ES vėsina Ukrainos lūkesčius dėl narystės 2027-aisiais: kalba apie korupcijos rizikas

Leidinys primena, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis siekia, jog šalis prisijungtų prie ES 2027 metais kaip karo sureguliavimo dalis.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Karas Ukrainoje. Jokių draugysčių: Slovakija nutraukia elektros tiekimą Ukrainai

Vietoje kalinių – studentai: štai kaip Rusija privilioja jaunimą į karą

Zelenskis siūlo pagalbą Artimiesiems Rytams: padėtų tik su viena sąlyga

Jis tikisi, kad tai įtvirtins Ukrainą pagrindiniame Europos politiniame klube ir atvers kelią didesnei gerovei, saugumui bei stabilumui.

Vis dėlto kai kurios šalys, ypač Prancūzija ir Vokietija, privačiuose pokalbiuose reiškia skepticizmą dėl sutrumpinto Ukrainos kelio į ES narystę, pasakojo Europos diplomatai ir pareigūnai.

Nuogąstaujama, kad gavusi narės statusą Ukraina gali sumažinti reformų tempą, ypač kovos su korupcija srityje.

+9

Ukrainos vicepremjeras ir pagrindinis derybininkas su ES Tarasas Kačka „Reuters“ aiškino, kad Kyjivas pasirengęs atsižvelgti į šiuos nuogąstavimus ir pasiūlė apsaugos priemones, įskaitant demokratinių standartų laikymosi stebėsenos sistemą bei pereinamąjį laikotarpį prieš suteikiant Ukrainai ES žemės ūkio subsidijas.

Pasak jo, politinis įsipareigojimas dėl konkrečios įstojimo datos yra iš esmės svarbus – „tai būtina taikos procesui ir ilgalaikės bei teisingos taikos Europoje užtikrinimui“.

Ursulos von der Leyen pasiūlymas

Dabartinė prisijungimo prie ES procedūra yra ilga ir biurokratinė – ji apima daugelį metų trunkančias derybas ir teisines reformas, siekiant atitikti demokratinius bei ekonominius ES standartus.

Tuo tarpu Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, diplomatų teigimu, už uždarų durų pasiūlė reformuoti Ukrainos stojimo procesą.

Pagal jos idėją šalis galėtų prisijungti prie bloko įvykdžiusi minimalius reikalavimus, tačiau turėtų ribotą prieigą prie ES fondų ir sprendimų priėmimo mechanizmų, kol visiškai įvykdytų narystės kriterijus.

„Tai galėtų palengvinti greitą Ukrainos ir kitų šalių, tokių kaip Moldova, Juodkalnija ir Albanija, prisijungimą. Tačiau net ir tokiu atveju V. Zelenskio tikslas – 2027 m. sausio 1 d. – nėra realistiškas, atsižvelgiant į tai, kad visos 27 ES valstybės narės turi ratifikuoti bet kokią plėtrą“, – rašoma straipsnyje.

„Atvirkštinė plėtra“ neveiksminga?

T. Kačka pasiūlė, kad Ukraina bent jau galėtų pasirašyti stojimo sutartį jau kitais metais, net jei ratifikacija ir kitos procedūros užtruktų ilgiau.

Tačiau analitikai ir diplomatai skeptiškai vertina tokias idėjas, įskaitant ir von der Leyen pasiūlymą, vadinamą „atvirkštine plėtra“.

„Didėjantis populistinių ir prieš plėtrą nusiteikusių partijų palaikymas keliose sostinėse verčia vyriausybes būti atsargias, kad jos nebūtų suvokiamos kaip skubančios be visuomenės pritarimo“, – aiškino Vokietijos tarptautinių santykių tarybos tyrėja Anastasia Pociumban.

Vienas ES diplomatas pareiškė, kad „atvirkštinės plėtros koncepcija yra mirusi“. Pasak jo, taip pat nėra paramos konkrečios įstojimo datos suteikimui.

„Ukraina paprasčiausiai dar nepasirengusi ir turi didelio masto korupcijos problemų“, – pridūrė vienas Vakarų Europos pareigūnas.