Edita Vilkelienė

Prašniokštęs lietus nusiaubė Lietuvą. Po stipresnės liūties uteniškiai užsukę į naujas miesto kapines liko šokiruoti – dalis kapaviečių skendėjo vandenyje, nuo vieno prie kito kapo plaukiojo žvakės ir gėlės. Vietiniai supranta, kad nuo gamtos išdaigų niekas nėra apsaugotas, tačiau piktinasi miesto valdžia – esą kapinės skęsti pradėjo po to, kai jose buvo iškirsti medžiai. Utenos valdžia kaltina lietų, bet žada kuo greičiau bėdas išspręsti.

Skaudi netektis Lietuvos teatro pasaulyje – eidamas aštuoniasdešimt šeštuosius mirė aktorius Regimantas Adomaitis. Žinia apie netektį pribloškė ne tik jo talento gerbėjus, bet ir kolegas aktorius. Kai kurie jų prisipažino – dar prieš savaitę kalbėję telefonu ir planavę šiomis dienomis susitikti. „Gana ramiai į tai žiūriu, kiekvienam ateina, anksčiau, vėliau.

Orams šylant ir žmonėms keliaujant į gamtą, nesnaudžia ir uodai. Kai kurie poilsiautojai net įsitikinę, kad šiemet šių kraujasiurbių gerokai daugiau nei ankstesniais metais ir neva jokie purškalai ar tepalai nuo jų puolimo negelbsti. Mokslininkai ramina – uodų tikrai ne daugiau nei ankstesnėmis vasaromis. Tik štai pastarųjų dienų šiluma ir drėgmė – puikiausios sąlygos uodams ieškoti karšto žmogaus ar gyvūno kraujo. Panevėžiečiui Domantui uodai sugadino ramų poilsį stovykloje.

Nors už lango vasara, peršalimo ligos žmones į patalą guldo beveik taip pat, kaip per gripo sezoną. Vaistininkai sako, dėl to vos spėja pildyti vaistų lentynas, o kai kurių medikamentų, pavyzdžiui, nosies purškalų, net ir pritrūksta. Ilgėja eilės ir prie šeimos gydytojų kabinetų. Sirupo, lengvinančio kosulį, vilnietė Laura vaistinėje prašo ne tik savo mažyliui, medikamentų ieško ir sau. Moteris spėja, kad visa šeima virusu galėjo užsikrėsti nuo sergančio mažylio.

Lietuvoje ėmė siausti laukinių orchidėjų vagys. Pajūryje ekologai rado daugiau kaip pusšimtį iškastų duobių ir išvogtų šių retų augalų. Aplinkosaugininkai sunerimę – tokių atvejų kasmet ėmė daugėti, ir ne tik Žemaitijoje, bet ir kitur Lietuvoje. Veikiausiai vadinamieji gamtos brakonieriai vagia siekdami pasipelnyti, mat juodojoje rinkoje vieno augalo kaina siekia apie šimtą eurų.

Unikali išgyvenimo istorija karo siaubiamoje Ukrainoje. Putino armijai paleidus raketas į Charkivo regiono administracijos pastatą, per sekundę po griuvėsiais atsidūrė beveik trisdešimt žmonių. Žuvo beveik visi. Kas nuo raketų skeveldrų, kitus prispaudė  griūvančio pastato konstrukcijos. Ir tik per stebuklą išgyveno ukrainietė savanorė, nepatyrusi beveik jokių sužalojimų. Kovo pirmąją Rusijos raketa pataiko į Charkivo centre esantį regiono administracijos pastatą.

Naujas posūkis vadinamojoje Jurbarko smurtautojo byloje. Kaimo turizmo sodyboje prieš trejus metus tuo metu nepilnametę žiauriai sumušęs ir išžaginti pasikėsinęs jurbarkietis jau negalės dangstytis argumentais, esą kažko iš kraupios nakties įvykių neatsimena. Medicininė psichiatrinė ekspertizė parodė, kad jurbarkiškio atminties sutrikimai veikiausiai nekankino. Į teismą jurbarkiškis Mantas kartu su advokatu atskuba vėluodami, esą supainiojo teismo posėdžio pradžios laiką.

