Edita Vilkelienė

Manevruojančių kelyje be posūkio signalo – apstu, o tai reiškia, kad daugiau ir avarinių situacijų. Bent jau tokiomis įžvalgomis dalijasi policijos pareigūnai surengę reidą ir vos per valandą nubaudę ar įspėję penkis nedrausmingus, posūkių neparodžiusius vairuotojus. O štai paaiškinimai kodėl nejungė posūkio signalo iš vairuotojų lūpų sklido patys įvairiausi – nuo užsisvajojimo iki skubėjimo pas žmoną.  „Jaunimas labai nemėgsta rodyti tų posūkių, kai važiuoja greitkeliais.

Prasidėjus karui Ukrainoje mūsų tautiečiai neslepia bijantys dėl galimų grėsmių ir mūsų šalyje, tačiau prieš beveik metus Vidaus reikalų ministerijos užsakytas tyrimas parodė – net 87 procentai gyventojų Lietuvoje jaučiasi saugūs, ir prireikus žinotų, kaip savimi pasirūpinti. Ypač auga žmonių pasitikėjimas ugniagesiais gelbėtojais ir policija. Tiesa, čia ir pats generalinis policijos komisaras pripažįsta, kad tobulėti – yra kur, mat it ant mielių ėmė augti sukčiavimas.

Internetiniai sukčiai rado naują efektyvų būdą pavogti banko sąskaitose esančius pinigus. Vien Vilniuje per savaitgalį iš patiklių žmonių nusikaltėliai pasisavino per dvidešimt tūkstančių eurų. Šį kartą jų neteko žmonės užkibę ant paprastos telefonu gautos žinutės. Joje banko darbuotojais apsimetę sukčiai siuntė įspėjimą apie neva apribotą banko sąskaitą. Tačiau paspaudę nuorodą, ir atlikę tolesnius reikalavimus žmonės liko tuščiomis sąskaitomis.

Į Ribiškių kraštovaizdžio draustinį, Pavilnių regioniniame parke, sugrįžo gyvos „žoliapjovės“ – dešimt avių, o netrukus jų būrį papildys ir trys ožkos. Visą vasarą gyvūnai prižiūrės maždaug trijų hektarų teritoriją: skabys žolę ir taip padės išsaugoti bei atkurti itin retus augalus ir vabzdžius. Šienaujant traktoriais to padaryti neįmanoma. Tylutėliai Ribiškių kraštovaizdžio draustinyje žolę skabo dešimt avių, netrukus prisijungs ir trys ožkos.

Dalis Ispanijos moterų triumfuoja – šalis netrukus gali tapti pirmąja Europoje, kurioje mėnesinių skausmus kenčiančios moterys per mėnesį gaus bent tris papildomas atostogų dienas. Ispanės skuba džiaugtis Vyriausybės sprendimu ir laukia Seimo verdikto, o štai lietuvėms, atjautos dėl kenčiamų menstruacinių skausmų, valdžios vyrai rodyti neskuba. Nors medikai ragina suklusti – daliai moterų mėnesinės baigiasi alpimu, ir nepakeliamais skausmais.

Sraigiavimo sezonas prasidėjo, o sraigiautojų maišai tušti, mat moliuskų rinkimą stabdo šalnos ir sausra. Sraigių supirkėjai sako, esą nepalankios oro sąlygos gali dar labiau padidinti ir taip šiemet didesnes sraigių supirkimo kainas. Už kilogramą jų šiemet sraigiautojai gaus nuo šešiasdešimties centų iki euro. O lietuviškos vynuoginės sraigės daugiausiai keliauja ant prancūzų stalo. Mūsų tautiečiai šiuos moliuskus gamina, bet rečiau. Pavyzdžiui, Joninėms.

Lietuvoje daugėja disleksiją turinčių vaikų – kai dažnas mokinys negeba aiškiai skaityti ar rašyti, painioja raides, ar vietoj jų mato tiesiog baltą lapą. O pedagogai, dažnai užuot padėję tokiems vaikams, juos it sovietmečiu stumia į vadinamųjų tinginių ar beraščių gretas. Tad vieni tėvai susitaiko su likimu ir vaikams samdo privačius logopedus, o kiti – steigia net ir specialias mokyklas vaikams su tokiu sutrikimu.

