Edita Vilkelienė

Sveikatos priežiūros specialistai pastarosiomis dienomis stebi it ant mielių augantį sergamumą erkiniu encefalitu ir Laimo liga. Iš viso sergančiųjų arba persirgusių erkių platinamomis ligomis jau dabar yra daugiau nei pernai per visus metus. Šiemet tirtos ir erkės, paaiškėjo, kad Laimo liga mus užkrėsti gali kas šešta miške ar pievoje sutikta erkė. Iš miško su pintinėmis grybų išeina senjorės Irena ir Galina.

Atkovotose Charkivo srities teritorijose Ukrainos kariai vos spėja „medžioti“ nespėjusius pabėgti okupantus. TV3 Žinių bendradarbių Ukrainoje užfiksuotas Ševčenkovo kaime sučiuptas rusų karys prieš filmavimo kamerą ir atgailavęs, ir atviravęs, kodėl sutiko važiuoti į karą Ukrainoje, ir kaip buvo paliktas likimo valiai vadinamųjų „savų“. Išlaisvintose Charkivo srities teritorijose ukrainiečiai masiškai šukuoja apleistus pastatus, miškus ir ieško ten besislapstančių ir užsilikusių okupantų.

Vilniaus rajono gyventojus ne juokais įbaugino po miestus ir miestelius važinėjantys ir į namus besibraunantys tamsesnio gymio užsieniečiai. Pasak vietinių, į kiemus užsukę neprašyti svečiai siūlosi perdengti stogus, atlikti kitus statybų darbus. Vieni išsigandę sukčių prašalaičius veja lauk, o štai kiti linkę jais patikėti.

Kadenciją baigusio Valdo Adamkaus žmona Alma Adamkienė – ligoninėje. TV3 Žinių šaltinių teigimu, moteris prieš kelias valandas gydymo įstaigoje atsidūrė dėl, kaip įtariama, ją pakirtusios COVID-19 infekcijos. Pats prezidentas dėl šios infekcijos gydosi namuose. Vos prieš kelis mėnesius žmoną Almą ligoninėje lankęs prezidentas Valdas Adamkus ją vėl išlydėjo į Santaros klinikas. Kas nutiko dabar 95-erių žmonai – kol kas atsakyti negali. „Nekomentuosiu nieko, pats nežinau.

Skandalas Trakuose – į žaidimų aikštelėse esančias smėlio dėžes valdininkai pila auksinį smėlį. Bent jau taip sako vietos gyventojai. Pastarieji pasakoja, kad mokesčių mokėtojams dviejų žaidimo aikštelių perkėlimas iš vienos vietos į kitą, o kitų minimalus patvarkymas ir pripildymas smėliu kainuos beveik dešimt tūkstančių eurų. Vien smėlio dėžėje esantis smėlis įkainotas beveik trimis šimtais eurų, o pati dėžė įrengta už beveik septynis šimtus.

Skandalas Riešės gimnazijoje – dalis pedagogų ir tėvų gimnazijos ūkvedį kaltina juos terorizuojant: paaugliams neva žadėjo sulaužyti rankas, o jam esą nepatikusias darbuotojas tiesiai šviesiai išvadino vištomis. Negana to, vyras po devyniais užraktais, pasak gimnazijos vadovybės, laiko ir naujai suremontuotus tualetus, ir naujutėlaitę ugdymui skirtą įrangą.

Lietuvoje populiarėja naujas versliukas – prekyba raudonosiomis musmirėmis. Kilogramas džiovintų kainuoja nuo pusantro iki dviejų šimtų eurų, o kartais ir daugiau. Grybų žinovai sako, esą iš tokių musmirių gaminami ir liaudies medicinos vaistai, tačiau gydytojai susiduria su kita realybe – dar dažniau džiovintomis musmirėmis žmonės svaiginasi. Internete mirga marga skelbimų dėl superkamų raudonųjų musmirių.