Skandalais ne vienus metus garsėjusią opozicinę Darbo partiją palieka jos įkūrėjas ir ilgametis vedlys, europarlamentaras Viktoras Uspaskichas. Politikas ir verslininkas sako tokį sprendimą priėmęs dėl naujų idėjų stokos, ir vertybių, kurios pradėjo nesutapti su kitų darbiečių nuomone. „Fantazijos nėra, fantazijos nėra, net pavadinimą savo nesugeba sugalvoti“, – taip prieš penkerius metus kitas partijas suvažiavime Klaipėdoje kritikavo darbiečių lyderis Viktoras Uspaskichas.

Atokesniuose šalies kampeliuose globos namuose gyvenantys senjorai ir žmonės su negalia nuo šiol negalės skųstis, kad juos aplenkia kultūriniai renginiai. Bent jau tokiomis įžvalgomis dalijasi pasaulinį pripažinimą pelnę muzikai, mažesnių miestelių gyventojams surengę tikrą pasimatymą su muzika: ir viduramžių muzikos koncertą, ir kartu pakeliavę po muzikos istoriją pasakodami apie įvairius muzikos instrumentus. Reginiais giriasi likę patenkinti ir žiūrovai, ir patys muzikai.

Alytaus rajone žvejai sugavo karpį milžiną – sveriantį net trisdešimt kilogramų. Tvenkinio savininkas ketina siekti rekordo, tad laimikį pasvėrė, išmatavo ir paleido atgal į tvenkinį. Tiesa, likimą šis karpis bando jau ne pirmą kartą, jis buvo jau kelis sykius pagautas ir paleistas atgal. Milžinas net vardą jau turi – žvejai jį pakrikštijo Muslimuku.

Vaistažolių sostine vadinamuose Švenčionyse surengtas netradicinis čempionatas – dėl geriausiųjų ir greičiausiųjų titulo varžėsi ne sportininkai, o Aukštaitijos krašto vaistažolių rinkėjai. Šešiolika komandų lygiai per valandą turėjo surinkti dvidešimt penkių rūšių žoleles. Varžėsi ir profesionalai, ir mėgėjai. Žolininkė Rasa tuoj po starto vaistažolių dairosi ant Kačėniškės piliakalnio, Sirvėtos regioniniame parke. Drauge ir mažoji pagalbininkė Paulina.

Pavasaris savo vietą vasarai užleido su trenksmu. Anot hidrometeorologų, gegužę iškrito tris kartus daugiau kritulių, nei įprasta šiam mėnesiui. Kai kur ir ne tik gatvės ar kiemai apsemti, žmonės vandenį semia ir iš namų. Kartais be botų į kiemą žmonės patekti negali. Vanduo skandina ir šiųmetį derlių. Tiesa, orų žinovai paguosti per daug negali, ir prasidedanti vasara žada būti lietinga, ir su lietuviškos vasaros šiluma.

Bitininkai raitojasi rankoves – pastarosiomis dienomis ėmė daugėti bičių spiečių, o gyventojai vis dažniau skuba prašyti pagalbos nuimant vabzdžius nuo pačių netikėčiausių vietų: medžių, automobilių durelių ar net dviračių. Galima bičių spiečių rasti ir lankant artimųjų kapus kapinėse, mat dabar pats bičių spiečių metas. Svarbiausia, kaip sako gamtininkai, nepulti į paniką ir nedaryti staigių judesių.

Nustojote lankyti artimųjų kapus? Nenustebkite, kad po kurio laiko ten nuėję, vietoj šeimos kapavietės rasite svetimų žmonių kapus. Dvejus metus šeimininkų laukusias, bet taip ir nesulaukusias neprižiūrimas kapavietes savivaldybės šiomis dienomis perleidžia visiems, kas norės jas prižiūrėti, o vėliau ir palaidoti ten savo artimuosius. Tiesa, bent jau kol kas žmonės tik domisi, o paraiškų pildyti neskuba.