Santaros klinikose pilnametystės sulaukusiam rokiškiečiui atlikta unikali stuburo tiesinimo operacija. Anksčiau medikai operuodavo iškrypimą, pasiekusį penkiasdešimt laipsnių, o šį kartą jie surizikavo ir ėmėsi tiesinti šimto dvidešimties laipsnių iškrypimą. Jis rokiškiečiui grėsė neįgalumu. Prieš chirurginę intervenciją ir per ją vaikino kūnas buvo specialiai tempiamas už kojų ir galvos, siekiant maksimaliai ištiesinti stuburą.

Skandalas Lietuvos stačiatikių bažnyčioje įgauna pagreitį – Maskvai pavaldus Lietuvos ortodoksų metropolitas Inokentijus iš kunigystės stumia penkis dvasininkus, suspenduodamas jų kunigystę. Nemalonę užsitraukė būtent tie dvasininkai, kurie kategoriškai nepritarė Rusijos patriarcho Kirilo pozicijai palaikyti Ukrainoje žmones žudančią Rusijos valdžią. Dėl vieno iš kunigų metropolitas Inokentijus kreipėsi net ir į Bažnyčios teismą, prašo jį išmesti iš kunigų luomo.

Unikalus radinys – bidonas su aštuoniais šimtais įvairių Lietuvos partizanų dokumentų – pasiekė Lietuvos valstybės centrinį archyvą. Restauratorių rankose atsidūrė ir dienoraštis, trys per stebuklą išlikusios nuotraukos ir keturiasdešimt aštuntaisiais išleistas anglų kalbos vadovėlis. Po pirminės apžiūros restauratoriai sako, kad Anykščių rajone rasti dokumentai galėjo priklausyti Algirdo apygardos Šarūno rinktinei.

Dovanojančiųjų žuvusių artimųjų širdį, plaučius, inkstus ar kitus organus vis dar katastrofiškai mažai. Nacionalinis transplantacijos biuras paskaičiavo, kad daugiau kaip ketvirtadalis tinkamų organų palaidojami į žemę. Jų taip ir nesulaukia kiekvieną dieną dėl įvairių ligų silpstantys pacientai. Specialistai tikisi, kad Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, ims veikti numanomo sutikimo donorystė, kai žmogus automatiškai taptų organų donoru po mirties ir giminės kištis negalės.

Sostinės Katedros aikštė trečiadienį trumpam virto ir gaisraviete, ir mažųjų ugniagesių mokymo vieta, ir atsakymų, kaip tinkamai pasirengti ekstremalioms situacijoms buveine. O kartu pagerbti ir gyvybes gelbėję pareigūnai – taip po dviejų metų pertraukos paminėta ugniagesių gelbėtojų profesinė šventė – Šventojo Florijono diena. Kartu su dviem šimtais ugniagesių gelbėtojų Šventojo Florijono dienos iškilmėse – ir švenčioniškis ugniagesys gelbėtojas Robertas.

Šaltas pavasaris vėlina žalčių vestuves. Kol patelės ruošėsi tuoktuvėms, dalis jaunikių miegojo žiemos miegu, tad pasirinkimas – prastas. Bent jau taip juokauja gamtininkai, pastebintys, kad dabar dažnai matomos žalčių tuoktuvės gerokai vėluoja palyginti su ankstesniais metais. Ir įspėja gamtos žinovai – pastebėjote viename kamuolyje besirangančius penkis ar daugiau žalčių, geriau nejudėkit, nes galite sudrumsti gyvių poravimasį.

Elektrėnų savivaldybėje – naujovė. Pradėjo veikti saulės elektrinė, kuri energija aprūpins ligoninę, darželius mokyklas, biblioteką ir kitas įstaigas, kurių per 30. Miesto valdžia giriasi – miestas taip sutaupys šimtą tūkstančių eurų per metus. Simboliniu mygtuko paspaudimu startuoja pirmoji ir kol kas vienintelė tokia šalyje saulės elektrinė Elektrėnuose. Saulės baterijos – užima beveik pusantro hektaro, atokiau, vos keli kilometrai nuo miesto.