Miško riešutų mėgėjams – liūdnos naujienos – lazdynai šių gėrybių šiemet kaip reikiant pašykštėjo. Riešutų, kaip sako gamtininkai, yra tik voverėms ir kėkštams, vienas kitas nukrenta geniui. O ir gardumynų kokybė prasta. Tą patį tvirtina ir kai kurie lazdynus auginantys ūkininkai. O štai graikinių riešutų augintojai sako priešingai – šis skanėstas užderėjo kaip niekada gerai. Kai kur augintojai prisipažįsta sulaukę ir rekordinio derliaus.

Trečiadienis – gandrų išlydėtuvių diena, tad paskutiniai sparnuočiai atsisveikina su Lietuva ir kelia sparnus į šiltuosius kraštus. Ornitologai sako, kad didesnė dalis jų mūsų šalį paliko jau maždaug prieš savaitę, mat šiltos oro masės buvo itin tinkamos ilgam skrydžiui. Kai kurie tautiečiai neslepia – daugiau negu pusmečiui atsisveikinti su baltasparniais – liūdna. Mat kai kuriems gandrai nuo pavasario buvo tapę tikrais šeimos nariais.

Lietuvą ir toliau svilina rekordiniai karščiai. Sinoptikai sako, kad tai dar ne viskas – šiandien termometrai vėl įkaitę ir veikiausiai šeštadienį bus skelbiamas dar vienas naujas rugpjūčio temperatūros rekordas. Kol sinoptikai stebi kylantį karštį, medikai vos spėja gelbėti su karščiu besigalynėjančius nelaimėlius tiek pajūryje, tiek kitose šalies vietose.

Stebuklas rusofašistų subombarduoto Charkivo rajone. Dėl oro atakos po griuvėsiais atsidūrusi ukrainiečių šeima liko gyva. Tiesa, šeimos galva ir jo žmona atsidūrė medikų rankose. Jų laukia gausybė operacijų, o moteris, panašu, liks neregė. Tačiau optimizmo nestokojanti moteris neatsidžiaugia – ir ji pati, ir kaimynai netrukus grįš į jau pradėtus atstatyti namus. Pirmos minutės po to, kai Rusijos lėktuvas numetė bombą ant gyvenamojo namo viename Charkivo rajone.

Lietuvoje pagerintas 33 metų karščio rekordas. Sinoptikai kai kuriose šalies vietose vakar fiksavo daugiau nei trisdešimt du laipsnius siekiantį karštį. Beveik tokia pati karšta rugpjūčio septynioliktoji buvo prieš trisdešimt trejus metus Varėnoje. Tuokart termometrai rodė per trisdešimt vieną šilumos. Ir tai dar ne riba – šiandienos karštis gali pranokti prieš aštuoniasdešimt devynerius metus buvusius rekordus.

Kone savaitę skirtingose šalies vietose aidėjo šūviai, sprogo užtaisai – vyko kova su teroristais, bandžiusiais pagrobti į Lietuvą atvykusį svarbų asmenį. Tiesa, jokiose suvestinėse šie įvykiai neužfiksuoti, mat tai buvo tarptautinės Karo policijos pratybos, kuriose dalyvavo ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos bei Estijos karo policijos pareigūnai.

Tropiniai karščiai iš Lietuvos trauktis neketina. Sinoptikai ir artimiausiomis dienomis žada per trisdešimt karščio, tad sveikatos specialistai ragina pasisaugoti ir neperkaisti. Mat per karščius maždaug trečdaliu padaugėja kviečiančiųjų greitąją pagalbą. Prasta savijauta skundžiasi ne tik širdininkai, bet ir sergantieji inkstų ar psichikos ligomis.  Saulė pašviečia ryškiau, ir sostinės paplūdimiai tuoj ima pildytis poilsiautojais.

