vasario 18 d. surengė reidą, per kurų sulaikė keturis Baltarusijos piliečius ir vieną Lenkijos pilietę, taip pat konfiskavo sankcionuotą įrangą ir maždaug 95 tūkst. eurų sumą įvairiomis valiutomis.
Šeštajam įtariamajam, taip pat Lenkijos piliečiui, kuris buvo sulaikytas anksčiau, taip pat pateikti kaltinimai dėl mėginimo apeiti sankcijas, taikomas Rusijai dėl jos pradėto karo Ukrainoje.
Pasak ABW, kontrabandos tinklas planavo transportuoti įrangą į Rusiją per Baltarusiją.
„TVP World“ teigimu, jei bus pripažinti kaltais, įtariamiesiems gresia mažiausiai trejų metų laisvės atėmimas.
Zelenskis atsakė, ko tikisi iš naujausių derybų dėl Ukrainos: dėl vieno klausimo – daug abejonių
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atsakė, ko tikisi iš sekančio derybų Ženevoje raundo, skelbia UNIAN. V. Zelenskis nurodė, kad mano, jog nemano, kad ketvirtadienį derybose pavyks išspręsti teritorijų klausimą.
Apie tai V. Zelenskis kalbėjo Kyjive spaudos konferencijoje su Norvegijos ministru pirmininku Jonasu Garu Store‘u.
„Rytoj įvyks dvišalis Ukrainos ir JAV susitikimas. Jie parengs ekonominius dokumentus. Tuo pačiu metu mes dirbame prie 20 punktų plano, saugumo garantijų ir klestėjimo paketo“, – sako V. Zelenskis.
Anot jo, kartu su Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretoriumi Rustamu Umerovu į susitikimą išvyko ekonomikos grupė.
„Dialogo metu jie iškels visus klausimus ir nuoseklumą, kaip sustabdyti karą“, – teigia V. Zelenskis.
„Generolai trišaliu lygiu, generolai iš Ukrainos, JAV ir Rusijos kalbėjo, kaip stebėti ugnies nutraukimą, kai tai įvyks. Problema yra ta, ar yra politinė valia sustabdyti šį karą, ir teritorijų klausimas. Tai sudėtinga – tai yra tai, ką mes turime. Nieko naujo, tarp mūsų, nieko naujo. Jie bandys kalbėti rytoj, ir jie kalbės, manau, pirmosiomis kovo dienomis trišaliu lygiu. Tikiuosi, kad turėsime susitikimą“, – sako Ukrainos prezidentas.
Taip pat darbotvarkėje bus klausimas dėl belaisvių mainų.
„Štai kur mes esame, bet aš nesu tikras, kad rytoj turėsime konkretų rezultatą dėl žemės, ypač dėl teritorijų. Nes šis klausimas, kartoju dar kartą, mano nuomone, turi būti sprendžiamas lyderių lygiu“, – pabrėžia V. Zelenskis.
Ganos ministras paprašė Ukrainos paleisti Rusijos pusėje kovojusius ganiečius
Ganos užsienio reikalų ministras Samuelis Okudzeto Ablakwa trečiadienį per retą vizitą Ukrainoje paragino prezidentą Volodymyrą Zelenskį išlaisvinti du Ganos karo belaisvius, sugautus kovojančius Rusijos pusėje.
Naujienų agentūros AFP teigimu, 2022 m. Rusijos pradėta plataus masto invazija į Ukrainą pritraukė samdinius ir užsienio karius į abejas kariaujančias puses, be kita ko ir iš keleto Afrikos šalių.
Ukraina trečiadienį pranešė, kad Rusijos gretose buvo identifikuota daugiau nei 1780 piliečių iš 36 Afrikos šalių, įskaitant Ganą, ir kad kai kurie iš jų buvo paimti į nelaisvę.