Skandalas Medininkų užsieniečių registracijos centre: mažiausiai du nelegalūs migrantai skundžiasi, kad juos seksualiai išnaudojo dabar jau buvęs „Raudonojo kryžiaus“ ir vėliau Valstybės sienos apsaugos tarnybos psichologas. Esą pasisakę apie netradicinę orientaciją per psichoterapijos seansą, vyrai ne vieną savaitę buvo verčiami su juo santykiauti. Nepaklusus – pasipylė grasinimai, esą negaus prieglobsčio Lietuvoje.

Neįprastu reiškiniu skundžiasi Vilniaus Šeškinės gyventojai – sako, kad jų daugiabučius drebino kelias ar net keliolika sekundžių trunkančios vibracijos panašios į žemės drebėjimą. Judėjo ir stalai, ir puodeliai ant jų. Vienas per kitą šeškiniečiai ima spėlioti – kas tai – žemės drebėjimas, ar netoliese griaunamo stadiono atgarsiai. Sunkiai į šį klausimą gali atsakyti net ir specialistai. Šeškinės gyventojai pasakoja apie savo įspūdžius: „Sudrebėjo spinta vienam kambary.

Prasidėjęs padangų keitimo sezonas augina atliekų kalnus jau ne tik pamiškėse, kenčia net kapinės. Bent jau tuo skundžiasi artimųjų kapus Karveliškėse lankantys žmonės, senų padangų kalną aptikę vidury kapinių stūksančiame apleistame pastate. Vilniaus savivaldybė tik TV3 žurnalistų remiama prie sienos pažėrė pažadų, esą netrukus ir padangų neliks, ir apleistas, kapinių lankytojų gyvybei grėsmę keliantis pastatas, bus nugriautas.

Iki Velykų likus vos kelioms dienoms tautiečiai šluoja šventines dovanas artimiesiems. Prekybininkai pastebi, kad skirtingai nei prieš Kalėdas, Velykoms žmonės dažniau perka tai, kas valgoma – šokoladinius zuikius, ar kiaušinius. O tik tada renka žaislų, kvepalų ar telefonų. Tiesa, dažnas ne tik perka, bet ir kuria dovanas pats. Saldžias sviestines istorijas dėžutėse rodo vilnietė Jolanta. Bičiulės kepti ir dekoruoti sausainiai netrukus Velykų proga bus išdovanoti kolegoms ir artimiesiems.

Iki Velykų likus vos kelioms dienoms – prieš akis Didysis prieššventinis tridienis. Prasidėsiantis vadinamuoju švariuoju ketvirtadieniu. Metas per kurį šalies tikintieji ir labiau meldžiasi, ir uoliau švarina namus. Bent jau tvarkytojai sako pastarosiomis dienomis sulaukę itin daug užsakymų. Mat vis dažniau žmonės ne patys tvarkosi, o samdosi tvarkytojus. Tvarkymo paslaugos teikiančios įmonės sako, kad valymo paslaugos prieš šventes išgraibstytos ir neslepia, kad kainas teko gerokai apkelti.

Abiejų kojų neturintis vilnietis iš valstybės gavo protezus, kuriuos dėvint vidury gatvės kartkartėmis būtina nusiimti kelnes. To reikia tam, kad protezai leistų atsisėsti. Vyras sako, tai dar nebūtų didžiausia bėda, dar svarbiau, kad sovietmečiu sukurtus protezus pačiam užsidėti – neįveikiama užduotis. Ligonių kasos atšauna, esą tokiems pacientams kokybiškesnių, ne vieną tūkstantį eurų kainuojančių protezų valstybė kompensuoti tiesiog neįstengia.

Iki Verbų sekmadienio liko vos kelios dienos, tad tautodailininkai skuba mokyti, o norintieji – mokytis, kaip pasidaryti verbą. Senovėje tikėta, kad pašventinta sausų žolių puokštė ar žilvyčio bei kadagio šakelė gali išgydyti ligas ir net apsaugoti namus nuo blogio ir gaisrų. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Žingsnį po žingsnio, kaip sukurti verbą iš motiejukų, sausiukų ar kitų džiovintų gėlių, moteris moko tautodailininkė Agata.

