„Nuo šio paskelbimo momento SEPS nebevykdo avarinio elektros tiekimo“, – žurnalistams Bratislavoje pareiškė SEPS vadovas Martinas Magathas. Taip valstybinė įmonė vykdo vyriausybės nurodymą, kuriuo ministras pirmininkas Robertas Fico pagrasino prieš daugiau nei savaitę.
„The Telegraph“: Putinas iš „šachmatininko“ virto „ponu Bynu“
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas atsidūrė savo paties geopolitinių klaidų spąstuose, kurie pavertė Rusiją technologiškai atsilikusia, izoliuota valstybe, rašo „The Telegraph“.
Zelenskis: fronte – naujas pojūtis
Rusija turi problemų su personalu, jie neturi laiko rengti savo karių. Kaip praneša UNIAN korespondentas, apie tai pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Ukrainos žmogaus teisių komisaras: rusai nužudė 337 ukrainiečius karo belaisvius
Iki 2025 m. pabaigos Rusijos pajėgos įvykdė 337 ukrainiečių karo belaisvių egzekucijas.
Apie tai platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos parlamento žmogaus teisių komisaras Dmytro Lubinecas.
„Interaktyvaus dialogo metu kalbėjau su specialiuoju pranešėju kankinimų klausimais Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos sesijoje. Pabrėžiau, kad Rusija kankinimus pavertė valstybės politika ir naudoja juos kaip ginklą. Remiantis JT duomenimis, sistemingai kankinama daugiau nei 95 proc. ukrainiečių karo belaisvių, o iki 2025 m. pabaigos rusai tyčia ir žiauriai nužudė 337 ukrainiečius karo belaisvius“, – sakė D. Lubinecas.
Jis paragino tarptautinę bendruomenę skubiai imti daryti didesnį spaudimą Rusijai, užtikrinti, kad būtų išsamiai fiksuojami visi nusikaltimai, ir patraukti atsakingus asmenis baudžiamojon atsakomybėn.
„Šis klausimas yra ypač svarbus – pasaulis negali likti nuošalyje“, – pabrėžė D. Lubinecas.
Kaip pirmiau pranešė „Ukrinform“, Ukrainos gynybos žvalgyba perėmė Rusijos vado įsakymą dėl Ukrainos kovotojų netoli Huliajpolio.
Rusija paskyrė naują ambasadorių Lenkijoje
Rusija paskyrė naują ambasadorių Lenkijoje, matyti iš antradienį pasirašyto prezidento Vladimiro Putino dekreto.
Georgijus Michno atvyks į Varšuvą, Lenkijos ir Rusijos santykiams pasiekus žemiausią tašką dėl Maskvos invazijos į Ukrainą. Be to, Varšuva kaltina Maskvą dėl virtinės šnipinėjimo atvejų Lenkijos teritorijoje.
G. Michno anksčiau jau buvo paskelbtas ambasadoriumi, tačiau valstybinės naujienų agentūros vėliau atšaukė savo pranešimus, teigdamos, kad įvyko „techninė klaida“.
Prieš atvykdamas į Lenkiją, G. Michno bus patikrintas Užsienio reikalų ministerijos. Jei bus patvirtintas, jis gaus įgaliojimus, leidžiančius jam pradėti eiti pareigas.
G. Michno pirmtakas Sergejus Andrejevas savo kadenciją baigė 2025 metais ir vėliau buvo paskirtas ambasadoriumi Slovakijoje.
G. Michno, gimęs 1972-aisiais, anksčiau ėjo aukštas pareigas Rusijos užsienio reikalų ministerijoje, įskaitant Naujų iššūkių ir grėsmių departamento direktoriaus pavaduotojo ir Visos Europos bendradarbiavimo departamento vadovo pareigas.
G. Michno taip pat dirbo Rusijos misijose prie Jungtinių Tautų (JT) Niujorke ir Europos Tarybos Strasbūre.
Pastaraisiais metais NATO ir Europos Sąjungos (ES) šalys išsiuntė virtinę Rusijos diplomatų dėl įtarimų šnipinėjimu.
ES vėsina Ukrainos lūkesčius dėl narystės 2027-aisiais: kalba apie korupcijos rizikas
Kai kurios Europos Sąjungos šalių vyriausybės skeptiškai vertina idėją paspartinti Ukrainos įstojimą į ES galimo taikos susitarimo kontekste, baimindamosi, kad toks žingsnis gali atverti „Pandoros skrynią“ problemų ir pakirsti pačią bloko plėtros logiką. Apie tai rašo „Reuters“, remdamasi Europos diplomatais.