„Esame gana optimistiški, kad šis vizitas bus labai sėkmingas ir kad vėlesniuose mano pokalbiuose su prezidentu Zelenskiu jis bus dosnus bei supratingas, ir humanitariniais sumetimais paleis šiuos du Ganos piliečius“, – bendroje spaudos konferencijoje su kolega iš Ukrainos kalėjo Afrikos šalies užsienio reikalų ministras.
„Jie yra manipuliacijų, dezinformacijos, nusikalstamų prekybos tinklų melagingos informacijos aukos“, – apie kovoti už Rusiją suviliotus savo šalies piliečius sakė S. Okudzeto Ablakwa.
Jis padėkojo Ukrainai už tarptautinės teisės normas atitinkanti elgesį su sulaikytaisiais.
„Gavome pranešimus, kad jie yra geros sveikatos. Jie nebuvo kankinami. Nuo jų suėmimo jie nepatyrė jokio nežmoniško elgesio“, – pridūrė Ganos užsienio reikalų ministras.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha teigė, kad abi pusės „atvirai pasikalbėjo“ apie karo belaisvių grąžinimą į Ganą.
Jis taip pat paragino Akrą imtis griežtesnių priemonių, kad Maskva negalėtų verbuoti Afrikos piliečių.
„Rusai veda Ganos piliečius į mirtį, o Ukraina siūlo bendradarbiavimą gyvybės labui“, – kalbėjo A. Sybiha.
Kaip ELTA rašė anksčiau, Ukrainos žvalgybos vertinimu, Rusija jau užverbavo mažiausiai 18 tūkst. užsieniečių iš 128 šalių, dažnai pasitelkdama apgaulę, prievartą ar finansinį išnaudojimą.
Pasak Ukrainos naujienų agentūros „Ukrinform“, Rusija praėjusių metų pabaigoje vykdė didelio masto samdinių verbavimo kampaniją Pietryčių Azijoje, Afrikoje ir Lotynų Amerikoje, maskuodama ją kaip „bendradarbiavimą“ su vyriausybėmis ir saugumo struktūromis.
Iš Baltarusijos – slapti tuneliai: atskleidė, kaip prieš Europą veikia Lukašenka ir Putinas
Rusija į Europą migrantus siunčia slaptais tuneliais, skelbia „The Telegraph“. Leidinio duomenimis, Rusija padėti juos statyti kviečia paslaptingus specialistus iš Artimųjų Rytų.
Sikorskis rėžė Vengrijai: ES paskola Ukrainai bus išmokėta
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis sakosi esąs įsitikinęs, kad 90 mlrd. eurų ES paskola Ukrainai bus išmokėta nepaisant Vengrijos grasinimų ją vetuoti.
R. Sikorskis antradienį lankėsi Kyjive, kur buvo minimos ketvirtosios plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą metinės.
Vizito metu jis kartu su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Antonio Costa ir Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen taip pat dalyvavo Ukrainą remiančios tarptautinės Norinčiųjų koalicijos susitikime.
„Turiu gerų naujienų šiuo klausimu, – antradienį kalbėdamas apie 90 mlrd. eurų paskolą Lenkijos visuomeninei televizijai „TVP World“ pasakė jis. – Jie abu [Costa ir von der Leyen] sakė, kad sprendimas buvo priimtas jau per paskutinį Europos Vadovų Tarybos [susitikimą]... taigi pinigai bus išmokėti.“
Pirmiau buvo pranešta, kad abu ES lyderiai patikino Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, kad blokas suteiks paskolą ir be Vengrijos sutikimo.
Budapeštas šią savaitę vėl pagrasino, kad blokuos ES lėšų išmokėjimą, kol Kyjivas neatnaujins Rusijos naftos tranzito į Vengriją naftotiekiu „Družba“ – pagrindine Rusijos naftos tiekimo į Vengriją ir Slovakiją arteriją. Ukrainos valdžios institucijos teigė, kad per Ukrainą einančią naftotiekio atkarpą sausio mėnesį apgadino rusų dronas.