Vilniaus rajone, Kiaušiadalos kaime, vandenvietėje, specialistai aptiko padidėjusį arseno kiekį, todėl naudoti maistui gyventojams centralizuotai tiekiamo vandens specialistai nebeleido. Žmonės neslepia, žinia apie užkrėstą vandenį šokiravo. Mat keistas vandens skonis ir kvapas kaime juntamas maždaug pusmetį.  Plačiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Sofija iš kolonėlės vandenį semia tik skalbimui. Gerti jo prisipažįsta negalinti. Ir taip jau pusmetį.

Dėl artimųjų neturinčių žmonių ir benamių laidojimo masiniame kape ne kartą prie kryžiaus kalta sostinės savivaldybė dabar juos laidoja kitaip – mirę benamiai, vienišiai prieglaudos namuose, ar šeimoms nereikalingi negyvagimiai bendrame kape laidojami ne kartą per metus, kaip buvo anksčiau, o kas ketvirtį. Ir urnas su pelenais konkursą laimėjusi įmonė laidoja ne į žemę, o į specialias nišas, neužkasant, o tik uždengiant marmurine lenta.

Nors už lango oras dar žvarbokas, tačiau tai nė motais Bernardinų kapinėse kasmet praeivių akis džiuginančioms sibirinėms scylėms, mėlynai nudažiusioms didesnę dalį kapinių. Mėlynuojančių gėlių jūra, kaip sako šalia kapinių gyvenantys žmonės, tautiečius vilioja, lyg į didžiausius atlaidus. Gamtininkai ragina paskubėti, grožis ilgai nesilaikys – sibirinės scylės, jeigu ims orai šilti, težydi vos kelias savaites.

Naujiena dėl kaukių dėvėjimo – jau nuo kitos savaitės jų nebereikės ne tik lauke, bet ir uždarose patalpose. Tad į parduotuvę ar mokyklą galima bus įžengti nedengiant veido. Tiesa, yra kelios išimtys. Be kaukės nebus galima įlipti į autobusą ar troleibusą, be jos žmonės negalės pakliūti ir į gydymo įstaigas, slaugos ar prieglaudos namus.

Kol parlamentarai delsia uždrausti Putino karo Ukrainoje propagandos simbolius Z ir V raides, bei Georgijaus juostas, rusofašistai Lietuvoje nesnaudžia: vieni skelbiasi gaminantys marškinėlius su Z simboliu, o kiti teplioja daugiabučių sienas ir duris Z raidėmis, neva taip reikšdami palaikymą rusų kariuomenės invazijai į Ukrainą.  Policija sako kol kas bausti pažeidėjus gali ne už nekaltų žmonių žudymą pateisinančios simbolikos demonstravimą, o tik už svetimo turto niokojimą.

Gavėnia ritasi į antrą pusę, o kartu su ja laukdami Velykų persiritame į vasaros laiką. Laikrodžius naktį iš šeštadienio į sekmadienį suksime vIena valanda į priekį. Europos Komisija dar prieš ketverius metus Europos Sąjungos narėms siūlė atsisakyti laiko sukinėjimo, tačiau bendros nuomonės, kokį laiką palikti – nėra, ir, panašu, greitai nebus. Artėjant vidudieniui, Katedros aikštėje ramybe kartu su savo pusantrų mažyliu mėgaujasi vilnietė Agnė.

Lietuvoje per gandrines pasitinkami pirmieji ilgasnapiai sparnuočiai. Žmonės juokauja, kol kas tai tik pavieniai patinai, pirmieji atskridę taisyti savo nekilnojamojo turto, o jau po savaitės kitos Lietuvą pasieks ir patelės. Gandrinės senovėje buvo viena svarbiausių pavasario švenčių – tad per gandrines negalima nei sunkiai dirbti, nei šukuotis. Senosios kultūros žinovai žmones ragina iki soties, net ir per pasninką, vaišintis specialiais gandrinėms skirtais pyragėliais ar bandelėmis.