Rusijos centrinis bankas padavė ES į teismą dėl turto įšaldymo
Rusijos centrinis bankas antradienį pranešė, kad Liuksemburge pateikė ieškinį Europos Sąjungai (ES) dėl neriboto maždaug 230 mlrd. dolerių (200 mlrd. eurų) Maskvos rezervų įšaldymo, įvesto prieš ketverius metus dėl jos puolimo Ukrainoje.
ES valstybės narės praėjusiais metais sugriežtino teisinį pagrindą, kuriuo remiantis buvo įšaldytos lėšos, blokui siekiant jas panaudoti milžiniškai paskolai Kyjivui paremti.
Pagal naująjį metodą, turtas lieka įšaldytas, kol Rusija sustabdys savo puolimą ir suteiks reparacijas Ukrainai.
Anksčiau įšaldymą reikėjo pratęsti kas šešis mėnesius vienbalsiu 27 ES valstybių narių pritarimu – tai leido blokui palankesnėms Maskvai šalims, tokioms kaip Vengrija ir Slovakija, naudoti sankcijų pratęsimą kaip politinius svertus.
Rusijos centrinis bankas pranešė, kad pateikė ieškinį ES Bendrajame Teisme, įsikūrusiame Liuksemburge, ginčydamas naujo sprendimo teisėtumą.
„ES reglamentas pažeidžia pagrindines ir neatimamas teises į teisingumą, nuosavybės neliečiamumą ir valstybių bei jų centrinių bankų suverenaus imuniteto principą“, – teigiama Rusijos centrinio banko pareiškime.
ES Teismas pranešė, kad ieškinį gavo vasario 27 dieną.
Rusija atskirai padavė į teismą Belgijoje įsikūrusį „Euroclear“ depozitoriumą dėl turto įšaldymo.
Reaguodamas į ieškinį, ES atstovas sakė, jog jis „pateikiamas didėjant Rusijos teisinių iššūkių, susijusių su mūsų paramos priemonėmis Ukrainai, skaičiui.“
„Esame visiškai įsitikinę šio reglamento teisėtumu ir jo suderinamumu su ES teise“, – pridūrė jis.
Zelenskis: rinkimai Ukrainoje – tik po karo, ne per laikinas paliaubas
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu Italijos laikraščiui „Corriere della Sera“ antradienį pareiškė, kad rinkimai Ukrainoje įvyks tik pasibaigus karui, o ne laikinų paliaubų metu.
„Tikrasis klausimas yra, kada galėsime surengti rinkimus. Jie tikrai įvyks pasibaigus karui, o ne laikinų paliaubų metu“, – teigė jis.
V. Zelenskis taip pat teigė dar neapsisprendęs, ar kandidatuos kituose prezidento rinkimuose.
„Visai nesu tikras, kad kandidatuosiu. Pamatysiu, ko nori ukrainiečiai“, – sakė jis.
Tuo tarpu atsakydamas į kritiką dėl kovos su korupcija pastangų veiksmingumo, prezidentas pabrėžė, kad Ukraina įsteigė nepriklausomas institucijas, galinčias kovoti su korupcija.
„Aš jas visais įmanomais būdais palaikau, tačiau tyrimus turi atlikti jos“, – pridūrė jis.
EK vadovė su Zelenskiu aptars Kyjivo ginčą su Vengrija dėl naftotiekio
Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) antradienį su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu aptars energetinį saugumą, pranešė Briuselis, Vengrijai įsivėlus į ginčą su Kyjivu dėl užblokuoto naftotiekio.
Vengrija ir Slovakija apkaltino Ukrainą tyčia vilkinant „Družba“ naftotiekio atidarymą. Kyjivo teigimu, infrastruktūra buvo apgadinta per sausio mėnesį Rusijos įvykdytus smūgius.
Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas, vienas nedaugelio Europos Sąjungos (ES) lyderių, palaikančių artimus ryšius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, blokavo 90 mlrd. eurų Bendrijos paskolą Ukrainai bei naujas sankcijas Rusijai, kol Kyjivas vėl atidarys naftotiekį.