Prasidedant produktų konservavimo sezonui, kai kurie tautiečiai prisipažįsta – mada rauginti ar marinuoti uogas, daržoves, ar vaisius kiek blėsta. Vis populiariau darosi atsargas kaupti šaldiklyje, ar tiesiog džiovinti. Specialistai žeria patarimų, kad ir kokį būdą kaupti atsargas žiemai pasirinktume, svarbu žinoti, kaip tinkamai tai daryti.  Vilnietė Onutė turguje prekiauja serbentais. Parduoda ne viską – dalį moteris konservuoja žiemai – verda serbentų uogienę, tiksliau – serbentų želė.

Kasdien populiarėjantis protarpinis badavimas, kai žmonės valgo tik tikromis valandomis mažesnę paros dalį, o didesnį laiką badauja, dažnam – idealus būdas mesti svorį. Tik štai, kaip sako sveikatos specialistai, dažnam tos istorijos baigiasi ligos patale, mat protarpinis badavimas tinka anaiptol ne visiems. Vilnietė Birutė mankštinasi Vingio parke, po atviru dangumi. Taip kasdien sportuoja po valandą ir daugiau. Savijautą geriną ne tik judėdama, bet ir stebi, ką deda į burną.

Lietinga vasara mažina mėlynių derlių, bet ne jų kainas. Nors mėlynių sezonas įsibėgėjo, uogų rinkėjai sako, kad mėlynės mažos ir jų nedaug, tad kaip ir sezono pradžioje, taip ir dabar bent jau Vilniaus turguose už litrą uogų pirkėjai priversti mokėti po 7 ar 8 eurus. Tokios kainos esą gali išsilaikyti ir iki pat derliaus pabaigos. O sveikatos specialistai kiekvienam pataria mėlynių kasdien suvalgyti po dvi saujas.

COVID-19 infekcija užsikrečia vis daugiau žmonių – per antradienį nustatyti 1459 nauji koronaviruso atvejai. O šalies gydymo įstaigose sumaištis dėl nedarbingumo pažymėjimų išdavimo tvarkos. Medikai kaltina Sveikatos apsaugos ministeriją, neva ši prieš kelias dienas išplatino klaidinančią žinutę. Joje esą buvo paskelbta, kad COVID-19 savikontrolės testus atlikę ir teigiamą atsakymą gavę pacientai gali tikėtis nedarbingumo pažymėjimo per nuotolį.

Koronaviruso pandemija ir karas Ukrainoje mažina Lietuvos šauktinių norą po privalomos tarnybos likti kariuomenėje ir tapti profesionalais. Per metus norinčiųjų dirbti kariuomenėje šauktinių sumažėjo triskart: nuo pusšešto šimto iki vos pusantro. Tiesa, kariuomenė sako, ginti šalį bus kam, mat tie, kas atsisako iš karto dirbti kariuomenėje, norą pareiškia po kelerių metų, tad kinta ir skaičiai.

Į paskutinę kelionę išlydėto Nepriklausomybės akto signataro Aloyzas Sakalo laidotuvėse liejosi ne tik dėkingumo žodžiai iš bendrapartiečių, bičiulių, jautriu „Ačiū“, su mylimuoju atsisveikino ir sutuoktinė Daiva Sakalė. Signataras amžinojo poilsio atgulė Antakalnio kapinėse, Signatarų kalnelyje. Atsisveikinti su anapilin išėjusiuoju profesoriumi, Nepriklausomybės akto signataru Aloyzu Sakalu į Vilniaus laidojimo rūmus žmonės traukia nuo ankstaus ryto.

Lietuva atsisveikina su Nepriklausomybės akto signataru Aloyzu Sakalu. Jo draugai ir kolegos dalijasi jautriais prisiminimais ir neslepia – nors politikas buvo garbaus amžiaus ir kamuojamas ligų, vis gi žinia apie jo netektį dažnam it perkūnas iš giedro dangaus. O prisimena Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narį – kaip ypatingai tvirtą, principingą, ir stiprų, humoro jausmo nestokojusį žmogų.