Dešimtys negyvų gyvulių fermoje ir žmonės kaime, kuriems tik per stebuklą pavyko išsigelbėti įžengus rusofašistų okupantams, bet kaime išgyveno ne visi. Tokį vaizdą šiandien Ukrainoje, apsilankę netoli Charkivo esančiame Olchovkos kaime, užfiksavo mūsų reporteriai. Okupantų kariai į šią gyvenvietę įsisuko pirmosiomis karo savaitėmis ir, slapstydamiesi nuo Ukrainos gynėjų, apsigyveno vietinėje mokykloje.

Manevruojančių kelyje be posūkio signalo – apstu, o tai reiškia, kad daugiau ir avarinių situacijų. Bent jau tokiomis įžvalgomis dalijasi policijos pareigūnai surengę reidą ir vos per valandą nubaudę ar įspėję penkis nedrausmingus, posūkių neparodžiusius vairuotojus. O štai paaiškinimai kodėl nejungė posūkio signalo iš vairuotojų lūpų sklido patys įvairiausi – nuo užsisvajojimo iki skubėjimo pas žmoną.  „Jaunimas labai nemėgsta rodyti tų posūkių, kai važiuoja greitkeliais.

Prasidėjus karui Ukrainoje mūsų tautiečiai neslepia bijantys dėl galimų grėsmių ir mūsų šalyje, tačiau prieš beveik metus Vidaus reikalų ministerijos užsakytas tyrimas parodė – net 87 procentai gyventojų Lietuvoje jaučiasi saugūs, ir prireikus žinotų, kaip savimi pasirūpinti. Ypač auga žmonių pasitikėjimas ugniagesiais gelbėtojais ir policija. Tiesa, čia ir pats generalinis policijos komisaras pripažįsta, kad tobulėti – yra kur, mat it ant mielių ėmė augti sukčiavimas.

Internetiniai sukčiai rado naują efektyvų būdą pavogti banko sąskaitose esančius pinigus. Vien Vilniuje per savaitgalį iš patiklių žmonių nusikaltėliai pasisavino per dvidešimt tūkstančių eurų. Šį kartą jų neteko žmonės užkibę ant paprastos telefonu gautos žinutės. Joje banko darbuotojais apsimetę sukčiai siuntė įspėjimą apie neva apribotą banko sąskaitą. Tačiau paspaudę nuorodą, ir atlikę tolesnius reikalavimus žmonės liko tuščiomis sąskaitomis.

Į Ribiškių kraštovaizdžio draustinį, Pavilnių regioniniame parke, sugrįžo gyvos „žoliapjovės“ – dešimt avių, o netrukus jų būrį papildys ir trys ožkos. Visą vasarą gyvūnai prižiūrės maždaug trijų hektarų teritoriją: skabys žolę ir taip padės išsaugoti bei atkurti itin retus augalus ir vabzdžius. Šienaujant traktoriais to padaryti neįmanoma. Tylutėliai Ribiškių kraštovaizdžio draustinyje žolę skabo dešimt avių, netrukus prisijungs ir trys ožkos.

Dalis Ispanijos moterų triumfuoja – šalis netrukus gali tapti pirmąja Europoje, kurioje mėnesinių skausmus kenčiančios moterys per mėnesį gaus bent tris papildomas atostogų dienas. Ispanės skuba džiaugtis Vyriausybės sprendimu ir laukia Seimo verdikto, o štai lietuvėms, atjautos dėl kenčiamų menstruacinių skausmų, valdžios vyrai rodyti neskuba. Nors medikai ragina suklusti – daliai moterų mėnesinės baigiasi alpimu, ir nepakeliamais skausmais.

Sraigiavimo sezonas prasidėjo, o sraigiautojų maišai tušti, mat moliuskų rinkimą stabdo šalnos ir sausra. Sraigių supirkėjai sako, esą nepalankios oro sąlygos gali dar labiau padidinti ir taip šiemet didesnes sraigių supirkimo kainas. Už kilogramą jų šiemet sraigiautojai gaus nuo šešiasdešimties centų iki euro. O lietuviškos vynuoginės sraigės daugiausiai keliauja ant prancūzų stalo. Mūsų tautiečiai šiuos moliuskus gamina, bet rečiau. Pavyzdžiui, Joninėms.