Savaitgalį visą Lietuvą apvijęs ir vis dar virš šalies kabantis itin aukštas, kone rekordinis atmosferos slėgis, kai kuriuos žmones guldo į ligos patalą. Dažnam skauda galvą, kiti skundžiasi didesniu kraujospūdžiu. O medikai žeria patarimų – infarktų rizika didesnė, tad reikėtų išvengti sunkesnių darbų, neturim pamiršti sveikos mitybos, lengvos mankštos, ir kokybiško poilsio. Ypač tai taikoma vyresniems.

Kol tautiečiai džiaugiasi šylančiais orais, specialistai skuba įspėti – šiomis dienomis džiaugtis gamta reikėtų nebent vaikštant pamiške ar paežere. Sportuoti ar tiesiog eiti pasivaikščioti prie judresnių gatvių, jie nerekomenduoja. Mat dėl sauso oro tarša kietosiomis dalelėmis padidėjo kone visuose didesniuose šalies miestuose. Tiesa, ji didesnė ir kaimuose, mat žmonės vėl prisiminė žiaurų įprotį deginti pernykštę žolę. Ugniagesiai sako šiemet pažeidėjai kaip niekada ankstyvi.

Vilniaus muitininko namuose – daugiau kaip tūkstantis automobilių modelių. Tiesa, tai netikros mašinos, o kolekciniai modeliukai, kaupti daugiau nei keturiasdešimt metų. Kolekcininko lentynose ir Hitlerio, ir Musolinio automobilių kopijos. O pats pirmasis eksponatas – prieš daugiau nei keturiasdešimt metų mamos dovanotas Moskvičius. Pirmąjį kolekcijos eksponatą, raudoną Moskvičių rodo vilnietis Vladislovas Bogdzevičius. Šią dovaną daugiau nei prieš keturiasdešimt metų jis gavo iš savo mamos.

Pražydusios žibutės – pirmas požymis, kad jau pabudo ir pirmosios erkės. Bent jau tokiomis įžvalgomis dalijasi specialistai gaunantys vis daugiau pranešimų, kad erkių iš gamtos parsineša ir žmonės, ir jų augintiniai. Ir net ne po vieną, o dešimtis. Ir pasigauti jų galim jau ne tik pamiškėse ar parkuose, bet ir daugiabučio kieme. Mat erkių Lietuvoje kasmet daugėja. Vienur miškuose ar parkuose dar vis boluoja sniegas, o jau kitur galima išvysti pavasarį dažno tai laukiamų akį merkiančių žibučių.

Po kelerius metus pasaulį kausčiusio koronaviruso prisidėjus karui Ukrainoje, Lietuvoje nusidriekė eilės prie psichologų ir psichiatrų kabinetų. Žmonės skundžiasi nerimu, daugėja depresijos atvejų, dažniau kankina panikos atakos. Specialistai ragina nepasiduoti emocijoms ir ieškoti veiklų, kurios padėtų bent trumpam atitrukti nuo blogų minčių. Vilnietis Tomas spalvindamas paukštį prisipažįsta – prisėsti ir imtis pieštukų pastarosiomis dienomis norisi vis daugiau.

Rusų okupantams toliau bombarduojant Ukrainą, mūsų tautiečiai skuba aukoti jau ne tik maistą ar drabužius, bet ir mašinas. Jomis, kaip skelbia įvairių iniciatyvų autoriai, ukrainiečiai vežios ir žmones, ir ginklus, ir Molotovo kokteilius. Ir nors automobilių paaukota dešimtys, jų poreikis tik auga. Tad turinčius visureigius ar kitokias didesnes mašinas, įvairių akcijų organizatoriai prašo dalintis – dovanoti ar parduoti už simbolinį mokestį. Pagrindinė sąlyga – mašinos turi važiuoti.

Į dermatologų kabinetus beldžiasi vis daugiau tautiečių: kone kas antras persirgęs koronavirusu skundžiasi vadinamuoju pokovidiniu plaukų slinkimu. Plaukai krenta ir tolygiai, ir tam tikruose galvos plotuose. Medikai ragina nepulti į paniką, tačiau laiko ir kantrybės atsiauginant juos tikrai reikės. Kirpėjai Sigitai pastaruoju metu tenka nelengva užduotis – be grožio procedūrų, meistrė dar ir guodžia tuos, kas skundžiasi varginančiu stipriu plaukų slinkimu.