R. Sikorskis taip pat sakė, kad Europos Komisijos ekspertai turėtų oficialiai įvertinti dujotiekio gedimo mastą ir priežastis. Jei jų išvados patvirtins Kyjivo versiją, Vengrija turėtų atšaukti savo veto, paaiškino jis.
Zelenskis patvirtino: Ukrainos derybininkas susitiks su JAV pasiuntiniais
Ukrainos vyriausiasis derybininkas Rustemas Umerovas ketvirtadienį susitiks su JAV pasiuntiniais Steve'u Witkoffu ir Jaredu Kushneriu, trečiadienį pranešė Volodymyras Zelenskis.
Rusijoje – galinga dronų ataka: yra žuvusių
Per Ukrainos bepiločio orlaivio ataką Rusijos vakarinėje Smolensko srityje esančioje gamykloje žuvo keturi žmonės ir dar 10 buvo sužeisti, trečiadienį pranešė regiono gubernatorius.
„Keturi darbuotojai tragiškai žuvo atlikdami savo profesines pareigas. Dešimt buvo sužeista“, – sakė Smolensko srities gubernatorius Vasilijus Anochinas savo „Telegram“ paskyroje paskelbtame vaizdo įraše.
Neįtikėtinas ukrainiečių smūgis Kursko srityje: sunaikino tikrą „Aladdino urvą“
Ukrainos dronų operatoriai paskelbė Rusijos teritorijoje sunaikinę tikrą „Aladdino urvą“ – sandėlį, kuriame rusai laikė savo techniką, praneša naujienų portalas „TVP World“.
Medžiagoje, kuria platformoje „Telegram“ pasidalino Ukrainos 80-osios atskirtoji oro desanto Galicijos brigada, užfiksuotas operatoriaus šokas, kai jo valdomas dronas įskrido į sandėlį Kursko regione vakarinėje Rusijos dalyje.
„Tai tiesiog neįtikėtina! – susijaudinęs šaukia operatorius, matydamas Rusijos dronus, transporto priemones ir dėžes su šaudmenimis. – Pažiūrėkite, kokios ten mašinos!“
Dronui skraidant po sandėlį, operatorius vertina savo radinio dydį, o tada aparatas trenkiasi į vieną iš transporto priemonių. Tada į sandėlį įskrenda dar vienas dronas ir viskas kartojasi iš naujo.
„Neseniai Kursko regione buvo aptiktas ir sunaikintas didelis priešo sandėlis, kuriame priešas buvo sukaupęs nemažą kiekį dronų, šaudmenų ir su jais susijusios technikos, taip pat lengvųjų transporto priemonių, kurias naudojo priešo dronų komandos“, – rašoma brigados pranešime.
„Priešas manė, kad jo teritorijoje jam niekas negresia, bet pamiršo, kad tokia vertingų išteklių koncentracija neišvengiamai baigiasi tuo, kad jie būna sunaikinti.“
„80-osios brigados kovinių dronų operatoriai stengiasi sumažinti rusų puolimo potencialą, taikydamiesi į jų logistiką“, – pridūrė brigada.
Ukrainos mieste į pareigūnus paleisti šūviai
Lucko mieste vykdant informavimo priemones, vienas vyriškis paleido keletą šūvių į Teritorinio verbavimo ir socialinės paramos centro darbuotojus.
Apie tai platformoje „Facebook“ pranešė Voluinės regiono teritorinis verbavimo ir socialinės paramos centras.
Kariškiai ėmėsi operatyvių ir koordinuotų veiksmų ir užpuolikas buvo sutramdytas ir perduotas policijos pareigūnams, o jo ginklas konfiskuotas.
Centro teigimu, per incidentą, kuris įvyko vasario 24 d., nė vienas karys nebuvo sužeistas. Šiuo metu vyksta įvykio tyrimas.
Voluinės regiono teritorinis verbavimo ir socialinės paramos centras pabrėžė, kad bet kokios smurto ar ginkluotos agresijos prieš oficialias pareigas vykdančius kariškius apraiškos yra nepriimtinos ir bus tinkamai teisiškai įvertintos pagal galiojančius Ukrainos teisės aktus.
