Britų leidinys „The Telegraph“ paskelbė išsamią analizę, kurioje Rusijos vadovo strategija lyginama ne su didmeistrio partija, o su „pono Byno“ elgsena.
Modernizacijos atsisakymas – „pirmapradė nuodėmė“
2000 metais, pradėjęs valdyti, V. Putinas turėjo realią galimybę paversti Rusiją modernia Europos valstybe. Po Jelcino eros šaliai reikėjo investicijų, atvirų rinkų ir skaidrios konkurencijos. Tai būtų padarę Rusiją turtingesnę ir suteikę tikrą įtaką, tačiau buvo pasirinktas kitas kelias.
Autorius pažymi, kad V. Putinas išsigando laisvės. Vietoj reformų jis sukūrė visuotinio cenzūravimo ir protekcionizmo sistemą.
Vietoj inovacijų – represinį aparatą, vietoj vystymosi – kontrolę.
Šiandien Rusija išlieka viena skurdžiausių Europos šalių pagal pajamas vienam gyventojui ir beviltiškai atsilieka nuo buvusių sovietinių satelitų, tokių kaip Lenkija ar Baltijos valstybės.
NATO paradoksas ir įtakos praradimas Europoje
„The Telegraph“ analizėje NATO plėtra po invazijos į Ukrainą įvardijama kaip viena didžiausių V. Putino nesėkmių. Daugelį metų jis ir jam pavaldūs propagandistai agresiją teisino būtinybe sustabdyti Aljanso plėtimąsi.
Tačiau po plataus masto invazijos Suomija ir Švedija, dešimtmečius išlaikiusios neutralitetą, greitai įstojo į NATO. Rusijos siena su Aljansu pailgėjo tūkstančiais kilometrų.
Be to, Europos šalys pradėjo sparčiai persiginkluoti ir didinti gynybos biudžetus. Maskvos įtaka Europoje „išsikvėpė“ – Kremlius nebeturi išteklių šantažuoti ES energetiniais ištekliais, grasindamas kainų kėlimu ar tiekimo nutraukimu.
Rusija – „jaunesnioji“ Kinijos partnerė
Anksčiau Kremlius pretendavo į lygiavertį santykį su Pekinu, tačiau karas Ukrainoje pavertė Rusiją kritiškai priklausoma nuo Kinijos technologijų ir rinkų. Maskva faktiškai tapo žaliavų priedėliu ir prarado savarankiškumą.
V. Putinas priverstas sutikti su nepalankiomis sutartimis. Rusija nebeveikia kaip savarankiškas geopolitinis žaidėjas ir tampa Kinijos įrankiu.
Autoriaus teigimu, tai žeminanti pabaiga lyderiui, svajojusiam atkurti imperiją.
Lemtinga klaida Ukrainoje – užgrūdinto priešo sukūrimas
Iki 2022 metų Maskva turėjo šimtus svertų daryti įtaką Kyjivui – nuo dujų iki prekybos bei žiniasklaidos. Tačiau plataus masto invazija visa tai sunaikino.
Ukraina tapo karinių inovacijų laboratorija – čia kuriami pažangūs dronai, testuojama moderni karo taktika. Ukrainos kariuomenė dabar laikoma viena labiausiai patyrusių pasaulyje. Putinas siekė „demilitarizacijos“, bet gavo itin stiprią karinę jėgą ties savo siena.
Taikos spąstai – kodėl Putinas bijo sustabdyti karą?
Taika gali tapti pavojinga pačiam režimui. Kremlius negalėtų paaiškinti visuomenei karo kainos ir atsakyti, už ką žuvo šimtai tūkstančių Rusijos karių.
Pasibaigus karui dėmesys nukryptų į vidaus problemas.
Gyventojai pamatytų susilpnėjusią ekonomiką, demografinę krizę ir technologinę atskirtį.
Autoriaus teigimu, V. Putinas negali sustoti, nes taika jam reikštų asmeninį politinį žlugimą. Jo kompetencijos mitas galutinai subliuško, o pasaulis mato lyderį, nepajėgiantį suvokti savo pralaimėjimo masto.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