Putinui užgrobus Černobylio elektrinę, ir dar grasinant branduoliniu ginklu, mūsų tautiečiai iš vaistinių iššlavė prieš kelerius metus daugelio ingnoruotas kalio jodido tabletes. O pristigus jų, nuo lentynų žmonės graibsto net buteliukus su jodu. Specialistai ragina nepasiduoti panikai, jodas nėra tas pats, kas kalio jodido tabletės, tad nesinuodykim be reikalo. O ir jodido piliulių jokiais būdais profilaktikai vartoti negalima. Jas užtenka turėti po ranka, jeigu prireiktų.

Putino režimui agresyvėjant, neramios nuotaikos ir Lietuvoje: kai kurie tautiečiai prisipažįsta – jeigu agresorius imtų veržtis į mūsų šalį, dažnas nežinotų, nei kur bėgti, nei kaip elgtis. Valdiškos institucijos užverstos laiškais ir skambučiais, su klausimais, kur ieškoti slėptuvių, jeigu kiltų karas. Tačiau valdžia be raginimo nepanikuoti, daugiau informacijos neteikia. O verslininkai pasinaudodami situacija atrado naują verslo nišą – stato bunkerius.

Į Lietuvą atkeliavo pirmieji iš karo siaubiamos Ukrainos pabėgę žmonės. Kol kas Alytaus pabėgėlių centras užregistravo apie 30 ukrainiečių. Daugiausia moterys su vaikais. Tuoj po registracijos žmonės perduoti į mūsų tautiečių, pasisiūliusių žmonės laikinai priglausti pas save rankas. Tiesa, registruojant žmones, vienam vos atvykusiam mažyliui prireikė medikų pagalbos.

Sukrėsti įvykių Ukrainoje kone visame pasaulyje tūkstančiai žmonių ėjo į gatves. Vieni nešini plakatais palaikė ukrainiečius, o kiti prie Rusijos konsulatų ar ambasadų dėstė reikalavimus ragindami Putiną trauktis iš Ukrainos, o pasaulį – griežtinti sankcijas Rusijai. Rusijoje protestai dėl Putino užpultos Ukrainos įvairiuose miestuose netilo iki paryčių.

Sukrėsti karo Ukrainoje, net ir kai kurie Rusijoje gyvenantys žmonės socialiniuose tinkluose atvirai reiškia pyktį savo šalies vadovui ir ragina tuoj pat nutraukti kraujo praliejimą. Emocijų neslepia nei paprasti mirtingieji, nei šou pasaulio žvaigždės. Kartu su visu pasauliu karą Ukrainoje stebintis gruzinų kilmės Rusijos dainininkas Valerijus Meladzė nuo ankstaus ryto socialiniuose tinkluose išsakė savo „Stop“ karui Ukrainoje.

Skandalas Trakų ligoninėje – po operacijų slaugytojos skundžiasi turinčios kruvinus, gleivėtus įrankius plauti ne specialiose mašinose, o rankomis. Darbuotojos baiminasi infekcijų, ir kaip sako visuomenės sveikatos specialistai – jų baimės pagrįstos. Rizika užsikrėsti ir ŽIV, ir hepatitu B – didžiulė. Specialistai darbuotojų skunduose įžvelgia ir rimtesnių bėdų – darbuotojos ligoninėje iš marlės gamina savadarbius tvarsčius, kurie gali būti nesaugūs pacientams.

Už lango pakvipus pavasariui, sėklų pardavėjai vos spėja suktis. Pirkėjai šluoja net ir maždaug dešimtadaliu šiemet brangesnes sėklas. Šiuo metu populiariausios –  sėti ir ant palangės auginti tinkamų augalų – prieskoninių žolelių, paprikų ar baklažanų. Tačiau užkietėję sodininkai jau dairosi ir vėlyvesniam pavasariui tinkančių agurkų ar pomidorų. Netoli Marijampolės, Pabuktės kaime, gyvenantis Kęstutis – užkietėjęs sodininkas ir daržininkas.