Kaip buvo pranešta pirmiau, Ukrainos gynybos ministras Mychailo Fiodorovas pareiškė, kad šiuo metu rengiama plataus masto mobilizacijos sistemos reforma, kuria siekiama išspręsti per pastaruosius kelerius metus susikaupusias problemas, tuo pačiu išsaugant šalies gynybos pajėgumus.
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 95 iš 115 rusų dronų
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 95 rusų paleistus dronus, tinkle „Telegram“ pranešė ginkluotosios oro pajėgos.
Nuo antradienio 18.30 val. okupantai paleido į Ukrainą 115 dronų, įskaitant „Shahed“ (apie 60), „Gerbera“, „Italmas“ bei kitų tipų imitacinius bepiločius.
Oro atakas atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Preliminariais duomenimis, 95 priešo dronai numušti/neutralizuoti šiauriniuose, pietiniuose ir rytiniuose šalies regionuose.
Registruoti 18 dronų smūgiai 11 vietų.
Naktį į trečiadienį ir anksti ryte dronais smogta kritinei ir transporto infrastruktūrai Mykolajivo mieste ir Voznesenskio rajone Mykolajivo srityje.
Viena Europos šalis atsakė į Zelenskio prašymą: „Negalime taikyti dvigubų standartų“
Austrijos Europos, integracijos ir šeimos ministrė Claudia Bauer skeptiškai vertina Ukrainos narystės Europos Sąjungoje (ES) proceso pagreitinimą.
Witkoffas apie Zelenskio ir Putino susitikimą: yra keli svarbiausi klausimai, ką turėtų aptarti
JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Steve‘as Witkoffas pareiškė besitikintis, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiks su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu, skelbia „Interfax Ukraina“.
Be kita ko, jo nuomone, jie turėtų aptarti saugumo garantijų klausimus.
„Mes labai tikime šiuo susitikimu, manome, kad iš dalies bandėme išspręsti visus kitus klausimus, o tada palikti lyderiams teritorijų klausimą. Taip, turime daug darbo dėl teritorijų, turime apsvarstyti visas įvairias koncepcijas, yra daug įvairių variantų, kuriuos reikia apsvarstyti“, – cituojamas S. Witkoffas.
Jis pabrėžė, kad JAV „labai tiki“, kad Ukrainos prezidentas ir Kremliaus vadovas surengs susitikimą, kuris turėtų išspręsti kelis dalykus.
„Tai patvirtinimas klausimų, kuriuos mes aptarėme: klestėjimas, ekonomikos augimas ir galimybės, kreditas Ukrainos sistemai. Taigi susitikimas apimtų tai, saugumo garantijas. Bet, svarbiausia, jis apimtų teritorijų klausimus. Todėl mes labai tikime tuo“, – pareiškė S. Witkoffas.
Anot jo, jei tai įvyks, „tada galbūt mes baigsime kažkokiu trišaliu susitarimu“.
„Dabar dar per anksti kalbėti apie trišalį susitarimą. Mes toliau dirbame. Mes toliau lankomės susitikimuose“, – priduria S. Witkoffas.
Rusai smogė Zaporižios sričiai: yra žuvusių
Keturi žmonės žuvo per Rusijos atakas Zaporižios rajone, trečiadienį pranešė pareigūnai.
Apie tai socialiniame tinkle „Telegram“ parašė Zaporižios srities administracijos vadovas Ivanas Fedorovas, pranešęs apie keturių žmonių žūtį ir dar du sužeistuosius.
Jis nedetalizavo aplinkybių, tik pažymėjo, kad iš viso per parą okupantai sudavė 643 smūgius 32 Zaporižios srities gyvenvietėms.
Valdžios institucijos gavo 218 pranešimų apie apgadintus būstus, automobilius ir infrastruktūros objektus.