ES atstovė Paula Pinho (Paula Pinjo) teigė, kad pokalbio su V. Zelenskiu metu pagrindinis dėmesys bus skiriamas energetiniam saugumui ir tikriausiai bus sprendžiamas ginčas dėl naftotiekio.
Briuselis nurodė glaudžiai bendradarbiaujantis su Vengrija ir Slovakija šiuo klausimu.
„Mūsų prioritetas išlieka valstybių narių tiekimo saugumas“, – pareiškė EK.
Zelenskis: smūgiai Iranui – pagrįsti, bet dėl jų gali nukentėti pagalba Ukrainai
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis duodamas interviu Italijos dienraščiui „Corriere della Sera“ pasakė, kad smūgiai Irano kariniams tikslams yra pagrįsti, turint omenyje Teherano vaidmenį tiekiant ginklus Rusijai, tačiau įspėjo, kad operacija Artimuosiuose Rytuose gali turėti įtakos Ukrainos galimybėms gauti priešlėktuvinių raketų ir sistemų.
„Manau, kad Irano karinių taikinių puolimas yra teisingas sprendimas. Iraniečiai Rusijai gamina daug ginklų, ypač dronų ir raketų, nors nemanau, kad jie galės tai daryti toliau, ir galbūt rusai už tai patys atsilygins jiems ginklais“, – komentuodamas operaciją Artimuosiuose Rytuose kalbėjo V. Zelenskis.
Tuo pačiu metu jis pažymėjo, kad operacija gali turėti pasekmių Ukrainai, nes Kyjivas gali susidurti su sunkumais apsirūpinant raketomis ir kitokiais oro gynybos pajėgumais.
„Gali būti sunku gauti raketų ir ginklų, skirtų mūsų oro erdvės apsaugai. Jungtinėms Valstijoms ir jų sąjungininkams regione gali jų – pavyzdžiui, raketų „Patriot“ – reikėti savigynai. Mes naudojame programas PURL, kad už Europos lėšas galėtume įsigyti amerikietiškų ginklų. Amerikiečiams patiems gali jų prireikti“, – sakė V. Zelenskis.
Jis taip pat prisiminė praėjusių metų įvykius, kai Iranas užpuolė Izraelį. Anot V. Zelenskio, tuo metu ginklai Ukrainai buvo pristatomi lėčiau, ir jis neatmetė galimybės, kad panaši situacija gali pasikartoti.
Ukrainos lyderis taip pat pabrėžė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra silpnas Irano sąjungininkas.
„Putinas yra silpnesnis. Jis tik kalba, bet nieko nedaro, parodydamas, kad yra silpnas Irano sąjungininkas. Taip pat buvo ir su Basharu al-Assadu Sirijoje: galiausiai jis tiesiog suteikė jam prieglobstį Rusijoje. Galbūt jis grąžino Iranui dalį gautų ginklų, galbūt tuos pačius dronus „Shahed“, kuriuos Maskva dabar gamina dviejose gamyklose pagal Teherano licenciją“, – sakė V. Zelenskis.
Vasario 28 d. Jungtinės Valstijos ir Izraelis sudavė smūgius Irano režimo objektams. Po to Iranas užpuolė JAV bazes Kuveite, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Katare, Bahreine ir Jordanijoje.
Zelenskis tarė aiškiai: niekada nepaliksiu Donbaso ir jo žmonių
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad niekada neatsisakys Donbaso, net jei sąjungininkai garantuotų saugumą, rašo „Unian“
„Noriu aiškiai pasakyti: niekada nepaliksiu Donbaso ir ten gyvenančių 200 tūkst. ukrainiečių. Kam man tai daryti? Todėl, kad V. Putinas tai kelia kaip taikos sąlygą? Ir ar jis iš karto po to iškels naujus reikalavimus? Ne, aš to netoleruosiu“, – pareiškė V. Zelenskis interviu Italijos dienraščiui „Corriere Della Sera“.
Taip pat jis pažymėjo, kad būtent Donbase yra geriausi gynybiniai atramos taškai, ir jei Ukraina išves karius, rusai turės laisvą kelią į šalies centrą.
V. Zelenskis taip pat pridūrė, kad net jei JAV nusiųs savo kariuomenę saugumo garantijoms užtikrinti, vis tiek liks rizika.