Ne vienerius metus vaivorykštinę vėliavą perėjoje mindžioję vilniečiai tai galės daryti toliau, mat ne vieno aistras kursčiusi vaivorykštinė perėja, bent jau kol kas, lieka. Vilniaus teismas nusprendė nepalaikyti nei policijos, kuriai perėja užkliuvo, nei homoseksualams simpatijas demonstruojančios savivaldybės, kuri policijai nenusileidžia ir perėjos nenaikina.  Ir praeiviai bent jau kol kas ir toliau galės iš vienos Pylimo gatvės pusės į kitą keliauti vaivorykštine perėja.

Naujausios apklausos rodo, kad beveik pusė apklaustųjų šalies gyventojų nemokėtų suteikti pirmosios pagalbos. Sveikatos specialistai kartu su Raudonuoju kryžiumi griebiasi gąsdinti – nemokame suteikti pirmosios pagalbos, prireiks su savimi nešiotis vadinamąjį „antrosios pagalbos krepšelį“. Šiame krepšelyje yra lavonmaišis ir pelenų urna, ir rėmelis mirusiojo nuotraukai. Mat laiku nesuteikus tokios pagalbos – žmogus pasmerktas mirti.

Darbo inspekciją užplūdo darbuotojų skundai – plušėti per karščius kai kuriose įmonėse tapo misija neįmanoma. Žmonės skundžiasi oro trūkumu, tvankuma, mat kai kur neveikia kondicionieriai. Inspektoriai tokias įmones ketina ir įspėti, ir bausti, o visus kitus darbdavius ragina šiomis dienomis pasirūpint ne tik vėsinimu darbo vietoje, bet kad būtų pakankamai vandens, darbuotojams būtina organizuoti ir papildomas poilsio pertraukėles.

Valstybės diena paminėta ne tik oficialiais renginiais, bet ir šalies elito vakarėliu Prezidentūros kiemelyje. Beveik tūkstantis politikų, muzikų, medikų ar kitų sričių elito atstovų gėrė, valgė ir linksminosi už mokesčių mokėtojų pinigus. Prezidentūra sako, kad šventė kainavo apie keturiasdešimt tūkstančių eurų.  O štai kai kurie šventės dalyviai pastebėjo: politikai ne tik linksminosi – pavyzdžiui, dalis valdančiųjų šiltino senokai atvėsusius santykius su Prezidentu.

Minint Valstybės dieną, renginių gausu kiekvieno skoniui – ir po atviru dangumi, ir ne tik. Du mokslininkai ir dailininkas visiems norintiems pristatė sensacingą naujieną – jie sukūrė pirmąjį paveikslą su DNR. Jame užkoduoti net 196 žymiausi Mikalojaus Konstantino Čiurlionio darbai, Lietuvos himnas ir linkėjimai Lietuvai. Paveikslas, kaip sako idėjos autoriai – tikra sensacija, mat rastas atsakymas į klausimą, ką daryti, kad meno kūriniai nebūtų klastojami.

Ligoninėje žmoną lankantis Valdas Adamkus pasakojo, kad ponia Alma sąmoninga, tačiau labai silpna. Esą medikai kadenciją baigusiam prezidentui sakė, kad žmoną kamuoja neaiškios kilmės virusas. Tad Valstybės dieną ponia Alma pasitiks gydytojų prižiūrima, jos būklę medikai nori stebėti ligoninėje. Paklaustas, kaip jaučiasi pats – prezidentas Adamkus susigraudina. Apie tai – TV3 žinių reportaže. Antra popiet – į Santaros klinikas atvyko prezidentas Valdas Adamkus.

Į Lietuvą atsirita nauja koronaviruso banga. Užkrečiamumas didėja, mat šalį pasiekė agresyvesnis omikrono potipis, kuris plinta dar greičiau. Tad dabar sergančiųjų dešimt kartų daugiau nei pernai tuo pačiu metu.  Medikai ragina pasisaugoti nelaukiant, kol lieps Vyriausybė: einant į parduotuves ar važiuojant viešuoju transportu užsidėti apsauginę kaukę. Prie šeimos gydytojų kabineto taip pat vėl pacientų eilės, kurias ilgina nauja koronaviruso banga.