Lietuvoje daugėja disleksiją turinčių vaikų – kai dažnas mokinys negeba aiškiai skaityti ar rašyti, painioja raides, ar vietoj jų mato tiesiog baltą lapą. O pedagogai, dažnai užuot padėję tokiems vaikams, juos it sovietmečiu stumia į vadinamųjų tinginių ar beraščių gretas. Tad vieni tėvai susitaiko su likimu ir vaikams samdo privačius logopedus, o kiti – steigia net ir specialias mokyklas vaikams su tokiu sutrikimu.

Santaros klinikose pilnametystės sulaukusiam rokiškiečiui atlikta unikali stuburo tiesinimo operacija. Anksčiau medikai operuodavo iškrypimą, pasiekusį penkiasdešimt laipsnių, o šį kartą jie surizikavo ir ėmėsi tiesinti šimto dvidešimties laipsnių iškrypimą. Jis rokiškiečiui grėsė neįgalumu. Prieš chirurginę intervenciją ir per ją vaikino kūnas buvo specialiai tempiamas už kojų ir galvos, siekiant maksimaliai ištiesinti stuburą.

Skandalas Lietuvos stačiatikių bažnyčioje įgauna pagreitį – Maskvai pavaldus Lietuvos ortodoksų metropolitas Inokentijus iš kunigystės stumia penkis dvasininkus, suspenduodamas jų kunigystę. Nemalonę užsitraukė būtent tie dvasininkai, kurie kategoriškai nepritarė Rusijos patriarcho Kirilo pozicijai palaikyti Ukrainoje žmones žudančią Rusijos valdžią. Dėl vieno iš kunigų metropolitas Inokentijus kreipėsi net ir į Bažnyčios teismą, prašo jį išmesti iš kunigų luomo.

Unikalus radinys – bidonas su aštuoniais šimtais įvairių Lietuvos partizanų dokumentų – pasiekė Lietuvos valstybės centrinį archyvą. Restauratorių rankose atsidūrė ir dienoraštis, trys per stebuklą išlikusios nuotraukos ir keturiasdešimt aštuntaisiais išleistas anglų kalbos vadovėlis. Po pirminės apžiūros restauratoriai sako, kad Anykščių rajone rasti dokumentai galėjo priklausyti Algirdo apygardos Šarūno rinktinei.

Dovanojančiųjų žuvusių artimųjų širdį, plaučius, inkstus ar kitus organus vis dar katastrofiškai mažai. Nacionalinis transplantacijos biuras paskaičiavo, kad daugiau kaip ketvirtadalis tinkamų organų palaidojami į žemę. Jų taip ir nesulaukia kiekvieną dieną dėl įvairių ligų silpstantys pacientai. Specialistai tikisi, kad Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, ims veikti numanomo sutikimo donorystė, kai žmogus automatiškai taptų organų donoru po mirties ir giminės kištis negalės.

Sostinės Katedros aikštė trečiadienį trumpam virto ir gaisraviete, ir mažųjų ugniagesių mokymo vieta, ir atsakymų, kaip tinkamai pasirengti ekstremalioms situacijoms buveine. O kartu pagerbti ir gyvybes gelbėję pareigūnai – taip po dviejų metų pertraukos paminėta ugniagesių gelbėtojų profesinė šventė – Šventojo Florijono diena. Kartu su dviem šimtais ugniagesių gelbėtojų Šventojo Florijono dienos iškilmėse – ir švenčioniškis ugniagesys gelbėtojas Robertas.

Šaltas pavasaris vėlina žalčių vestuves. Kol patelės ruošėsi tuoktuvėms, dalis jaunikių miegojo žiemos miegu, tad pasirinkimas – prastas. Bent jau taip juokauja gamtininkai, pastebintys, kad dabar dažnai matomos žalčių tuoktuvės gerokai vėluoja palyginti su ankstesniais metais. Ir įspėja gamtos žinovai – pastebėjote viename kamuolyje besirangančius penkis ar daugiau žalčių, geriau nejudėkit, nes galite sudrumsti gyvių poravimasį.