„Nenoriu daryti paralelių, bet prisiminkime kariuomenės išvedimą iš Afganistano. Kas atsitiks, jei po 10 metų ne Trumpas, o kitas JAV prezidentas nuspręs išvesti kariuomenę? Mums reikia stiprios gynybos“, – sakė V. Zelenskis
Jis taip pat pažymėjo, kad priėmė JAV pasiūlymą sustabdyti ugnį, kad būtų užbaigti karo veiksmai.
„Tačiau rusai atsisakė ir nori, kad mes visiškai išvestume savo pajėgas iš Donbaso. Tada amerikiečiai pasiūlė demilitarizuotas zonas ir laisvas ekonomines zonas abiejose fronto pusėse. Aš pasakiau, kad tai turėtų būti taikoma abiem pusėms, bet rusai atsakė, kad tai turėtų būti tik mūsų pusėje. Tai grynas beprotiškumas“, – pažymėjo jis.
V. Zelenskis taip pat sureagavo į Vakarų žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją, kad Rusija gali pasitraukti iš derybų proceso, jei Ukraina nesutiks atiduoti Donbaso, pareikšdamas, kad Ukraina turi „planą B“ šiam atvejui.
Kremlius skelbia, kad Putinas ir Orbanas kalbėjosi telefonu: štai ką aptarė
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas antradienį telefonu kalbėjosi apie Vengrijos piliečius, kovojusius už Ukrainą ir paimtus į nelaisvę, aptarė kitus su karu susijusius klausimus, pranešė Kremlius.
„Vladimiras Putinas telefonu kalbėjosi su Vengrijos ministru pirmininku Viktoru Orbanu (...) Taip pat buvo paliesti klausimai, susiję su Vengrijos piliečiais, mobilizuotais į Ukrainos ginkluotąsias pajėgas ir Rusijos paimtais į nelaisvę“, – sakoma Kremliaus pranešime.
Vengrijos ir Rusijos lyderių pokalbis surengtas Budapeštui ir Kyjivui ginčijantis dėl rusiškos naftos tiekimo Vengrijai per Ukrainą.
Markas Rutte: Ukraina neturi likti be paramos
Sąjungininkės Europoje daro viską, kas įmanoma, kad paremtų Jungtines Amerikos Valstijas ir Izraelį jų operacijoje prieš Iraną, tiesiogiai nedalyvaudamos kovose, tačiau parama Ukrainai jos gynybiniame kare su Rusija turi išlikti prioritetu, interviu ARD sakė NATO generalinis sekretorius Markas Rutte.
„Europa yra tikrai įsipareigojusi, nedalyvaudama karinėje operacijoje. Ji daro viską, kas įmanoma, kad JAV ir Izraelis galėtų tęsti tai, ką daro“, – sakė M. Rutte.
Jo nuomone, Jungtinių Valstijų ir Izraelio operacija gerokai sumažino Irano karinę grėsmę, ypač Izraeliui.
M. Rutte taip pat pareiškė įsitikinimą, kad kovos Artimuosiuose Rytuose neišeikvos JAV oro gynybos raketų atsargų.
„Kalbant apie oro gynybos sistemų atsargas, galiu jus patikinti: jos yra didelės. Jos nebus greitai išeikvotos“, – sakė jis.
Paklaustas apie galimą konflikto išplitimą į NATO teritoriją, M. Rutte atsakė, kad „nėra nė vieno, kuris tikėtų, kad NATO įsitrauks“, kalba eina apie Iraną, Persijos įlankos regioną, esančius už NATO teritorijos.
NATO generalinis sekretorius pabrėžė, kaip svarbu toliau remti Ukrainą, nepaisant dabartinės padėties Artimuosiuose Rytuose. „Turime daryti viską, kad paremtume amerikiečius, bet tuo pačiu metu garantuoti, kad Ukraina šioje kovoje būtų kuo stipresnė“, – sakė jis.
JAV ir Izraelis pradėjo smūgiuoti į Irano režimo objektus vasario 28 d., Iranas atsakė smūgiais į JAV bazes Kuveite, JAE, Katare, Bahreine ir Jordanijoje. Anksčiau M. Rutte pareiškė, kad NATO pajėgos nedalyvaus bendroje JAV ir Izraelio karinėje operacijoje prieš Iraną.