Vėliau Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba pranešė, kad rusai vėlų antradienio vakarą surengė ataką prieš vieną iš Zaporižios srities kaimų. Jos žiniomis, žuvo keturi žmonės ir buvo sužeistas vienas vaikas.
Latvijos URM: intensyviau puldama Ukrainą, Rusija verčia abejoti jos noru siekti tvarios taikos
Rusijai ėmus intensyviau pulti Ukrainą, vėl kyla abejonių dėl jos nuoširdaus noro pasiekti ilgalaikę taiką, pabrėžė Latvijos Užsienio reikalų ministerijos parlamentinis sekretorius Artiomas Ursulskis.
URM pranešė, kad A. Ursulskis antradienį dalyvavo Briuselyje vykusiame Europos Sąjungos Bendrųjų reikalų tarybos posėdyje, kurio metu buvo keičiamasi nuomonėmis dėl kovo 19-20 d. vyksiančio Europos Vadovų Tarybos posėdžio darbotvarkės ir vyko neformalūs pokalbiai dėl Europos demokratinio atsparumo centro steigimo.
Apsikeičiant nuomonėmis apie pasirengimą Europos Vadovų Tarybos posėdžiui, parlamentinis sekretorius pažymėjo, kad šiandien sukanka ketveri metai nuo plataus masto Rusijos įsiveržimo į Ukrainą pradžios, tačiau neturime pamiršti, kad karas prasidėjo dar 2014 m. „Žinia visur yra ta pati – mes nesitaikstysime su Rusijos vykdomais tarptautinių normų pažeidimais ir toliau remsime Ukrainą. Intensyvesni Rusijos išpuoliai vėl verčia abejoti jos nuoširdžiu noru pasiekti ilgalaikę taiką, todėl turime toliau dirbti su savo sąjungininkais, kad Ukrainoje stotų ilgalaikė ir teisinga taika“, – pabrėžė A. Ursulskis.
Tuo pačiu metu, pasak jo, būtina tęsti darbą, kad Ukraina būtų priimta į ES. Anot A. Ursulskio, Ukraina savo „namų darbus“ jau atliko – dabar ES turi įvykdyti savo įsipareigojimus ir pradėti su Ukraina derybas dėl konkrečių skyrių.
Diskusijoje dėl Europos demokratinio atsparumo centro steigimo URM parlamentinis sekretorius pabrėžė, kad Latvija tikisi, jog šis centras suteiks galimybę spręsti klausimus, susijusius su rinkimų apsauga nuo užsienio manipuliacijų informacija ir kišimosi, dirbtinio intelekto poveikio informacijos vientisumui, taip pat stiprinti visuomenės atsparumą skatinant bendruomenių lygmens atsparumą ir stiprinant demokratinius įgūdžius bei dalyvavimą demokratinėje veikloje.
Ukrainai – JAV demaršas
Ukrainos ambasadorė JAV Olha Stefanišyna pranešė, kad gavo Vašingtono demaršą dėl pernai Kyjivo suduotų smūgių Rusijos Novorosijsko uostui, kurie „neva paveikė kai kurias Amerikos investicijas, vykdomas per Kazachstaną“.
Apie tai trečiadienį pranešė portalas „Ukrainska pravda“ ir kanalas CNN.
Šią savaitę – naujas derybų tarp JAV ir Ukrainos etapas: štai kas dalyvaus
JAV ir Ukrainos pareigūnai šią savaitę Ženevoje surengs dar vieną derybų etapą, antradienį Jaltos Europos strategijos konferencijoje pranešė specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas.
Jį cituoja ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“.
Susitikimas vyks po praėjusią savaitę taip pat Ženevoje įvykusio Ukrainos, Rusijos ir JAV derybų etapo, kuris baigėsi be didesnio proveržio.
S. Witkoffas teigė, kad jis ir Jaredas Kushneris ketvirtadienį vyks į Ženevą derybų su Iranu, o taip pat planuoja susitikti su Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretoriumi Rustemu Umerovu.