Elektrėnų savivaldybėje – naujovė. Pradėjo veikti saulės elektrinė, kuri energija aprūpins ligoninę, darželius mokyklas, biblioteką ir kitas įstaigas, kurių per 30. Miesto valdžia giriasi – miestas taip sutaupys šimtą tūkstančių eurų per metus. Simboliniu mygtuko paspaudimu startuoja pirmoji ir kol kas vienintelė tokia šalyje saulės elektrinė Elektrėnuose. Saulės baterijos – užima beveik pusantro hektaro, atokiau, vos keli kilometrai nuo miesto.

Skandalas Medininkų užsieniečių registracijos centre: mažiausiai du nelegalūs migrantai skundžiasi, kad juos seksualiai išnaudojo dabar jau buvęs „Raudonojo kryžiaus“ ir vėliau Valstybės sienos apsaugos tarnybos psichologas. Esą pasisakę apie netradicinę orientaciją per psichoterapijos seansą, vyrai ne vieną savaitę buvo verčiami su juo santykiauti. Nepaklusus – pasipylė grasinimai, esą negaus prieglobsčio Lietuvoje.

Neįprastu reiškiniu skundžiasi Vilniaus Šeškinės gyventojai – sako, kad jų daugiabučius drebino kelias ar net keliolika sekundžių trunkančios vibracijos panašios į žemės drebėjimą. Judėjo ir stalai, ir puodeliai ant jų. Vienas per kitą šeškiniečiai ima spėlioti – kas tai – žemės drebėjimas, ar netoliese griaunamo stadiono atgarsiai. Sunkiai į šį klausimą gali atsakyti net ir specialistai. Šeškinės gyventojai pasakoja apie savo įspūdžius: „Sudrebėjo spinta vienam kambary.

Prasidėjęs padangų keitimo sezonas augina atliekų kalnus jau ne tik pamiškėse, kenčia net kapinės. Bent jau tuo skundžiasi artimųjų kapus Karveliškėse lankantys žmonės, senų padangų kalną aptikę vidury kapinių stūksančiame apleistame pastate. Vilniaus savivaldybė tik TV3 žurnalistų remiama prie sienos pažėrė pažadų, esą netrukus ir padangų neliks, ir apleistas, kapinių lankytojų gyvybei grėsmę keliantis pastatas, bus nugriautas.

Iki Velykų likus vos kelioms dienoms tautiečiai šluoja šventines dovanas artimiesiems. Prekybininkai pastebi, kad skirtingai nei prieš Kalėdas, Velykoms žmonės dažniau perka tai, kas valgoma – šokoladinius zuikius, ar kiaušinius. O tik tada renka žaislų, kvepalų ar telefonų. Tiesa, dažnas ne tik perka, bet ir kuria dovanas pats. Saldžias sviestines istorijas dėžutėse rodo vilnietė Jolanta. Bičiulės kepti ir dekoruoti sausainiai netrukus Velykų proga bus išdovanoti kolegoms ir artimiesiems.

Iki Velykų likus vos kelioms dienoms – prieš akis Didysis prieššventinis tridienis. Prasidėsiantis vadinamuoju švariuoju ketvirtadieniu. Metas per kurį šalies tikintieji ir labiau meldžiasi, ir uoliau švarina namus. Bent jau tvarkytojai sako pastarosiomis dienomis sulaukę itin daug užsakymų. Mat vis dažniau žmonės ne patys tvarkosi, o samdosi tvarkytojus. Tvarkymo paslaugos teikiančios įmonės sako, kad valymo paslaugos prieš šventes išgraibstytos ir neslepia, kad kainas teko gerokai apkelti.

Abiejų kojų neturintis vilnietis iš valstybės gavo protezus, kuriuos dėvint vidury gatvės kartkartėmis būtina nusiimti kelnes. To reikia tam, kad protezai leistų atsisėsti. Vyras sako, tai dar nebūtų didžiausia bėda, dar svarbiau, kad sovietmečiu sukurtus protezus pačiam užsidėti – neįveikiama užduotis. Ligonių kasos atšauna, esą tokiems pacientams kokybiškesnių, ne vieną tūkstantį eurų kainuojančių protezų valstybė kompensuoti tiesiog neįstengia.