Zelenskis: Kroatija siūlė Vengrijai reikiamą kiekį naftos, bet Orbanas atsisakė
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė žinąs, kad Kroatija siūlėsi tiekti naftą Vengrijai, tačiau Vengrijos vyriausybė šį pasiūlymą atmetė.
Valstybės vadovas tai teigė atsakinėdamas į žurnalistų klausimus, praneša „Ukrinform“.
„Susitikau su Kroatijos ministru pirmininku Andrejumi Plenkovičiumi. Jis man parodė, kad yra pasirengęs patiekti tokį kiekį [naftos], kokio kasmet reikia Slovakijai ir Vengrijai. Ir sakė, kad [Viktoras] Orbanas tiesiog nenori jos pirkti“, – sakė V. Zelenskis.
Jo nuomone, priežastis yra kaina. „Nes čia yra europinė kaina, o ten – rusiška. Štai ir viskas. Kitaip tariant, kažkas iš to uždirba pinigus. Aišku, kas“, – pridūrė jis.
Anksčiau Ukrainos užsienio reikalų ministerija du kartus buvo iškvietusi Vengrijos reikalų patikėtinį dėl to, kad Vengrija iškraipo Ukrainos poziciją dėl naftotiekio „Družba“ ir melagingai kaltina Ukrainą.
Taip pat anksčiau Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas paskelbė atvirą laišką prezidentui V. Zelenskiui, kuriame ragino nedelsiant atnaujinti naftotiekio „Družba“ darbą.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antanio Costa ir V. Zelenskis susitarė, kad Ukraina artimiausiomis dienomis įvertins, kiek laiko prireiks Rusijos apgadintam naftotiekiui „Družba“ suremontuoti.
Sausio 27 d. Rusijos pajėgos smogė energetikos infrastruktūrai Lvivo srityje. Gali būti, kad dronas pataikė į naftotiekio atšaką, kuria rusiška nafta tiekiama Vengrijai ir Slovakijai. Bendrovė „Naftogaz“ patvirtino smūgį, tačiau nepatikslino, kas konkrečiai nukentėjo, tik pažymėjo, kad tai buvo 15-oji ataka prieš jos objektus per mėnesį.
Užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha priminė Vengrijai, kad problemų dėl rusiškos naftos tranzito kilo būtent dėl Rusijos agresijos ir jos smūgių naftotiekio „Družba“ infrastruktūrai – į tai Budapeštas viešai nieko neatsakė.
Tačiau Vengrija sustabdė dyzelino eksportą į Ukrainą, kol nebus atkurtas naftos tranzitas į Vengriją naftotiekiu „Družba“. Ji taip pat pareiškė svarstanti galimybę stabdyti elektros ir dujų eksportą į Ukrainą, jei Kyjivas neatnaujins rusiškos naftos tiekimo.
Trumpas praras susidomėjimą? „Politico“ įvertino, ką Ukrainai reiškia karas Irane
Europa netrukus gali susidurti su dar didesnėmis problemomis – ji nustos būti JAV prezidento Donaldo Trumpo dėmesio objektu, rašo „Politico“.
Leidinyje pabrėžiama, kad D. Trumpo operacija prieš Iraną yra prioritetinis Pentagono ir Baltųjų rūmų uždavinys, tad Europos pareigūnai baiminasi, kad jis praras susidomėjimą Rusijos karo Ukrainoje nutraukimu.
Anot „Politico“, pasekmės, jei JAV įsitrauks į užsitęsusį konfliktą Artimuosiuose Rytuose, gali būti dar rimtesnės nei politinės: Ukraina gali prarasti amerikietiškus ginklus, reikalingus atremti kasdienius Rusijos raketų smūgius.
D. Trumpas paskelbė, kad karas su Iranu truks 4 savaites, bet pažymėjo, kad yra pasirengęs jo užsitęsimui. Kai kurie analitikai įspėjo, kad jis gali peraugti į didesnį konfliktą, iš kurio JAV bus sunku išeiti.
Jungtinės Karalystės gynybos ir saugumo analitinio centro Royal United Services Institute (RUSI) analitikas Edas Arnoldas kelia klausimą: kaip dabar priversti D. Trumpą vykdyti politiką ar atnaujinti pastangas nutraukti Rusijos karą Ukrainoje, jei jis ką tik atidarė dar vieną frontą?