S. Witkoffas sakė kalbėjęsis su R. Umerovu telefonu, kad gautų prezidento Volodymyro Zelenskio leidimą susitikimui. S. Witkoffas ir R. Umerovas telefonu bendrauja beveik kasdien, teigė pasiuntinys.
Tikslas yra tęsti pokalbį, pradėtą per pastarąsias derybas, ir ištirti būdus, kaip pasiekti taikos susitarimą, sakė S. Witkoffas.
Rusija per pastarąją parą Ukrainoje neteko 1 070 karių
Nuo 2022 m. vasario 24 iki 2026 m. vasario 25 d. Rusija Ukrainoje neteko maždaug 1 262 490 karių, iš jų per pastarąją parą žuvo arba buvo sužeista 1 070.
Apie tai „Facebook“ paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Nuo plataus masto karo pradžios Ukrainos pajėgos sunaikino 11 701 (+3 per pastarąją parą) Rusijos tanką, 24 091 (+5) šarvuotąją kovos mašiną, 37 589 (+29) artilerijos sistemas, 1 655 (+1) daugkartinio raketų paleidimo įrenginius, 1 305 priešlėktuvinės kovos sistemas ir 4 347 kruizines raketas. Rusijos kariuomenė taip pat neteko 435 karo lėktuvų, 348 sraigtasparnių, 146 457 (+886) taktinių bepiločių orlaivių sistemų, 29 karo laivų / katerių, 2 povandeninių laivų, 79 971 (+145) transporto priemonių ir degalų sunkvežimių ir 4 075 (+1) specialiosios įrangos vienetų.
Duomenys apie priešo nuostolius nuolat atnaujinami.
Trumpas kreipėsi į JAV žiauriai nužudytos ukrainietės mamą: „Aš jums pažadu“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas savo metiniame pranešime prakalbo apie JAV kraupiai nužudytą ukrainietę Iryną Zarucką, skelbia „New York Post“. Auditorijoje buvusi jos mama pravirko.
Europiečiams po nosimi plaukioja vienas galingiausių Rusijos ginklų kare prieš Ukrainą
Lamanšo sąsiauryje akivaizdžiai plaukioja vieni galingiausių Rusijos ginklų, kurie yra naudojami kare prieš Ukrainą, skelbia „Sky news“.
JT Generalinė Asamblėja priėmė rezoliuciją: ragina nutraukti ugnį ir užtikrinti taiką Ukrainoje
Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja antradienį, minint ketvirtąsias Rusijos invazijos į Ukrainą metines, priėmė rezoliuciją, kuria raginama nedelsiant nutraukti ugnį ir užtikrinti ilgalaikę taiką Ukrainoje.
Už rezoliuciją Niujorke balsavo didžioji dauguma – 107 valstybės narės, 12 balsavo prieš, o 51, įskaitant Jungtines Valstijas, susilaikė.
Rezoliucijoje raginama „nedelsiant, visiškai ir besąlygiškai nutraukti ugnį“ tarp Rusijos ir Ukrainos, taip pat siekti „visapusiškos, teisingos ir ilgalaikės taikos pagal tarptautinę teisę“.
Baerbock: JAV norėjo išbraukti svarbias pastraipas
JT Generalinės Asamblėjos prezidentė Annalena Baerbock Vokietijos visuomeniniam transliuotojui ARD sakė, kad rezoliucijoje pakartojama tai, kas dėl Ukrainos jau buvo kelis kartus nuspręsta anksčiau.
„Būtent, kad taika gali būti teisinga ir ilgalaikė tik tuo atveju, jei ji grindžiama JT Chartijos taisyklėmis ir jei joje gerbiamas Ukrainos teritorinis vientisumas ir suverenitetas“, – sakė ji.