Iki Verbų sekmadienio liko vos kelios dienos, tad tautodailininkai skuba mokyti, o norintieji – mokytis, kaip pasidaryti verbą. Senovėje tikėta, kad pašventinta sausų žolių puokštė ar žilvyčio bei kadagio šakelė gali išgydyti ligas ir net apsaugoti namus nuo blogio ir gaisrų. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Žingsnį po žingsnio, kaip sukurti verbą iš motiejukų, sausiukų ar kitų džiovintų gėlių, moteris moko tautodailininkė Agata.

Vilniaus rajone, Kiaušiadalos kaime, vandenvietėje, specialistai aptiko padidėjusį arseno kiekį, todėl naudoti maistui gyventojams centralizuotai tiekiamo vandens specialistai nebeleido. Žmonės neslepia, žinia apie užkrėstą vandenį šokiravo. Mat keistas vandens skonis ir kvapas kaime juntamas maždaug pusmetį.  Plačiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Sofija iš kolonėlės vandenį semia tik skalbimui. Gerti jo prisipažįsta negalinti. Ir taip jau pusmetį.

Dėl artimųjų neturinčių žmonių ir benamių laidojimo masiniame kape ne kartą prie kryžiaus kalta sostinės savivaldybė dabar juos laidoja kitaip – mirę benamiai, vienišiai prieglaudos namuose, ar šeimoms nereikalingi negyvagimiai bendrame kape laidojami ne kartą per metus, kaip buvo anksčiau, o kas ketvirtį. Ir urnas su pelenais konkursą laimėjusi įmonė laidoja ne į žemę, o į specialias nišas, neužkasant, o tik uždengiant marmurine lenta.

Nors už lango oras dar žvarbokas, tačiau tai nė motais Bernardinų kapinėse kasmet praeivių akis džiuginančioms sibirinėms scylėms, mėlynai nudažiusioms didesnę dalį kapinių. Mėlynuojančių gėlių jūra, kaip sako šalia kapinių gyvenantys žmonės, tautiečius vilioja, lyg į didžiausius atlaidus. Gamtininkai ragina paskubėti, grožis ilgai nesilaikys – sibirinės scylės, jeigu ims orai šilti, težydi vos kelias savaites.

Naujiena dėl kaukių dėvėjimo – jau nuo kitos savaitės jų nebereikės ne tik lauke, bet ir uždarose patalpose. Tad į parduotuvę ar mokyklą galima bus įžengti nedengiant veido. Tiesa, yra kelios išimtys. Be kaukės nebus galima įlipti į autobusą ar troleibusą, be jos žmonės negalės pakliūti ir į gydymo įstaigas, slaugos ar prieglaudos namus.

Kol parlamentarai delsia uždrausti Putino karo Ukrainoje propagandos simbolius Z ir V raides, bei Georgijaus juostas, rusofašistai Lietuvoje nesnaudžia: vieni skelbiasi gaminantys marškinėlius su Z simboliu, o kiti teplioja daugiabučių sienas ir duris Z raidėmis, neva taip reikšdami palaikymą rusų kariuomenės invazijai į Ukrainą.  Policija sako kol kas bausti pažeidėjus gali ne už nekaltų žmonių žudymą pateisinančios simbolikos demonstravimą, o tik už svetimo turto niokojimą.

Gavėnia ritasi į antrą pusę, o kartu su ja laukdami Velykų persiritame į vasaros laiką. Laikrodžius naktį iš šeštadienio į sekmadienį suksime vIena valanda į priekį. Europos Komisija dar prieš ketverius metus Europos Sąjungos narėms siūlė atsisakyti laiko sukinėjimo, tačiau bendros nuomonės, kokį laiką palikti – nėra, ir, panašu, greitai nebus. Artėjant vidudieniui, Katedros aikštėje ramybe kartu su savo pusantrų mažyliu mėgaujasi vilnietė Agnė.