Kaip tai paveiks Ukrainą
Leidinyje pažymėta, kad dar prieš JAV pradedant oro smūgius Iranui, oficialūs pareigūnai Vašingtone išreiškė nuogąstavimus, kad toks konfliktas gali išeikvoti JAV ginklų atsargas ir padaryti JAV labiau pažeidžiamą.
Šis argumentas, anot „Politico“, skambės vis garsiau ir gali paskatinti Baltuosius rūmus teikti pirmenybę savo atsargų papildymui, o ne raketų pardavimui Ukrainai, leidiniui sakė aukštas Europos pareigūnas, pageidavęs likti anonimu:
„Didelė dalis ginklų, įskaitant oro gynybos sistemas ir kitas raketas, buvo sunaudota. JAV reikia papildyti atsargas, o tai reiškia, kad Europa ar Ukraina turės mažiau galimybių jų įsigyti“, – „Politico“ teigė pareigūnas.
Europos šalių vyriausybės taip pat neturi paruoštų oro gynybos priemonių atsargų ir teikia pirmenybę savo pajėgumų plėtrai, kad taptų savarankiškesnės ir galėtų labiau prisidėti prie Ukrainos plėtros. Tačiau šie procesai, anot leidinio, užtruks metus.
Tuo tarpu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad „per anksti“ kalbėti apie tai, ar konfliktas Artimuosiuose Rytuose turės įtakos ginklų tiekimui į Ukrainą.
Pirmosios pasekmės Ukrainai
Pirmosios konflikto Artimuosiuose Rytuose pasekmės Ukrainai jau jaučiamos – šalies paraiškoje įstoti į Europos Sąjungą. Šią savaitę Kipre Europos Sąjunga turėjo pateikti Ukrainai išsamią informaciją apie veiksmus, kuriuos ji turi atlikti siekdama narystės.
Tačiau po to, kai Irano dronas smogė britų aviacijos bazei Kipre, susitikimas buvo atidėtas.
„Šis atidėjimas tapo dar vienu nusivylimu Kyjivui, nes 2025 m. pabaigoje ES nepavyko pasiekti susitarimo dėl įšaldytų Rusijos turto panaudojimo Ukrainos finansavimui, o vėliau nepavyko užbaigti 90 mlrd. eurų kredito, kuris buvo pažadėtas vietoj to, formalumus. Be skubaus naujo finansavimo Ukraina kitą mėnesį susidurs su biudžeto deficitu“, – teigia „Politico“.
Konfliktas Artimuosiuose Rytuose
Kaip skelbta, JAV ir Izraelis šeštadienį pradėjo didelio masto puolimą prieš Iraną, o Teheranas atsakė raketų smūgiais į JAV bazes keliose Persijos įlankos valstybėse. Per Tel Avivo ir Vašingtono atakas žuvo aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei.
Atsakydama į tai, Irano remiama Libano grupuotė „Hezbollah“ paleido keletą raketų į Izraelį, atverdama dar vieną konflikto frontą. Izraelis atsakė oro smūgiais į „Hezbollah“ pozicijas Libane, įskaitant taikinius sostinėje Beirute.
Rusijos centrinis bankas padavė ES į teismą dėl įšaldyto turt
Siekdamas panaikinti neterminuotą draudimą judinti savo Europos Sąjungoje (ES) laikomą turtą, Rusijos centrinis bankas vasario pabaigoje padavė Briuselį į teismą. Tokiu būdu bankas įsuko teisinę kovą prieš Bendrijos bandymą atskirti įšaldytą Rusijos suverenų turtą tol, kol tęsis karas Ukrainoje, pranešė „Bloomberg“.
Liuksemburge esančiam ES Bendrajam Teismui pateiktame ieškinyje Rusijos bankas prašo panaikinti 2025 m. gruodžio 12 d. priimtą Tarybos reglamentą (ES) 2025/2600, kuriuo remiantis, anot banko, neteisėtai įšaldytas jo turtas ir atimtos veiksmingos teisių gynimo priemonės.
Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 263 straipsnį vasario 27 d. pateiktas ieškinys žymi naujausią etapą vis didėjančioje Maskvos ir Europos sostinių konfrontacijoje dėl ES esančio maždaug 210 mlrd. eurų vertės Rusijos centrinio banko turto, kurio didžioji dalis laikoma Belgijoje.