Karas Ukrainoje kai kuriuos žmones paliko ne tik be eletros ir dujų. Charkivo pakraščiuose gyvenantys pensininkai buvo priversti badauti – paromis negaudavo net duonos kriaukšlelės. Puse lūpų prisipažįsta – jeigu ne savanoriai, vargu, ar šiandien būtų gyvi. Aplinkinės parduotuvės subombarduotos, kitos – tiesiog nepasiekiamos.

Avių augintojai netveria pykčiu – ėriavedes avis vasarą reikia laikyti tvartuose, mat vos gimusius ėriukus mirtinai užkapoja krankliai. Išgyventi po jų atakų, sako ūkininkai, neįmanoma, paukščiai vos gimusiems ėriukams išlesa akis, prakiurdo pilvus, pridaro didesnės žalos už vilkus. O štai atsikratyti šiais ypač gudriais paukščiais – neįmanoma, mat krankliai saugomi gamtininkų.

Į nemokamus pirmosios pagalbos suteikimo kursus Seime pakviesti parlamentarai – numojo ranka, ir mokytis atėjo vos saujelė jų. Bet už tai linksmybių netrūko – kas tiesiog manekenui darė dirbtinį kvėpavimą, o kas ir uždainavo gaivindamas. Tačiau greitosios medikai į Parlamentą atskubėjo ne vien mokymų tikslais – seimūnams turėjo ir prašymą.

Sostinėje ant kojų sukeltos specialiosios tarnybos, mat apie 14 val. gautas pranešimas, kad trylika valdiškos institucijos – užminuotos. Iš teismų, Vilniaus policijos ir kelių ministerijų skubiai evakuoti ir namo išleisti šimtai darbuotojų. Vairuotojus kita kryptimi, atokiau nuo Krašto apsaugos ministerijos nukreipia karo policijos pareigūnai. Mat antrą popiet ministerijos kanceliarija gavo elektroninį laišką esą pastatas užminuotas.

Lietuvą užplūdus tropiniams karščiams ligonines užgriuvo ketvirtadaliu daugiau pacientų nei įprastai. Ir bent kol kas ne dėl nudegimų ar saulės smūgių – daug kam paaštrėjo ir iki tol kamavusios lėtinės ligos. Sinoptikai sako fiksuojantys rekordinius karščius, kokių neturėjome daugiau nei septyniasdešimt metų. O artimiausiomis dienomis žada dar pragariškesnius orus. Tad medikai ragina žmones saikingiau mėgautis saule. Ypač vyresnius.

Karas Ukrainoje nusineša ne tik beginklių žmonių gyvybes, žūsta ir tūkstančiai augintinių. Jeigu kuris ir pasislepia nuo sprogimų – lieka pasmerktas myriop, mat gatvėje atsiduria be maisto ir vandens. Daugelis keturkojų sužeisti. Kasdien jų gelbėti imasi vis daugiau savanorių. Gyvūnų evakuacija vyko Charkive ir jo apylinkėse. Savanoriai rizikavo savo gyvybe, kad surastų ir nugabentų keturkojus į saugesnes vietas. Daugiausiai tai šunys ir katinai.

Prašniokštęs lietus nusiaubė Lietuvą. Po stipresnės liūties uteniškiai užsukę į naujas miesto kapines liko šokiruoti – dalis kapaviečių skendėjo vandenyje, nuo vieno prie kito kapo plaukiojo žvakės ir gėlės. Vietiniai supranta, kad nuo gamtos išdaigų niekas nėra apsaugotas, tačiau piktinasi miesto valdžia – esą kapinės skęsti pradėjo po to, kai jose buvo iškirsti medžiai. Utenos valdžia kaltina lietų, bet žada kuo greičiau bėdas išspręsti.