JAV delegacija pateikė pataisas būtent dėl šių dviejų pastraipų, prašydama jas išbraukti: „Jūs tik įsiklausykite. Tai reiškia, kad iš rezoliucijos būtų sąmoningai išbraukiama nuostata, kad turėtų būti sudaryta ilgalaikė, teisinga taika ir kad turėtų būti laikomasi JT Chartijos“, – sakė A. Baerbock.
JAV: raginimas nedelsiant nutraukti ugnį yra sveikintinas
JAV susilaikė nuo balsavimo, kai jų pasiūlymas išbraukti dvi pastraipas buvo atmestas didele balsų dauguma.
Pagrįsdamos savo pataisas JAV nurodė, kad „žinoma, pritaria raginimui nedelsiant nutraukti ugnį“.
Tačiau jos teigė, kad rezoliucijoje „taip pat yra formuluočių, kurios gali atitraukti dėmesį nuo vykstančių derybų, o ne padėti aptarti visus diplomatinius būdus, įgalinančius pasiekti tą ilgalaikę taiką“.
„Karui užbaigti dabar reikia politinės valios. Manome, kad esame arčiau susitarimo nei bet kada nuo šio karo pradžios“, – teigė JAV misija prie JT.
Witkoffas įvardijo svarbiausią taikos Ukrainoje sąlygą
JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Steve‘as Witkoffas pareiškė, kad negali būti jokio taikos Ukrainoje susitarimo, kol ukrainiečiai nebus įsitikinę, kad konfliktas nepasikartos, skelbia „Interfax Ukraina“.
Iš Trumpo – naujas pareiškimas dėl karo Ukrainoje: „Mes labai stengiamės“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį skaitydamas savo metinį pranešimą sumušė kalbos ilgumo rekordą. Kalba truko valandą ir 48 minutes, tačiau per visą šį laiką D. Trumpas nepaminėjo, kad antradienį suėjo lygiai ketveri metai nuo dienos, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, rašo „Reuters“.
Apskritai savo kalboje D. Trumpas apie karą užsiminė trumpai. Kaip ir buvo galima tikėtis, jis pareiškė, kad jei tada būtų buvęs prezidentu, karas nebūtų prasidėjęs.
„Mes labai stengiamės užbaigti devintąjį karą, žudynes ir skerdynes tarp Rusijos ir Ukrainos, kuriose kas mėnesį žūsta 25 tūkst. karių, karą, kuris niekada nebūtų įvykęs, jei aš būčiau prezidentas“, – sakė jis.
D. Trumpas dėl karo Ukrainoje yra davęs ne vieną pažadą. Dar rinkimų kampanijos metu jis žadėjo, kad karą pabaigs per parą. Vis dėlto prezidento pareigas jis užima jau daugiau nei vienerius metus.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Trumpas su Zelenskiu surengė telefoninį pokalbį
Pasak JAV žiniasklaidos priemonės „Axios“, JAV prezidentas Donaldas Trumpas šiuo metu kalbasi telefonu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Anksčiau buvo pranešta, kad Ukrainos vyriausiasis derybininkas Rustemas Umerovas ketvirtadienį susitiks su JAV pasiuntiniais Steve'u Witkoffu ir Jaredu Kushneriu, trečiadienį pranešė Volodymyras Zelenskis.
Tai bus naujausias JAV prezidento Donaldo Trumpo vadovaujamų derybų etapas, bet iki šiol nepavyko pasiekti reikšmingos pažangos siekiant nutraukti ketverius metus trunkančią Kremliaus invaziją į Ukrainą.
„Rytoj jis susitiks su Amerikos derybininkais Witkoffu ir Kushneriu“, – žurnalistams sakė V. Zelenskis, pridurdamas, kad šis susitikimas yra dalis „pasiruošimo trišaliam susitikimui su Rusija, kuris, mūsų manymu, įvyks kovo pradžioje“.
Ukrainos valstybės vadovo patarėjas Dmytro Lytvynas žurnalistams sakė, kad V. Zelenskis ir D. Trumpas jau baigė pokalbį.
Jis pridūrė, kad pokalbis truko apie 30 minučių.