Antradienį išplatintame pranešime spaudai Rusijos bankas teigė, kad Reglamente 2025/2600 draudžiama perduoti jo turtą tiesiogiai ir netiesiogiai „neribotam laikui“ ir blokuojama „teisminė apsauga“ teisėms, kurios, jo teigimu, buvo pažeistos, įskaitant su priemonėmis susijusių teismų ir arbitražo sprendimų vykdymą.
ES oficialiajame leidinyje 2025 m. gruodžio 13 d. paskelbtas reglamentas buvo parengtas kaip skubus atsakas į „didelius ekonominius sunkumus, kuriuos sukėlė Rusijos veiksmai agresijos karo prieš Ukrainą kontekste“, aiškiai nurodant 2022 m. vasario 24 d. Rusijos pradėtą plataus masto ataką.
Briuselio teigimu, draudimas reikalingas siekiant užkirsti kelią turto, kuriam jau taikomos sankcijos, perkėlimui į Rusiją ir sumažinti ekonominę ir teisinę riziką pačioje ES.
Tačiau Rusijos bankas siekia ES vykdomą politiką pavaizduoti kaip tiesioginę koliziją pagrindinių teisės principų atžvilgiu. Jis tvirtina, kad pažeidžiamos „neatimamos teises“, įskaitant teisę kreiptis į teismą, nuosavybės neliečiamumą ir valstybių bei jų centrinių bankų suverenų imunitetą, o tai nedera su teisinės valstybės principu.
Ukrainos oro gynybos pajėgos sunaikino 127 iš 136 Rusijos bepiločių orlaivių
Ukrainos oro gynybos pajėgos sunaikino 127 iš 136 bepiločių orlaivių, kuriais Rusijos pajėgos atakavo Ukrainą nuo kovo 2 d. vakaro, platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos karinės oro pajėgos.
Pasak jų, nuo pirmadienio, kovo 2 d., 18 val. rusai iš Kursko, Primorsko Achtarsko (Rusijos Federacija) ir Hvardijskės (laikinai okupuotas Krymas) krypčių paleido 136 „Shahed“, „Gerbera“ ir „Italmas“ ir kitokio tipo kovinius bepiločius orlaivius. Apie 80 iš jų buvo „Shahed“ tipo.
Oro ataką atrėmė Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, priešlėktuvinių raketų pajėgos, elektroninė karyba, nepilotuojamų sistemų daliniai ir mobiliosios ugnies grupės. Preliminariais duomenimis, iki antradienio, kovo 3 d., 9 val. oro gynybos pajėgos Ukrainos šiaurėje, pietuose ir rytuose numušė/nuslopino 127 bepiločius orlaivius.
Trijose vietose fiksuoti penkių kovinių bepiločių smūgiai, o dar trijose vietose krito numušti taikiniai (nuolaužos). Ataka tęsiasi, nes oro erdvėje yra keli rusų bepiločiai orlaiviai.
Rusija per pastarąją parą Ukrainoje prarado 790 karių
Nuo 2022 m. vasario 24 iki 2026 m. kovo 3 d. Rusija Ukrainoje neteko maždaug 1 268 520 karių, iš jų 790 žuvo arba sužeista per pastarąją parą.
Apie tai „Facebook“ tinkle pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Nuo plataus masto karo pradžios Ukrainos pajėgos sunaikino 11 718 (+5 per pastarąją parą) Rusijos tankų, 24 131 (+20) šarvuotą kovinę transporto priemonę, 37 842 (+47) artilerijos sistemas, 1 655 daugkartinio raketų paleidimo įrenginius, 1 319 (+6) priešlėktuvinių kovos sistemų ir 4 384 kruizines raketas. Rusijos kariuomenė taip pat prarado 435 karinius lėktuvus, 348 sraigtasparnius, 154 698 (+1 529) taktinius bepiločius orlaivius, 30 (+1) karo laivų/ katerių, 2 povandeninius laivus, 80 992 (+235) transporto priemones bei degalų cisternas ir 4 075 (+1) specialiosios įrangos vienetus.
Duomenys apie priešo nuostolius yra atnaujinami.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, kovo 2 d. iki 22 val. buvo užfiksuoti 136 koviniai susidūrimai fronto linijoje.
Turi kuo džiaugtis: ekspertas įvertino Artimųjų Rytų eskalacijos poveikį Rusijai
Rusija turi priežasčių nerimauti dėl galimo svarbaus sąjungininko Irano vyriausybėje praradimo, nors tam tikri Artimųjų Rytų eskalacijos aspektai yra naudingi Kremliui.