Skaudi netektis Lietuvos teatro pasaulyje – eidamas aštuoniasdešimt šeštuosius mirė aktorius Regimantas Adomaitis. Žinia apie netektį pribloškė ne tik jo talento gerbėjus, bet ir kolegas aktorius. Kai kurie jų prisipažino – dar prieš savaitę kalbėję telefonu ir planavę šiomis dienomis susitikti. „Gana ramiai į tai žiūriu, kiekvienam ateina, anksčiau, vėliau.

Orams šylant ir žmonėms keliaujant į gamtą, nesnaudžia ir uodai. Kai kurie poilsiautojai net įsitikinę, kad šiemet šių kraujasiurbių gerokai daugiau nei ankstesniais metais ir neva jokie purškalai ar tepalai nuo jų puolimo negelbsti. Mokslininkai ramina – uodų tikrai ne daugiau nei ankstesnėmis vasaromis. Tik štai pastarųjų dienų šiluma ir drėgmė – puikiausios sąlygos uodams ieškoti karšto žmogaus ar gyvūno kraujo. Panevėžiečiui Domantui uodai sugadino ramų poilsį stovykloje.

Nors už lango vasara, peršalimo ligos žmones į patalą guldo beveik taip pat, kaip per gripo sezoną. Vaistininkai sako, dėl to vos spėja pildyti vaistų lentynas, o kai kurių medikamentų, pavyzdžiui, nosies purškalų, net ir pritrūksta. Ilgėja eilės ir prie šeimos gydytojų kabinetų. Sirupo, lengvinančio kosulį, vilnietė Laura vaistinėje prašo ne tik savo mažyliui, medikamentų ieško ir sau. Moteris spėja, kad visa šeima virusu galėjo užsikrėsti nuo sergančio mažylio.

Lietuvoje ėmė siausti laukinių orchidėjų vagys. Pajūryje ekologai rado daugiau kaip pusšimtį iškastų duobių ir išvogtų šių retų augalų. Aplinkosaugininkai sunerimę – tokių atvejų kasmet ėmė daugėti, ir ne tik Žemaitijoje, bet ir kitur Lietuvoje. Veikiausiai vadinamieji gamtos brakonieriai vagia siekdami pasipelnyti, mat juodojoje rinkoje vieno augalo kaina siekia apie šimtą eurų.

Unikali išgyvenimo istorija karo siaubiamoje Ukrainoje. Putino armijai paleidus raketas į Charkivo regiono administracijos pastatą, per sekundę po griuvėsiais atsidūrė beveik trisdešimt žmonių. Žuvo beveik visi. Kas nuo raketų skeveldrų, kitus prispaudė  griūvančio pastato konstrukcijos. Ir tik per stebuklą išgyveno ukrainietė savanorė, nepatyrusi beveik jokių sužalojimų. Kovo pirmąją Rusijos raketa pataiko į Charkivo centre esantį regiono administracijos pastatą.

Naujas posūkis vadinamojoje Jurbarko smurtautojo byloje. Kaimo turizmo sodyboje prieš trejus metus tuo metu nepilnametę žiauriai sumušęs ir išžaginti pasikėsinęs jurbarkietis jau negalės dangstytis argumentais, esą kažko iš kraupios nakties įvykių neatsimena. Medicininė psichiatrinė ekspertizė parodė, kad jurbarkiškio atminties sutrikimai veikiausiai nekankino. Į teismą jurbarkiškis Mantas kartu su advokatu atskuba vėluodami, esą supainiojo teismo posėdžio pradžios laiką.

Skandalais ne vienus metus garsėjusią opozicinę Darbo partiją palieka jos įkūrėjas ir ilgametis vedlys, europarlamentaras Viktoras Uspaskichas. Politikas ir verslininkas sako tokį sprendimą priėmęs dėl naujų idėjų stokos, ir vertybių, kurios pradėjo nesutapti su kitų darbiečių nuomone. „Fantazijos nėra, fantazijos nėra, net pavadinimą savo nesugeba sugalvoti“, – taip prieš penkerius metus kitas partijas suvažiavime Klaipėdoje kritikavo darbiečių lyderis Viktoras Uspaskichas.