Ugniagesiai gelbėtojai pastaraisiais metais registruojantys vis daugiau gaisrų kilusių dėl to, kad žmonės pamiršta išjungti užkaistus puodus. Viename tokių gaisrų pernai žuvo ir žmogus. Psichologai sako, kad tokios nelaimės dažniausiai kyla dėl žmonių užmaršumo, ir dalijasi patarimais, kaip kovoti su šia yda. „Atvažiavau iš sodo, ir užkaičiau mėsą, ir užmigau. Ir man sudegė“, – rodydama pajuodusį puodą guodžiasi panevėžietė Laima.

Vasario pradžioje duonos, arba kitaip dar Šventosios Agotos dieną, šalies bažnyčiose kunigai laimino juodą ruginę duoną. Senovėje tikėta, kad tuos namus, kuriuose yra kriaukšlelė šventintos duonos, aplenks gaisrai, ligos ar kitos nelaimės. Dar vėliau, net ir mašinose žmonės Agotos duonos kriaukšlelę laikė tikėdami, kad išvengs eismo nelaimių ar net vagysčių. Tiesa, dabar etninės kultūros žinovai sako, kad senųjų tradicijų laikosi vos vienas kitas. Tešlą minko trakiškė Miglė.

Prezidento Adamkaus žmona Alma Adamkienė šiandien švenčia ypatingą jubiliejų – devyniasdešimt penktąjį gimtadienį. Ponia Alma atvirauja – sveikata nebloga, o ir artėjantis pavasaris dar labiau įkvepia stiprėti. Kad ir jubiliejus – didelės šventės nerengs, bet šampano taurę su vyru vakare tikrai kels. Adamkienės bičiuliai siunčia sveikinimus ir rengia staigmenas. Dėl pandemijos, o ir saugodama sveikatą ponia ji švęs namuose ir be būrio svečių.

Prieš pavasarį sugalvojote atsinaujinti spintą ir išmesti jau nebenaudojamus drabužius? Tekstilės rūšiuotojai ragina drabužiais ar batais atsikratyti labai atsakingai: į specialius konteinerius išmesti tik tvarkingai sudėtus daiktus. Atliekas rūšiuojanti įmonė paskaičiavo, kad kone trečdalis tautiečių – apie milijoną, dar tinkamus dėvėti drabužius meta į buitinių atliekų konteinerius.

Lietuvos tikintieji šiandien mini vieną svarbiausių katalikiškų švenčių – Grabnyčias. Tad šalies bažnyčiose šiandien žmonės šventina žvakes. Nuo seno tikėta, kad tokia Grabnyčių žvakė namie būtina – esą apsaugo ir nuo gaisrų, ir gamtos išdaigų.  Grabnyčių žvakę artimieji namie dega kai kažkas iš šeimos narių numiršta. Vos spėja suktis nuo ryto prie Kauno Soboro žvakutėmis prekiaujanti Arūnė. „Perka, perka“, – sako Arūnė.

Nors už lango dar gili žiema, gamtoje jau pasirodo pirmųjų pavasario ženklų. Vilniuje pasirodė ežys, sostinės apylinkėse – žaltys, neįtikėtinai anksti šernai susilaukė jauniklių. Tiesa, gamtos žinovai džiaugtis, kad jau pavasaris, dar nepataria, mat tai reiškia tik viena – gamtinę anomaliją. Esą kol kas pavasario – nė kvapo. O į žiemą išlindę pavieniai šaltakraujai pasmerkti mirčiai. Nes jiems, kaip ir kitiems miegantiems miško gyventojams, dar liko geras mėnuo iki nubudimo.

Ar pasiruošėte šį vakarą švęsti? Mėnulio kalendorius skelbia, kad šiąnakt pasitiksime Naujuosius juodojo vandens tigro metus. Jie prasidėjo ne sausio pirmąją, kaip daugelis įpratę manyti, o – rytoj, prasidedant antrai mėnulio jaunačiai po žiemos saulėgrįžos. Vadinamieji Rytų Naujieji metai, arba Naujieji pagal mėnulį, kaip aiškina astrologijos žinovai, žada būti emociškai šiltesni nei besibaigiantieji.