Pasak jo, „pastarosios dienos rodo, kad Rusijos veiksmai kelia grėsmę visos Europos saugumui“, todėl kariškiai buvo nusiųsti padėti Pasienio apsaugos tarnybai.
Ministras taip pat pažymėjo, kad 18-ojo inžinerijos pulko kariai jau vykdo pasienio kontrolės punktų ir infrastruktūros prie Lenkijos ir Ukrainos sienos stiprinimo darbus. Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operacinė vadovybė pranešė, kad į darbus taip pat įtrauktas 4-asis inžinerijos pulkas, kuris stato stebėjimo ir apsaugos postus netoli Dorohusko, Medykos ir Korčovos pasienio punktų.
Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas pareiškė, kad artimiausiais mėnesiais pasienio kontrolės punktai veiks „ypatingu režimu“.
Pakarpatės vaivadijos vaivadė Teresa Kubas-Hul pranešė, kad sušauks krizių valdymo štabą pasienio punktų saugumo klausimams aptarti. Pasak jos, be kita ko, bus tikrinama, ar infrastruktūra yra pritaikyta greitai žmonių evakuacijai ekstremaliosios situacijos atveju.
Savo ruožtu Nadbužansko pasienio apsaugos padalinio vadas generolas Jacekas Szcząchoras nurodė pasienio punktų darbuotojams išduoti šalmus ir neperšaunamas liemenes, taip pat nustatyti vietas, kuriose būtų galima slėptis.
Pavojus prie Lenkijos sienos
Rugsėjo 13 dieną, Rusijai atakuojant Ukrainą, vienas dronas nukrito už 1 km nuo sienos su Lenkija, antrasis – už 5 km. Trečiasis bepilotis orlaivis smogė traukiniui Kyjivas–Varšuva Voluinės srityje esančioje Jahodyno stotyje. Keleiviai buvo evakuoti likus 15 minučių iki smūgio, niekas nenukentėjo.
Ukrainoje pareikšta, kad atakos taikiniu galėjo būti būtent diplomatinis traukinys, kuris iš stoties išvyko anksčiau, nei buvo numatyta. Tarp jo keleivių buvo buvęs Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas ir Vokietijos kanclerio patarėjas užsienio politikos ir saugumo klausimais Günteris Sautteris.
Dar vienu tuo metu stotyje buvusiu traukiniu vyko buvęs CŽA direktorius Davidas Petraeusas. Per ataką Lenkijos kariuomenė į orą pakėlė naikintuvus.
Rugsėjo 13 dieną D. Tuskas pareiškė, kad artimiausiomis savaitėmis ir mėnesiais tikisi intensyvių Rusijos karinių veiksmų, kurie gali paliesti ir Lenkijos teritoriją. Jis pabrėžė, kad Lenkija ir jos NATO sąjungininkės „prireikus turi būti pasirengusios bendram atsakui“.
Prieš tai Lenkija iki gruodžio 9 dienos apribojo oro erdvės naudojimą rytinėje šalies dalyje. Priemonės, be kita ko, taikomos oro erdvei iki 3 km aukščio, o naktimis skrydžiai šioje zonoje visiškai draudžiami.
Sprendimas priimtas siekiant užtikrinti efektyvų oro gynybos sistemos veikimą karo Ukrainoje fone. Per vasarą Lenkija kelis kartus buvo pakėlusi naikintuvus dėl Rusijos karinių oro pajėgų veiksmų.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