Atokesniuose šalies kampeliuose globos namuose gyvenantys senjorai ir žmonės su negalia nuo šiol negalės skųstis, kad juos aplenkia kultūriniai renginiai. Bent jau tokiomis įžvalgomis dalijasi pasaulinį pripažinimą pelnę muzikai, mažesnių miestelių gyventojams surengę tikrą pasimatymą su muzika: ir viduramžių muzikos koncertą, ir kartu pakeliavę po muzikos istoriją pasakodami apie įvairius muzikos instrumentus. Reginiais giriasi likę patenkinti ir žiūrovai, ir patys muzikai.

Alytaus rajone žvejai sugavo karpį milžiną – sveriantį net trisdešimt kilogramų. Tvenkinio savininkas ketina siekti rekordo, tad laimikį pasvėrė, išmatavo ir paleido atgal į tvenkinį. Tiesa, likimą šis karpis bando jau ne pirmą kartą, jis buvo jau kelis sykius pagautas ir paleistas atgal. Milžinas net vardą jau turi – žvejai jį pakrikštijo Muslimuku.

Vaistažolių sostine vadinamuose Švenčionyse surengtas netradicinis čempionatas – dėl geriausiųjų ir greičiausiųjų titulo varžėsi ne sportininkai, o Aukštaitijos krašto vaistažolių rinkėjai. Šešiolika komandų lygiai per valandą turėjo surinkti dvidešimt penkių rūšių žoleles. Varžėsi ir profesionalai, ir mėgėjai. Žolininkė Rasa tuoj po starto vaistažolių dairosi ant Kačėniškės piliakalnio, Sirvėtos regioniniame parke. Drauge ir mažoji pagalbininkė Paulina.

Pavasaris savo vietą vasarai užleido su trenksmu. Anot hidrometeorologų, gegužę iškrito tris kartus daugiau kritulių, nei įprasta šiam mėnesiui. Kai kur ir ne tik gatvės ar kiemai apsemti, žmonės vandenį semia ir iš namų. Kartais be botų į kiemą žmonės patekti negali. Vanduo skandina ir šiųmetį derlių. Tiesa, orų žinovai paguosti per daug negali, ir prasidedanti vasara žada būti lietinga, ir su lietuviškos vasaros šiluma.

Bitininkai raitojasi rankoves – pastarosiomis dienomis ėmė daugėti bičių spiečių, o gyventojai vis dažniau skuba prašyti pagalbos nuimant vabzdžius nuo pačių netikėčiausių vietų: medžių, automobilių durelių ar net dviračių. Galima bičių spiečių rasti ir lankant artimųjų kapus kapinėse, mat dabar pats bičių spiečių metas. Svarbiausia, kaip sako gamtininkai, nepulti į paniką ir nedaryti staigių judesių.

Nustojote lankyti artimųjų kapus? Nenustebkite, kad po kurio laiko ten nuėję, vietoj šeimos kapavietės rasite svetimų žmonių kapus. Dvejus metus šeimininkų laukusias, bet taip ir nesulaukusias neprižiūrimas kapavietes savivaldybės šiomis dienomis perleidžia visiems, kas norės jas prižiūrėti, o vėliau ir palaidoti ten savo artimuosius. Tiesa, bent jau kol kas žmonės tik domisi, o paraiškų pildyti neskuba.

Dešimtys negyvų gyvulių fermoje ir žmonės kaime, kuriems tik per stebuklą pavyko išsigelbėti įžengus rusofašistų okupantams, bet kaime išgyveno ne visi. Tokį vaizdą šiandien Ukrainoje, apsilankę netoli Charkivo esančiame Olchovkos kaime, užfiksavo mūsų reporteriai. Okupantų kariai į šią gyvenvietę įsisuko pirmosiomis karo savaitėmis ir, slapstydamiesi nuo Ukrainos gynėjų, apsigyveno vietinėje mokykloje.