„Suprantame, ko jie nori“: Zelenskis skelbia gavęs 2026–2027 m. Rusijos planų dokumentus
Ukraina gavo dokumentus, kuriuose išdėstyti Rusijos planai 2026–2027 m. Priešo tikslai neturi nieko bendra su realybe, spaudos konferencijoje sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašo „RBC-Ukraine“.
„Mes gavome 2026–2027 m. planus. 2025 m. planai jau yra šiek tiek pasenę. Matome, kad jie nepasiekė savo tikslų... Mes suprantame, ko jie nori“, – kalbėjo V. Zelenskis.
Pasak jo, Rusija vis dar siekia okupuoti Donecko ir Luhansko sritis. Tuo pat metu priešas neketina atsisakyti bandymų veržtis Zaporižios ir Dnipro kryptimis. Rusijos kariuomenė taip pat „žiūri“ į Odesos sritį.
„Bet šie planai, kaip matote, kol kas neturi nieko bendra su realybe, nes jie negali pasiekti savo tikslų“, – pabrėžė Ukrainos prezidentas.
Jis pridūrė, kad priešo rengiama puolamoji operacija šį pavasarį labai priklausė nuo tam tikro „pagrindo“, bet to pagrindo nėra, nes Rusijos pajėgos iki 2025 m. pabaigos nepavyko pasiekti savo tikslų.
„Jie negali pradėti kovo puolimo – to, kurį buvo suplanavę. Nežinau, ar pavasarį bus puolimas, ar tiksliai kada. Jie nori žengti į priekį, bet kol kas neturi pajėgų tai padaryti... Viskas priklauso nuo sutarčių, puolimų, ginklų, ginklų tiekimo mums, taip pat nuo mūsų pačių gamybos“, – sakė V. Zelenskis.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Abu Dabis atkrito? Zelenskis įvardijo 4 Europos šalis, kuriose galėtų vykti trišalės derybos
Kitas trišalių taikos derybų raundas artimiausiomis dienomis gali vykti Europoje. Tarp galimų variantų – Šveicarija, Turkija, Austrija arba Vatikanas, interviu leidiniui „Corriere della Sera“ sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Niekas neatšaukė kito trišalio susitikimo su amerikiečiais, net ir po išpuolio prieš Iraną. Jis galėtų įvykti kovo 5 ar 6 dieną. Galbūt jis nevyks Abu Dabyje. Aš labiau norėčiau Ženevos ar bent jau Europos, nes karas vyksta mūsų žemyne“, – teigė V. Zelenskis.
Anot jo, jei Rusija pageidauja neutralios vietos, tinkami variantai galėtų būti ir Austrija, Vatikanas ar Turkija.
Ukraina taip pat tikisi, kad artimiausiu metu įvyks daugiau apsikeitimų karo belaisviais.
Valstybės vadovas pridūrė, kad rimtos derybos prasidės tik tada, kai Rusijos kariuomenė ims mažėti.
„Iš tiesų mes siekiame dialogo. Norime taikos. Tuo pat metu stengiamės būti stiprūs – gaminame technines priemones ir daugiau dronų, kad kompensuotume karių trūkumą. Diversifikuojame kovos formas, kurios leidžia mums atsilaikyti“, – pridūrė V. Zelenskis.
Pasak jo, Rusijos vadovas Vladimiras Putinas dabar planuoja mobilizuoti 400 tūkst. naujų karių, tačiau jo kariuomenė nebeauga. Nuostoliai prilygsta naujų karių skaičiui – situacija artėja prie krizės.
„Rimtos derybos prasidės tada, kai jo kariuomenė ims mažėti“, – apibendrino V. Zelenskis.
Nuo 2026 metų pradžios Ukraina surengė kelis derybų su Rusija raundus. Pagrindinis neišspręstas klausimas – neokupuotų Donbaso teritorijų kontrolė.
Pasak „Bloomberg“, remiantis informuotais šaltiniais, kitas derybų etapas turėtų vykti kovo 4-5 dienomis ir bus lemiamas.
Anksčiau „Reuters“ pranešė, kad Ukraina ir JAV aptarė galimybę sudaryti taikos susitarimą su Rusija jau šių metų kovą.