Lietuvoje per gandrines pasitinkami pirmieji ilgasnapiai sparnuočiai. Žmonės juokauja, kol kas tai tik pavieniai patinai, pirmieji atskridę taisyti savo nekilnojamojo turto, o jau po savaitės kitos Lietuvą pasieks ir patelės. Gandrinės senovėje buvo viena svarbiausių pavasario švenčių – tad per gandrines negalima nei sunkiai dirbti, nei šukuotis. Senosios kultūros žinovai žmones ragina iki soties, net ir per pasninką, vaišintis specialiais gandrinėms skirtais pyragėliais ar bandelėmis.

Savaitgalį visą Lietuvą apvijęs ir vis dar virš šalies kabantis itin aukštas, kone rekordinis atmosferos slėgis, kai kuriuos žmones guldo į ligos patalą. Dažnam skauda galvą, kiti skundžiasi didesniu kraujospūdžiu. O medikai žeria patarimų – infarktų rizika didesnė, tad reikėtų išvengti sunkesnių darbų, neturim pamiršti sveikos mitybos, lengvos mankštos, ir kokybiško poilsio. Ypač tai taikoma vyresniems.

Kol tautiečiai džiaugiasi šylančiais orais, specialistai skuba įspėti – šiomis dienomis džiaugtis gamta reikėtų nebent vaikštant pamiške ar paežere. Sportuoti ar tiesiog eiti pasivaikščioti prie judresnių gatvių, jie nerekomenduoja. Mat dėl sauso oro tarša kietosiomis dalelėmis padidėjo kone visuose didesniuose šalies miestuose. Tiesa, ji didesnė ir kaimuose, mat žmonės vėl prisiminė žiaurų įprotį deginti pernykštę žolę. Ugniagesiai sako šiemet pažeidėjai kaip niekada ankstyvi.

Vilniaus muitininko namuose – daugiau kaip tūkstantis automobilių modelių. Tiesa, tai netikros mašinos, o kolekciniai modeliukai, kaupti daugiau nei keturiasdešimt metų. Kolekcininko lentynose ir Hitlerio, ir Musolinio automobilių kopijos. O pats pirmasis eksponatas – prieš daugiau nei keturiasdešimt metų mamos dovanotas Moskvičius. Pirmąjį kolekcijos eksponatą, raudoną Moskvičių rodo vilnietis Vladislovas Bogdzevičius. Šią dovaną daugiau nei prieš keturiasdešimt metų jis gavo iš savo mamos.

Pražydusios žibutės – pirmas požymis, kad jau pabudo ir pirmosios erkės. Bent jau tokiomis įžvalgomis dalijasi specialistai gaunantys vis daugiau pranešimų, kad erkių iš gamtos parsineša ir žmonės, ir jų augintiniai. Ir net ne po vieną, o dešimtis. Ir pasigauti jų galim jau ne tik pamiškėse ar parkuose, bet ir daugiabučio kieme. Mat erkių Lietuvoje kasmet daugėja. Vienur miškuose ar parkuose dar vis boluoja sniegas, o jau kitur galima išvysti pavasarį dažno tai laukiamų akį merkiančių žibučių.

Po kelerius metus pasaulį kausčiusio koronaviruso prisidėjus karui Ukrainoje, Lietuvoje nusidriekė eilės prie psichologų ir psichiatrų kabinetų. Žmonės skundžiasi nerimu, daugėja depresijos atvejų, dažniau kankina panikos atakos. Specialistai ragina nepasiduoti emocijoms ir ieškoti veiklų, kurios padėtų bent trumpam atitrukti nuo blogų minčių. Vilnietis Tomas spalvindamas paukštį prisipažįsta – prisėsti ir imtis pieštukų pastarosiomis dienomis norisi vis daugiau.

Rusų okupantams toliau bombarduojant Ukrainą, mūsų tautiečiai skuba aukoti jau ne tik maistą ar drabužius, bet ir mašinas. Jomis, kaip skelbia įvairių iniciatyvų autoriai, ukrainiečiai vežios ir žmones, ir ginklus, ir Molotovo kokteilius. Ir nors automobilių paaukota dešimtys, jų poreikis tik auga. Tad turinčius visureigius ar kitokias didesnes mašinas, įvairių akcijų organizatoriai prašo dalintis – dovanoti ar parduoti už simbolinį mokestį. Pagrindinė sąlyga – mašinos turi važiuoti.